Kauno tvirtovės IX fortas1882 m. Kaune prasidėjo grandiozinė 1 lygio Rusijos sausumos tvirtovės statyba. Iki XX a. pradžios miestą apjuosė 8 fortų ir 9 baterijų žiedas. Nuolat tobulėjanti karybos technika ir visoje Europoje tvyranti globalaus karo nuojauta, Rusiją vertė atnaujinti ir stiprinti vieną iš savo Vakarinio pasienio gynybinės sistemos grandžių. Atsižvelgiant į tai, 1903 m. prasidėjo naujo forto, vėliau gavusio IX eilės numerį, statybos prie Kumpės kaimo, kuris turėjo apsaugoti strategiškai svarbias Linkuvos aukštumas. IX fortas – tai naujausio profesoriaus K. Veličkos plano realizacija. Forto statybos tęsėsi iki 1913 m. ir kainavo 850 000 rublių. IX forto projektas tuo laikotarpiu buvo inovatyvus – visos įtvirtinimo patalpos buvo betoninės. Jų perdangų storis siekė 1,5–2,1 m, o atskiros forto dalys turėjo saugų susiekimą požeminėmis galerijomis. Forte buvo įrengtas elektrinis apšvietimas, bei priverstinė oro ventiliacinė sistema kovinės paskirties patalpose. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui IX fortas beveik nenukentėjo mūšių metu, o 1915 m. vasaros pabaigoje pasitraukus Rusijos pajėgoms – kartu su visa tvirtove perėjo Vokietijos kariuomenės žinion.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės IX fortastext/html2dKauno tvirtovės X fortasIV skyriaus gynybinėje sistemoje šiam fortui teko vienas iš pagrindinių vaidmenų. Jis aktyviai dalyvavo kare vokiečiams pridarydamas tam tikrų nuostolių. Vykstant mūšiams dėl Kauno tvirtovės, forto komendanto įsakymu jį 1915 m. rugpjūčio mėn. susprogdino atsitraukiantys gynėjai.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės X fortastext/html2dVeršvų piliakalnisVeršvų piliakalnis įrengtas Nemuno upės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje. Kartais yra vadinamas ir Lampėdžių piliakalnio vardu. Datuojamas I tūkstantmečiu – XIV a. Taigi apima ir Lietuvos valstybės gyvavimo pradžios laikotarpį. Remiantis archeologiniais duomenimis čia XIII-XIV a. stovėjusi medinė pilis, kuri buvo sunaikinta kovų su Vokiečių ordinu metu. Piliakalnio aikštelė beveik keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 12×9 m dydžio. Jos rytiniame krašte supiltas 3,5 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 17 m pločio, 2 m gylio griovį. Pietvakariniame šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa. Šlaitai statūs, jų aukštis siekia net 37 m. Piliakalnis apaugęs paskirais krūmais, šlaitų apatinėje dalyje – lapuočiais. Ne kartą Veršvų piliakalnis buvo patekęs ir į garsaus kraštotyrininko, fotografo Balio Buračo fotoobjektyvą. Kaip jis prisimena ir savo dienoraščiuose yra užrašęs, dar 1931 m. piliakalnį fotografuojant vienas senelis jam pasakojo, kad piliakalnio vidus esas tuščias. Kalno požemy esąs kokis rūsys. Piliakalnio šiaurinėje papėdėje 1,5 ha plote buvo I tūkst. pr. Kr. - XIII a. papėdės gyvenvietė, kuri buvo tyrinėta 1985-1986 m. ir 1997 m. Jos iki 1,5 m storio kultūriniame sluoksnyje aptikta pastatų liekanų, titnaginių grandukų, gremžtukų, skelčių, nuoskalų, geležinių peilių, akmeninių galąstuvų, sukamųjų girnų dalių, kirvio dalis, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Deja gyvenvietė, ištyrus tik 1,5% jos ploto, 1986 m. buvo sunaikinta tiesiant Kauno miesto vakarinį aplinkelį.pamatykLietuvoje.ltVeršvų piliakalnistext/html2dKauno tvirtovės XI fortasXI fortas Akademijoje (Marvos fortas) labai svarbus gynybai, tačiau vietovėje informacinėmis nuorodomis ar kitaip nepažymėtas, tačiau minimaliai tvarkoma aplinka, kontroliuojamas želdinių augimas. Forto teritorija primena salą, kurios trapecijos formą akivaizdžiai išreiškia supantis užtvindytas gynybinis griovys. Išlikę statinių liekanų betoninių fragmentų sausumoje ir po vandeniu. XI fortas turi jį prižiūrinčią įgulą.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės XI fortastext/html2dT. Ivanausko Obelynės sodyba ir parkas1920 m. prof. Tadas Ivanauskas iš parceliuojamo Marvos dvaro netoli Ringaudų nusipirko 8 ha žemės. Čia jis pastatė gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir įkūrė Obelynės botanikos parką. Vietos pavadinimas kilo iš skardžiuose gausiai žydinčių ir derančių laukinių obelų ir gudobelių. Pirmuosius medžius ir krūmus T. Ivanauskas Obelynėje pradėjo sodinti 1920 m. Iš pradžių gamtininkas čia sodino vietinius ąžuolus, egles, liepas, klevus, o jau sekančiais metais – keliolika raudonųjų ir pelkinių ąžuolų, sidabrinį klevą. 1923–1925 m. pasodintas paprastasis kaštonas, paprastojo buko raudonlapė forma, keletas pensilvaninių uosių, vakarinių tujų ir kelių rūšių maumedžiai. 1930–1937 m. buvo pasodinti itin vertingi egzotiniai spygliuočiai: pilkasis ir sidabrinis kėnis, sidabrinė ir balkaninė pušis, kurilinis maumedis, kanadinė cūga, didžioji tuja. Talkininkaujant Miškų fakultetui, pokario metais į Obelynę atvežta daug svetimų kraštų medžių ir krūmų. Prof. Tado Ivanausko dėka Obelynėje sukaupta viena turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. Parko augalų kolekciją sudaro apie 250–300 rūšių, formų medžių ir krūmų. Joje yra net 59 rūšių ir formų spygliuočių: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 rūšių svetimšalių eglių, 6 rūšys maumedžių. Parko reliktai – europinis kukmedis ir jo hibridinės kūgiškos formos atmaina – dygusis kukmedis, kilęs iš Tolimųjų Rytų. Obelynėje taip pat auga vieni iš seniausių planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 m. čia auganti metasekvoja. Parko kolekcijoje – 250 rūšių ir formų lapuočių: ąžuolų, beržų, bukų, lazdynų, 6 rūšių riešutmedžių, šilkmedžių, hortenzijų, 5 rūšių ievos, mandžiūrinė aralija, įvairūs vijokliniai augalai. Obelynės dendrologinis parkas naudojamas Aleksandro Stulginskio universiteto studentų mokomosioms praktikoms ir pasitarnauja tiriamiesiems darbams. Obelynėje yra 4 vandens telkiniai.pamatykLietuvoje.ltT. Ivanausko Obelynės sodyba ir parkastext/html2dKauno tvirtovės I fortasEkskursijų užsakymas:+370 37 309350 Fortų ir įtvirtinimų vidinėse patalpose lankytis draudžiama nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. (šikšnosparnių žiemojimo laikotarpiu).Paskirtis buvo dengti nuo vokiečių Kauno tvirtovę iš vakarų pusės. Didelio kalibro sviediniai I forte sugriovė kairiojo puskaponieriaus poterną, dalį centrinės poternos, kaponierių, kliudė kairįjį parako sandėlį. Kiaurai pramušė dešiniojo parako sandėlio perdengimus bei kairiojo sparno kareivinių kazemato skliautą. Šitie sugriovimai yra gyvi pėdsakai liudijančios apie intensyvų vokiečių artilerijos apšaudymą. Manoma kad į I fortą buvo pataikyti net septyni "Didžiosios Bertos" sviediniai, kurie ir padarė didžiausius nuostolius. Labiausiai kovojo ir priešinosi pirmojo gynybos skyriaus I, II, III fortai, todėl šiame forte įdomu pamatyti vietas, kur krito sviediniai, galime įsivaizduoti mąstus. Tarpukaryje vienoje iš užnugario kareivinių patalpų buvo įrengta dujų kamera mirties bausmei įvykdyti. Sovietiniais laikais jis buvo naudojamas ūkiniams reikalams. Pirmasis fortas labai nukentėjo Kauno tvirtovės gynybos metu. Mokslininkai tiria čia žiemojančių šikšnosparnių gyvenimą. Forte vyksta edukacinės programos, planuoja įsikurti žirgynas.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės I fortastext/html2dMarvelės upės slėnis ir kaskados2012 m. rudenį buvo baigtas tvarkyti ir atidarytas lankymui Marvelės upės slėnis, skiriantis Kauno miesto Aleksoto ir rajono Ringaudų seniūnijas, esantis Julijanavos gatvės ir kelio 1903 Akademija–I Kauno fortas sandūroje. Aleksoto vietos bendruomenės rūpesčiu sutvarkius upės slėnį, atsirado galimybė patekti prie įspūdingų kaskadų. Tam tikslui buvo įrengta minimali rekreacinė įranga lankytojams: betoniniai laiptai, tiltelis per Marvelės upelį, informacinis stendas. Atsiradusi erdvė tinkama organizuoti masiniams renginiams. Vaizdingas slėnis anksčiau buvo paverstas šiukšlynu. Slėnio tvarkymo talkos pradėtos 2004 m., išvežant sunkvežimius padangų ir kitų šiukšlių. Kaskados akmeninio tilto per upę prieigose pastatytos 1881 m. Istorinės slėnio nuotraukos byloja, kad slėnio krantus vokiečių okupacijos metais jungė lyninis tiltas. Juo iš Ringaudų merginos eidavo į pasimatymus su vokiečių lakūnais, įsikūrusiais Kauno miesto teritorijoje.pamatykLietuvoje.ltMarvelės upės slėnis ir kaskadostext/html2dKauno tvirtovės II fortasEkskursijų užsakymas: +370 37 309350 Fortų ir įtvirtinimų vidinėse patalpose lankytis draudžiama nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. (šikšnosparnių žiemojimo laikotarpiu).II fortas pastatytas aukštumoje, upelių slėnių takoskyroje: šiaurės vakaruose eina Marvelės upelio, pietryčiuose prasideda Sąnašos upelio slėnis. Kaip ir I bei III fortai, II fortas buvo intensyviai apšaudomas. Per dieną po ypatingos galios artilerijos apšaudymo II fortas patyrė nemažai nuostolių, keletas sviedinių pataikė į forto virtuvę, karininkų kazematą ir netoli esantį parako rūsį. Užnugario kareivinių dalyje matosi I pasaulinio karo sugriovimų pėdsakai.Vietiniai gyventojai pasakoja, kad fortas nukentėjo ir antrojo pasaulinio karo metais, bombarduojant Aleksoto aerodromą. Tarpukario metu forte buvo įsikūrusios butų kolonijos, gyveno sunkiau besiverčiantys miestiečiai. II fortas šiuo metu tvarkomas.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės II fortastext/html2dVytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodasMedelynas: + 370 614 10784 Edukacijos: +370 610 494691923 m. įsteigtas botanikos sodas kviečia pažinčiai su stulbinančiu augalijos pasauliu. Didžiausias Lietuvoje rožynas, brandus parkas su tvenkiniais ir romantiškais tilteliais, istorinė Aukštosios Fredos dvaro aplinka – puiki erdvė poilsiui ir turiningam laisvalaikiui: čia vyksta kultūros, mokslo, pramoginiai renginiai bei edukacinės veiklos, pažintinės ekskursijos. Tarpukario Lietuvą menanti didžiausia šalies oranžerija ištisus metus kviečia susipažinti su šiltųjų kraštų augalais. Oranžerijoje eksponuojamas Oginskių dvarą Rietave puošęs daugiau kaip 150 metų skaičiuojantis valgomasis kiaušvis, dinozaurų laikus menanti kilnioji volemija, vaisius nokina papajinis melionmedis. Parko lankytojai turi retą galimybę pasigrožėti brandžiais egzotiniais medžiais: gelsvažiedžiais tulpmedžiais, japoniniais puošmedžiais, dviskiaučiais ginkmedžiais, tikrąja metasekvoja.pamatykLietuvoje.ltVytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodastext/html2dKauno tvirtovės III fortasEkskursijų užsakymas: +370 37 309350 Fortų ir įtvirtinimų vidinėse patalpose lankytis draudžiama nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. (šikšnosparnių žiemojimo laikotarpiu).Fortas aktyviai dalyvavo tvirtovės mūšio batalijose. Jo rajone ir prieigose bei pačiame forte sprogo virš 15 tūkst. artilerijos sviedinių. Iki šių dienų išlikę vokiečių artilerijos pabūklų pėdsakų, sugriovimų. Tarpukario metu fortas perėjo Lietuvos kariuomenės žinion, kareivinėse įsikūrė žmonės, kadangi po karo trūko gyvenamo ploto. II pasaulinio karo metu forte buvo įrengti maisto sandėliai, 1955m. čia buvo įsikūrusi sovietų armija ir objektas buvo akylais saugomas. 1991m. Įsikūrė įmonė "Gazagroservisas", prekiaujanti automobiliais, o dabar fortas yra firmos "Apželdinimas" rankose. Fortą prižiūri ir tvarko Kauno tvirtovės parkas, veikia edukacinės programos, bendruomenė organizuoja tradicines šventes, forte gaminama Forto arbata, organizuojamos parodos ir koncertai.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės III fortastext/html2dJiesios piliakalnis (Napoleono kalnas)Jiesios (Pajiesio) piliakalnis, vietos gyventojų vadintas Žydakalniu, dar vadinamas Napoleono kalnu yra įrengtas kairiajame Nemuno krante. Piliakalnis priskiriamas IX-X šimtmečių kultūrai. Aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 45x22 m dydžio. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio terasa, nuolaidėjanti į Šiaurę per 2 m. Šlaitai statūs, 32-37 m aukščio, viršuje statinti, apaugę lapuočiais. Piliakalnio aukštis siekia 63,6 m. Į pietryčius nuo piliakalnio į Nemuną įteka Jiesios upelis. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Tai natūrali kalva, pritaikyta gynybai. Pietinėje ir šiaurinėje papėdėse 1 hektaro plote buvo senovės gyvenvietė, tyrinėta 1997 m. Joje 90 cm XIV–XVII a. datuojamame kultūriniame sluoksnyje rasta grublėtosios ir žiestos keramikos, žalvarinis žiedas. Nuo XIX a. dar vadinamas Napoleono kalnu. Yra teigiama, kad nuo šios kalvos Prancūzijos imperatorius Bonapartas Napoleonas 1812 m. birželio 24 d. stebėjo Prancūzijos kariuomenės persikėlimą per Nemuną. Vietos gyventojų atsiminimuose savos kariuomenės persikėlimą Napoleonas tris dienas ir tris naktis stebėjo nuo Jiesios piliakalnio. Tačiau karo istorijos tyrinėtojai, remdamiesi istoriniais tyrimais nurodo, kad Prancūzijos Imperatorius kariuomenės stebėjimo vietą buvo įsirengęs kiek tolėliau esančiame Nemuno kranto šlaite, iš kur vienu metu buvo patogu žvelgti į visus per upę nutiestus pontoninius tiltus. Tuo tarpu prie pat upės esantis piliakalnis pasitarnavo puikia priedanga, kitame krante esantiems Rusijos kariuomenės patruliams užstodamas kelią, kuriuo prie Nemuno priartėjo nepastebėta žygiuojanti Prancūzijos kariuomenė. 1913 m. pergalės prieš Prancūzijos imperatoriaus Bonaparto Napoleono kariuomenę 100 metų sukakties proga čia lankėsi Rusijos caras Nikolajus II. Šį įvykį savo mamos atsiminimuose užfiksavo kaunietė Gražina Žitkutė-Kaušinienė. "1913 m. rugpjūčio 15 dieną į Jiesią traukiniu atvažiavo caras. Šiam itin svarbiam įvykiui buvo ruošiamasi ištisą mėnesį. Napoleono kalne buvo iškirsti krūmai ir net dalis medžių. Iki pat kalno viršaus buvo įrengti lentomis sutvirtinti laiptai, kurie prieš pat atvykstant carui buvo nukloti kilimais. Aplink kalną keliomis eilėmis išsirikiavo kareiviai. Caras su šeima ir maždaug septynių žmonių palyda užkopė į kalną, nuo kurio prancūzų karvedys stebėjo savo armijos persikėlimą per Nemuną. Kaimo žmonėms iš anksto buvo įsakyta užsidangstyti langus ir neiti iš namų. Atvykęs caras pradėjo teirautis, kodėl nematyti nė vieno vietinio žmogaus. Tuomet žandarai pradėjo bėgioti po namus, ragindami žmones išeiti į lauką, rinktis prie Napoleono kalno ir garsiai šaukti "ura". Piliakalnis yra vienas gražiausių 1960 m. įsteigto Jiesios kraštovaizdžio draustinio objektų. Ant kalno švenčiamos senovinės baltų šventės. 1997 m. gruodžio 31 d. Jiesios piliakalnis įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą. Kadangi piliakalnis garsėja nuo jo atsiveriančiais pasakiškais vaizdais, 2019 m. Kauno miesto savivaldybė atnaujino ir pritaikė piliakalnį lankymui. Pašalinti menkaverčiai medžiai, atvertos apžvalgos vietos, įrengti laiptai.pamatykLietuvoje.ltJiesios piliakalnis (Napoleono kalnas)text/html2dJiesios atodangaAtodanga atsiveria Jiesios vingyje dešiniajame krante, apie 1,5 km nuo jos santakos su Nemunu. Tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.Panašių atodangų Baltijos šalių regione yra tik trys, tai – vienas pilniausių Europoje žinomų pjūvių, apimančių vidurinįjį ir vėlyvąjį Nemuno ledynmetį, maždaug prieš 75–18 tūkst. m.pamatykLietuvoje.ltJiesios atodangatext/html2dKauno tvirtovės IV fortasEkskursijų užsakymas: +370 37 309350 Fortų ir įtvirtinimų vidinėse patalpose lankytis draudžiama nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. (šikšnosparnių žiemojimo laikotarpiu).Pastatytas pagal tą patį projektą kaip ir pirmieji trys fortai, tačiau realizuotas kur kas kūrybiškiau ir aplenkęs savo laikmetį, tai – vienas geriausių Rusijos fortifikacinių statinių. Šiaurinėje pusėje išlikę įvažiavimo į teritoriją vartai, kurie yra šio forto skiriamasis bruožas. Tai vienintelis fortas, kuriame pagal pulkininko Lichačiovo brėžinius gamykloje pagamintas prieššturminio pabūklo keliamasis mechanizmas. Šis unikalus keltuvas leisdavo pakelti prieššturmines patrankas į šaudymo poziciją, o tai anksčiau buvo daroma rankomis stumiant patrankas aparelėmis. IV fortas mažiau dalyvavo tvirtovės gynyboje, jo stipriai niekas neapšaudė ir nešturmavo. Sovietmečiu fortas naudotas kaip sandėlis ir šaudykla armijos reikmės. Požeminių tunelių sistema vilioja lankytojus, čia organizuojamos ekskursijos, žiemos metu lankytis draudžiama dėl čia žiemojančių šikšnosparnių.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės IV fortastext/html2dKauno tvirtovės V fortasEkskursijų užsakymas: +370 37 309350 Fortų ir įtvirtinimų vidinėse patalpose lankytis draudžiama nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. (šikšnosparnių žiemojimo laikotarpiu).Fortas įsikūręs greta Kauno marių, Sėmenos upelio, nors fortas ir dalyvavo Kauno tvirtovės gynyboje, tačiau nuo tiesioginės priešų artilerijos nenukentėjo: kai kurie kazematai sugriauti besitraukiantiems tvirtovės gynėjams susprogdinus šaudmenų likučius. Aplinkui stūkso sovietinės kariuomenės – priešlėktuvinės gynybos pulko techninio diviziono – palikimas: betoninės plokštės, betonu grįsti keliai, platformos, įvairios paskirties pastatai, užlyginta dalis griovių. Jau dešimtmetį forte veikia dažasvydžio klubas "Legionas", formuojantis V forto įgulą. Teritorija natūraliai pritaikyta taktinėms karinėms užduotims, tad galima sakyti, kad V fortas vienintelis atlieka savo pirminę paskirtį. Susitarus su šeimininkais yra galimybė rasti vietą laužui, palapinei, yra minimalūs patogumai.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės V fortastext/html2dKauno tvirtovės VI fortasTai geriausiai išlikęs pirmojo gynybinio žiedo fortas. 1915 m. Čia ilgiausiai laikėsi rusai, vis tikėdamiesi sulaukti išvykusio komendanto, ilgai lauktos pagalbos. Per šią vietą atsitraukė paskutiniai Rusijos imperijos daliniai. Tarpukariu forte veikė karo kalėjimas, o II pasaulinio karo metu – karo belaisvių stovykla. Čia ne vienus metus vyko dažasvydžio varžybos. Liepos mėnesį žaidimus rengę verslininkai iš forto pasitraukė. Jame įsikūrė VI forto įgula. Drenažo šuliniai išvalyti – todėl fortas daugiau kaip po 100 metų nebeapsemtas. Netrukus VI forte bus pradėta įrenginėti elektra, kitos komunikacijos. Vytauto Didžiojo karo muziejaus karo technikos ekspozicijos jau atidarytos forto kieme. Muziejus duris atvers 2019 metais. Lankytojų dėmesio čia lauks skirtingo kalibro ginklai, sunkioji artilerija, įvairaus tipo transporto priemonės, inžinerinė technika, šarvuočiai, kariniai kateriai, radiolokatoriai, ryšių bei navigacijos priemonės ir netgi aviacijos eksponatai.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės VI fortastext/html2dKauno tvirtovės VII fortasKauno tvirtovės VII fortas – Kauno tvirtovės dalis, esanti Žaliakalnyje. Šis fortas – patvarusis gynybinis įtvirtinimas, tapęs paskutiniu mūriniu Kauno tvirtovės fortu. Fortas yra arti III tvirtovės skyriaus centrinių įtvirtinimų, jis faktiškai yra tvirtovės užnugaryje. Pirmuoju forto šeimininku tapo Rusijos imperijos kariuomenės Kauno tvirtovės artilerijos 11-oji kuopa. Fortas yra asimetriškos keturkampės struktūros, jo dešinysis sparnas beveik atkartoja tipinį 1879 m. pavyzdžio rusų forto projektą. Kairysis forto sparnas supaprastintas, ištempiant faso ir flanko gynybines pozicijas į vieną liniją. Forte įrengtos kareivinės, pastatytas kapitalinis traversas su poterna, penki šaudmenų sandėliai, dvi šaulių galerijos. Forto fasai ir flankai apsupti gynybinio griovio su kontreskarpine siena. Užnugario eskarpinės sienos nėra. Griovys flankuojamas iš dviejų kaponierių ir vieno puskaponierio. VII forto ypatybė – keturi pabūklams skirti kazematai, pastatyti po fosebrijos traversu. Vėliau forto pastatai buvo papildyti šalia forto pastatytais mediniais karininkų, kuopų vadų, žandarų namais ir sandėliu pabūklų platformoms saugoti. Forte įrengta drenažo sistema, iškasti 4 vandens šuliniai.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės VII fortastext/html2dKauno tvirtovės VIII fortasEkskursijų užsakymas: +370 37 309350 Fortų ir įtvirtinimų vidinėse patalpose lankytis draudžiama nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. (šikšnosparnių žiemojimo laikotarpiu).VIII forto statyboje, skirtingai nei ankstesniųjų, jau buvo naudojamas ir betonas. Fortas pastatytas vėliau nei pirmieji septyni, statant šį fortą padaryta esminė klaida – fortas pastatytas ant žemesnės kalvos, nei netoliese esančios Kumpės ir Šilainių aukštumos, ant kurių įsitvirtinus priešui, be vargo būtų sunaikinta tvirtovė. Šiame forte pirmąjį kartą buvo bandyta sutalpinti karius po žeme, buvo naudojamas elektrinis generatorius patalpoms apšviesti, artileriniai pabūklai buvo talpinami į šarvuotus bokštelius, o visi praėjimai buvo sujungti požeminėmis komunikacijomis. Dėl drenažo gedimo, didelė jo dalis užtvindyta. Apsemtų kazematų viduje yra išlikę nemažai originalios forto įrangos, tame tarpe ir forte naudoto elektros generatoriaus fragmentai. VIII fortas su Linkuvos įtvirtinimų linija suformavo vientisą gynybos ruožą. Šiuo metu forte įsikūrusi Kauno Tvirtovės VIII Forto įgula - Lietuvos Šaulių Sąjungos Kauno Rinktinė. Forte organizuojami šviesos ir garso instaliacijų šou, "Šilainiai Project" projektas prisideda prie edukacijos, vedamos ekskursijos.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės VIII fortastext/html2dLinkuvos gynybiniai įtvirtinimaiX baterijos redutas – tai Kauno tvirtovės Linkuvos įtvirtinimų dalis (pastatyta XIX a. pab), esanti ant kalno, vadinamo "piramide". Nuo jos atsiveria vaizdas į Kauno centrą. Ši vieta saugojo strategiškai svarbią poziciją, kurią užėmus artilerija laisvai galėtų apšaudyti patį Kauno centrą. Šiuose įtvirtinimuose vienuose pirmųjų jau buvo naudojama elektra, o kaip statybinė medžiaga – cementas.pamatykLietuvoje.ltLinkuvos gynybiniai įtvirtinimaitext/html2dLinkuvos dvarasLinkuvos dvaro ištakos siekia XVI a. pirmąją pusę. Žinoma, jog tuomet jis priklausė bajorui Jonui Vydrai. XVII a. dvarą valdė Mlodzianovskių giminė. 1660 m. jėzuitas Andrius Mlodzianovskis dalį dvaro padovanojo Kauno jėzuitų kolegijai. 1773 m. dvaras atiteko valstybės iždui. Dvarą XVIII a. kurį laiką valdė pavieto iždininkas Mykolas Končius, vėliau dvarą įsigijo bajoras Juozapas Fergisas, kuris dvaro rūmus perstatė į trijų aukštų svirną. Nuo 1797 m. dvaro valdytojas buvo Anupras Zabiela. Yra žinoma, jog XX a. pradžioje dvarą valdė Strumilų šeima. Per Pirmąjį pasaulinį karą jame vokiečiai buvo įrengę belaisvių stovyklą, per karą mediniai dvaro rūmai sudegė.pamatykLietuvoje.ltLinkuvos dvarastext/html2dMonumentas masinių žudynių vietoje1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karui, jau birželio 25 d. pastarosios kariuomenė kontroliavo Kauną. Tą pačią dieną į miestą atvyko vokiečių saugumo policijos ir SD (Sicherheitsdienst, Saugumo tarnyba) operatyvinės grupės A vadas Francas Valteris Štalekeris (Franz Walter Stahlecker), kuris organizavo žydų ir komunistų naikinimo akcijas. Žydų tautos atstovai buvo žudomi įvairiose Kauno vietose, taip pat ir fortuose. IX forte žmonės masiškai buvo naikinami nuo 1941 m. spalio mėnesio iki pat Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos okupacijos 1944 m. rugpjūtį. Ypatingai žudynių gausa išsiskyrė 1941 m. spalio mėnuo: spalio 4 d. nužudyti 1845, spalio 29 d. – 9200 žydų. Niekada Lietuvos žemėje per tokį trumpą laiką dar nebuvo sunaikinta tiek daug žmonių. Šių akcijų metu šaudyti ne tik vyrai, bet ir moterys, vaikai bei seneliai. Kartu su vietiniais gyventojais, Kauno IX forte buvo kalinami ir naikinami žmonės iš kitų Europos valstybių: Austrijos, Lenkijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Vokietijos. Negalutiniais duomenimis, Antrojo pasaulinio karo metu IX forte nužudyta apie 50 000 žmonių. 1943 m. karo eigai pasisukus Vokietijai nepalankia linkme, naciai pradėjo likviduoti masinių žudynių pėdsakus. Šiuo tikslu IX forte buvo sudarytas specialus kalinių būrys, įslaptintas įsakymu Nr. 1005B, kuris nuo 1943 m. lapkričio mėnesio užsiėmė genocido aukų palaikų iškasimu ir deginimu. Bijodami gręsiančio susidorojimo, IX forto kaliniai 1943 m. gruodžio 25 d. suorganizavo sėkmingą pabėgimą. Jo metu iš forto pabėgo visi 64 kaliniai, tačiau tik 11 pavyko sulaukti Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pranešti pasauliui apie nacių įvykdytus nusikaltimus IX forte. Žmonių žudymas IX forte buvo nutrauktas 1944 m. rugpjūtį Kauną antrą kartą okupavus Sovietų Sąjungos Raudonosios armijos daliniams. Žudynių vietoje iškilo 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių paminklas-monumentas nacizmo aukoms atminti.pamatykLietuvoje.ltMonumentas masinių žudynių vietojetext/html2dKauno IX forto muziejusIX fortas – vienas iš Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas. IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su įdomia ir savita Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais. Lydimi ekskursijų vadovo lankytojai gali apžiūrėti gynybinės sienos ir poternų vidų. Kita ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes. Masinių žudynių vietą ženklina skulptoriaus Alfonso Ambraziūno sukurtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas. Kauno IX forto muziejus – palanki vieta šeimoms, moksleiviams, organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams turiningai praleisti laiką ir pažinti istoriją. Muziejuje vyksta įvairūs renginiai ir minėjimai, lankytojams teikiamos ekskursijų vadovų paslaugos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, suteikiama galimybė su ekspozicija susipažinti naudojantis audio ir videogidu.pamatykLietuvoje.ltKauno IX forto muziejustext/html2dKauno tvirtovės fortų žiedas ir jo išbandymasKeliaujant su Kauno tvirtovės parko gidu dviračių maršruto ilgis apie 65 km, kurį galima įveikti per dvi dienas. Pirmąją dieną, pradėjus nuo IX forto, III forte sustojama pailsėti ir papietauti. Toliau tęsiama kelionė iki V forto ir įveikus 40 km, apsistojama poilsiui. Čia numatyta vieta laužavietei, nusiprausimui. Antrą dieną kelionė tęsiama nuo V iki IX forto. Antros dienos kelionės ilgis apie 25 km.Kauno tvirtovės parkasKauno tvirtovės fortų žiedas ir jo išbandymastext/html101