Gražutės regioninio parko lankytojų centrasLankytojų centras - tai vartai į Gražutės regioninį parką. Vieta, kurioje geriausia planuoti ir pradėti savo kelionę. Lankytojų centre veikia V. Žilinskienės "Jūrų muziejus". Įrengta Salako krašto etnografinė ekspozicija. Centre teikiama profesionali bei visapusiška informacija apie parke lankytinas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdį ir biologinę įvairovę. Suteiksime Jums išsamią informaciją apie muziejus, amatų centrus, pažintinius takus, vandens ir dviračių trasas, stovyklavietes. Gausite naudingos informacijos apie kaimo turizmo sodybas, maitinimą, bei sužinosite apie įvairias aktyvaus poilsio galimybes Gražutės regioniniame parke. Lankytojų centre net trys ekpsozicijos: V. Žilinskienės "Jūrų muziejus", Salako krašto etnografinė ir regioninio parko gamtos ekspozicija.pamatykLietuvoje.ltGražutės regioninio parko lankytojų centrastext/html2dSalako totorių kapinėsŠalia neveikiančių senųjų Salako kapinių yra totorių kapinės. Kada jos įkurtos dokumentų nėra, tačiau jos veikia ir dabar. Mirusieji laidoti atvežami iš kitų vietovių. Abejas kapines skiria 45 m ilgio akmeninė tvora.pamatykLietuvoje.ltSalako totorių kapinėstext/html2dSalako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčiaSalako bažnyčia kaip bendruomenė žinoma nuo 1496 metų. Per tą laiką mediniai bažnyčių pastatai daug kartų buvo sunaikinti gaisrų. Paskutinė medinė bažnyčia parapijai tarnavo vos 40 metų. 1905 m. birželio 15 d. naktį kilus gaisrui, dalis miestelio iki upelio virto pelenais, tame tarpe ir bažnyčia, visas jos turtas, archyvas ir kt. Išsilydė ir nukrito varpai. Tuo metu dirbo klebonas Ant. Kryžanauskas. Pasitaręs su parapijiečiais nutarė pasistatyti tokią bažnyčią kurios nenusiaubtų ugnis ar kitos negandos. Iš Rygos pakviestas architektas Morgulcas sudarė projektą. Klebonas organizavo akmenų rinkimą ir vežimą. Parapijiečių atvežtus akmenis samdyti akmenskaldžiai skaldė į akmenines plytas 45 x 45 x 80 cm didumo. Ir taip 1906 rugpjūčio 8 d. žemaičių vyskupas G. Cirtautas pašventino būsimos bažnyčios pamatus. 1911 m. bažnyčia baigta statyti ir pradėtos laikyti pamaldos. Tai nepaprastos statybinės drąsos statinys. Dabartinės bažnyčios bokšto aukštis 72 m, plotis 22 m. Statant bažnyčią jos sienoje įmūryta lenta su užrašu: "Bažnyčia pastatyta 1911 m. kun. Kryžanausko rūpesčiu ir parapijiečių pastangomis. Viešpatie, lai būna amžina garbė tiems, kurie nesigailėjo dėl tavęs įdėti tiek darbo, net į kietus akmenis ją statant ir nesigaili nuoširdumo ją išlaikant, šis pastatas liks žmonių gyvo tikėjimo paminklas ateinančioms kartoms".pamatykLietuvoje.ltSalako Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčiatext/html2dSalako pušisLuodžių dvaro grafas Jurgis Žiunienas, ruošdamasis išvažiuoti į Prancūziją, pardavinėjo savo dvaro žemę. Keletas Salako gyventojų valstiečių priklausė jo dvarui ir buvo vadinami luodykščiais. Šiems valstiečiams grafas padovanojo po keletą hektarų žemės. 1927 m. prie šios pušies grafas įteikė valstiečiams nuosavybės dokumentus. Valstiečiai atsidėkodami suruošė puotą. To atminimui prie pušies buvo prikaltas kryžius. Ilgainiui kitos pušys buvo iškirstos, tačiau kirtėjai nežinojo, kodėl ant vienos iš jų yra kryžius ir ją paliko. Pušies apimtis siekia 3,35 m.pamatykLietuvoje.ltSalako pušistext/html2dStovyklavietėpamatykLietuvoje.lt2dTiltas per ŠventąjąpamatykLietuvoje.lt2dŽagarinės kaimo senosios kapinėspamatykLietuvoje.lt2dŠvento ežeraspamatykLietuvoje.lt2dRūsteikių pilkapynasRūsteikių pilkapyną sudaro 10 smėlio sampilų. Jie išsidėstę i pietus apie 1,2 km nuo Rūsteikių kaimo. Sampilai išsidėstę nuo 10-15 m iki 30-35 m atstumu vienas nuo kito: sampilai 7-10 m skersmens bei nuo 0,3-0,5 m iki 0,8 m aukščio, o vienas apardytas, suplokštėjęs sampilas tesiekia tik 0,4 m aukščio. Dauguma žemo suploto pusrutulio pavidalo, o dalis paplokščiu viršumi. Pilkapyno sampilų pagrindus juosia grioviai.pamatykLietuvoje.ltRūsteikių pilkapynastext/html2dRūsteikių sentikių cerkvėTai vietinės reikšmės architektūros paminkas. Remiantis archyviniais dokumentais teigiama, kad Rūsteikių sentikių bendruomenė susikūrė 1890 metais. iki šių dienų išliko medinė cerkvė statyta 1908 metais.pamatykLietuvoje.ltRūsteikių sentikių cerkvėtext/html2dAsavo stovyklavietėTai didžiausia su atnaujinta infrastruktūra ir viena populiariausių stovyklaviečių Gražutės regioniniame parke. Stovyklavietė yra 6 km nuo Salako važiuojant keliu Salakas-Zarasai (per Rūsteikius).pamatykLietuvoje.ltAsavo stovyklavietėtext/html2dSamaukos pilkapynaspamatykLietuvoje.lt2dII-ojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinėspamatykLietuvoje.lt2d(Uždarytas) Tiltiškių vandens malūnas - muziejuspamatykLietuvoje.lt(Uždarytas) Tiltiškių vandens malūnas - muziejustext/html2dKiemionių piliakalnisPiliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Ligajų ežero Š krante. Aikštelė ovali, pailga V-R kryptimi, 53x29 m dydžio. Joje rasta akmeninių kirvukų. 2 m žemiau aikštelės V galo iškastas 5,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas. Jo 1,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į antrą 4,5 m pločio, 0,2 m gylio griovį, už kurio supiltas antras 0,5 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas. Jo išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 5,5 m pločio terasą. P šlaite, 14 m žemiau aikštelės, 3 m aukščiau ežero vandens lygio yra 10 m pločio terasa. R šlaite yra 3 terasos. Viršutinė terasa - 54 m ilgio, 11 m pločio, vidurinė - 36 m ilgio, 6 m pločio, apatinė - 40 m ilgio, 7 m pločio. Pirmas griovys ir pylimas Š šlaite virsta 5 m pločio terasa, kuri išeina į R šlaitą. Už jos į R yra 12 m pločio, 2 m gylio (nuo terasos) natūrali dauba. Šlaitai statūs, 9-20 m aukščio. R papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, šlako. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - I tūkst. pradžia.pamatykLietuvoje.ltKiemionių piliakalnistext/html2dČepeliškių pilkapynaspamatykLietuvoje.lt2dSalako kalnas "Kunigokalnis"Padavimas pasakoja, kad kadaise Salako vietovėje buvęs didelis miestas Sakalas. Jame buvusios 7 bažnyčios ir 7 vienuolynai. Turtingiausias vienuolynas buvęs Kunigokalnyje. Švedai, užpuolę Sakalą, degino, plėšė turtą, žudė žmones. Žmonės prašė pasigailėjimo, bet švedai sutiko liautis niokoję miestą tik tada, jei bus atiduotos jiems visos brangeybės ir auksas, esantis Kunigokalnio vienuolyne. Gyventojai kreipėsi į vienuolius. Vienuoliai pažadėjo, bet kai sukrovė viską į maišus, jiems pasidarė gaila atiduoti brandenybes priešui ir pasislėpė su jomis miške. Supykę žmonės užpuolė vienuolyną ir jį prakeikė. Tas prasmego į žemę, o švedai baigė griauti ir niokoti miestą. Kitas padavimas pasakoja, kad seniai, dar baudžiavos laikais, Salake buvę labai reiklus kunigas. Turėjęs daug žemės. Jis sėdėdavo šiame kalne ir stebėdavo kaip dirba baudžiaunininkai, ar netinginiauja. Nuo to ir kalnas gavo pavadinimą – Kunigokalnis.pamatykLietuvoje.ltSalako kalnas "Kunigokalnis"text/html2dGražutės didysis dviračių žiedasPrie parko lankytojų centro yra patogi automobilių stovėjimo aikštelė.Gražutės regioninis parkasGražutės didysis dviračių žiedastext/html103