Kernavės piliakalniaiKernavės archeologinių paminklų kompleksą sudaro piliakalnis (Aukuro Kalnas), du priešpiliai (Mindaugo Sostas ir Lizdeikos Kalnas), papilys (Pilies Kalnas), papėdės gyvenvietė bei 3 kapinynai. Kadangi nuo 1979 m. nuolat vykdomi komplekso archeologiniai tyrinėjimai, Kernavė yra viena geriausiai pažįstamų priešistorinių - Viduramžių Lietuvos gyvenviečių. Nuo 1988 m. kompleksui saugoti įkurtas Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus-rezervatas, 2004 m. Kernavė įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.pamatykLietuvoje.ltKernavės piliakalniaitext/html2dŠatrijos piliakalnisŠatrija - vienas žymiausių archeologinių paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausūs archeologiniai radiniai: IX-XII a. degintiniai kapai, laidojimo urnos, ašariniai puodeliai, dubeniuoti akmenys, gintaro ir stiklo papuošalai, akmens kirvukai. Archeologų manymu, kalvos viršuje yra stovėjusi medinė pilis, o pašlaitėje žmonės gyveno jau nuo II a. prieš Kristų. Manoma, čia buvus vieno svarbiausiųsenojo lietuvių tikėjimo centrų, sunaikintų įvedus Žemaitijoje krikščionybę. Apie tai, jog pirmieji Žemaičių vyskupystės kunigai rezidavo Luokėje,o ne vyspupystės sostinėje Varniuose, kad prižiūrėtų pagonių šventvietę, savo veikaluose rašė Simonas Daukantas bei Motiejus Valančius.pamatykLietuvoje.ltŠatrijos piliakalnistext/html2dMerkinės piliakalnisMerkinės piliakalnis bei nuo jo atsiverianti Nemuno ir Merkio santaka jau seniai tapo Dainavos krašto simboliu. Ties Merkio ir Nemuno santaka, kairiajame Stangės upelio krante, nupjauto kūgio formos kalvoje stūkso piliakalnis. Kalvą iš trijų pusių juosia Nemuno ir Stangės slėniai, o iš šiaurės jį gilia dauba atskiria nuo gretimų aukštumų.Kalvos šlaitai gana statūs, nuo Nemuno pusės iki 30 m aukščio. Išlikusioje 5 x 7 m dydžio piliakalnio aikštelės dalyje (didesnė jos dalis nuslinko į Stangės slėnį) pietiniame bei rytiniame krašte yra iki 1,5 m aukščio nuo aikštelės paviršiaus pylimo liekanų. Merkinės pilis greičiausiai pastatyta XIII a. a. pusėje. XIV a. – XV a. pr. tapo svarbiausiu panemunės kariniu – strateginiu centru kovose su Livonijos ordinu. Strateginis trikampis Vilnius – Kaunas – Merkinė tuo metu sudarė pagrindinę krašto gynybos sistemą. Nuo 1377 m. kryžiuočių kronikos pilį dažnai mini "Merkenpille" bei "Merkenpil" vardais. 1391 m. lapkričio 30 d. kryžiuočiai pilį paima, o 1394 m. pilies įgula, traukdamasi pati ją sudegina. Dar kartą pilis buvo sudeginta kryžiuočių 1403 m.pamatykLietuvoje.ltMerkinės piliakalnistext/html2dMedvėgalio piliakalnisMedvėgalis - iškiliausias Žemaitijos kalnas (anot Č. Kudabos: "Tarsi šio krašto kalvų karalius"). Kalvos aukštis - 234 m (aukščiausia Žemaitijoje). Taip pat Medvėgalis - centrinė, žymiausia tvirtovė gynusi Žemaitiją nuo kryžiuočių antpuolių. Medvėgalio archeologinį kompleksą sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalvos su kūlgrinda.pamatykLietuvoje.ltMedvėgalio piliakalnistext/html2dRambyno kalnasPiliakalnis buvo įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumos krašte. Nurodoma jį buvus su pylimu. Apie piliakalnį detalesnių duomenų neišliko, nes jį Nemunas nuplovė dar iki XIX a. 1835 m. rugsėjo 12 d. naktį į Nemuną nugriuvo likęs jo šiaurinis šlaitas. Mažesnė likusio šlaito griūtis įvyko 1878 m. Dabar išlikusi tik piliakalnio kalvos šiaurinės papėdės apačia, apaugusi mišku, stačiu 40 m aukščio šlaitu besileidžianti į Nemuno slėnį. Kalno šone buvo šventu laikomas akmuo, susprogdintas 1811 m. Piliakalnyje stovėjo skalvių pilis Ramigė, kurią 1276 m. užpuolė, užėmė ir sugriovė kryžiuočiai. Piliakalnis datuojamas XIII a. Rambyno kalno aukštis virš jūros lygio yra 46 metrai. Aukščiausioje kalno vietoje yra apžvalgos aikštelė ir laiptai nulipti.pamatykLietuvoje.ltRambyno kalnastext/html2dSeredžiaus piliakalnisŠalia Nemuno ir Dubysos santakos įsikūrusio Seredžiaus miestelio didingai iškilęs piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Legenda pasakoja, kad tai legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas.Palemono kalnas padavimuose laikomas šventa senovės apeigų vieta, perkūnviete. Jau I tūkstantmetyje bei II pradžioje čia stovėjusios pilies egzistavimą liudija piliakalnio papilio plote aptinkama lipdyta grublėtu paviršiumi keramika bei kiti radiniai. Nuo 1293 m. ant Seredžiaus piliakalnio stovėjusi lietuvių Pieštvės pilis minima rašytiniuose šaltiniuose. Pilis buvo dažnai puldinėjama vokiečių riterių. Sugriauta 1363m. Pieštvės pilis Lietuvos gynybiniame kare su Kryžiuočių ordinu vaidino reikšmingą vaidmenį. Nuo XIII a. paskutiniojo dešimtmečio iki XIV a. septintojo dešimtmečio stabdė Ordino veržimąsi Nemunu į Lietuvos gilumą. Apie to meto įvykius liudija Petro Dusburgiečio "Prūsijos žemės kronika" (sudaryta 1326 – 1330 m.) ir Vygando Marburgiečio "Naujoji Prūsijos kronika" (užbaigta 1394 m.) bei kiti rašytiniai šaltiniai.pamatykLietuvoje.ltSeredžiaus piliakalnistext/html2dBakainių piliakalnisII tūkstantmečio pradžios – XV a. piliakalnis, iš trijų pusių juosiamas Liaudės upelio - vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių, nuo kurio atsiveria puiki panorama.Bakainių piliakalnio kompleksas - pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais, rymo Nevėžio intako Liaudės upės vingyje. Liaudė stačius piliakalnio šlaitus juosia net iš trijų pusių.Piliakalnis, datuojamas II tūkstantmečio pradžia – XV a., mena Lietuvos valstybės gimimą – spėjama, kad čia buvo Upytės žemės centras. Vieni tyrinėtoja mano čia buvus Eigintų pilį, kryžiuočių sudegintą 1372 m.,kiti linkę piliakalnį tapatinti su istoriniuose šaltiniuose minimais Sosiais. Anapilin iškeliavę piliakalnio gyventojai buvo laidojami netoliese, už upelio esančiame kapinyne. Regioninio parko ir viso Kėdainių krašto perlas - Bakainių piliakalnis 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2005 m.– pripažintas valstybės saugomu, o 2007 m. – įtrauktas į išskirtinę kultūrinė vertę turinčių kultūros paveldo vietovių sąrašą. Šis gamtos ir žmogaus rankų sukurtas nuostabus kampelis nuolat lankomas svečių. Lankytojo akį traukia puikus kraštovaizdis, fantaziją žadina piliakalnio didybė ir ramybė. Keletą kartų metuose, per Jonines, Mindaugo karūnavimo, Baltų vienybės dieną šią ramybę surumsčia vietos bendruomenės renginiai. Tomis dienomis, tiksliau vakarais, pilies kalne nušvinta šventiniai laužai, Liaudės slėniais nuvilnyja dainos...pamatykLietuvoje.ltBakainių piliakalnistext/html2dŽvelgaičio piliakalnisŽvelgaičio piliakalnis - įspūdingiausia ozo dalis. Tai buvusi senųjų žiemgalių gyvenvietė. Pavadinimą šiam kalnui davė lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio, istorinio asmens, minimo istoriniuose šaltiniuose XII-XIII a., vardas. Spėjama, kad jis nukariavo žiemgalius ir Žagarės pilyje įkūrė savo rezidenciją. 1204 m. kunigaikštis su savo kariuomene bandė užimti Rygos pilį, o nepavykus patraukė į estų gyventas žemes. 1205 m., grįždamas iš estų žemių, Žvelgaitis žuvo pasaloje. Žvelgaičio kalno apgyvendinimo pradžia laikomas XIII a. Archeologai tyrinėdami nustatė, kad šiame piliakalnyje žmonės gyveno XIII-XVII a., nes atlikus piliakalnio tyrinėjimus, aptikti dviejų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. Viršutiniame, datuojamame XVI-XVII a., rasta molinės žiestos keramikos, glazūruotų koklių, molinių pypkių. Antrame sluoksnyje XI-XIV a. - sudegusių rąstų, geležinių ir žalvarinių papuošalų ir dirbinių, lipdytų puodų šukių. Piliakalnis yra Švėtės upelio kairiajame krante, kairėje kelio Žagarė - Akmenė pusėje. Jo ilgis yra apie 830 m, o aukštis kai kur siekia 20 m. Piliakalnis leidžiasi į upės Švėtės slėnį. Piliakalnio aikštelė yra netaisyklingo keturkampio formos, su vos pastebimu pylimu pakraščiuose. Archeologai, tyrinėdami šį piliakalnį, aptiko medinio pastato ar tvoros liekanų iš XIII-XVII a. Žvelgaičio piliakalnis visada buvo mokinių ekskursijų, jaunimo pramogų ir visų poilsio vieta. 1923 m. piliakalnio dalį apsodino pušaitėmis. Viršukalnė išliko nesodinta - Plikuoju kalnu. Pokariu imta švęsti derliaus šventes su žirgų, motociklų lenktynėmis, teatralizuotais kolūkiečių paradais ir net spektakliais. 1960 m. birželio mėn piliakalnio papėdėje skambėjo kompozitoriaus Balio Dvariono opera "Dalia", parašyta pagal istorinę poetinę Blio Sruogos dramą "Apyaušrio dalia". Buvo ir "Pilėnai" - herojiškas istorinis operos spektaklis, vaizdavęs lietuvių ir kryžiuočių kovų amžius.2012 m. lankytojų patogumui ir siekiant apsaugoti piliakalnio šlaitus ant jo įrengti treji laiptai.pamatykLietuvoje.ltŽvelgaičio piliakalnistext/html2dPunios piliakalnisPunios piliakalnis yra vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje, turįs savitą ir sudėtingą istoriją. Piliakalnį išgarsino nuo seno gyvas padavimas, kad čia, apgultuose Pilėnuose nelygioje kovoje su kryžiuočiais narsiai gynėsi ir tragiškai žuvo visi pilies gynėjai kartu su kunigaikščiu Margiriu. Po pirmosios pilies sunykimo XV-XVIII a. piliakalnio viršūnėje stovėjo puošnūs rūmai – Punios valdytojų rezidencija. Apie buvusią prabangą liudija gausūs radiniai ir storas trijų laikotarpių kultūrinis sluoksnis. Tarpukariu iki 1938 m. ant piliakalnio stovėjo kelios ūkininkų sodybos, aikštelė buvo ariama. Pasigėrėjus nuo piliakalnio viršūnės atsiveriančia puikia Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama, reikia išilgai pereiti aikštelę ir senais akmeniniais laiptukais nusileisti prie Punelės. Netoli upelio pralaidos vandens simfoniją groja Nečiuikų šaltinis - kriokliukas.pamatykLietuvoje.ltPunios piliakalnistext/html2dKartenos piliakalnisKartenos piliakalnis, vadinamas Pilies, Švedų, Lūžties kalnu, stūkso priešais Kartenos miestelį, priešingame Minijos upės krante. Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas vaizdas: kaip ant delno – Kartenos miestelis, Minijos vingis ir slėniai. Datuojamas VIII–XIII a. Ant jo stovėjusi medinė pilis buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras. Legenda mena, kad ant kalno stovėjusi žemaičių karaliaus pilis. Sykį ją pulti atvykusios švedų ir rusų kariuomenės susikovė tarpusavyje. Nuo pilies kuorų stebėdamas slėnyje įsiplieskusį mūšį žemaičių vadas sušukęs pavaldiniams: "Veizėkiet, karė tenā!" ("Žiūrėkite, karas tenai!"). Nuo to laiko, esą, vietovė vadinama Kartena. Salantų regioninio parko iniciatyva 2012 m. ES struktūrinių fondų lėšomis piliakalnis ir jo aplinka sutvarkyti ir pritaikyti lankyti. Piliakalnį, Laumės kūlį ir Lurdą jungia žiediniu maršrutu nutiesti apžvalgos takai, kurių bendras ilgis – 2,8 kilometro. Romantiškas pasivaikščiojimas gamtoje, tai viskas, ko reikia, kad visiškai atitrūktumėme nuo kasdienybės ir gerai pailsėtumėme.pamatykLietuvoje.ltKartenos piliakalnistext/html2dBubių piliakalnisKryžiuočių agresiją žemaičiai pasitiko medinėmis pilimis, jose gynėsi ir apgynė savo laisvę. Per amžius medinės pilys sunyko, liko tik piliakalniai. Nedaug yra žinių apie pačių pilių išvaizdą – šiek tiek jų teikia archeologiniai tyrinėjimai, šiek tiek – vėlesni mediniai statiniai. Spėjama, kad medinių bažnyčių varpinių bokštai galėjo išsaugoti pilių architektūrines tradicijas. Bubių piliakalnis, dar vadinamas Pilale, suvaidino svarbų vaidmenį kovose su kryžiuočiais. XIII amžiuje čia stovėjo viena iš stipriausių Šiaulių žemės pilių. Vokiečių kronikose ne kartą minima Dubysos pilis (vok. Dobitzen) ant Bubių piliakalnio galėjo iškilti prieš 1230-uosius metus. Pilies statytojai kalną paaukštino ir perkasu atskyrė nuo kalvos, ant kurios buvo įsikūrusi gyvenvietė. Pasakojama, jog žmonės, einantys pro piliakalnį, turėdavę atnešti keturis gorčius smėlio, o raitieji – penkis. Jeigu kam nors prireikdavo kūrenamos ant kalno šventosios ugnies, taip pat turėjo aukoti. Bubių piliakalnis stūkso Dubysos kairiojo kranto aukštumos kyšulyje. Piliakalnio šlaitai statūs, apie 14 metrų aukščio. Viršūnės aikštelė ovali, maždaug 80 metrų ilgio ir 35 metrų pločio. Pietrytinėje dalyje, kur stovėjo pilies kuoras ir vartai, apie 35 metrų ilgio aikštelė dar paaukštinta 4,5 metro. Iš trijų pusių piliakalnį supo upės slėnis, iš vakarų jį saugojo padubysio pelkės. Pilies būta medinės, apjuostos akmenimis sutvirtinta 5–6 metrų aukščio statinių rastų siena. Prie sienos vidinės pusės suręsta pakyla pilies gynėjams. Manoma, kad įgulą galėjo sudaryti 50–70 ginkluotų vyrų. Dubysos pilis buvo svarbi Šiaurės Lietuvos fortifikacinės sistemos grandis. Tik už 5 kilometrų į šiaurės vakarus stovėjo Sauginių pilis, už 6 km. - pilis ant Kurtuvėnų piliakalnio, kiek toliau – 15 km į šiaurės rytus – Šiaulių pilis, 12 km į pietryčius – Bauskės pilis ant Normančių piliakalnio, 18 km į vakarus – Biržės pilis ant Kalniškių piliakalnio. 1236 m. vasarą Dubysos pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pavyti ir galutinai sunaikinti priešus prie Mūšos upės. 1348 m. Dubysos pilį sudegino didelės Ordino kariuomenės pajėgos. Pilis netrukus buvo atstatyta, tačiau per 1358 m. antpuolių sudegė vėl. Livonijos kronikose rašoma, kad per paskutinįjį pilies šturmą žuvo 100 jos gynėjų ir 2 ordino broliai. 1902-1911 m. Bubių piliakalnį kasinėjo garsus lenkų archeologas Liudvikas Kšivickis. Ištyrinėjęs maždaug 100 kv. metrų plotą, jis aptiko iki 0,5 – 1 metro storio kultūrinį sluoksnį. Rasta XI a.–XIV a. daiktų: lanko bei arbaleto strėlių geležinių antgalių, peilių, raktų, verpstelių, apdegusio molio gabalų, suanglėjusių kviečių, miežių, rugių, sorų. Daugelis L.Kšivickio radinių pateko į Sankt Peterburgo Ermitažo saugyklas. 1973-aisiais užtvenkus Dubysą, Šiaulių jūros krantas beveik pasiekė Bubių piliakalnio šlaitus, tačiau piliakalnį pavyko išsaugoti. Iki 1996 m. piliakalnis buvo labai apaugęs, nesimatė jo kontūrų.pamatykLietuvoje.ltBubių piliakalnistext/html2dIndijos piliakalnisPiliakalnis dar vadinamas Pilė, Pilis. Apardytas, jo šiaurinę dalį nuplovė Akmena. Piliakalnį juosia slėnis. Šlaitai statūs, 8–10 m aukščio. Aikštelės išliko apie 20 m ilgio ir 2–3 m pločio pietvakarinis kraštas bei pietrytiniame jos gale buvusio apie 4 m aukščio pylimo dalis. Už jo yra 2 m pločio (viršuje) ir 1 m gylio griovys. Rytiniame šlaite, 7 m žemiau aikštelės, yra antras, žemas, pylimėlis. Šiauriau piliakalnio, už 10 m gylio griovio, yra dar viena kalva, kurioje greičiausiai buvo papilys, tačiau ir jos didžiąją dalį nuplovė Akmena. Anksčiau piliakalnį Akmena galėjo juosti iš trijų pusių, likusi senvagė. Istorikai Rimantas Jasas ir Romas Batūra, archeologas Gintautas Zabiela spėja, kad XIV a. pirmaisiais dešimtmečiais čia stovėjo šaltiniuose minima viena svarbiausių Karšuvos žemės pilių, Pūtvės pilis, kurią 1307 ir 1315 du kartus sudegino kryžiuočiai. Dabartinio Pūtvės kaimo žemės prasideda vos už pustrečio kilometro į pietus nuo piliakalnio. Anksčiau jos galėjo apimti ir piliavietę. Tokią tikimybę padidina faktas, kad bajorams Pūtviams priklausiusio dvaro žemės, 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriaus duomenimis, siekė Vaičius, kitapus Akmenos esantį kaimą. Tačiau ir pačiame Pūtvės kaime būta piliakalnio.1307 m., per pirmąjį žinomą užpuolimą, pasinaudoję tuo, kad pilėnai dar miegojo, Ragainės komtūro vedami priešai "slapta įsibrovė į papilį ir pavertė jį pelenais, paimdami į nelaisvę ar nukaudami visus, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į pilį". Tų pačių metų rudenį, tas pats "komtūras su savo broliais bei raiteliais ir antrą kartą sudegino tą papilį". Tačiau pačią pilį kryžiuočiai užėmė ir iš pamatų sunaikino tik po kelerių metų, kai jos vartus priešams atkėlė vietos didžiūnas išdavikas Spudas, už tai su šeima jis gavo krikšto malonę. Tvirtovė, matyt, buvo greitai atstatyta, nes 1328 m. vėl "Ragainės broliai su 80 vyrų puolė papilį ir stojo į kovą su Pūtvės pilėnais". Vėlesniuose šaltiniuose Pūtvės pilis nebeminima.pamatykLietuvoje.ltIndijos piliakalnistext/html2dGinučių piliakalnisTarp miškų ir ežerų esantis piliakalnis mena net XIII amžių. Norint pasiekti viršūnę reiks įveikti ne vieną ir ne du laiptelius, bet nuo piliakalnio atsiveriantis vaizdas tikrai bus to vertas. Ginučių piliakalnis su gyvenviete yra valstybės saugomas istorijos paminklas. Yra Linkmenų seniūnijoje, 1,3 km į pietus nuo Ginučių, tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Įrengtas didelėje stačiašlaitėje apaugusioje medžiais kalvoje. Rytinis ir vakarinis šlaitai 16–20 m aukščio, kiti žemesni ir nuolaidesni. Šlaituose yra terasų liekanų. Viršūnės aikštelė yra ovalo pavidalo, 45 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi; 30 m pločio. Jos šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose yra sulėkštėjusių pylimų ir užslinkusių griovių liekanų. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senosios gyvenvietės liekanų. Išliko kultūrinis sluoksnis: rasta lipdytinės brūkšniuotosios ir grublėtosios bei žiestosios keramikos (pastaroji puošta lygiagrečių linijų ornamentu). Ginučių ir gretimas Papiliakalnės piliakalnis tapatinamas su XIII–XV a. Linkmenų pilimi, kuri buvo centrinės Lietuvos gynybos sistemos dalis. Svarbus XIV–XV a. krašto apsaugos nuo Livonijos ordino punktas. Saugojo seną prekybos kelią į Dauguvą.pamatykLietuvoje.ltGinučių piliakalnistext/html2dSprūdės piliakalnisSprūdės piliakalnis, tarsi paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primena mūsų ainių – baltų turiningą ir šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Istorikų ir archeologų nuomone, piliakalnis priskiriamas "parako gadynei" – kovų su kryžiuočiais periodui. Piliakalnio teritorija apima 26 ha. Čia išlikę gynybiniai grioviai, iki keturių metrų aukščio pylimų pėdsakai, atsekamas senasis įvažiavimas į pilį. Padavimai byloja, jog čia stovėjusi medinė kunigaikščio Sprūdeikio – Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio pilis, po kuria buvo įrengti rūsiai – slėptuvės. Užrūstinęs Karalių, kunigaikštis Sprūdeika pabėgęs į Žemaitiją ir čia, savo valdose, ant Sprūdės kalno – saugiausioje ir geriausiai apžvelgiamoje vietoje – įkūrė pilį, tačiau brolio pyktis buvo klastingesnis – surado jį ir čia. Iki Varnių regioninio parko direkcijos įkūrimo piliakalnis buvo visiškai paskendęs želdinių sąžalyne, jo nesimatė važiuojant Pavandenės – Janapolės vieškeliu. Vėliau atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai atidengė dalį pilies kalvos su išlikusiais galingais pylimais ir grioviais. Įrengtas 3,5 m pločio ir 320 m ilgio žvyro dangos privažiavimas prie piliakalnio, automobilių stovėjimo aikštelė 675 kv. m., mediniai laiptai, mediniai ornamentuoti stulpai, takai, informacinis stendas, apžvalgos aikštelė 73 kv. m. piliakalnio viršūnėje, atokvėpio aikštelė, suolai.pamatykLietuvoje.ltSprūdės piliakalnistext/html2dŠeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnisKas gi nėra girdėjęs apie pirmąją Lietuvos sostinę – karaliaus Mindaugo sostapilį Vorutą? Ir nors istorikai ir archeologai iki šiol nesutaria dėl tikslios jos vietos, viena iš labiausiai tikėtinų yra Šeimyniškėlių piliakalnis Anykščių rajone, visai šalia šiaurinės Anykščių miesto ribos. Spėjimą sustiprina faktas, kad tvirta medinė pilis čia buvo pastatyta maždaug XIII a. viduryje, tuo metu, kai kūrėsi Lietuvos valstybė, o anksčiau čia gyventa nebuvo. Šalia piliakalnio yra atrasta ir nemaža tų laikų gyvenvietė. Manoma, kad būtent šioje pilyje Mindaugas gynėsi nuo savo konkurento, kunigaikščio Tautvilo ir jo suburtos koalicijos, kuriai priklausė žemaičiai ir rusėnai iš Haličo–Voluinės kunigaikštystės. Tuo tarpu Mindaugą rėmė į Vorutą atsiųstas Livonijos ordino karių būrys. Štai tokius tarptautinio masto įvykius greičiausiai mena šis kalnas, įsitaisęs tarp Varelio ir Volupio upelių. Tokios svarbios vietos ir šalia jos įsikūrusios gyvenvietės anuomet negalėjo aplenkti ir pirkliai iš pačių tolimiausių kraštų, taip pat daugelio kraštų pasiuntiniai. O telktis čia turėjo ir vieni geriausių tų laikų amatininkų, kuriems darbo duodavo čia gyvenę ir dažnai atvykdavę didžiūnai ar valdovo aplinkos atstovai. Užkopę ant iš dviejų dalių sudaryto ir maždaug 12–15 m aukščio pilkalnio, dairydamiesi po apylinkes, galėsite įsivaizduoti iš gyvenvietės trobelių rūkstančius dūmus, šurmuliuojančius žmones, žvengiančius žirgus, kalvėse skambančius priekalus, į pilį skubančius žygūnus su svarbiais pranešimais. Taip pat galėsite paspėlioti, kurioje piliakalnio aikštelės vietoje stovėjo pagrindinis pilies pastatas, kuriame buvo įsikūręs ir apie valstybės reikalus galvojo pats karalius Mindaugas. Šeimyniškėliai yra vienintelis Lietuvoje visiškai ištyrinėtas piliakalnis, todėl jau parengti planai ant jo suręsti medinę Mindaugo laikus atspindinčią pilį. Kai kurie darbai jau padaryti – pastatytas medinis tiltas per vieną iš upelių, šalia piliakalnio iškilo medinis apžvalgos bokštas, papilyje įrengtas viduramžius menantis kiemas – visa tai skirta edukacinei veiklai. Čia galima susipažinti su buvusios pilies istorija, apžiūrėti pilies maketą, archeologinių radinių pavyzdžius, įsigyti suvenyrų. Čia pat galima pasinerti ir į viduramžiškų potyrių sūkurį – išbandyti rankos taiklumą mėtant ietį ar šaudant iš lanko, susipažinti su kitais ano meto gyvenimo ypatumais. Ant Šeimyniškėlių piliakalnio švenčiamos įvairios istorinės šventės: svarbiausia iš jų – liepos 6 d. – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.pamatykLietuvoje.ltŠeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnistext/html2dLiškiavos piliakalnisLiškiavos piliakalnis, dar vadinamas Raganos mūru, Pilies kalnu, įrengtas kairiajame Nemuno krante į pietvakarius nuo miestelio, už Bažnyčios (Alkakalnio) kalno. Tai ilga, 100x50 m dydžio masyvi kalva, kurios pietiniai bei pietrytiniai 30 m aukščio šlaitai leidžiasi į Nemuną su įspūdingai atsiveriančiu kraštovaizdžiu. Nustatyti 3 piliakalnio apgyvendinimo etapai: I tūkst. pirmos pusės vidurio, II tūkst. pradžios ir XIV a. pradžios, kai apleistame piliakalnyje, greičiausiai Vytauto Didžiojo iniciatyva, buvo pradėta mūrinės Liškiavos pilies statyba. Kultūrinio sluoksnio gylis iki 1,5 m. Prieš Žalgirio mūšį pradėta statyti pilis liko neužbaigta.pamatykLietuvoje.ltLiškiavos piliakalnistext/html2dGyvolių piliakalnisPiliakalnis datuojamas I tūkst. – XIII a. Manoma, kad iki XIII a. ant piliakalnio stovėjo nedidelė gynybinė pilis arba bent jau gynybiniai įtvirtinimai, tikriausiai sunaikinti 1201 metais baltų genties žemėse įsikūrus kryžiuočių ir kalavijuočių ordinams. Archeologinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad kultūrinis sluoksnis čia nėra storas, sovietiniais metais sumaitotas bulviarūsių, apkasų, duobių. Tyrimų metu rasti keli XIII-XIV a. keramikos pavyzdžiai - puodo šukės ir mediniai įtvirtinimai. 2012 m. buvo baigtas piliakalnio II tvarkymo etapas, po kurio jis pritaikytas lankymui: t.y. – įrengtas medinis tiltas per bevardį upelį, apžvalgos aikštelė, laiptai nusileisti nuo piliakalnio prie Virvytės upės, 1 informacinis stendas, nutiesti takai. Taip pat prie piliakalnio įrengta 20 vietų automobilių stovėjimo aikštelė su informacine rodykle, 4 suoliukais, 1 informaciniu stendu ir mediniai laiptai. Apie Gyvolių piliakalnį išlikę keli padavimai. Viename pasakojama, kad senų senovėje ant piliakalnio degdavo šventoji ugnis, kurią saugodavo ir prižiūrėdavo vaidilutės. Čia buvo šventykla. Kitame teigiama, kad baudžiavos laikais ant piliakalnio buvo baudžiami, mušami žmonės. Dar kitame pasakojama, kad užėję švedai liepė nėščioms moterims prijuostėmis sunešti kalną. Todėl šis piliakalnis dar Švedkalniu vadinamas. Prie Gyvolių piliakalnio gyveno kokios 5-6 Grybauskų kartos. Pasakojama, kad Juzefa Grybauskienė gimdė dvynukes dukteris. Gimdė sunkiai ir mirė, o dukrelės paliko. Ją palaidojo kapeliuose prie piliakalnio. Ant kapo, pačiame kalnelio viduryje, pastatė labai gražią mūrinę koplytėlę. Vieną kartą jau penkiametės dvynės savo girtuoklio tėvo buvo išvytos iš namų. Nubėgo ant kapelių, prie tos koplytėlės. Kai tik čia atbėgo, iš kažin kur atėjo jauna, graži moteris, apsirengusi balta labai ilga suknele. Moteris apgaubė ta suknele mergaites, kad nesušaltų ir nesulytų. Kai išaušo, nuėmė suknelę ir liepė grįžti pas savo tėvą. Mergaitės nepažino tos moters, bet kai papasakojo, visi suprato, kad tai buvo čia palaidotoji jų motina. Ją palaidojo su balta ilga suknia. Daugiau čia niekas nėra palaidotas. Ir dabar čia stovi koplytėlė prie Juzefos Grybauskienės kapo. Šalia auga sena pušis su medine koplytėle – šis kraštas garsėja "šventomis pušimis", kuriose keliamos koplytėlės.pamatykLietuvoje.ltGyvolių piliakalnistext/html2dLepelionių piliakalnisLepelionių piliakalnis datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia. Piliakalnio forma šiek tiek primena XIX amžiuje populiarias kepures. Dėl šios priežasties jis įgavo dar vieną pavadinimą – Napoleono kepurė. Piliakalnis žinomas ir Krištapiškių vardu. 3,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios ir grublėtos keramikos. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.pamatykLietuvoje.ltLepelionių piliakalnistext/html2dKačėniškės piliakalnisVakarinis Mergežerio krantas įrėmintas pailgos, apie 0,5 km ilgio kalvos. Čia kadaise buvo įrengtas Kačėniškės piliakalnis. Iš vienos pusės jo šlaitas baigiasi ties ežeru, o iš vakarų – žemapelke, kuria nuo šios aikštelės ir nuvingiuoja pažintinis takas. Šlaitų aukštis nuo vandens paviršiaus aukščiausioje kalvos vietoje siekia 22 metrus. Nuo piliakalnio viršūnės, kur aikštelės plotas apie 660 m2, atsiveria vaizdas ne tik į ežerą, bet ir į kitame krante esančias Švenčionių aukštumos kalvas. Piliakalnio šlaituose yra buvusių griovių su pylimais likučių. Rytinis šlaitas buvęs statesnis ir praeityje yra nušliuožęs į ežerą. 2013 m. atlikti piliakalnio tvarkymo bei pritaikymo lankymui darbai. VĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurių metu užfiksavo bent du kultūrinio sluoksnio horizontus, leidžiančius daryti išvadą, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu (I tūkst. pr. Kr. pabaiga) bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu (I tūkst. pradžia – I tūkst. vidurys). Atliekant archeologinius tyrimus rasta smulkių, ugnyje buvusių akmenukų, keletas gyvulių kaulų, ištirpusios keramikos ar molio tinko žymių, brūkšniuotosios keramikos liekanų, o taip pat keramikos dirbinių fragmentų, turinčių lygų arba grublėtą paviršių, bylojantį apie skirtingus Kačėniškės piliakalnio apgyvendinimo laikotarpius.pamatykLietuvoje.ltKačėniškės piliakalnistext/html2dPūčkorių piliakalnisPūčkorių piliakalnis - valstybinės reikšmės archeologinis paminklas, vienas iš gausybės Lietuvos piliakalnių. Jis turi seną ir savitą istoriją. Pūčkorių piliakalnis buvo žinomas nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki 13-14 a. Tai stačiašlaitis nupjauto kūgio pavidalo ir 11-19 m aukščio kalnas, iš šiaurės, vakarų ir pietų juosiamas Vilnios slėnio. Jo papėdėje galima pastebėti negilų, bet gana ilgą griovį, kuris kadaise juose piliakalnį. Piliakalnio viršuje esanti aikštelė yra netaisyklingo ovalo formos, 28 m ilgio ir 20 m pločio, ištęsta pietų ir šiaurės kryptimi, turi pylimo liekanų. Šiuo metu piliakalnis apaugęs medžiais, o jo šlaite įrengti laiptai. Pūčkorių piliakalnio žvalgomieji tyrimai atlikti 1984 m. Piliakalnio tyrinėtojai atidengę daugiau nei pusės metro storio kultūrinį sluoksnį, susidedantį iš dviejų horizontų, rado jame lipdytos, nežymiai brūkšniuotos keramikos šukių, geležinį pjautuvą, akmeninio grindinio liekanų. Šalia piliakalnio 1984 m. tyrinėjimų metu aptikta senovės gyvenvietė. Joje tyrinėtojai aptiko daugiau nei pusės metro storio kultūrinį sluoksnį, susidedantį iš dviejų horizontų, ir rado jame lipdytinės, nežymiai brūkšniuotos keramikos šukių, geležinį pjautuvą, akmeninio grindinio liekanų. Piliakalnio papėdėje rasta akmens amžiaus titnaginių dirbinių, skelčių, skaldos, lipdytinės grublėtosios ir žiestosios keramikos šukių, geležies gargažių. Šie radiniai aptikti visai negiliai, po 10–15 cm storio dirvožemio sluoksniu. 2008 m. vykdyti piliakalnio tvarkymo darbai. Jų metu buvo restauruota tako danga, sutvirtinti laiptai, pakeisti suoliukai, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai.pamatykLietuvoje.ltPūčkorių piliakalnistext/html2dMolavėnų I piliakalnisPašešuvio kraštovaizdžio draustinyje esantis Molavėnų piliakalnių kompleksas - vienas gražiausių Raseinių krašto gamtos perlų, reikšmingas istorine, archeologine ir kultūrine prasme. Kompleksą sudaro du piliakalniai, esantys Šešuvies upės dešiniajame vingyje esančiuose kyšuliuose. Pirmasis piliakalnis (Kauprės) įrengtas 350 m ilgio aukštumos kyšulyje Šešuvies dešiniajame krante. Jį sudaro pagrindinė aikštelė, kuri iš ŠV įtvirtinta dviem priešpiliais, o PR pusėje turi papilį. Dėl šlaitų erozijos iš piliakalnio (išskyrus papilį) liko tik ožnugaris. Aikštelė keturkampė, pailga ŠV-PR kryptimi, 28 m ilgio, 3-5 m pločio. PR papėdėje iškastas 13 m pločio, 3 m gylio griovys, už kurio supiltas 4,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už jo iškastas antras 4 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio įrengtas papilys. Piliakalnio 6 m aukščio ŠV šlaitas leidžiasi į 18 m pločio, 4 m gylio griovį, už kurio įrengtas pirmasis priešpilis. Pirmojo priešpilio aikštelė keturkampė, pailga ŠV-PR kryptimi, 21x10 m dydžio, iškiliu viduriu. Jos ŠV krašte iškastas 11 m pločio, 2 m gylio griovys. Už griovio įrengtas antras priešpilis. Jo aikštelė irgi keturkampė, pailga ŠV-PR kryptimi, 20x14 m dydžio. Aikštelės PR gale supiltas 1 m aukščio, 9 m pločio pylimas, kurio išorinis 4 m aukščio status šlaitas leidžiasi į priešpilius skiriantį griovį. Aikštelės ŠV gale supiltas 3,5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m ilgio, 16 m pločio, 0,5 m gylio griovį. Į PR už antro piliakalnio griovio įrengtas papilys. Jo aikštelė keturkampė, pailga ŠV-PR kryptimi, 115x45 m dydžio. Papilio šlaitai statūs, 5 m aukščio. Piliakalnio ir priešpilių šlaitai statūs, 18 m aukščio. Jų aikštelių didžiosios dalys nuplautos Šešuvies (iš ŠR pusės), ŠR šlaite ties piliakalnio aikštele erozija tebevyksta. Antro pylimo viršuje iškasta duobė. Visas piliakalnis apaugęs lapuočiais. Piliakalnis žinomas ir Griaužų vardu. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.pamatykLietuvoje.ltMolavėnų I piliakalnistext/html2dBirštono piliakalnisXIV a. ant jo stovėjo tvirta medinė Birštono pilis, atlaikiusi kryžiuočių antpuolį. Čia apsistodavo LD kunigaikštis Vytautas, atvykęs pamedžioti. Piliakalnis yra gražiausia ir visuomenei žinomiausia archeologijos paminklų rūšis.pamatykLietuvoje.ltBirštono piliakalnistext/html2dPrelomciškės piliakalnisTai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioninio parko piliakalnių. Prelomciškių piliakalnį, kaip ir kitus parke esančius piliakalnius, supylė jotvingiai – artima lietuviams baltų gentis. Archeologiniai tyrimai patvirtino, kad piliakalnio papėdėje būta gana didelės jotvingių gyvenvietės, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Piliakalnis žmonėms tarnavo nuo I tūkstantmečio iki XIII a. Nuo jo atsiveria įspūdingi vaizdai į plačią Dzūkijos jūrą – Dusią.pamatykLietuvoje.ltPrelomciškės piliakalnistext/html2dBradeliškių piliakalnisNeries regioninio parko pasididžiavimas Bradeliškių piliakalnis žavi savo didybe ir mena senovės istoriją. Kadaise čia stovėjo didelė medinė pilis, kurią saugojo natūralios gamtos kliūtys (aplink išsivagojęs Dūkštos upelis) bei įrengti papildomi gynybiniai elementai: pylimai ir grioviai. Šis piliakalnis buvo vienas iš ypač svarbių gynybinių taškų tarp dviejų Lietuvos sostinių – Kernavės ir Vilniaus. Bradeliškių piliakalnis šiuo metu yra prižiūrimas ir puikiai pritaikytas lankytojams. Nors jo viršuje stovėjusių įtvirtinimų nėra galimybės aplankyti, o ir paties piliakalnio vaizdas per daug šimtmečių labai pasikeitė, tačiau kalno papėdėje įrengtas stendas puikiai atkuria praeities vaizdą: prieš akis iškyla senovinės pilies kuorai, neįveikiami kalvos šlaitai bei išskirtiniai gynybinio komplekso elementai. Galima palyginti, kaip smarkiai pakitęs yra dabarties vaizdas: nemaža kalvos dalis nuslinko į papėdėje gurgantį upelį, suplokštėjo gynybinis pylimas, išnyko viršutinėje aikštelėje stovėję mediniai įtvirtinimai. Bradeliškių piliakalnio lankytojai gali ne tik pasisemti įdomių senovės istorijos žinių. Mediniai laiptai veda į pačią piliakalnio viršūnę, iškilusią į 16 metrų aukštį. Įdomu, kad plokščias kalno viršus savo dydžiu prilygsta futbolo aikštei – jo ilgis siekia daugiau nei 110 metrų, o plotis – net 60! Užkopus kvapą gniaužia ne nuovargis nuo lipimo, bet įstabaus grožio Dūkštos kraštovaizdis. Ypač čia gražu rudenį, kai visas miškingas upės slėnis nusidažo įvairiomis spalvomis.pamatykLietuvoje.ltBradeliškių piliakalnistext/html2dKarmazinų piliakalnisTai nedidelis piliakalnis, todėl manoma, kad jis nebuvo nuolat apgyvendintas, o naudotas kaip slėptuvė gelbėtis nuo užpuolusių priešų. Archeologų manymu, Karmazinų piliakalnis nuo VI a. prarado gynybinę funkciją ir tapo šventviete – alkakalniu, kuriame vykdavo apeigos dievų garbei. Aplink Dūkštos žiotis stūkso daug aukštesni kalnai, negu Karmazinų piliakalnis, tačiau tik apie šią kalvelę apylinkėse pasakojami padavimai.Žmonės pasakoja apie aplink piliakalnį ratu augusius senolius ąžuolus, kurių išlikę kelmai stebino savo dydžiu. Pasakojama ir apie šioje vietoje kažkada buvusią pagonių šventovę, čia stovėjusį akmeninį stabą, piliakalnyje užkastą auksą. Dar ir šiais laikais, kai sekmadienį Dūkštose skamba bažnyčios varpai, piliakalnyje atsiliepia ten nugrimzdęs varpas. Netoliese Dūkštos slėnyje slepiasi du dideli, gerai įtvirtinti piliakalniai: Bradeliškių ir Buivydų. Ten gyvenę žmonės mirusiuosius laidojo už Neries plytinčiame miške – Padūkštų pilkapyne. Dūkštos žiotyse esančiame Karmazinų slėnyje galėjo būti atliekamos ir su mirusiųjų kultu susijusios apeigos, prieš perkeliant gentainio palaikus į už upės esančią mirusiųjų šalį.pamatykLietuvoje.ltKarmazinų piliakalnistext/html2dPavištyčio I piliakalnisPirmasis piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje. Aikštelė trikampė, orientuota ŠR-PV kryptimi, 30 m ilgio, 34 m pločio ŠR dalyje, 2 m aukštesne P-PV dalimi. Joje rasta grublėtos keramikos. ŠR aikštelės krašte supiltas 0,5 m aukščio, 10 m pločio pylimas, už kurio iškastas 11 m pločio, 0,3 m gylio griovys. ŠR šlaito aukštis 1,5 m, kitų - iki 30 m. Piliakalnis labai suardytas arimų, apkasų, vėliau užsodintas pušimis (dabar beveik iškirstos, likę tik kelios). Aikštelę beveik per vidurį kerta apkasas, einantis PV-ŠR kryptimi. ŠR papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta perdegusių akmenų, molio tinko. Piliakalnis datuojamas I tūkst.pamatykLietuvoje.ltPavištyčio I piliakalnistext/html2dBėčionių piliakalnisVienintelis žinomas piliakalnis Dieveniškių apylinkėse. Datuojamas I tūkst. pr. m. e. Dar ir dabar galima pastebėti pylimo liekanas, o šalia jų griovio pėdsakus.Bėčionių piliakalnis įrengtas kalvoje Gaujos upelio krante, šlaitai siekia 15–17 m aukštį, aikštelės dydis apie 20 x 40 m, ji apardyta senų bulviarūsių, netyrinėta. Piliakalnio pietų papėdėje XX a. viduryje dar buvo gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių, čia rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi.pamatykLietuvoje.ltBėčionių piliakalnistext/html2dRekčių piliakalnisIšdidus Rekčių piliakalnis stūkso dešiniajame Ventos upės krante, prie kelio Mažeikiai - Kuršėnai. Čia žmonės gyveno ir kovėsi nuo I mūsų eros tūkstantmečio vidurio iki XIV amžiaus. Šiaurės rytų pusėje yra buvusi 0,7 ha plote priešpilio gyvenvietė. Piliakalnyje yra beveik apvali 6 – 7 metrų skersmens aikštelė, apjuosta pylimu.pamatykLietuvoje.ltRekčių piliakalnistext/html2dGegrėnų piliakalnisGegrėnų archeologinį kompleksą sudaro du piliakalniai, du kapinynai ir senovės gyvenvietė. Piliakalnių kompleksas datuojamas I tūkst. - XIII a. Piliakalnius juosia nedidelis upelis. Kairiajame upelio krante esančioje aukštumoje įrengtas mažesnis ir senesnis pirmasis piliakalnis. Jo aikštelė keturkampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, jos vakarinėje pusėje supilti du pylimai, tarp kurių iškastas 3 m pločio užslinkęs griovys. Šiaurinis piliakalnio šonas išardytas lapių urvų.Antrasis piliakalnis yra į pietus nuo pirmojo, upelio dešiniajame krante esančioje didelėje aukštumoje. Jis greičiausia buvo įrengtas jau II tūkst. pradžioje, kai išsiplėtusi bendruomenė nebetilpo į nedidelį ir nelabai apsaugotą pirmąjį piliakalnį. Jo aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, jos pietiniame pakraštyje supiltas pylimas, už kurio iškastas griovys, kuris rytiniame krašte skyla į du griovius, tarp jų - pylimas. Iš šiaurės ir vakarų piliakalnio aikštelę supapylimas. Piliakalnis apardytas arimų. 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lipdytos keramikos, apdegusių akmenų. 150 m į ŠV nuo pirmojo piliakalnio yra II tūkst. pradžios kapinynas. Piliakalniuose stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Gegrė. Gegrėnų archeologiniame komplekse atlikti tik žvalgomieji tyrimai. Padavimas pasakoja, kad ant piliakalnio kalno senovėje stovėjusi bažnyčia, kuri potvynio metu nuskendo. Tos bažnyčios varpinė, špitolė, koplyčia buvusios pietinio piliakalnio papėdėje. Kiti pasakoja, kad nuo kalno kildavo tiršti garai. Žmonės tvirtindavo, kad kalne yra druskos. Baudžiavos laikais viena senelė iš to kalno dažnai parsinešdavo druskos, bet didelėje paslaptyje laikė tą vietą, kur druskos esama.pamatykLietuvoje.ltGegrėnų piliakalnistext/html2dTOP30 Lietuvos piliakalniųpamatykLietuvoje.ltTOP30 Lietuvos piliakalniųtext/html126