Kėdainių Senosios Rinkos aikštėDešinėje Nevėžio pusėje pradėjus kurtis miesto tipo gyvenvietei, atsirado ir turgaus aikštė. Kol nebuvo Nevėžio tilto, pavasarį ir rudenį, pakilus vandens lygiui, ne visada buvo galima pervažiuoti per brastą. Žmonės, atvažiavę į turgų, sustodavo dešinėje upės pusėje ir čia parduodavo savo produktus. Gyvenvietei augant, aikštės pakraščiuose pradėjo kurtis sodybos, krautuvės, karčiamos, užeigos namai. Taip atsirado aikštė, kuriai kaip seniausiai Kėdainių turgavietei prigijo Senosios rinkos vardas. XVII a. į Kėdainius pradėjo keltis žydai. Jiems gyventi buvo paskirta Senosios rinkos teritorija. Palaipsniui ši miesto dalis perėjo į žydų rankas ir nuo XVII a. antrosios pusės Senoji rinka pradėta vadinti Žydų rinka.pamatykLietuvoje.ltKėdainių Senosios Rinkos aikštėtext/html2dKėdainių sinagogų kompleksasSenosios rinkos aikštėje yra dviejų sinagogų kompleksas. Viena jų - XVII a. pabaigą menanti halinė vasarinė sinagoga (1784 m. po gaisro perstatyta). Ji yra viena iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. Šioje sinagogoje studijavo žymus žydų mąstytojas Gaonas Elijahu. Kita XIX a. pradžioje pastatyta "mažoji" sinagoga atliko ir mokymo funkcijas. Nuo 2002 m. rugpjūčio 16 d. joje duris atvėrė Daugiakultūris centras, organizuojantis parodas, klasikinės muzikos koncertus, džiazo vakarus, konferencijas, seminarus, vykdantis edukacinę veiklą.pamatykLietuvoje.ltKėdainių sinagogų kompleksastext/html2dDžiazo gatvėRugpjūtį vyksta džiazo festivalis "Broma Jazz": Kėdainių senamiestį užlieja džiazo garsai ir džiazo muziką bei kultūrą mylintys žmonės, keletą dienų miestas gyvena džiazo ritmu. Festivalio atmosfera sukuria ypatingą, nepakartojamą laisvalaikio ir bendravimo kultūrą. Festivalis organizuojamas siekiant populiarinti džiazą, jo filosofiją ir estetiką, padėti jį pamilti kuo platesnei auditorijai. Išskirtinis festivalio bruožas – programos įvairiapusiškumas džiazo stilių atžvilgiu bei džiazo sintezė su kitais muzikos stiliais ir menų disciplinomis. Festivalyje skamba swing, funk, big band jazz, electrobop, eclectic electrosoul, house, smooth jazz, free jazz, soul, r&b muzikos stiliai ir mišiniai. Festivalio programoje – lietuvių ir užsienio džiazo atlikėjai. Muzika į Kėdainių senamiesčio kiemus ir gatves išveda ir vietos verslininkus – jie prisideda prie festivalio programos savo iniciatyvomis. Būtent kultūrinių veiklų įvairove "Broma Jazz" skiriasi nuo kitų džiazo festivalių Lietuvoje. Festivalio metu Kėdainiai atsiveria naujomis, netikėtomis spalvomis, garsais ir formomis. Šurmulys užtvindo jaukias senamiesčio gatves ir kiemelius. Tai dienos, kai Kėdainiai suskamba kitaip – laisvai ir labai garsiai! Kėdainių meilę džiazui įrodo vien faktas, kad viena iš senamiesčio gatvių pavadinta Džiazo vardu – pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje!pamatykLietuvoje.ltDžiazo gatvėtext/html2dKėdainių Šv. Jurgio bažnyčiaPasak padavimo, mūrinę bažnyčią pastatė kryžiuočiai pagonių šventyklos vietoje, iškirtę ten stūksojusią didelę girią. Įspūdinga gotikinė Šv. Jurgio bažnyčia - seniausias mūrinis pastatas Kėdainiuose. Rašytinių šaltinių duomenimis, ji yra pastatyta apie 1460 m. Bažnyčią supa Varlupio upelis. Istoriniais laikais griova su Varlupiu skyrė dvi svarbias Kėdainių miesto valdas - Šv. Jurgio bažnyčios ir miesto savininkų Radvilų dvaro sodybos. 1549 m. Kėdainių savininkė Ona Radvilaitė pakvietė evangelikų kunigą ir iki 1627 m. senojoje katalikų Šv. Jurgio bažnyčioje buvo laikomos evangelikų reformatų pamaldos. 1627 m. kunigaikštis Kristupas II Radvila sugrąžino bažnyčią katalikams. Bažnyčios viduje yra daug vertingų dailės kūrinių, jos interjerą puošia vėlyvojo baroko altorių ansamblis. Įspūdingo dydžio trijų tarpsnių didysis altorius yra santūrių formų, jame dominuoja daugiau klasicistiniai nei barokiniai elementai. Ši bažnyčia yra viena seniausių Lietuvoje. Nuo kalvos, ant kurios stovi Šv. Jurgio bažnyčia, atsiveria puiki Kėdainių senamiesčio panorama.pamatykLietuvoje.ltKėdainių Šv. Jurgio bažnyčiatext/html2dKėdainių Didžiosios Rinkos aikštėDidžiosios rinkos aikštėje - viena iš aikščių, išsaugojusių XVII a. laikų suplanavimą. Šalia jos susitelkusios istorijos, kultūros vertybės ir senieji XVI – XVII a. pastatai: buvę stiklių namai, pirklio Šaflerio namas, burmistro Jurgio Andersono namas, rotušė. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai.pamatykLietuvoje.ltKėdainių Didžiosios Rinkos aikštėtext/html2dStiklių namaiXVII a. olandų stiliaus namai išraiškingais frontonais. Viename iš jų įsikūrusi jauki dailės galerija-parduotuvė "Stiklių namas".pamatykLietuvoje.ltStiklių namaitext/html2dKėdainių rotušėDidžiosios Rinkos aikštėje - viena iš trijų išlikusių Lietuvoje rotušių ir vienintelė renesanso stiliaus. Pastatyta XVII a. viduryje. Tai dviaukštis mūrinis kampinio plano pastatas. Anksčiau rotušės rūsyje buvo kalėjimas ir archyvai, pirmame aukšte – parduotuvės (jose buvo laikomos pavyzdinės svarstyklės, ilgio bei saiko matai), o antrajame – Magistrato darbo patalpos ir teismo salė. Šiuo metu miesto rotušėje rengiamos parodos, vyksta koncertai, reprezentaciniai ir kultūriniai renginiai, prie rotušės pastato įkurtas skulptūrų kiemelis. Rotušę puošia senieji Kėdainių herbai - Kėdainių r. savivaldybės vyr. architekto sumanymą įgyvendino Bronius Rutkauskas, vienas geriausių renesanso bei baroko stilių sieninės tapybos meistrų Lietuvoje. Šiuo metu rotušėje įsikūręs Turizmo ir verslo informacijos centras, Civilinės metrikacijos skyrius, kitos įstaigos. Aplankykite skulptūromis papuoštą, jaukų rotušės kiemelį.pamatykLietuvoje.ltKėdainių rotušėtext/html2dKėdainių evangelikų reformatų bažnyčiaSenamiestį puošia didinga renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčia, kurią 1631 m. fundavo Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila 1652 m. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolo paneliai, sukurti Nyderlandų manierizmo stiliumi. Pastatas vienanavis, stačiakampis, keturbokštis, mišraus vėlyvojo renesanso ir baroko stiliaus. Langų apvadai ir portalas - Lietuvos ankstyvojo baroko architektūrai būdingų formų. Šalia bažnyčios XVII-XVIII a. pastatyta varpinė. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus - vienintelė 2001 m. atkurta ir sutvarkyta XVII amžiaus Lietuvos didžiosios kunigaikštystės didikų kapavietė Lietuvoje. Tai viena seniausių ir didžiausių protestantų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje.pamatykLietuvoje.ltKėdainių evangelikų reformatų bažnyčiatext/html2dKunigaikščių Radvilų mauzoliejusTai - pirmoji 2001 m. atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje. Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai – kunigaikščių Kristupo Perkūno (1547-1603), Jonušo (1612-1655), Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir Elžbietos (1622-1626) Radvilų sarkofagai. Bažnyčioje įrengta paroda, pasakojanti apie Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios istoriją, mauzoliejuje palaidotus kunigaikščių Radvilų šeimos atstovus, sarkofagų restauravimą.pamatykLietuvoje.ltKunigaikščių Radvilų mauzoliejustext/html2dTradicinių amatų centras Arnetų namasArnetų namas yra škotų bendruomenės, gyvenusios XVII–XVIII a. Kėdainiuose, materialus palikimas. Sumūrytas XVII amžiaus viduryje škotų pirklio Jono Arneto prie Didžiosios Rinkos aikštės, tuo laiku pagrindinės miesto turgavietės. Tai XVIII–XIX a. miestietiškos gyvenamosios architektūros pavyzdys, kuriame išliko autentiškas išorės ir vidaus planas. Po namu - įspūdingo dydžio skliautuotas rūsys, o antrajame aukšte prie kupolo formos kamino įrengta skliautuota patalpa tualetui, vadinamasis "liuftklozetas", vienintelė išlikusi tokios paskirties patalpa Lietuvoje, miestiečių gyventame name. Vėliau jame įsikūrė evangelikų reformatų bažnyčios klebonija, čia suvažiuodavo senjorai į pasitarimus. Namas yra valstybės saugomas architektūros paminklas. 2015 metais jame įsikūrė tradicinių amatų centras. Arnetų name galima užsisakyti audimo, keramikos, pynimo iš vytelių, drožybos, juostų pynimo, popieriaus karpinių edukacines pamokėles. Užsiėmimus veda sertifikuoti amatininkai bei tautodailininkai. Nuolat veikia Kėdainių ir kitų Lietuvos regionų tautodailininkų parodos.pamatykLietuvoje.ltTradicinių amatų centras Arnetų namastext/html2dKėdainių Šv. Juozapo bažnyčiaMedinę liaudies baroko stiliaus bažnyčią su varpine 1703 m. pradėjo statyti vienuoliai karmelitai. Net 60 metų vietos gyventojai, reformatai, priešinosi karmelitams, todėl bažnyčia baigta statyti tik 1766 m. Bažnyčia kryžminio plano, trinavė, dviejų bokštų. Prie apsidės iš abiejų pusių vėliau pristatytos simetriškos koplyčios ir zakristijos patalpos. Bažnyčios, kaip ir greta stovinčios varpinės tūriai yra kresni ir masyvūs, sudarantys ramų ir monumentalų siluetą. Viduje yra išlikę XVIII a. antrosios pusės altoriai bei vertingi Šv. Juozapo ir Švč. Marijos su kūdikiu paveikslai su aptaisais, sienos ir lubos dekoratyviai polichromuotos, prie kurių puikiai derėjo iliuziškai ant lentų tapyti šoninių altorių retabulai, deja, neišlikę iki mūsų dienų. 1963 m. Šv. Juozapo bažnyčia buvo uždaryta ir paversta sandėliu. 1991 m. bažnyčia restauruota ir grąžinta tikintiesiems. Bažnyčia 300 metų jubiliejų ir Lietuvos vardo 1000-metį įamžino šventoriuje pastatyta ir pašventinta skulptūra "Angelas". Rugsėjo 27 d. ši skulptūra buvo pašventinta. Jos autorius kėdainietis tautodailininkas Julius Urbonavičius. Nuo šiol skluptūra saugos šią šventovę nuo visų negandų.pamatykLietuvoje.ltKėdainių Šv. Juozapo bažnyčiatext/html2dKėdainių Knypavos Rinkos aikštėXVI a. pabaigoje, už Didžiosios rinkos ir centrinės senamiesčio dalies buvo suplanuota nauja turgavietė. Jos pavadinimas, matyt, kilo iš Karaliaučiaus miesto centrinės dalies pavadinimo Kneiphof, kuri lietuvių buvo vadinima Knypava. Iš pradžių ši turgavietė buvo skirta gyvulių prekybai. Aikštės pakraščiuose stovėjo mediniai gyvenamieji namai, kelios aludės ir plytinė. 1648 – 1652 m. kunigaikštis Jonušas Radvila pietiniame aikštės šone savo žmonai pastatė medinę stačiatikių cerkvę ir vienuolyną. Vienuolynas neišliko, o stačiatikių cerkvė šiuo metu saugoma Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.pamatykLietuvoje.ltKėdainių Knypavos Rinkos aikštėtext/html2dKėdainių evangelikų liuteronų bažnyčiaEvangelikų liuteronų vienanavė bažnyčia unikali dėl bažnyčios viduje išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos. Freskose vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. Prie bažnyčios, buvusiose evangelikų liuteronų bažnyčioje, palaidoti žymūs XVII a. Kėdainių gyventojai. Galima rasti Adomo Freitago (1608-1650), karo inžinieriaus, tvirtovių specialisto, filosofijos ir medicinos mokslų daktaro, asmeninio Jonušo Radvilos gydytojo, Jono Fišerio - vaistininko, ir pašto viršininko, miesto gydytojo ir Kėdainių bažnyčios seniūno - Fridricho Kaneinio (1663 – 1710) memorialines lentas. I ir II pasaulinių karų metais šalia bažnyčios buvusiose kapinaitėse buvo laidojami vokiečių kariai. 1999 m. pradžioje bažnyčia grąžinta evangelikų liuteronų bendruomenei.pamatykLietuvoje.ltKėdainių evangelikų liuteronų bažnyčiatext/html2dVytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejusMuziejus įkurtas 2004 m. Kėdainių r. savivaldybės pastate. Įėjimas nemokamasČia eksponuojami 55 garsaus skulptoriaus ąžuolo dirbiniai istorijos, mitologijos, religijos, gamtos, darbo tematika. Darbai dvelkia lietuviškumu, tik jam vienam būdinga stilistine raiška. Menininko įkvėpimas - lietuvių liaudies kūryba, tradicinė lietuvių tautos kultūra. "Lietuvių tautodailės pasaulis buvo ir yra nuolatinis mano kūrybos įkvėpėjas, gyvasis žmogaus ir gamtos darnos mokytojas. Liaudies ornamentas man tarsi raiškus pačios žemės simbolis, tyras gamtos kristalas ir drauge paslaptingas valstiečio pasaulėjautos ženklas",- sako Vytautas Ulevičius. Meno kritikai teigia, kad "nedaugeliui kūrėjų duota taip valdyti medžiagą, formą, ritmą ir liniją, kaip tai daro Vytautas. Kokias temas - mitologinę, religinę, istorinę - beatspindėtų V. Ulevičiaus darbai, visi jie pažymėti vienu ženklu - lietuvybe." V. Ulevičius gimė ir užaugo Panevėžio rajone (g. 1934 m.), Traupio miestelyje. Gyveno ir dirbo Panevėžyje, Plungėje, daug metų praleido Vilniuje. Galiausiai apsistojo Krakėse, kur atrado puikias sąlygas gyventi ir dirbti. Jo sodyba Krakėse - tarsi muziejus, kiemą puošia skulptūros, namuose gausu medžio drožinių. Akį traukia unikalūs šviestuvai, žavi karūnuotas sostas. Menininko sodybą kasmet aplanko gausybė svečių iš įvairių šalies kampelių, užsienio. V. Ulevičius sukūrė apie 300 įvairiausių vertingų skulptūrų, padabino ne vieno sodiečio namus, šulinius. Apie trisdešimt ąžuolinių dirbinių puošia Kėdainių kraštą. Jis nuolat dalyvauja tarptautinėse, respublikinėse bei rajoninėse parodose, pelno prizus. Skulptorius yra surengęs daugiau kaip 100 parodų. Vytautas Ulevičius - Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas, net du kartus nuolat rengiamose respublikinėse medžio drožėjų šventėse išrinktas meistrų meistru, pelnęs gausybę kitų reikšmingų apdovanojimų.pamatykLietuvoje.ltVytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejustext/html2dKėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvėStačiatikių parapija Kėdainiuose įsikūrė 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė antrąją žmoną Mariją Lupul. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį gyvenamą pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę. Po cerkvės gaisro 1893 m. Piotras Stolypinas padėjo surinkti lėšas cerkvės remontui. XX a. pradžioje buvo pakviestas meistras iš Sankt Peterburgo, kuris ištapė cerkvės sienas ir lubas. Šiuo metu cerkvė veikia, viduje išlikusi XX a. pradžios tapyba, yra kelios vertingos ikonos. Šalia cerkvės - memorialinė lenta Piotrui Stolypinui, žymiausiam buvusiam Kėdainių stačiatikių bendruomenės nariui. Lenta atidengta 2012 m. rugsėjo 21 d. Bareljefą kūrė skulptorius Romas Vilčiauskas, kompozicijos dizaineris - Arvydas Urbelis.pamatykLietuvoje.ltKėdainių Viešpaties Atsimainymo cerkvėtext/html2dKėdainių Šviesioji gimnazija1625 m. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą. 1640 m., uždarius Vilniaus reformatų gimnaziją, Kėdainių mokykla tapo svarbiausia protestantiškąja mokykla Lietuvoje. Pagausėjus moksleivių būriui, 1631 m. Kristupas Radvila nupirko mūrinį namą Didžiosios Pilies gatvėje ir 1647 m. į naujuosius rūmus, vadintus Gymnasium Illustre – Šviesioji gimnazija, buvo perkelti gimnazistai. Mokykloje mokėsi įvairių tautų vaikai, būsimi kalvinų kunigai ir Vakarų Europos universitetų auklėtiniai. Joje dėstė garsūs Europos mokslininkai (filosofas Adomas Rasijus (apie 1575 – 1627/1628) bei gydytojas Adomas Freitagas (1608 – 1650), o mokymosi programos buvo sudaromos pagal pažangiausius metodus. Manoma, kad 1625 – 1655 m. gimnazijos rūsyje veikė Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė. Joje 1653 m. išspausdintas vienas svarbiausių reformatų leidinių lietuvių kalba "Kniga nobažnistės krikščioniškos". Po II pasaulinio karo Kėdainių gimnazijos pastate įsikūrė sovietų armijos kariai, kurie čia šeimininkavo iki 1991 m. Pastatas restauruotas 2000 - 2002 m. Gimnazijos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus, Krokuvos universitetus. Išlikę ir autentiški skliautuoti XVII a. rūsiai.pamatykLietuvoje.ltKėdainių Šviesioji gimnazijatext/html2dKėdainių krašto muziejusMuziejus turi 5 skyrius – Daugiakultūrį centrą, kunigaikščių Radvilų mauzoliejų, tradicinių amatų centrą Arnetų name, V Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų Kėdainiuose ir 1863 m. sukilimo muziejų Paberžėje.Kėdainių krašto muziejus – vienas seniausių Lietuvoje, įkurtas 1922 m. Pirmasis muziejaus direktorius buvo jo įkūrėjas, Kėdainių apskrities valdybos pirmininkas Vladas Rybelis, atidavęs nemažą savo surinktų senienų kolekciją (apie 1000 eksponatų). Nuo pat įkūrimo muziejui trūko patalpų.1939 m. muziejaus prižiūrėtoju paskirtas G. Bobelis. Tuo metu muziejuje buvo sukaupta apie 1800 eksponatų.II Pasaulinio karo metais muziejus ir jo rinkiniai labai nukentėjo: pasitraukiant naciams dalis eksponatų buvo susprogdinta ir išgrobstyta.Pokaryje muziejuje buvo sukaupta apie 5000 eksponatų. Tuometinė sovietų valdžia muziejų naudojo ideologijai skleisti: muziejaus lankytojams buvo aiškinama Stalino ir Lietuvos TSR konstitucijos, penkmečio planai bei rinkimų tvarka.1991 m. Kėdainių kraštotyros muziejus buvo pertvarkytas į Krašto muziejų, prijungus naujus filialus: M. Katkaus memorialinį muziejų Ažytėnuose, J. Paukštelio memorialinį muziejų, Rotušės dailės galeriją, koncertų salę evangelikų reformatų bažnyčioje.2000 m. rugsėjo mėn. muziejus persikėlė į naujas patalpas – buvusį XVIII-XIX a. karmelitų vienuolyną. 2018 - 2019 m. muziejus pasipildė naujomis interaktyviomis ekspozicijomis: * Ekspozicijoje "Netektys 1940 – 1953 m.“ multimedijos projektorių pagalba vaizduojami Sovietų valdžios Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą, partizaninių kovų bei Holokausto momentai. * Ekspozicijoje "Kėdainiai XVII - XVIII a." lankytojai gali pamatyti analogų Lietuvoje neturintį interaktyvų miesto maketą „Kėdainių aukso amžius XVII a. miesto gyventojų pasakojimuose“. Dėliodami figūras ant šviečiančių taškų lankytojai gali išgirsti pasakojimus iš lietuvio evangeliko reformato kunigo, lietuvio reformato gimnazisto, evangeliko liuterono, škoto pirklio, žydo, katalikės moters bei kurtų veislės kalaitės Karūnos. * Ekspozicijoje "Nepriklausomybės kovos" veikia virtualios realybės 3D akiniai „Pirmasis 1919 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų mūšis“. 3D akinių pagalba ekspozicijoje nusikelsite į Nepriklausomybės kovų mūšius prie Kėdainių.pamatykLietuvoje.ltKėdainių krašto muziejustext/html2dJaninos Monkutės - Marks muziejus-galerijaMuziejaus istorija prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet Lietuvos išeivei, menininkei Janinai Monkutei-Marks kilo mintis padovanoti Tėvynei savo kūrybą. 2000 m. menininkė įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją ir, įsigijusi buvusio Kėdainių krašto muziejaus pastatą, įkūrė jame savo vardo muziejų-galeriją. Per metus buvo atlikta pastato rekonstrukcija, atkuriant XIX a. pabaigos architektūrą, pagal naujausius reikalavimus įrengtos galerijos salės, sutvarkyta aplinka. 2001 m. spalio 20 d. įvyko muziejaus-galerijos atidarymas. Kasmet galerijoje surengiamos vidutiniškai 7 parodos. Jų autoriai – žymūs Lietuvos ir užsienio menininkai. Galerijoje buvo eksponuota tapyba, fotografija, keramika, šiuolaikiniai menai. Tačiau visuomet prioritetas skiriamas tekstilės parodoms. Vienas iš galerijos tikslų - pristatyti Lietuvos žmonėms žinomų užsienio menininkų kūrybą. Muziejuje nuolat eksponuojama Janinos Monkutės-Marks kūrybos kolekcija, kurią sudaro tekstilės, tapybos ir grafikos kūriniai. Muziejuje rengiami edukaciniai projektai, plenerai, simpoziumai, koncertai, kiti meną populiarinantys renginiai. Muziejus - galerija yra Kėdainių krašto muziejaus padalinys.pamatykLietuvoje.ltJaninos Monkutės - Marks muziejus-galerijatext/html2dKėdainių senamiestisKėdainių turizmo ir verslo informacijos centrasKėdainių senamiestistext/html131