Jurbarko mažųjų laivų prieplaukapamatykLietuvoje.lt2dJurbarko dvaras su parkuJurbarko dvaras yra pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. Čia, gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto kunigaikštis Vasilčikovas pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudonų plytų mūro tvora. Netoli pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami flygeliai (sparnai). Pietiniame flygelyje gyvendavo kunigaikščių tarnai, čia seniau galėjo būti ir dvaro raštinė. Šiaurinis flygelis buvo ištaikingai įruoštas ir skirtas kunigaikščio šeimos nariams arba svečiams. Netoli šiaurinio flygelio, šiaurės rytų pusėje buvo pastatyta nedidelė, bet gana puošni mūrinė cerkvė. Buvęs dvaro parkas įkurtas XIX a. viduryje. Parkas driekiasi siaura juosta Mituvos kairiajame krante ir lengvai pasiekiamas tilteliu, esančiu šalia švenčių estrados. Parko teritorija užima apie 9 ha. teritorijos ir yra mišraus išplanavimo. Centrinėje dalyje įrengtas parteris, kurį juosia iš rytų į vakarus einančios privažiavimo alėjos kilpa. Parko medelynus sudaro vietiniai klevai, liepos ir beržai su ąžuolų ir skroblų priemaiša. Alėjose auga europiniai maumedžiai ir juodosios pušys. Pagrindinė alėja jungia klasicistinio stiliaus rūmus su buvusiais puošniais dekoratyviniais vartais. Pro juos buvo patenkama į miestelio gatvę. Antrieji vartai - šiaurės rytų dalyje. Iš šiaurės ir rytų dvaro sodybos parką riboja Jurbarko miestas, iš pietų - gyvenamieji rajonai, o vakarinėje dalyje vyrauja banguotas reljefas, Mituvos upė su savo slėniu.pamatykLietuvoje.ltJurbarko dvaras su parkutext/html2dJurbarko krašto muziejusMuziejaus ekspozicijos: Jurbarko dvaras ir miestas XII a. pab.–XX a. pr.: Dvaro istorijos ir kultūros salėje eksponuojamos miesto istoriją atspindinčios nuotraukos, žemėlapiai, miesto planai, miestiečių daiktai. Lankytojai gali nusifotografuoti apsirengę aukštuomenės rūbais, kurie yra sukabinti dvaro rūbinėje. Joje eksponuojami vyriškų, moteriškų ir vaikiškų rūbų komplektai, atspindintys XIX a. aukštuomenės mados tendencijas. Nemažai faktų apie to meto rengimosi tradicijas pateikta informaciniuose stenduose. Lietuvių ir kryžiuočių kovos panemunės medinėse pilyse: Viduramžių salėje yra du manekenai su riterių šarvais, ginklų ir šaudmenų muliažai, kryžiuočių ir lietuvių vėliavos, informacinis terminalas-stalas. Jo ekraną liesdami pirštais muziejaus lankytojai susiranda juos dominančią to laikotarpio istorinę vaizdinę ir tekstinę informaciją. Medinių pilių sistemą vaizduojančiame makete mobiliomis figūrėlėmis galima žaisti karinius žaidimus.pamatykLietuvoje.ltJurbarko krašto muziejustext/html2dJurbarko turizmo ir verslo informacijos centraspamatykLietuvoje.ltJurbarko turizmo ir verslo informacijos centrastext/html2dVinco Grybo memorialinis muziejusDailininkų muziejai visame pasaulyje yra magiškos vietos. Jie kaip magnetas traukia lankytojus, trokštančius pamatyti erdves kuriose gimė meno kūriniai, gyveno dailininkas. Jurbarko dvaro parke taip pat yra tokia magiška vieta, kurioje autentiškumas išlikęs iki šių dienų. Memorialinis muziejus įsikūręs tuose pačiuose autentiškuose Jurbarko dvaro pastatuose, kuriuose tarpukario Lietuvoje skulptorius Vincas Grybas gyveno ir kūrė – raštinėje, skalbykloje/pirtyje ir kalvėje. Šiandien muziejus puoselėja ne tik skulptoriaus Vinco Grybo kūrybinį palikimą, bet ir liaudies dailininkės Lidos Meškaitytės akvareles, taip pat vykdo aktyvią kultūrinę ir edukacinę veiklą, organizuoja kultūros renginius ir parodas.pamatykLietuvoje.ltVinco Grybo memorialinis muziejustext/html2dJurbarko piliakalnisJurbarko piliakalnis, dar vadinamas Bišpiliu, Viešpiliu, Višpiliu, yra Jurbarko šiaurės vakarų pakraštyje, Imsrės upelio kairiajame krante. Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upės slėnis ir jos pakrančių daubos, rytuose yra aukštuma. Šlaitai nuo upės statūs, 17–20 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 58x28 m dydžio, jos pietvakarių galas smailesnis. Ji nuo aukštumos atskirta 5 m aukščio pylimu, kuris juosia aikštelės šiaurės rytų, pietryčių ir iš dalies pietinį galą. 1960 m. Lietuvos istorijos institutas atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurių metu aikštelėje ir aukštumoje už pylimo rasta žiestos keramikos, lanko ir arbaleto strėlių antgalių, kitų radinių, datuojamų XI–XIV a. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo medinė Kolainių pilis, XIII a. pab.– XIV a. pr. priklausiusi Panemunių (Nemuno) gynybinei sistemai. 1291 m. pilis buvo sudeginta Kryžiuočių ordino.pamatykLietuvoje.ltJurbarko piliakalnistext/html2dJurbarko Švč. Trejybės bažnyčiaPirmoji bažnyčia Jurbarke vyskupo Mikalojaus Dziergavyčiaus rūpesčiu pastatyta 1430 metais, bet parapija įsteigta nebuvo. Seniausios žinios apie tai – vyskupo Motiejaus Valančiaus 1848 m. išleistoje "Žemaičių vyskupystėje". Parapija Jurbarke įsteigta 1502 metais. Karalienė Bona įpareigojo vietininką Joną Kuncevyčių pastatyti naują bažnyčią. Jai paskyrė 6,5 valakus žemės. Prie bažnyčios iškilo ir klebonija. Pirmasis klebonas – kun. Martynas Hermanavyčius įsteigė Jurbarke mokyklą (1557 m.). Šią medinę bažnyčią dukart suniokojo gaisrai. Bažnyčia atstatyta 1655 metais, dar kartą buvo atstatyta po gaisro 1741 m. Dabartinė mūrinė bažnyčia (tuomet klebonas buvo kun. Kazimieras Marcinkevičius) buvo statoma 1901–1907 metais. 1907 m. spalio 14 d. ją pašventino vyskupas Mečislovas Paliulionis. Bažnyčiai suteiktas Švč. Trejybės titulas. Bokšte įkeltas JAV lietuvių padovanotas didysis varpas. 1940 metais per didelį gaisrą Jurbarko mieste sudegė bažnyčios bokštų viršutinės smailės, išdegė vidus. Per metus bažnyčia buvo atstatyta (tačiau bokštai buvo atstatyti ir pašventinti tik 1993 metais). Bažnyčia dvibokštė, kryžminio plano. Jos vidų puošia vietos menininkų darbai: paveikslai, medžio dirbiniai, skulptūros. Didžiajame altoriuje yra žinomo lietuvių skulptoriaus Vinco Grybo sukurtos šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus statulos ir kryžius su Nukryžiuotoju. Bažnyčios šventorių puošia Gerojo Ganytojo statula bei kryžius Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui atminti. 2007 m. minėtas bažnyčios pastatymo šimtmetis.pamatykLietuvoje.ltJurbarko Švč. Trejybės bažnyčiatext/html2dIlgiausias automobilių tiltas LietuvojeJurbarko tiltas - ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis - 16 m.pamatykLietuvoje.ltIlgiausias automobilių tiltas Lietuvojetext/html2dTrijų upių miestasVažiuojate miesto gatvėmis, parku ir dviračių takais. Maršrutas puikiai tiks ir einant pėsčiomis.Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrasTrijų upių miestastext/html132