﻿<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?><gpx version="1.1" creator="pamatykLietuvoje.lt" xmlns="http://www.topografix.com/GPX/1/1"><metadata><copyright author="pamatykLietuvoje.lt" /></metadata><wpt lat="54.87630757740585" lon="24.021052825439583"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis</name><desc>Pažaislio vienuolynas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu, laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovanio Batistos Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Vienuolyno ansamblio pastatuose yra išlikusios apie 140 įvairaus dydžio freskų. Vienuolyne galima išvysti garsųjį Gražiosios Meilės Motinos paveikslą, kurį popiežius Aleksandras VII 1661 m. padovanojo Pažaislio bažnyčios fundatoriui Kristupui Zigmantui Pacui. 1992 m. birželio 15 d. Pažaislio vienuolynas grąžintas Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Seserų dėka Pažaislis tampa ne tik kongregacijos namais, bet ir dvasiniu centru. Pažaislis atveria vartus naujoms visuomeninėms kultūrinėms tradicijoms: atvykusieji supažindami su vienuolyno meninėmis vertybėmis, rengiami kultūros žmonių susitikimai su visuomene, poezijos vakarai. Nuo 1996 m. kiekvieną vasarą vyksta kasmet vis labiau populiarėjantys tarptautiniai Pažaislio muzikos festivaliai. 2011 m. pietinėje vienuolyno oficinoje atidarytas sakralinis Pažaislio vienuolyno ansamblio muziejus. Jame vyksta edukacinės programos. Šalia Pažaislio vienuolyno muziejaus veikia unikalus svetingumo kompleksas "Monte Pacis", kur apsistoję svečiai gali mėgautis naujausias gastronomijos pasaulio tendencijas atspindinčiais patiekalais, įkvėptais unikalios vietos ir neįkainojamos bendrystės su seserimis kazimierietėmis. Pažaislio kamaldulių vienuolynas yra ne tik valstybės saugomas kultūros paminklas, bet ir veikiantis vienuolynas, kuriame gyvena, juo rūpinasi bei išlaiko Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija. Vienuolyno lankymo tvarka reglamentuota vadovaujantis ne tik LR įstatymais, bet ir bažnytiniais norminiais dokumentais, dėl to lankymas ribojamas ir atitinkamais metų liturginiais laikotarpiais. Pirmadienis — tylos diena. Lankytojai neįleidžiami. Seserys tikisi išmintingo supratingumo. Viena savaitė per metus yra tylos savaitė. Lankytojai nepriimami, ekskursijos nevedamos. Tylos savaitės laikas skelbiamas svetainėje internete: www.pazaislis.org prieš tris mėnesius.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/pazaislio-kamalduliu-vienuolyno-ansamblis/407?ref=gpx"><text>Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.896558525723336" lon="23.890098890749357"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Vilniaus gatvė (Kauno pėsčiųjų gatvė)</name><desc>Tai pagrindinė ir pati gražiausia senamiesčio gatvė, skirta tik pėstiesiems. Yra išlikusių XVI a. pastatų, kai kurie iš jų rekonstruoti. Vilniaus gatvėje esama unikalių telefono būdelių, kurios išsibarsčiusios iki pat naujamiesčio pradžios. Šioje gatvėje įsikūrę daug jaukių restoranų ir kavinių, suvenyrų parduotuvių, vasarą vyksta įvairių renginių, šurmuliuoja mugės.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/vilniaus-gatve-kauno-pesciuju-gatve/4241?ref=gpx"><text>Vilniaus gatvė (Kauno pėsčiųjų gatvė)</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.894998655255215" lon="23.886559858835387"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto) bažnyčia</name><desc>Vytauto arba Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pastatyta XV a. Tai vienas iš pirmųjų mūrinių gotikinių statinių Kaune ir viena seniausių Kauno bažnyčių, unikalaus lotyniškojo kryžiaus plano, savito eksterjero Lietuvos ankstyvosios gotikos paminklas. Jame dominuoja monumentalus 28 m aukšto bokštas. . Šis statinys priklausė Pranciškonų vienuoliams, Napoleono karų metu jame buvo karinės amunicijos sandėlis, 1845 - 1953 m. čia veikė Ortodoksų katedra. Čia palaidotas rašytojas kanauninkas J. Tumas – Vaižgantas.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kauno-svc-mergeles-marijos-emimo-i-dangu-vytauto-baznycia/3520?ref=gpx"><text>Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto) bažnyčia</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.892134018974204" lon="23.887785538464815"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Aleksoto funikulierius</name><desc>Statytojus konsultavo inžinierius prof. Jurgis Čiurlys, o vagonus su automatiniais stabdžiais pagamino bendrovė „Amlit“ Kaune. Pirmieji jo keleiviai buvo vidaus reikalų ministras gen. ltn. Julius Čaplikas, Kauno burmistras Antanas Merkys, viceburmistras pulk. Steponas Rusteika ir kiti garbūs asmenys. Tai vienkelis keltuvas su dviem vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Išlikusi autentiška, jau 70 metų veikianti traukos įranga, autentiški mediniai prieškario vagonėliai, galintys vežti iki 25 keleivių (vienas), mediniai suoleliai ir stotelių pastatai. Bėgiai plieniniai, kelio ilgis 132,9 m, pasvirimo kampas 18°. Keltuvo vagonėliuose įrengti specialūs automatiniai stabdžiai, kurie trūkus lynui neleidžia vagonams nuriedėti žemyn. Statinys įrengtas ties Aleksoto tiltu, jungia Aleksoto kalno papėdę su Linksmadvariu. Šiuo metu Aleksoto funikulierių valdo UAB „Kauno autobusai“.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/aleksoto-funikulierius/4013?ref=gpx"><text>Aleksoto funikulierius</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.89891447204117" lon="23.884649922654695"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Kauno pilis</name><desc>Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, pastatyta dar XIV a. kryžiuočių antpuoliams atremti. Aplink šį gotikinį gynybinį statinį kūrėsi gyvenvietė, išaugusi į dabartinį miestą. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose pilis paminėta 1361 m., kuomet ji buvo sugriauta kryžiuočių. Kelis kartus atstatyta, savo reikšmę pilis prarado 1408 m. Kaunui suteikus Magdeburgo teises ir visam miesto gyvenimui persikėlus į tuometę Turgaus aikštę. XVI a. pilyje veikė kalėjimas, kuriame kalėjusiųjų sielos iki šiol neradusios ramybės naktimis vaidenasi Kauno pilyje. Šiuo metu čia veikia Kauno miesto muziejaus padalinys, o prieigose kasmet vyksta kultūriniai miesto renginiai.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kauno-pilis/2174?ref=gpx"><text>Kauno pilis</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.897602685712314" lon="23.925440925698886"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Jurgio Mačiūno aikštė</name><desc>Pirmoji pasaulyje aikštė, į kurią neįmanoma patekti ir kurios pėstiesiems net nesimato. Tokią idėją miestui pasiūlė ir įgyvendino (2017 m. liepos mėn.) dailininkas Naglis Rytis Baltušnikas. Aikštė baltais dažais išpiešta Parodos kalno papėdėje, kur susikerta Parodos, K. Donelaičio gatvės ir Vytauto prospektas. Ant kelio dangos baltais dažais išpieštas liežuvį rodantis "Fluxus" actekas. Ši vieta kūriniui pasirinkta, nes sankryža yra prieš Parodos gatvės namą Nr. 1, kuriame vaikystėje gyveno pats Jurgis Mačiūnas – vienas iš Fluxus judėjimo pradininkų. Jo vardu ir buvo pavadinta neprieinamoji aikštė.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/jurgio-maciuno-aikste/10193?ref=gpx"><text>Jurgio Mačiūno aikštė</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.90030089455073" lon="23.91203157355328"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus</name><desc>Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus,9,"Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, įsteigtas 1921 m., yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų. Muziejuje tai pat organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: vaikų ir profesionalių atlikėjų koncertai, knygų pristatymai, paskaitos, seminarai, mokslinės konferencijos, vedamos ekskursijos, o vaikų ir jaunimo laukia specialiai jiems parengtos edukacinės programos.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/nacionalinis-m-k-ciurlionio-dailes-muziejus/2302?ref=gpx"><text>Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.86642260395536" lon="24.20135571040104"><time>2025-04-09T19:14:41.198821Z</time><name>Lietuvos etnografijos muziejus</name><cmt>Kai interjerų ekspozicijos uždarytos, muziejus lankomas kaip parkas: I - VII 18.00 - 20.00 (05 01 – 09 30), I – VII 10.00 - 16.00 (10 16 – 03 31), I-VII 10.00 -17.00 (04 01 – 04 30)</cmt><desc>Lietuvos etnografijos muziejus – tai muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.) Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91 420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/lietuvos-etnografijos-muziejus/408?ref=gpx"><text>Lietuvos etnografijos muziejus</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.94391878741244" lon="23.874846493256634"><time>2025-05-19T17:04:10.373562Z</time><name>Kauno IX forto muziejus</name><cmt /><desc>IX fortas – vienas iš Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas. IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su įdomia ir savita Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais. Lydimi ekskursijų vadovo lankytojai gali apžiūrėti gynybinės sienos ir poternų vidų. Kita ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes. Masinių žudynių vietą ženklina skulptoriaus Alfonso Ambraziūno sukurtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas. Kauno IX forto muziejus – palanki vieta šeimoms, moksleiviams, organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams turiningai praleisti laiką ir pažinti istoriją. Muziejuje vyksta įvairūs renginiai ir minėjimai, lankytojams teikiamos ekskursijų vadovų paslaugos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, suteikiama galimybė su ekspozicija susipažinti naudojantis audio ir videogidu.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kauno-ix-forto-muziejus/2255?ref=gpx"><text>Kauno IX forto muziejus</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.90273088685763" lon="23.91727928301832"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Kauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bazilika</name><desc>Kristaus Prisikėlimo bazilika, tarsi Lietuvos Jeruzalė, traukia piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Tai didžiausia Baltijos šalyse bazilikinė bažnyčia. Didingai modernistinei jos architektūrai būdinga apibendrinta tūrinė kompozicija, griežtų vertikalių ritminė išraiška, apibrėžtas, laiptuotas siluetas, tarsi į dangų kylantis 70 metrų aukščio pagrindinis bokštas. Šventovė puikiai matoma iš visų pusių. Vos įėjus į bazilikos vidų, akį patraukia neįprastas didžiulis kryžius centrinėje navoje. Kryžius be Nukryžiuotojo – neįprasta Lietuvos bažnyčioms. Tačiau čia jis daro įspūdį – tarsi prisikėlęs Kristus nužengęs nuo kryžiaus vaikščiotų tarp tikinčiųjų. Ateityje šią sieną turėtų puošti didingas pano, kuriame bus pavaizduotas prisikėlęs Kristus. Taip pat numatyti vitražai languose ir Kryžiaus kelių stotys. Įdomi Švč. Sakramento koplyčia. Joje neįprasta, tarsi krauju nuspalvinta šviesa gaubia tabernakulį ir virš jo esančią visiems žinomą Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukciją. Ant šiaurinės koplyčios sienos – Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo kopija.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kauno-paminkline-kristaus-prisikelimo-bazilika/3521?ref=gpx"><text>Kauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bazilika</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><trk><name>Kauno lankytinų vietų TOP10</name><src>Kauno turizmo informacijos centras</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-automobiliu/kauno-lankytinu-vietu-top10/137?ref=gpx"><text>Kauno lankytinų vietų TOP10</text><type>text/html</type></link><number>137</number></trk></gpx>