Pagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčiaPagramančio regioniniame parke saugoma unikali architektūrinė vertybė – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Negausūs išlikę rašytiniai šaltiniai nurodo, kad iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. Jo savininkas vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskas 1774 m. Pagramantyje pastatė medinę bažnyčią, o 1780 m. gyventojų prašymu Žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis paskyrė fundaciją. Vyskupas Tadas Juozapas Bukota konsekravo atnaujintą bažnyčią. XVIII a. pabaigoje buvo įkurta parapija, pirmuoju klebonu ir parapijos įkūrėju yra laikomas kunigas Radvilavičius. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje pastatyti klebonijos statiniai: gyvenamasis namas, svirnas, pusrūsis. Nuo 1841 m. veikė parapinė mokykla. Dokumentuose užfiksuota, kad po 1841 m. buvo pakeisti bažnyčios sienojai. Už vargonų esantis langas su ant rėmo įrašyta 1898 m. data liudija, kad bažnyčia buvo naujinta ir XIX a. pabaigoje. XIX a. pabaigoje aplink bažnyčią buvo išmūryta šventoriaus tvora ir monumentalių formų vartai, ant kurių išlikusi 1882 m. data. XIX a. pastatyta varpinė, o XX a. viduryje prie jos – priestatas. Pagramančio parapija yra išsaugojusi du žalvarinius varpus, iš kurių vienas datuotas – 1775 m. Šventoriuje yra trys mūrinės paprastų formų koplytėlės, jų skulptūros dingo 1966–1973 m. laikotarpiu. Koplytėlės restauruotos 1990 m. Be šių koplytėlių, šventorių puošia trys mediniai koplytstulpiai su skulptūromis, kurie jau sovietiniais metais buvo pripažinti dailės paveldo vertybėmis. Pagramančio bažnyčia iki mūsų dienų yra išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas. Bažnyčia yra simetrinio lotyniško kryžiaus formos plano, vienabokštė, medinė. Bažnyčios interjerą puošia trys mediniai altoriai, baliustrada priešais didįjį altorių, sakykla, klauptai, klausyklos, vargonai ir kiti bažnyčios puošybos elementai. Ypač vertingas – didysis altorius, papuoštas keturiomis skulptūromis. Jo pirmąjį tarpsnį puošia išraiškingos XVIII a. antroje pusėje drožtos šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus skulptūros, o antrame tarpsnyje yra retai Žemaitijoje pasitaikantys dorybių atvaizdai. Kairėje vaizduojamas Tvirtumas, dešinėje – Teisingumas. Altoriaus centre – bažnyčios titulą atitinkantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, o antrojo tarpsnio centrinėje nišoje – reljefinis šv. Kazimiero atvaizdas. Šoninius altorius puošia XVIII a. pabaigoje tapyti šv. Martyno ir šv. Jurgio (šv. Liongino?) paveikslai. Kiti altorių paveikslai pakeisti XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Bažnyčioje išsaugoti du XVIII a. arnotai, kurių vienas yra ypač vertingas, nes pasiūtas iš specifiniu būdu išaustų vadinamųjų Slucko juostų.pamatykLietuvoje.ltPagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčiatext/html2dPagramančio piliakalnisPagramančio miestelyje, lenkiamas srauniosios Akmenos, išdidžiai stūkso piliakalnis. Šis Pagramančio regioninio parko gamtos istorinis-archeologinis paminklas sutvarkytas ir paruoštas lankytojams 2014 metais. Piliakalnio šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m. aukščio. Nors šis piliakalnis ligi šiol plačiau nėra tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Pagramančio piliakalnis dabar – pažintinio tako dalis. Nuo jo atsiveria ne tik nuostabūs saulėtekiai, bet ir Pagramančio miestelio peizažas, Pagramančio atodanga, regioninio parko pievos ir miškeliai, taip pat galima matyti Akmenos upę, Gramančios upelį. Ant piliakalnio įrengti takeliai, suoliukai, apžvalgos aikštelė bei laužavietė. Čia kasmet vyksta Joninių šventė, į kurią suvažiuoja svečiai iš aplinkinių miestų ir kaimų.pamatykLietuvoje.ltPagramančio piliakalnistext/html2dRegykla ant Pagramančio atodangospamatykLietuvoje.ltRegykla ant Pagramančio atodangostext/html2dPagramančio atodangaPagramančio atodanga – skardis kairiajame Akmenos krante, įspūdingoje upės kilpoje, Pagramančio miestelio šiaurinėje dalyje. Atodangos aukštis – 29–31 m, o ilgis palei upę – 203 m. Akmenos slėnio atodangų vertė – tai viduriniojo ir viršutiniojo ledynmečių (pleistoceno) pjūvis. Tai lyg atversta ledynmečių knyga, kurios puslapius sudaro moreninio priesmėlio, smėlio, aleurito ir molio sluoksniai, palikti Lietuvą dengusių ledynų. Atodangos – beveik 200 tūkstantmečių Pagramančio apylinkių ir pietinio Žemaičių aukštumos šlaito geologinė istorija.pamatykLietuvoje.ltPagramančio atodangatext/html2dPagramančio kabantis tiltas per AkmenąpamatykLietuvoje.ltPagramančio kabantis tiltas per Akmenątext/html2d"Meilės akmuo"pamatykLietuvoje.lt2dPagramančio trumpasis maršrutasPagramančio regioninis parkasPagramančio trumpasis maršrutastext/html144