Naujosios Vilnios geležinkelio stotisAtvira teritorija, saugotis traukinių.Nors pirmieji geležinkelio bėgiai Naujojoje Vilnioje atsirado 1862 metais, kuomet buvo pastatytas Peterburgo - Varšuvos geležinkelis, Vilejskaja geležinkelio stoties gyvenvietės kūrimasis tiesiogiai siejamas su geležinkelio stoties pastato atsiradimu ir geležinkelio atsišakojimo Minsko kryptimi į Romnus (Ukraina) statyba, kuri prasidėjo 1871 metais. Iki tol čia nestojo traukiniai, kitas sustojimas po Vilniaus buvo Bezdonyse. Pirmieji stoties rūmai buvo atidaryti 1873 m. sausio 14 d., kuomet pradėjo kursuoti pirmieji traukiniai Naujoji Vilnia - Minskas maršrutu. Liepojos (Latvija) - Romnų (Ukraina) geležinkelis buvo statomas, naudojant privatų kapitalą ir tik 1891 išpirktas valstybės. Geležinkelio atšakos atsiradimas paskatino glaudesnius prekybinius ryšius tarp Ukrainos derlingųjų žemių ir Baltijos jūros uostamiesčio, populiariausias krovinys - duona. Stoties rūmai, neišlikę, buvo II klasės, istorizmo stiliaus architektūros, vieno aukšto, beveik simetriški. Pastato padėtis peronų atžvilgiu buvo netipiška - tarp dviejų geležinkelio atšakų: į Minską pietinėje pusėje, į Peterburgą šiaurinėje pusėje. Stotyje veikė restoranas, greta buvo teikiamos ir nakvynės paslaugos. Stotis tapo svarbiu persėdimo mazgu. Nuo 1903 metų pakeistas stoties pavadinimas į Novo-Vileisk, kuriuo ir buvo pavadintas naujai kuriamas miestas, turintis 10 000 gyventojų. Istorinis stoties rūmų pastatas, kaip ir metalinių konstrukcijų tiltas bei dekoratyvinis perono aptvėrimas buvo nugriauti Chruščiovo laikais, kuomet buvo įrengta požeminė perėja su papildomais peronais. Tuo metu geležinkelio pastatai, nors ir istoriniai, tačiau nebuvo saugomi kaip architektūros paminklas.pamatykLietuvoje.ltNaujosios Vilnios geležinkelio stotistext/html2dNaujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčiaDažniausiai bažnyčios buvo statomos pagrindinių gatvių ašyse, aikštėse, miestų centruose. Tačiau neogotikinė, istorizmo arba vadinamo "plytų stiliaus" Šv. Kazimiero bažnyčia buvo pastatyta 1911 m. atokiau pagrindinių gatvių ir centro, ant vienos aukščiausių N. Vilnios kalvų. Ypatinga vieta praturtino miestovaizdį. Objektas yra matomas tolimiausiose apylinkėse. Nuo kalvos atsiveria Naujosios Vilnios ir Vilnelės slėnio, geležinkelio, kalvų, parko ir miškų panoraminiai vaizdai. Bažnyčios statyba pradėta rūpintis 1905 m. miesto gyventojų ir kunigo Anicet Butkiewicz iniciatyva. 1906 m. įsteigta parapija. Sutikus Vilniaus gubernatoriui ir neprieštaraujant vyskupui, buvo leista parapijiečių lėšomis statyti murinę bažnyčią Pietrusevič giminės dovanotame sklype. Pradėta statyti 1906 m. pagal Anton Filipowicz-Dubowik projektą. Iš pradžių planuota bažnyčios fasadus pilnai nutinkuoti, tačiau to buvo atsisakyta. Bažnyčios statybą prižiūrėjo architektas Seweryn Houwalt, kuris atsisakė dalies išorės puošybos ir parengė projekto korektūrą. Tačiau projektas dėl neracionalios skliautų konstrukcijos ir nepakankamo techninio pagrindimo buvo grąžintas taisyti. Statyboms vadovavo inžinierius Kazimieras Dobošinskis. Bažnyčią statė meistras Prybinski. Statyba baigta 1911 m. Bažnyčioje yra Stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas - Aušros Vartų paveikslo kopija. Išliko dalis autentiškų metalinio profilio negotikinių langų su geometrizuotais spalvotais vitražiniais stiklais, taip pat du didelių matmenų originalių šešiakampių stiklo blokelių langai. Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia priskirtina kryžminių vienabokščių halinių bažnyčių tipui, vidus su transeptu, 3 navų, atskirtų pilioriais, su trisiene apside. Fasado dominantė - keturkampio plano bokštas, kuris viršuje užbaigtas trikampiais skydais ir trikampėmis smailėmis. Pagrindinį pastato fasadą skaido laiptuoti kontraforsai su pinakliais. Tarp kontraforsų išdėstytos smulkiai detalizuotos gotikinės formos. Bažnyčios ansamblį sudaro pagrindiniai vartai, kurių stilistika ir formos priderintos prie bažnyčios architektūros.pamatykLietuvoje.ltNaujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčiatext/html2dBuvęs klebonijos pastatasPusiau uždara teritorija.Į šiaurę nuo bažnyčios sklypo dar iki bažnyčios pastatymo buvo pašventinta koplyčia, vėliau 1914 metais koplyčia perstatyta į kleboniją. Pastatas yra geltonų plytų stiliaus. Tokie pastatai buvo plačiai paplitę lietuvių, latvių, gudų gubernijose. Būtent geltonos spalvos plytos buvo gaminamos vietinėse plytinėse. Plytų fasadai nebuvo tinkuojami, naudojami skirtingi profiliai ir plytų tipai - tai vienas pirmųjų žingsių statybų optimizacijos link. Spėjama, kad plytos tiek bažnyčios, tiek klebonijos statybai buvo gabenamos iš Dvarčionių plytinės. Po II-jo pasaulinio karo vietoj klebonijos įkurta ligoninė, vėliau Vilniaus rajono ambulatorija. Po ambulatorijos uždarymo ilgą laiką pastatas stovėjo apleistas, be stogo, perdangų ir atviromos tučšiomis langų angomis. Dabar pastatas yra baigiamas restauruoti, jame parapijos kuriamas Šeimos mokymo centras.pamatykLietuvoje.ltBuvęs klebonijos pastatastext/html2dPirmoji Naujosios Vilnios lietuviška mokyklaUždara teritorija.Geltonų plytų istoristinės architektūros pastatas statytas iki I-jo pasaulinio karo yra miesto vilų tipo pastato pavyzdys Naujojoje Vilnioje. Pastato tūrinė kompozicija primena mūrinį vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį dvarelį su išryškintu prieangiu ir įėjimu, išlikusiomis autentiškomis medinėmis durimis ir kaustytu metaliniu balkono turėklu. Nuo 1957 iki 1964 metų čia veikė pirmoji lietuvių mokykla Naujojoje Vilnioje. Dėl patalpų trūkumo 64 mokiniai mokėsi 2 pamainomis.pamatykLietuvoje.ltPirmoji Naujosios Vilnios lietuviška mokyklatext/html2dNeverovskio namasUždara teritorija, privati valda.Medinis vieno aukšto gyvenamasis namas iš bendro kvartalo užstatymo išsiskiria savo architektūra ir sudėtingesne kompozicija. Pastatas simetriškas su centre esančiu įstiklintu prieangiu - veranda bei daugiašlaičiu stogu ir išryškintais šoniniais frontonais. Kiek platesnių 3 sudalinimų langai išduoda, jog pastatas buvo statytas tarpukario. Remiantis vietinių gyventojų prisiminimais šis namas priklausė inžinieriui arba architektui Neverovskiui, vėliau jo našlei, kuri aplinkinių buvo vadinama pani Neverovska, visada juodai apsirengusi dėvėjo skrybėlę su šydu, turejo tarnaitę, kuriai ir paliko namą po savo mirties.pamatykLietuvoje.ltNeverovskio namastext/html2dAkacijų gatvės apžvalgos aikštelėApžvalgos aikštelė yra bevardžio akligatvio gale, kuris baigiasi ties stačiu medžiais ir krūmais apaugusiu šlaitu. Nuo jos atsiveria Vilnios upės slėnio, geležinkelio, Naujosios Vilnios istorinio centro, buvusio dalgių fabriko, piliavietės ir Pavilnių regioninio parko raguvų kalvynas ir miškų daugiaplanė panorama.pamatykLietuvoje.ltAkacijų gatvės apžvalgos aikštelėtext/html2dBuvęs istorinis gaisrinės pastatasPrivati valda, pasiekiamas tik pagrindinis fasadas."1925 R." ir gaisrininkų emblema "šalmas su dviem sukryžiuotais kirtikliais" - skelbia užrašas ir ženklas ant neobarokinio balto tinko pastato frontono, kuris primena bažnyčią Tai buvusios gaisrinės pastato pastatymo metai. Naujosios Vilnios ugniagesių komanda įsteigta XIX a. pabaigoje. Pastato vaizdas kiek pakitęs, jame dabar individualus gyvenamasis namas. Spėjama, kad anksčiau vietoj langų fasade buvo vartai. Stogas status, lenktas, barokinių formų. Ankstyvuoju tarpukariu lenkų architektai buvo tautinio stiliaus paieškose, todėl buvo naudojami įvairūs architektūriniai elementai iš baroko laikotarpio.pamatykLietuvoje.ltBuvęs istorinis gaisrinės pastatastext/html2dNamas "Garvežys" (buvęs depo pastatas)Atvira teritorija, daugiabučio kiemas.Šis raudonų plytų, apie 140 m2 dviejų aukštų pastatas yra vienas seniausių Naujosios Vilnios geležinkelio pastatų. Išgaubto stogo forma primena garvežį. Pirminė paskirtis - depas. Pastato rytiniame fasade matosi buvusių dviejų vartų arkinių angų pėdsakai. Dabartinė paskirtis - daugiabutis.pamatykLietuvoje.ltNamas "Garvežys" (buvęs depo pastatas)text/html2dBuvęs pašto pastatasPašto skyrius šiame pastate veikė iki pat 2011 metų. Šiuo metu pastatas apleistas, nenaudojamas. Pastato architektūra yra tipiška XIX a. pabaigos - XX a. pradžios nedideliam miesteliui, dviejų aukštų, istorizmo stilistikos su smulkiais langais. Pastatas komponuotas šiek tiek giliau nuo pagrindinės Alberto Kojelavičiaus gatvės, atsuktas frontonu į gatvę. Priešais jį galėjo būti planuojama aikštė su užbaigtu perimetriniu užstatymu. Atreipiame dėmesį į greta už nedidelio, taip ir nebaigto užstatyti, ploto esantį kampinį geltonų plytų pastatą, kuris įkomponuotas buvusios sankryžos kampe ir tarsi rodė kryptį į Polocko trakto pervažą per geležinkelį. Ji nėra išlikusi. Ankščiau šioje vietoje kirtus geležinkelį, galima buvo patekti į istorinį dalgių fabriko pastatų kompleksą.pamatykLietuvoje.ltBuvęs pašto pastatastext/html2dPlytų stiliaus miestiečių gyvenamasis namasPrivati valda, pasiekiamas tik pagrindinis fasadas.Alberto Kojelavičiaus gatvė - pagrindinė Naujosios Vilnios istorinio centro (senamiesčio) ašis. Vyrauja 2 aukštų perimetrinio užstatymo istorizmo stiliaus pastatai, statyti iki 1914 metų. Būtent čia pradėjo kurtis Naujosios Vilnios miestas 1903 metais, stovėjo svarbiausi administraciniai pastatai, parduotuvės, gaisrinė. Dviejų aukštų miestelių senamiesčiams būdinguose mūriniuose namuose atsirado ir pirmieji miestiečių butai. Dėl karų ir po II pasaulinio perkėlus centrą prie "Draugystės" kino teatro, panaikinus miesto statusą didesnis senamiestis nesusiformavo, bet jo užuomazgas galime aptikti ir šiandien. Dviejų aukštų plytų stiliaus miestiečių gyvenamasis namas reikšmingas Naujajai Vilniai, kaip vienas to laikmečių gyvenamojo būsto pavyzdys.pamatykLietuvoje.ltPlytų stiliaus miestiečių gyvenamasis namastext/html2dIstorizmo stiliaus miestiečių gyvenamasis namasPrivati valda, pasiekiamas tik pagrindinis fasadas.Gyvenamasis pastatas statytas, išlaikant gatvės perimetrą, fasadu į pagrindinę gatvę. Panašių nedidelių miestietiško tipo pastatų galima aptikti Vilniuje, Užupyje. Namas puoštas saikingu frontonu. A. Kojelavičiaus, buvusio Polocko trakto nebaigtas formuoti perimtetrinis užstatymas taip pat vertingas reljefiškumu, į perimetrinį užstatymą komponuojamos kalvos. Vėliau dalis kalvų šlaitų buvo nukasami, statomi pastatai.pamatykLietuvoje.ltIstorizmo stiliaus miestiečių gyvenamasis namastext/html2dVilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvėStačiatikių bendruomenės istorija prasidėjo nuo reguliariai atvažiuojančio į geležinkelio stotį cerkvės-vagono, kuriame vykdavo pamaldos. Tačiau mūrinė cerkvė taip ir neatsirado, nors buvo pradėta statyti pagal A. Špakovskio 1911 m. projektą. Mūrai iškilo, tačiau 1915 m. cerkvė plytos išrintos parako gamyklai statyti. Neišlikusi mūrinė cerkvė buvo laisvesnės, mažiau kanoniškos išvaizdos, asimetriška, jos bokštos kylo ne pagrindinio fasado viduryje, bet jo kampe. Projektas saugomas archyve Sankt Peterburge. Esama medinės architektūros cerkvė buvo pastatyta 1908 m. kaip laikina ir pradžioje priminė gyvenamąjį namą. Cerkvės statybomis rūpinosi Vilniaus gubernatoriaus žmona Sofja Veriovkina. Vėliau tarpukariu įrengtas aštuonkampis bokštas - varpinė su svogūno formos kupolu.pamatykLietuvoje.ltVilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvėtext/html2dTarpukariu statytas metalinis santvarinis tiltasTiltas per Vilnios upę pastatytas maždaug 1935 m. Tilto analogas - Maurzyce tiltas Lenkijoje, taip pat Kazbėjų tiltas per Vokę Vilniuje ir tltas Nemenčinėje per Nerį. Tiltas išsiskiria vieno tarpatramio santvarine konstrukcija. Jo prototipą suprojektavo žymus visame pasaulyje lenkų architektas, inžinierius Stefan Bryła.pamatykLietuvoje.ltTarpukariu statytas metalinis santvarinis tiltastext/html2dRokantiškių piliavietėKita N. Vilnios istorijos pusė yra Rokantiškės. Būtent taip vadinosi vakarinė dabartinės N. Vilnios teritorija. XVI a. rezidencinės pilies liekanos, palaidotos pilies kalno viršūnėje mena tuos laikus. 1655 m. rugpjūčio 7 d. karo su Maskvos kunigaikštyste metu pilis buvo užimta, sugriauta ir nebeatstatyta. Šalia išliko tik Strielčiukų kaimas, kuriame spėjama gyveno pilies gynėjai. Piliai parinkta vieta ant 50-60 m aukščio kalvos, aukštumos kyšulyje, netaisyklingos trapecijos formos aikštelėje. Anot legendos, pilis priklausė Alšėnų giminiai, vėiau karalienei Bonai Sforcai, Goštautams ir Pacams. Archeologinių tyrimų metu atkasti XVI-XVIII a. pilies statinių pamatai, plytos, čerpės ir kokliai. Plytų rišimo būdas gotiškas. Pilies rūmai buvo 45x20 metrų dydžio, turėjo kvadratinės formos bokštus. Pirminis architektūros stilius gotika, vėliau renesanso laikotarpiu vyko perstatymai. Visos pilies liekanos yra užkonservuotos ir užpiltos gruntu, įrengti takai, kurie daliniai atkartoja pilies planą.pamatykLietuvoje.ltRokantiškių piliavietėtext/html2dDalgių fabriko seniausias išlikęs fasado fragmentasUždara teritorija, fasadas apžvelgiamas per mūrinę tvorą.Buvusio dalgių ir vinių fabriko kompleksas pastatytas XIX a. pabaigoje. 1880 m. įvyko pirmasis statybų etapas pagal I. Levickij projektą. Tuo metu buvo pastatyas vieno aukšto cechas. 1892 m. pagal A. Polozovo projektą buvo atlikta rekonstrukcija, atsirado antras aukštas ir kiti komplekso pastatai. Pirmąją metalo apdirbimo įmonę 1880 m. įsteigė Vyšvianskis ir Šerševskis. Gamykloje dirbo vos 90 darbininkų. Tuo tarpu dalgių gamybos išplėtimas prasidėjo atėjus naujam investuotojui iš Vokietijos Liubeko miesto Emiliui Poseliui (Emil Possehl). Naujas užsienio investuotojas derino Peterburge gamyklos planuojamus pajėgumus, investuotojas privalėjo užtikrinti konkretų pagaminamų dalgių kiekį. Projektą lydėjo sėkmė ir jau po dviejų metų buvo leista vykdyti veiklą. Išplėtus gamyklą, modernizavus gamybą, į teritoriją nutiesta geležinkelio atšaka, atvyko 60 specialistų iš Austrijos Štirijos. 1886 metais buvo gaminama daugiau kaip milijonas švediško plieno dalgių. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą gamyklos pajėgumai padidinti iki 3 mln. dalgių, vadinamų "litovka", per metus, gamykla tapo didžiausiu pasaulyje dalgių fabriku. Dalyvavo 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Išliko autentiškas gamyklos geltonų ir raudonų plytų vakarinio fasado fragmentas. Istorizmo laikotarpio pramonės pastatai buvo statomi ypatingai puošnūs su skirtingomis profiliuotomis plytomis. Ši pastato fasado dalis buvo dviejų aukštų, pastatas buvo nuolat perstatomas. Fasado frontone taip pat galima aptikti atsikartojantį architekto I. Levickij braižą - apvalaus lango imitaciją. Kiti šio korpuso fasadai buvo sovietmečiu nutinkuoti.pamatykLietuvoje.ltDalgių fabriko seniausias išlikęs fasado fragmentastext/html2dDalgių fabriko administracinio pastato liekanosPastatas pasiekiamas dešinėje nuo pagrindinio įvažiavimo į teritorijąŠiame kampiniame trijų aukštų pastate buvo įsikurusi gamyklos administracija. Pastatas tuo metu buvo dviejų aukštų, plytų stiliaus. Po antrojo pasaulinio karo, kai pasikeitė gamyklos paskirtis ir joje buvo gaminamos statybos apdailos mašinos, pastatas buvo paaukštintas, nutinkuotas ir pristatytas kampinis aštuonkampis bokštelis. Taip pat senuose atirukuose galima matyti neišlikusį dar puošnesnį administracijos korpusą bei metalinę kaustytą tvorą, kurios išliko tik mūrinė geltonų plytų dalis ir akmenų cokolis.pamatykLietuvoje.ltDalgių fabriko administracinio pastato liekanostext/html2dTarpukariu statyto dalgių fabriko cecho pastatasPusiau atvira teritorija.Tarpukariu statyto dalgių fabriko cecho pastato fasado viršutinėje dalyje su laiku vis labiau ryškėja užrašas "POSSEHL". Tai dalgių fabriko įkūrėjo pavardė. Pats cechas yra įdomios kompozicijos su vienšlaičiu tolygiai žemėjančiu stogu, kurį pridengia laiptuojantis parapetas. Pastatą skaido aukšti arkiniai langai, kiek modernizuota tarpukario architektūrai būdinga istorinė puošyba.pamatykLietuvoje.ltTarpukariu statyto dalgių fabriko cecho pastatastext/html2dDalgių fabriko pagrindinis korpusasTai yra pagrindinis buvusio dalgių fabriko gamybinis korpusas, statytas 1880-1882 m. Pirmas aukštas išliko autentiškas, bet nutinkuotas, antras aukštas pristatytas vėliau. Šiuo metu teritorija yra prikeliama antram gyvenimui, kuriasi loftinio tipo erdvės skirtos naujoms paskirtims. "Gyva grafika" dizaineriai 2018 m. sukūrė išskirtinį piešinį ant lofto galinės sienos – žvirblį. "Šiltnamiai ant stogų, jauki žolės paklotė auganti tiesiai ant smalos, beržai pramušę kiauriai betoną, geležinkelio bėgių garsas ir dažų kvapas besikeičiantis su pramoninių dažų ir gėlių žiedų aromatais. Besikeičiantis rajonas ir stiprus industrinis palikimas. Užsakovo prašymu ir mes atnešėme šiektiek spalvų." – rašo autoriai.pamatykLietuvoje.ltDalgių fabriko pagrindinis korpusastext/html2dDalgių fabriko vandens bokštasIstorinės gamyklos kvartalo gilumoje, išnaršius siauras vidines gatveles, galima aptikti vieną ryškiausių Naujosios Vilnios akcentų - buvusios dalgių gamyklos vandentiekio bokštą. Keturkampis bokštas yra statytas XIX ir XX amžių sandūroje, raudonų plytų ir gelžbetonio konstrukcijų. Tai buvo savotiška statybos technikos naujovė naudoti gelžbetonį, iš jo buvo įrengta vandens bokšto perdanga. Šis objektas dėl savo aukščio ir padėties Vilnios upės slėnije yra gerai apžvelgiamas skirtingose N.Vilnios panoramose.pamatykLietuvoje.ltDalgių fabriko vandens bokštastext/html2dBuvęs kino teatras "Draugystė"Neoklasicistinės architektūros 320 vietų kino teatro pastatas pastatytas 1959 m. pagal tipinį architektės Zojos Brod projektą. Pirmais jo gyvavimo metais tapo lankomiausių kino teatru Lietuvoje. Daugiau kaip 100 buvusios TSRS miestuose galima aptikti šio tipo kino teatrą, kainavusį 1,5 mln. rublių. 2012 m. kino teatro "Draugystė" pastatas buvo rekonstruktruotas į prekybos centrą "Maxima", nugriauta mažiau vertingą pastato dalis - salė, išsaugotos korintinio stiliaus kolonos vestibiulyje. Pastato fasadą puošia jonėninės kolonos, už jų įtraukta pastato dalis ties įėjimu ir pusapvalis langas mezonine. Iki tol senasis kinoteatras buvo kitoje geležinkelio pusėje ir vadinosi "Gražina". Iki karo veikė kino teatras "Ognisko".pamatykLietuvoje.ltBuvęs kino teatras "Draugystė"text/html2dNaujosios Vilnios kultūros centro pastatasKultūros centro architektūra nėra išskirtinė, tačiau tai yra savotiškas N. Vilnios administracinis ir renginių centras. Kultūros centre yra erdvi renginių salė, įsikūrusi seniūnija, biblioteka, Naujosios Vilnios miesto bendruomenė ir dienos centras. Veikia įvairūs būreliai vaikams.pamatykLietuvoje.ltNaujosios Vilnios kultūros centro pastatastext/html2dNaujosios Vilnios parkas ir skulptūra "Darbininkas"Esamas parkas yra integrali Vilnios upės slėnio žaliojo masyvo dalis – natūrali jungtis su Vilniaus senamiesčiu, Pavilnių regioniniu parku ir Vilniaus pilių valstybiniu kultūriniu rezervatu. Susiformavę želdynai, takai, yra skulptūrinis akcentas. Nuo viršutinės parko terasos atsiveria N. Vilnios panorama. Teritorijoje išliko natūralus, minimaliai pakitęs gamtovaizdis. Teritorija niekada nebuvo urbanizuota. XX a. pradžioje kairiajame Vilnios krante maždaug 1 km atstumu nuo parko buvo pastatyta psichiatrijos ligoninė, pasirinkta tokia padėtis, kad šalia nebūtų gyvenamųjų namų. Dėl to ši N.Vilnios dalis buvo menkai urbanizuojama. Tarpukariu psichiatrijos ligoninė buvo uždaryta, paversta kareivinėmis. Todėl teritorijos prieigos liko neurbanizuotos. Tik po 1948 m. tarp Vilnios upės ir buvusių kareivinių buvo suplanuotas gyvenamasis mikrorajonas, o sklypas pažymėtas kaip teritorija skirta parko projektavimui. Apie 1960-sius atsirado ir pirmi parko pasiūlymai su futbolo stadionu. Dalis kiek supaprastintų parko sumanymų buvo įgyvendinti, tačiau tai apsiribojo tik takų sistema ir futbolo stadionu. 1982 metais buvo atliktas dalies parko sutvarkymas, atidengta skulptūra, tačiau darbai nebuvo baigti. Bronzinės 3,8 m aukščio skulptūros "Darbininkas" skulptorius Arūnas Kynas, architektė Tatjana Dovainienė. Vaizduojamas darbininkas rankose laikantis – atomo modelį. Ši skulptūra turi istorinių ir semantinių sąsajų su Naujosios Vilnios kaip buvusio pramoninio miesto praeitimi. Stambiausios industrializacijos bangos čia buvo XIX a. pab., XX pradžioje bei XX pabaigoje. 2017 m. architektai M. Zacharovas, L. Buržinskaitė, J. Šykovas ir A. Motuza parengė parko sutvarkymo projektą, įrengtas apšvietimas, takai, projektas šiuo metu įgyvendinamas.pamatykLietuvoje.ltNaujosios Vilnios parkas ir skulptūra "Darbininkas"text/html2dApleistas buvusios "Žalgirio" staklių gamyklos stadionasNors buvusi "Žalgirio" staklių gamykla, kurios žinioje buvo stadionas yra nutolusi pusantro kilometro atstumu, stadionui buvo parinkta vieta arčiau centrinės N. Vilnios dalies. Stadionas standartinio futbolo lauko dydžio, atsirado apie 1956 m. kai buvo įsteigtas futbolo klubas "FK Žalgiris", yra tribūnos, du fligeliai prie įėjimo. Šiuo metu teritorija priklauso Lietuvos futbolo federacijai. Stadiono būklė avarinė, nuo 2000-jų yra parengti keli stadionų projektai, tačiau dėl lėšų nebuvimo lygi šiol nei vienas projektas nėra pradėtas realizuoti. Greta stadiono ir buvusio Žvirblių kaimo 1925 m. buvo aptikas Žvirblių pilkapynas. Kapai (apie 200) su įkapėmis datuojami V–XII a. Aptikta skandinaviškos kilmės ginklų. Pilkapynas suardytas juodųjų archeologų bei dirbant laukus.pamatykLietuvoje.ltApleistas buvusios "Žalgirio" staklių gamyklos stadionastext/html2dGeležinkeliečių klubo pastatasPalei geležinkelį esančioje Pramonės gatvėje gausu Liepojos-Romnų geležinkelio bendrovei priklausiusių pastatų. Šiame geltonų ir raudonų plytų pastate galėjo būti įsikūręs geležinkeliečių klubas arba gyvenamosios patalpos. Pastatas dviejų aukštų, puošniausia pastato dalis - įėjimas ir didžiulis arkinis laiptinės langas bei frontonas.pamatykLietuvoje.ltGeležinkeliečių klubo pastatastext/html2dBuvusio Sofijos popieriaus fabriko administracinis pastatasPatenkama einant palei geležinkelio bėgius.1912 m. šioje vietoje pradėjo kurtis Sofijos rašomojo popieriaus fabrikas. Patogi strateginė padėtis - geležinkelio atšaka ir Vilnios upė (įrengta užtvanka dabartinės salos vietoje - neišliko) sąlygojo popieriaus fabriko atsiradimą. Juo rūpinosi Chaimas Sinelnikovas – žydų kilmės pirklys iš Charkovo. Iki šių dienų išliko istorizmo-romantizmo stilistikos "pilaitė" - fabriko administracinis pastatas. Tarpukariu čia veikė lentpjūvė. Po II-jo pasaulinio karo aplinka visiškai pasikeitė, atsirado katilinė ir aplinkiniai stambūs žemės ūkio mašinų gamyklos "Neris" cechai. "Pilaitė" tapo sunkiai pastebima. Šiuo metu apleista, nenaudojama. Dėl informacijos trūkūmo kartais "pilaitė" vadinama Tiškevičiaus medžioklės nameliu, tačiau tai tėra vietinių sugalvota legenda.pamatykLietuvoje.ltBuvusio Sofijos popieriaus fabriko administracinis pastatastext/html2dAukščiausias N. Vilnios statinys - katilinės kaminasUždara saugoma teritorija, prienamos tik prieigos.Katilinės kamino aukštis - 98 metrai. Tai aukščiausias Naujosios Vilnios statinys.pamatykLietuvoje.ltAukščiausias N. Vilnios statinys - katilinės kaminastext/html2dIstoriniai Liepojos-Romnų geležinkelio depo pastataiPusiau atvira teritorija.Mūrinis garvežių depas su priestatu susideda iš dviejų dalių - garvežių angaro ir buitinių, administracinių patalpų. Depas pastatytas atokiau nuo keleivių rūmų, lygiagrečiai bėgiams. Pirminis fasadas buvo be tinko. Priestato fasade išliko netinkuoti raudonų plytų mūro faragmentai, matomos pusarkės. Taip pat išlikęs akmens ir granito blokų cokolis. Pastatas buvo kelis kartus perstatytas, paaukštintas. Greta depo taip pat yra dviejų aukštų vandens bokštas su dvigubu 4495 kub. pėdų rezervuaru. Jo paskirtis - pildyti vandenį garvežiams. Stoties pastatų kompleksą dažniausiai sudarė: tarnautojų gyvenamieji namai, darbininkų "kazarmės" su pagalbiniais pastatais, keleivių rūmai, garvežių depai, vandentiekio bokštas su siurbline, pakhauzai, tarnautojų pirtys, tvartai, ledainės ir kt.pamatykLietuvoje.ltIstoriniai Liepojos-Romnų geležinkelio depo pastataitext/html2dBrolių Mozerių mezginių fabriko administracinis pastatasXIX a. pabaigoje Arnoldas ir Karlas Mozeriai iš Šveicarijos, Sankt Galleno kantone esančio Bronšhofeno, N. Vilnioje, Polocko trakte įkūrė mezginių fabriką, kuriame dirbo apie 1200 žmonų. Mezginiai - sena Sankt Gallen kantono tradicija. Arnoldas Mozeris, mokėjęs lenkų ir rusų kalbas, buvo privilegijuotas Rusijos imperijos pilietis, Verslo mokesčių komisijos narys. Jo brolis Karlas buvo naujai įkurto Naujos Vilnios miesto tarybos pirmininkas, o 1907 m. – pirmas miesto burmistras. 1940 m. jis pasitraukė iš Lietuvos kartu su kitų šveicarų grupe. Arnoldas Mozeris mirė Naujojoje Vilnioje 1931 m. Po karo Mozerio fabriko administracijos pastate įsikūrė naujos staklių gamyklos administracija su valgykla pirmame aukšte. Pastatas nutinkuotas, nors iki tol buvo raudonų ir geltonų plytų, dalis puošybos sunaikinta, supaprastintas stogas.pamatykLietuvoje.ltBrolių Mozerių mezginių fabriko administracinis pastatastext/html2dBuvusio restorano pastatasPriešais buvusį "Draugystės" kino teatrą stalininiu laikotarpiu 1958 m. iškilo Naujosios Vilnios restoranas, kuris stilistiškai papildo centrinės N. Vilnios sankryžos aplinką. Restoranas priklausė kooperatyvų sąjungai ir išsiskyrė patiekalų įvairove bei kokybe. Tų laikų reklamos viliojo lankytojus dideliu šaltųjų patiekalų, kulinarijos ir konditerijos gaminių asortimentu. Sales puošė neoklasikiniai interjerai, kasdien grojo estradinis orkestras. Antrame aukšte buvo įrengta lauko terasa.pamatykLietuvoje.ltBuvusio restorano pastatastext/html2dDailės mokyklos pastatas (buvusi gimnazija)Į pastato vidų galima patekti susisiekus su mokyklos administracija.Justino Vienožinskio dailės mokyklos filialas Naujojoje Vilnioje įsikūręs viename seniausių pastatų, kuris buvo pastatytas XIX a. pabaigoje. Vokiečių sudarytame geležinkelio stoties plane raudonų ir geltonų plytų puošnus pastatas pažymėtas kaip gyvenamasis. Tarpukariu jame veikė Šv. Kazimiero gimnazija.pamatykLietuvoje.ltDailės mokyklos pastatas (buvusi gimnazija)text/html2dTremtinių memorialasLietuvos guventojų tremties atmintina vieta randasi centriniame N. Vilnios skvere priešais geležinkelio stotį. Vieta paženklinta skulptoriaus V. Gylikio paminklu, kuriame vaizduojamas nešamas metalinis kryžius. Taip pat memorialą sudaro garvežys su gyvuliniais vagonais dengtais stikline konstrukcija. Juose, po 25 žmogų vagone, 1941, 1944-1952 metais Sovietų Sąjungos represinės tremtin į Sibirą ir kitas TSRS vietoves išvežė 170 720 lietuvių, lenkų, žydų, rusų ir kitų tautybių piliečių. Vietinius N. Vilnios gyventojus ši tragedija palietė dalinai, nes 212 000 Lietuvos lenkų buvo repatrijuoti į Lenkiją, o žydų, kurie sudarė mažiau nei 4 proc. N. Vilnios gyventojų laukė kitoks nacių nulemtas ne mažiau tragiškas likimas. N. Vilnios apylinkėse šalia Vėliučionių kaimo nužudyti ir užkasti 1159 žydai - Kenos, Šumsko, N. Vilnios, Turgelių gyventojai.pamatykLietuvoje.ltTremtinių memorialastext/html2dMedinės ir plytų architektūros geležinkeliečių namasPlečiantis geležinkelio stoties gyvenvietei, XIX a. pab. statytas geležinkeliečių gyvenamasis namas buvo rekonstruotas ir atsirado fachverko stilistiką primenantis medinis antstatas, puoštas gausia medinių raižinių puošyba. Tai pakankamai retas pavyzdys reprezentuojantis tiek geltonų, raudonų plytų istorinę architektūrą, tiek ir medinės architektūros paveldą.pamatykLietuvoje.ltMedinės ir plytų architektūros geležinkeliečių namastext/html2dNaujoji Vilnia - miestas mieste šalia VilniosNaujosios Vilnios miesto bendruomenėNaujoji Vilnia - miestas mieste šalia Vilniostext/html167