Birštono apžvalgos bokštasKad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje. Bokšto vieta buvo parinkta dar 1997 metais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą. Planavimo schema – tai pagrindinis dokumentas, nustatantis priemones šiai unikaliai teritorijai saugoti, tvarkyti ir tinkamai naudoti. Jau tada buvo svajojama apie apžvalgos bokštą, kur žmogus galės suprasti savo aplinkos grožį ir išskirtinumą. Bokšto vieta parinkta ant Škėvonių gūbrio, mažai urbanizuotoje teritorijoje, 92 m virš jūros lygio. Čia už 240 metrų teka Nemunas, pietrytinėje dalyje atviras laukas, šalia miškas, matosi Birštono panorama, Nemuno slėnis, už 900 metrų driekiasi Birštono vienkiemio sodybos (dabar – Birštono miesto teritorija). Bokšto apžvalgos aikštelė – 45 m aukštyje, viso bokšto aukštis – 55 m. Kylant į bokštą įrengtos šešios atokvėpio vietos, kadangi įveikti tokį aukštį be poilsio būtų sunkoka. Priešais bokštą įrengta atokvėpio aikštelė ir stendas, kuriame galima susipažinti su Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžiu. Bokšto metalinė konstrukcija, "apvilkta" maumedžio plokštėmis su trikampio formos langeliais, suteiks koplytstulpio įvaizdį, o kartu simbolizuos žvaigždynus dangaus skliaute. Bokštas – keturkampis lygiasienis su ažūriniu stogeliu tęsia lietuvių gynybinės architektūros tradiciją, primena senųjų medinių pilių bokštų formą ir siejasi su vėlyvesne bažnyčių varpinių architektūra. Taip pat galima palyginti su koplytstulpiu bei Pasaulio medžio įvaizdžiu. Bokšto simbolizmą pagyvina paliktos angos-maži langeliai šviesai ir kraštovaizdžio panoramai, tai – tarsi raštai, naudojami medžio drožyboje. Nemunas – ne tik didžiausia ir vandeningiausia Lietuvos upė, bet ir daugiausia dainomis apdainuota, legendomis apipinta ir nuo seniausių laikų metraštininkų aprašyta. Dar ir dabar kuriamos legendos apie šios upės kilpas, dar ir dabar geologai negali atsakyti į klausimą "Kaip jos atsirado?". Mokslininkai teigia, kad Nemuno kilpos – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visose ledyninio reljefo paplitimo zonose. Nemunas, ieškodamas trumpiausio kelio link Baltijos jūros, atliko didelį skulptoriaus darbą. Ne vienam keliautojui "senelis" Nemunas susuko galvą slėniais, aukštais šlaitais, raguvomis, atodangomis, atragiais. Norintys pamatyti Nemuno sukurtą gamtos grožį, turi pakilti oro balionu, lėktuvu, parasparniu ar tiesiog tapti paukščiu. Tik pabuvojęs danguje, supranti, kokiame gražiame krašte gyveni, koks kerintis kraštovaizdis atsiveria prieš mūsų akis. Kraštovaizdį kūrė gamta kartu su čia gyvenančiu žmogumi. Apžvelgti Nemuną galima nuo 30 iki 70 metrų virš upės pakilusių šlaitų. Tokie aukščių skirtumai Lietuvoje gana reti ir reginiai nuo jų kartais užgniaužia kvapą savo žavesiu bei palieka neišdildomą įspūdį. Šio aukščiausio Lietuvos bokšto Birštone užsakovas yra Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, architektas Donatas Malinauskas.pamatykLietuvoje.ltBirštono apžvalgos bokštastext/html2dMerkinės apžvalgos bokštasBokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Anot parko direkcijos, būtent šis aspektas ir padiktavo pagrindinę bokšto architektūros idėją. Bokštas nedominuoja aplinkoje, priešingai, tarsi ištirpsta pušyne: jo atramų dydis, spalva, išdėstymas formuoja tarsi "medžių grupę", savotišką gojelį – primena aplinkui augančius medžius. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis. Šis "takelis", vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas. Lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas – Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, krašto muziejaus smailė, o už jų tolumoje matyti ir Merkio slėnio pievos. Gražiausi vaizdai nuo bokšto atsiveria vakarop, kai į šilus besileidžianti saulė nuauksina Nemuno vandenis.pamatykLietuvoje.ltMerkinės apžvalgos bokštastext/html2dMetelių apžvalgos bokštasPietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Nr. 181 Seirijai–Simnas–Igliauka, stūkso 15 metrų aukščio Metelių apžvalgos bokštas. Nuo jo atsiveria Metelio ežero, Metelių kaimo, Kimsinės pievos panorama ir siauras Dusios ežero ruožas. Šiltuoju metų laiku Metelio ežero įlankoje stebimi gausūs gulbių nebylių ir juodų nardančių paukščių, laukių, būriai. Iš medžio ir metalo pastatyta bokšto konstrukcija primena susuktą nendrių pėdą.pamatykLietuvoje.ltMetelių apžvalgos bokštastext/html2dVeisiejų apžvalgos bokštasVeisiejų regioninio parko apžvalgos bokštas - įrengtas Kailinių kaime, Snaigyno ežero šiaurės vakarinėje dalyje. Iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto galima grožėtis trimis ežero salomis, jo vaizdu, o iš kitos pusės – atsiveriančia Veisiejų panorama. Statinys forma primena taurę ar vėjo sūkurį. Ant truputį pasvirusių kolonų rato įrengta aikštelė, į kurią veda sraigtiniai laiptai.pamatykLietuvoje.ltVeisiejų apžvalgos bokštastext/html2dSiberijos apžvalgos bokštasJis pastatytas ant Sidabro kalno, kurį iš trijų pusių supa Siberijos pelkė ir Kunigo upė. Apžvalgos bokšto aukštis – 15 m. Apžvalgos bokštas Platelių ir Beržoro apylinkėms apžvelgti ant 165,7 m aukščio (virš jūros lygio) kalvos. Ar atvykdami pastebėjote, kaip vingiuodamas pro sodybas kelias tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, kaip palengva iš abiejų pusių jus apgaubia eglynai, o tarp jų įsiterpia ežerėliai? Vaizdas gniaužia kvapą, iš šio regiono vietų ne vienas žinomas šalies kūrėjas sėmėsi kūrybinių idėjų Antanas Vienuolis, M.K. Čiurlionis. Užlipus ant Siberijos apžvalgos bokšto atkreipkite dėmėsį į supantį kraštovaizdį. Ar galite įsivaizduoti, kad vietoje, kurią matote, kadaise plytėjo jūra, vėliau neįžengiamos girios, o dar ankščiau dengė milžiniškas ledynas. Būtent ledyno dėka, susiformavo šitoks kraštovaizdis. Ledynui tirpstant ir vėl užšalant, slenkant, susiformavo aukštumos ir dubumos, kuriose dabar tūno pelkės. Ten, kur ilgiausiai gulėjo storas ledo luistas, vėliau atsirado Platelių ežeras.pamatykLietuvoje.ltSiberijos apžvalgos bokštastext/html2dKalnalio apžvalgos bokštasKalnalio apžvalgos bokštas yra 15 m aukščio, pastatytas 2006 m. Nuo jo atsiveria nuostabi Salanto upės slėnio panorama su tolumoje besistiebiančiais Salantų bažnyčios bokštais ir didingai stūksančiu Imbarės piliakalniu.pamatykLietuvoje.ltKalnalio apžvalgos bokštastext/html2dAukštagirės apžvalgos bokštasAukštagirės kalnas – tai aukščiausia Aukštagirės geomorfologinis draustinio kalva (apie 215 metrų). Užlipus į apžvalgos bokštą, atsiveria kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdis ir tolumoje esantis Bilionių kaimas.pamatykLietuvoje.ltAukštagirės apžvalgos bokštastext/html2dŠiliniškių apžvalgos bokštasTai telekomunikacijų bokštas, kuriame 30 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Atsiveria kvapą gniaužianti panorama – Šiliniškių gūbrio ir aplinkinių ežerų ežerėlių vaizdai.pamatykLietuvoje.ltŠiliniškių apžvalgos bokštastext/html2dMindūnų apžvalgos bokštasIšbandyti savo jėgas kopiant į dangų kviečia Mindūnų apžvalgos bokštas – antras aukščiausias apžvalgos bokštas Lietuvoje. Jo aukštis - 36 m. Įveikus išbandymą aukščiu ir sraigtiniais laiptais pakilus virš medžių viršūnių, kvapą užgniauš atsiveriantys vaizdai. Pirmą kartą Lietuvoje turėsite galimybę savo akimis iš paukščio skrydžio išvysti Siesarčio hidrografinį draustinį ir vaizdingiausią Aukštaitijoje Lakajų kraštovaizdžio draustinį, kuris driekiasi miškingų kalvų apsuptais Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburiais, pasižymi unikaliais pusiasaliais, salomis, retų rūšių augalais, gyvūnais bei kitomis gamtos vertybėmis.pamatykLietuvoje.ltMindūnų apžvalgos bokštastext/html2dŠvenčionių apžvalgos bokštasNuo 2008-aisiais pastatyto Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto (26 m.), atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.pamatykLietuvoje.ltŠvenčionių apžvalgos bokštastext/html2dMedžių lajų tako apžvalgos bokštasIki Medžių lajų tako ir Puntuko akmens taip pat galite keliauti pėstute "Ekotaku", šio tako ilgis 800 m, o pradžia ir automobilių stovėjimo aikštelės koordinatės: 55.484993, 25.074629Tai pirmasis toks takas Baltijos šalyse. Takas medžių lajų viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų ir tolygiai kyla aukštyn iki 21 m aukščio. Keliaujant taku grožėsitės kvapą gniaužiančiais vaizdais. Drąsesni lankytojai galės lipti dar aukščiau – į 35 metrų aukščio bokštą ir apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, lygumas aplink. Šalia lajų tako yra informacinis centras su ekspozicija, kurioje demonstruojama, kas auga ir gyvena Anykščių šilelyje. Norintys dar išsamiau susipažinti su Antano Baranausko apdainuotu Anykščių šileliu, jo bioįvairove taku keliauti gali su gidu. Rekomenduojame medžių lajų taku pasivaikščioti visais metų laikais ir iš aukštai stebėti metų laikų ciklo atspindį gamtoje. Bokšte įrengtas liftas, tad pramoga gali naudotis ir neįgalieji.pamatykLietuvoje.ltMedžių lajų tako apžvalgos bokštastext/html2dAplankyk 10+1 apžvalgos bokštų Lietuvos saugomose teritorijoseValstybinė saugomų teritorijų tarnybaAplankyk 10+1 apžvalgos bokštų Lietuvos saugomose teritorijosetext/html172