Sudeikių dailės galerijaDėl apsilankymo būtina susitarti iš anksto.Sudeikiuose jau nuo 1999 m. vyksta didelio populiarumo sulaukę tapytojų plenerai, kurių darbai eksponuojami Sudeikių dailės galerijoje. Miestelyje kasmet susirenka vis nauji dailininkų veidai. Sudeikių dailės galerijos archyve sukaupta daugiau kaip 100 profesionalių dailininkų ir fotografų darbų.pamatykLietuvoje.ltSudeikių dailės galerijatext/html2dSudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčiaVienur rašoma, kad Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčia pastatyta 1781 m., kitur – 1791 m., o dar kitur – 1806 m. Tačiau sienų pastatymas ir stogo uždengimas – tai dar ne bažnyčios įkūrimo pradžia. 1917 m. uždėti maži mediniai bokšteliai stogo galuose su kryžiais. Bažnyčia stovi ant stambių akmeninių pamatų, klasikinio stiliaus skliautai, baltai dekoruota. 1933 m. naujai išdekoruotas vidus. 1955 m. uždėtas barokinis frontonas su keturiomis poromis pusapvalių kolonų. Ant kraigo – ažūrinis geležinis kryžius. Bažnyčios dydis 25 x 13 m, aukštis iki 9 m. Trys altoriai: Šv. Elžbietos (fundatorės), Šv. Simono ir Šv. Judo. 1944 m. karo metu nukentėjo bažnyčios dekoracijos, 9 balsų vargonai, apdaužtos statulos. Pokario metais suremontuota. Šventorius aptvertas akmenų siena. Yra 1939 m. statyta medinė varpinė. Šventoriuje yra 9 kapai ir 5 paminklai. Čia vyksta garsūs Elžbietos atlaidai.pamatykLietuvoje.ltSudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčiatext/html2dBikuškio dvaro sodybaDvaro teritorija yra privati, lankytis galima tik sutarus su savininkais.Bikuškio dvaro sodyba, įsikūrusi Alaušo ežero pusiasalyje, vakarinio kranto kyšulyje, kurio statūs šlaitai leidžiasi į ežerą, pietvakariuose – į daubą. Dauboje įvažiavimą į sodybą žymi akacijų eilė, kuri vedė į priešais dvaro namą esantį parterį ir išilgai kirto ūkinį kiemą. Bikuškio dvaras - architektūrinis paminklas. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas jau XIV a. viduryje. Dvaras susiformavo XVII-XIX a. keliais etapais – ankstyvuoju (XVII-XVIII a.) ir pagrindiniu (XVIII a. pab. – XX a. pr.). Abu etapai paliko pėdsakus dvaro kompozicijoje – pirmasis suformavo reljefą ir sodybos struktūrą (įvažiavimą, pagrindinio reprezentacinio kiemo vietą), antrasis – suteikė vietinės architektūros ir klasicizmui būdingų bruožų. XVII a. dvaras priklausė Radviloms, vėliau Trakų vaivadai Tadui Oginskiui, dar vėliau XVIII a.– Prošinskiams, išsirūpinusiems iš valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio privilegiją prie dvaro įkurti miestelį. Remiantis istoriniais šaltiniais, 1782 m. Elžbieta Prošinskienė šalia ežero pastatė koplyčią, kurioje gyveno kunigas – dvaro kapelionas. XVIII a. pab. dvaras priklausė Plevakams, XIX a. pr.– Beneckiams, vėliau – Beneckių palikuonims Drazdauskams. 1863 m. sukilimo metu dvare slėpėsi sukilėliai. XIX a. pab. dvarui priklausė Juliškio, Kiemeniškių, Malėnų, Novosiolkų, Sirutiškio, Toleikių kaimai, veikė spirito gamykla, didžiulė kalvė, taip pat dvarui priklausė daugiau nei 500 ha žemės. XX a. pr. sodybą valdė Puzinauskai, tarpukario metais – gydytojas Svilas, vedęs Puzinauskaitę. Po II Pasaulinio karo dvaro sodyba priklausė Sudeikių kolūkiui, nuo 1974 m. – Utenos statybos trestui. 1976-1979 metais Bikuškio dvaro sodyba patyrė smarkias rekonstrukcijas. Rekonstruotas dvaro namas, nugriautos XVII a. mūrinių pastatų liekanos, nugriautas kumetynas (1980 m.) ir tvartas, pristatyta darkančių naujadarų – laiptai, pirtis, sporto aikštelė. 1992 m. klaipėdietis R. Svilas atgavo Bikuškio dvarą: rūmus, svirną, kluoną, 77 ha žemės, vietoje turėtos 150 ha. Po jo mirties, dvarą testamentu paveldėjo Gintaras Eugenijus Gruodis. Pamatai ir mūro liekanos žymi nugriautus pastatus. Jie sudarė du stačiakampius kiemus: vakaruose dvi daržinės, tvartas ir išlikęs svirnas, rytuose kampinio plano arklidė, kumetynas, dvaro namas ir kalvė. Šiandien sodybą formuoja trys dvaro laikotarpio pastatai ar jų liekanos – XIX a. pr. dvaro rūmai (liaudiško klasicizmo pastatas), XVIII a. kluonas, kuris perstatytas XIX a. pab. ir XIX a. pab. Svirnas, statytas kaip ūkinis pastatas. Taip pat likę daržinės liekanos, kelių tinklo fragmentai, išretėjęs parkas. Bikuškio dvaro parkas - tai senojo dvaro parko dalis. Bendras plotas – 10,9 ha, 3,5 ha apaugęs medžiais. Užregistruota 18 medžių ir krūmų rūšių. 7 iš jų – introdukuotos. Auga klevai, bukai, guobos, liepos, uosiai, erškėčiai ir kt. Parkas išretintas. Dabartiniai dvaro šeimininkai – verslininkai Dalia ir Gintaras Gruodžiai, kurie dvarą valdo nuo 1996 m., savo lėšomis suremontavo dvarą ir prikėlė jį gyvenimui. Jau daug metų dvare vyksta tapytojų plenerai, profesionalaus teatro spektakliai, simfoninės muzikos koncertai. Dvare veikia meno galerija (paveikslai sukurti pačiame dvare), taip pat kuriamas granito skulptūrų parkas. Bikuškio dvaro sodyba, anot Kultūros paveldo departamento, – unikalus objektas. Manoma, kad sodyba buvo viena iš nedaugelio mūriniais pastatais užstatytų XVII a. rezidencijų, todėl yra potencialus archeologinių tyrimų objektas.pamatykLietuvoje.ltBikuškio dvaro sodybatext/html2dLygamiškio piliakalnisPiliakalnis (Geniupio Kalnas) įrengtas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Geniupio dešiniajame krante. Aikštelė trikampė, pailga ŠR-PV kryptimi, 70 m ilgio, 60 m pločio PV krašte. Čia supiltas 90 m ilgio, 1,3 m aukščio, 10 m pločio lanko formos pylimas išoriniu 1,6 m aukščio šlaitu. Šlaitai statūs, 8-10 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, dirvonuoja, šlaitai apaugę pušelėmis. Piliakalnis žinomas ir Užpalių pavadinimu. Š ir R papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst.pamatykLietuvoje.ltLygamiškio piliakalnistext/html2dLaumės valtisLaumės valtis - riedulys, esantis prie Lygamiškio piliakalnio. "...žmonės jį vadina Laumės akmeniu. Kai mėnesiena, čia šokdavę laumės. Kita legenda pasakoja, prie Genupio gulintis, vietinių vadinamas Laumės valtimi akmuo buvusi auksinė valtis...". "Kur dabar Genupio kalnas, senų senovėj buvusi lyguma. Vienoj vietoj vakarais vis degdavusi ugnelė. Ale niekas nežinojo, ką tai reiškia. Netoli tos vietos gyveno vienas žmogus ir turėjo didelę šeimyną. Atėjęs anas vieną vakarą ton vieton ir sėdi. Po kiek laiko jam pasirodė senas senelis ir pasakė, kad čia dega užkeikti pinigai. Jei anas išsikas tuos pinigus ligi gaidys užgiedos, tai pinigai busią jo. Jei nepaspės, tai pavirs akmeniu… Žmogelis nutarė pamėginti savo laimę. Kitą vakarą susivadino visus savo sūnus ir išėjo kasti pinigų. Kasė, kasė beveik ligi vidurnakčio, privertė didžiausius kalnus žemių. Jau beveik pasiekė ir pinigų skrynią, ale ėmė ir susiginčijo, katram daugiau teks. Čia ir gaidys užgiedojo. Taip jie ir pavirtę akmenimis. Tai ir stovi jų supiltas kalnas, o prie jo vienas didelis akmuo ir keli mažesni - tėvas su gobšuoliais sūnumis."pamatykLietuvoje.ltLaumės valtistext/html2dKrokulės šaltinisKrokulės (Lygamiškio) šaltinis – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo. Pasakojama, kad vieną vasaros rytą piemenėliams šioje vietoje pasirodė Kristus, apsuptas spinduliais. Nusigandę vaikai suklaupė ant kelių ir ėmė melstis. Kristus palaimino juos ir išnyko. Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Užrašas ant betoninio stulpelio prie įėjimo skelbia, kad tai padaryta 1930-aisiais – Vytauto Didžiojo metais klebono kun. A.Paurio iniciatyva. Ant to paties stulpelio, apačioje, užrašyta meistro A.Ramelio pavardė. Didelės, metaline tvora aptvertos aikštės centre stovi koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Senieji užpalėnai prisimena, kad anksčiau toje vietoje stovėjo Kristaus statula, tik vėliau jos vietoje iškilo koplytėlė. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2 m skersmens rentinys, iš kurio vandens perteklius siaura protaka teka pietų kryptimi, kur už 0,1 km įteka į Šventąją. Krokulės vanduo garsėja nepaprastomis savybėmis gydyti įvairias ligas.pamatykLietuvoje.ltKrokulės šaltinistext/html2dUžpalių Švč. Trejybės bažnyčiaPirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1563 m. Klebonas Legovičius (lenk. Legowicz) kartu su miestiečiais pastatė pirmąją medinę bažnyčią Užpaliuose. Lietuvos didysis kunugaikštis Steponas Batoras 1584 m. įsakė Užpalių savininkui laikyti kunigą ir nuo kiekvieno valako jam kasmet mokėti po grašį. Vėliau bažnyčiai dovanotas Germaniškio palivarkas. XVII a. pradžioje bažnyčia buvo perduota kalvinistams, tačiau netrukus grąžinta katalikams. Antroji medinė bažnyčia pastatyta 1651 m. ir 1653 m. pašventinta. Apie 1750 m. klebonas Petras Stasevičius pasenusią bažnyčią nugriovė ir jos vietoje pastatė naują medinę bažnyčią, nupirko jai Krimblių (Armališkių) palivarką. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. Per miestelio gaisrą 1783 m. liepą bažnyčia sudegė. Apie 1787 m. klebonas Adomas Legovičius su parapijiečiais pastatė naują medinę bažnyčią. 1885 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią. Tik 1888 m. leidimas gautas iš Vilniaus generalgubernatoriaus. Klebono Kazimiero Kozminskio (1872–1914) ir parapijiečių pagal Ustino Golinevičiaus projektą pastatytą dabartinę bažnyčią 1898 m. konsekravo vyskupas Gasparas Cirtautas. Įrengti 16 registrų vargonai. Apie 1908 m. įsteigtas "Saulės" draugijos skyrius ir lietuviška mokykla, įkurtas parapijos knygynėlis. 1914 m. įsteigtas Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Dekano Jono Jarašiūno rūpesčiu 1925 m. išdažytas bažnyčios vidus. Ilgametis Užpalių klebonas Antanas Paurys (1885–1968; Užpaliuose nuo 1929 m.) suremontavo bažnyčią, pastatė altariją, rėmė Sibiro tremtinius. Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos ir neoromaninio stiliaus bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų. Yra 5 altoriai. Šventorius apmūrytas ažūrine plytų tvora. Jame stovi klasicistinė mūrinė varpinė (1847 m.).pamatykLietuvoje.ltUžpalių Švč. Trejybės bažnyčiatext/html2dUžpalių Šv. Florijono paminklasKiekvieną atvykusį į Užpalius pasitinka miestelio aikštėje paminklas šv. Florijonui. Teigiama, kad paminklas pastatytas XIX a. pabaigoje, kitų šaltinių teigimu - po 1912 metų gaisro. Pagal Užpalių bažnyčios archyve esančią medžiagą, 1933 metais, vadovaujant klebonui kun. A. Pauriui, medinis paminklas pakeistas betoniniu. Vienoje jo pusėje buvo Kristus, nešantis kryžių, antroje – šv. Florijono - gynėjo nuo ugnies, gaisrų - atvaizdas. 1944 m. vasarą, traukdamasi vokiečių armija apšaudė ir bombardavo miestelį, o netoliese, aikštėje sprogo aviacinė bomba, tačiau paminklas nenukentėjo. 1963 metų vasarą paminklas buvo nugriautas. Atstatytas 1991 m.pamatykLietuvoje.ltUžpalių Šv. Florijono paminklastext/html2dŠeimyniškių atodanga ir konglomerato uolaAnksčiau šioje vietoje buvo žvyro karjeras, todėl vietiniams ši vieta geriau žinoma kaip Šeimyniškių karjeras. Bekasant žvyrą buvo atkasti masyvūs iš molio, žvyro ir smulkių akmenukų susiformavę luitai. Tokios uolos susiformuoja požemiuose vykstant sudėtingiems hidrocheminiams procesams, kurių metu išsikristalizuoja kalcitas. Požeminiams vandenims pasiekus laidų ir poringą žvyro sluoksnį kalcitas išsikristalizavo, tvirtai sulipdė smėlio, žvyro, gargždo nuogulas ir susidarė toks darinys, vadinamas konglomeratu. Konglomerato uola yra keliskart didesnė už žmogų, tad tai yra puiki vieta įsiamžinti – rezultatas bus toks, kad galėsite pašmaikštauti draugams sakydami, jog lankėtės užsienyje esančiuose kalnuose! Šalia konglomerato uolos įrengti laiptukai į Šeimyniškių atodangą. Įveikę juos būsite apdovanoti puikiu vaizdu – matysite uolas iš viršaus, erdvų atodangos kraštovaizdį, galėsite pasivaikščioti. 1992 m. Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola buvo paskelbta respublikinės reikšmės valstybiniu geologiniu gamtos paminklu. Nuo 2002 m. šis objektas yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.pamatykLietuvoje.ltŠeimyniškių atodanga ir konglomerato uolatext/html2dŠeimyniškių piliakalnisUžpalius juosia gynybinių piliakalnių sistema. Įspūdingiausias Šeimyniškių piliakalnis, ant kurio X-XV a. prie Pilupio ir Piliaus upelių santakos stovėjo Užpalių pilis. Piliakalnio šlaitų ilgis 90 metrų, plotis 45 metrai. Užpaliai minimi 1261 m. Mindaugo dokumente, kuriame nurodomos ordinui užrašomos Sėlių žemės ribos. 1274 metais Livonijos ordinas pastatė Daugpilio tvirtovę iš kurios buvo rengiami žygiai į Lietuvos gilumą. Todėl kartu su kitomis rytų Lietuvos pilimis buvo tvirtinama ir Užpalių pilis, taupusi gynybinių pilių sistemos nuo Naručio ežero Biržų link dalimi. Pilių sistemoje buvo Linkmenų, Sėlos, Utenos, Užpalių, Tauragnų ir kiti įtvirtinimai, kurie gynė Lietuvos žemes nuo Daugpilio kalavijuočių antpuolių. Užpalių pilis strateginiu atžvilgiu buvo viena svarbiausių šio ruožo tvirtovių, todėl jos įtvirtinimams buvo skirta daug dėmesio. Užpalių pilis iki XVII a. turėjo karinį viršininką ir įgulą. Karo atveju viršininkas vesdavo Užpalių bajorus į mūšį, turėjo savo vėliavą. 1398 m. minimas Užpalių pilies viršininkas Astikas (Radvilų giminės pradininkas). 1433 m. vasario pradžioje pilį sudegino Livonijos ordinas, tačiau ji greitai atstatyta, o 1453 m. čia planuota rengti LDK susitikimą dėl sienų su Livonija sureguliavimo. Piliakalnio pietrytinėje pusėje yra kastinis 120 m ilgio, 30 m gylio, 50 m pločio apsauginis griovys. Už šio griovio, tarp tų pačių upelių slėnių yra papilys, kuriame buvo įsikūrusi gyvenvietė, kur aptikta senosios keramikos.pamatykLietuvoje.ltŠeimyniškių piliakalnistext/html2dManeičių piliakalnisPiliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 150 m į R nuo Alaušo ežero R kranto. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 30x18 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. P krašte supiltas 0,4 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 2 m žemiau aikštelės P krašto yra 9 m pločio terasa, už kurios iškastas 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už jo supiltas 0,3 m aukščio, 5 m pločio antras pylimas. Už šio pylimo iškastas antras 4,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys, supiltas trečias 0,4 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas ir iškastas trečias 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys. Už jo toliau į P yra pylimo formos natūralus 1,5 m aukščio iškilimas. Š šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 9 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, kurie beveik sunaikino jo pylimus. XIX a. pabaigoje minimi buvę 4 pylimai: du didesni abiejuose aikštelės kraštuose, mažesni šlaituose. Iš R pusės minimas buvęs 6,5 m pločio įvažiavimas į piliakalnį, apsaugotas 23 m ilgio, 1,4 m aukščio pylimų. Piliakalnis apauga lapuočiais medžiais ir krūmais. Jis žinomas ir Sudeikių vardu. P, V, Š ir ŠR papėdėse yra 7 ha ploto I tūkst. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1996 m.), kurioje rasta židinių, lipdytos keramikos, molio tinko. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Sudeikių-Radeikių kelio pasukus į kairę (Š), pavažiavus Alaušo R krantu per miškus einančiu keliu laikantis kairės 2 km iki poilsiavietės Alaušo krante (yra 200 m į dešinę (Š)).pamatykLietuvoje.ltManeičių piliakalnistext/html2dSudeikių paplūdimysAlaušo pakrantėje yra sporto aikštynas, treniruokliai, vaikų žaidimo aikštelės, židiniai, pliažo parduotuvė, valčių ir vandens dviračių prieplaukos. Prie ežero vasarą vyksta nemažai kultūros, proginių renginių, vandens sporto varžybų.pamatykLietuvoje.ltSudeikių paplūdimystext/html2dŽavus Sudeikių keliasUtenos turizmo informacijos centrasŽavus Sudeikių keliastext/html179