Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčiaTai - viena iš seniausių, o galbūt net ir pati seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje, valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Pirmąkart pamačiusieji stebisi jos dydžiu ir puošnumu. Net vestuvių organizatorių tinklapiuose ši bažnyčia įtraukta į gražiausiųjų sąrašą. Deja, sovietmečiu bažnyčos grožį pasistengta "pridengti" mūriniais namais, tad ją pastebėti galima tik atsidūrus visai šalia. Iki mūsų dienų išlikusioji yra trečioji medinė bažnyčia Prienuose, pastatyta 1750 m. Pirmoji medinė Prienų bažnyčia suręsta 1609 m., tačiau, neišstovėjusi nė pusšimčio metų, buvo sudeginta Šiaurės karo metu. 1674 m pastatydinta nauja bažnyčia, o šiai pasenus – dabartinė, neobarokinė. Kai kurių istorikų manymu, tikėtina, kad bažnyčios statybas fundavo grafų Butlerių šeima. Šie didikai XVII a. Prienuose ant kranto pastatė įspūdingą pilį, Sisterono pilies Prancūzijoje kopiją. Šiandien bažnyčios vaizdas pasikeitęs, tačiau išliko pagrindinio neobaroko stiliaus fasado kompozicija su dviem dailiais bokštais. XIX a. antrojoje pusėje perstatytos koplyčios, išplatinti bažnyčios šonai. Iš išorės koplyčias puošia nedideli bokšteliai. Bažnyčia aptverta mūrine tvora, rytiniame jos kampe stovi XIX a. pabaigoje statyta mūrinė koplyčia. Šventovės viduje pastebėsite penkis itin vertingus paauksuotus medinius altorius. Jie gausiai išdabinti spalvingomis skulptūromis. Manoma, kad bažnyčioje gali būti vienas ar du garsaus tapytojo Nikodemo Silvanavičiaus paveikslai. Meninę vertę turi ir medinė sakykla. Vargonai pagaminti vieno garsiausių XX a. pradžios lietuvių meistrų Jono Garalevičiaus. Žvalgantis po bažnyčios interjerą galima įsivaizduoti, kaip žaismingai ir žmogiškai praeities meistrai įsivaizdavo šventuosius. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1604 m. Ji buvo Birštono parapijos filija. Vyskupas Benediktas Vaina Birštono bažnyčią 1609 m. pavertė Prienų parapijos filija. Prienų bažnyčiai 1609 m. dovanotas Bagrėno palivarkas su trobesiais ir Bagrėno kaimas su 33 valakais žemės. Klebonas įpareigotas išlaikyti vikarą. Klebonas turėjo būti lietuvis arba gerai mokėti lietuviškai. XVII a. pradžioje veikė parapinė mokykla. Nuo 1644 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. Klebono Vaitiekaus Izdebskio rūpesčiu 1674 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1750 m. pastatyta dabartinė medinė. Ji 1875 m. remontuota, paplatinta. Tuo metu šventoriuje pastatyta mūrinė koplyčia. Naują bažnyčią 1885 m. konsekravo Seinų pavyskupis Juozapas Olekas. 1906 m. įsikūrė "Žiburio" draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Juozapas Rudaitis). 1907 m. įkurta biblioteka - skaitykla. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai. 1918 m. įsteigta "Žiburio" gimnazija, kurios ilgametis direktorius buvo kunigas Feliksas Martišius (1879–1955). Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota. Prienų klebonas Juozas Zdebskis 1971 m. rugpjūčio 26 d. areštuotas, už vaikų katekizacįją nuteistas 1 m. kalėti Pravieniškėse. Atvykti patogiausia automobiliu, jį galima palikti Kęstučio g. Visai šalia, ant Nemuno kranto, stovi didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas, pėsčiomis galima pasiekti Prienų krašto muziejų.pamatykLietuvoje.ltPrienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčiatext/html2dPrienų buvęs vandens malūnasPrienų dvarvietė yra vienoje svarbiausių istorinių miesto dalių. Čia išlikęs mūrinis vandens malūnas. Trijų aukštų pastatą iš vakarų supa miesto parkas su tvenkiniais, buvusi piliavietė, pietuose – Revuonos upelio slėnis. Malūno statybos metai – 1925 m. Pastate po rekonstrukcijos nuo 1984 m. iki 1995 m. veikė viešbutis. Pagal 1782 m. dvaro inventoriaus aprašą Prienų dvaras buvęs gana stambus, pagrindiniai rūmai buvę barokinio stiliaus, dviejų aukštų su mansarda. Pirmame aukšte buvo erdvus vestibiulis ir 16 kambarių, antrame – 11 kambarių ir salė. Rūmų vidų puošė baltų koklių krosnys, židiniai, marmuro dekoras, lubos ir sienos puoštos medžio drožiniais. Pokylių salėje būta balkonėlio orkestrui. Iki XX a. pradžios dvaras nunyko. Pilies pamatų liekanų dar buvo randama pirmaisiais XX a. metais. Dabar buvusio vandens malūno pastatų komplekse įsikūręs Nemuno kilpų regioninio parko Prienų lankytojų centras.pamatykLietuvoje.ltPrienų buvęs vandens malūnastext/html2dPrienų krašto muziejusŠiuo metu muziejus atnaujinamas ir lankomas tik specialiai susitarus, skambinkite +37031960379Muziejus atidarytas 1995 m., kuriame kaupiama medžiaga apie Prienų krašto rašytojus, iškilius kunigus, mokslininkus, tautiečius užsienyje, politinius kalinius, tremtinius ir rezistentus. Gausi medžiaga, liudijanti apie legendinio kunigo, kovotojo už tikinčiųjų teises, pogrindininko, politinio kalinio Juozo Zdebskio gyvenimą ir veiklą. Muziejuje vykdoma daugybė edukacinių programų. Etnografijos ir tautodailės ekspozicijoje rasite vertingiausius tautodailės ir etnografijos eksponatus. Dabartinis Prienų rajonas yra savotiškai išskirtinė vieta pokario kovų istorijoje. Šioje teritorijoje susiėjo Tauro, Dainavos ir Didžiosios kovos partizanų apygardų keliai. Partizanų ekspozicija – kuklus bandymas prisiminti ir pagerbti visus, kurie širdimi ir krauju gynė Lietuvos vardą. Taip pat interaktyvioje ekspozicijoje pristatoma Justino Marcinkevičiaus kūryba.pamatykLietuvoje.ltPrienų krašto muziejustext/html2dVandens paukščių stebėjimo vietapamatykLietuvoje.ltVandens paukščių stebėjimo vietatext/html2dBirštono Poilsio parkas25 ha plote įrengti poilsio ir sporto takai.25 ha plote įrengti polsio ir sporto takai. Poilsio takas dar pavadintas skulptūrų taku. Jame pastatyta 10 lietuvių menininkų įvairaus stiliaus skulptūrų. Sporto take treniruoklių kompleksas, sporto aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės.pamatykLietuvoje.ltBirštono Poilsio parkastext/html2dMineralinio vandens garinimo bokštas "Druskupis"Tai vienintelis Lietuvoje mineralinio vandens garinimo bokštas "Druskupis", kur galima mėgautis ypatingai sveiku "jūrinio efekto" oru. Kurorto gyventojai ir atvykstantys poilsiautojai turi galimybę išbandyti inhaliacijas po atviru dangumi, stiprinti sveikatą, grūdinti organizmą šviesos terapija. Miesto centriniame parke, prieš "Eglės" sanatoriją, pastatytame atvirame originalios architektūros mineralinio vandens garinimo bokšte-paviljone su mineralinio vandens fontanėliu ir druskų galerija, garintuvo sienomis tekantis mineralinis vanduo, veikiamas saulės ir vėjo, garuoja savaime pačiame bokšte bei 50–80 metrų spinduliu aplink jį leidžia kvėpuoti sveikatai naudingų mineralų prisodrintu, "jūrinio efekto" oru.pamatykLietuvoje.ltMineralinio vandens garinimo bokštas "Druskupis"text/html2dBirštono muziejusEkskursijos ir edukaciniai užsiėmimai vedami tik iš anksto susitarusBirštono muziejaus ekspozicija dalinama į kelis skyrius. Pirmajame – "Birštonas senovėje" – eksponuojami archeologiniai radiniai, jų nuotraukos. Birštonas rašytiniuose šaltinuose pirmą kartą paminėtas 1382 metais, kaip viena iš Panemunės pilių gynybai nuo kryžiuočių antpuolių. Po Žalgirio mūšio, 1410 metais pilis, tapo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaru ir vasaros rezidencija. Ekspozicijos skyriuje rodoma medžiaga, atspindinti kovų su kryžiuočiais laikotarpį. Birštono pilies ir karališkojo dvaro hipotetinė rekonstrukcija, žemėlapiai, planai, gyventojų sąrašai. Kadangi Birštonas ir aplinkiniai kaimai aptarnavo karališkąjį dvarą, rodomi Birštono apylinkėse surinkti 18-20 amžiaus žemdirbystės įrankiai, buities rakandai, kalvystės ir stalių dirbiniai.Kitame ekspozicijos skyriuje pasakojama apie kurorto kūrimąsi Birštone ir jo raidą iki pirmojo pasaulinio karo. Eksponuojami mokslininkų, tyrinėjusių Birštono mineralinius šaltinius, A. Abichto, E. Liachnickio ir kitų portretai, mokslinių darbų kopijos, paminėjimai periodinėje spaudoje, išlikę gydyklų įrengimų dalys. Skirta vietos ir Birštono mokyklai, jos istorijai. Kitas ekspozicijos skyrius "Birštonas tarpukariu" pasakoja apie Birštono kurorto atgimimą po Pirmojo pasaulinio karo, jo problemas. Šiame ekspozicijos skyriuje eksponuojamas kairiajame Nemuno krante pasistačiusio vasarnamį dantų gydytojo Igno Šablausko darbo kabineto įrankiai. Tarpukario Lietuvos kurorto vaizdai, dokumentai ir kiti eksponatai, atspindintys minimą laikotarpį. Daug vietos skiriama gydymo mineralizuotu purvu Lietuvoje pradininkui, pirmųjų purvo gydyklų iniciatoriui gyd. Jurgiui Venskūnui, kurorto direktoriui dr. Baliui Matulioniui. Antrame aukšte lankytojus pasitinka dailininko, nuo 1880 metų gyvenusio Birštone, akademiko Nikodemo Silvanavičiaus darbų kopijų ekspozicija. 1939 metais dr. Balio Matulionio iniciatyva buvo sudaryta architektų grupė iš internuotų Lietuvoje lenkų karininkų, kurie rengė Birštono išvystymo planą. Dalis tos medžiagos yra ekspozicijoje. Tolesnė ekspozicija atspindi kurorto atgimimą pokario metais, žmonių deportacijas. Nuotraukos ir dokumentai, diagramos atspindi šiuolaikinį Birštono kurortą. Dalis ekspozicijos skiriama mokslininkams, tyrinėjusiems Birštono gydomuosius veiksnius, sportininkams, garsinusiems ir garsinantiems Birštoną, tradiciniam Birštono džiazo festivaliui, įrengtas memorialinis kampelis žinomam kalbininkui baltistui prof. Jonui Kazlauskui. Dviejose muziejaus salėse nuolat keičiamos dailininkų, tautodailininkų, fotografų parodos, rengiami jų pristatymai, susitikimai su autoriais, edukaciniai užsiėmimai, pamokos, renginiai.pamatykLietuvoje.ltBirštono muziejustext/html2dBirštono sakralinis muziejusSakralinio muziejaus atsiradimas Birštone 2000 m. susijęs ir su 1992 m. atvykusiu dirbti kunigu Jonu Dalinevičiumi. Birštono savivaldybei sugrąžinus parapijai senosios klebonijos pastatą, Kaišiadorių vyskupui Juozapui Matulaičiui ir Birštono merui susitarus, buvo įkurtas Birštono sakralinis muziejus. Tada pirmą kartą Lietuvos visuomenei pristatyta kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio memorialinė ekspozicija, kurioje įamžinta ir tokiu būdu sėkmingai populiarinama didžiųjų Lietuvos Ganytojų veikla ir gyvenimas. Beveik visą dešimtmetį muziejui vadovauja jos vedėja Roma Zajančkauskienė, ieškanti informacijos ir daug žinanti apie žymiuosius Lietuvos Ganytojus.pamatykLietuvoje.ltBirštono sakralinis muziejustext/html2dBirštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčiaVieno bokšto Birštono mūrinė bažnyčia statyta 1903-1909 m. (archit. V. Michnevičius, kunigas J. Karvelis). Neogotikinė, su vienu aukštu fasadiniu bokštu. Visus vidaus įrangos elementus sukūrė Adomas Karalius, gerai perpratęs neogotikos stilistiką. Puikiai skamba vargonai, pagaminti Kaune 1908 m. J. Garalevičiaus dirbtuvėse. Didžiojo altoriaus centre patalpintas S. Gobiatos ant lentos tapytas Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos atvaizdas su aptaisu. Yra išlikusių XVII-XX a. pradžios liturginių indų, relikvijorių, žvakidžių kolekcija. Šventoriuje keletas medinių skulptūrų, išdrožtų vietinių meistrų.pamatykLietuvoje.ltBirštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčiatext/html2dBirštono Kneipo sodas"Vanduo gydo viską, vanduo daro stebuklus, profilaktika geriau nei gydymas" – tai unikali sveikatos filosofija, kurią XIX a. sukūrė ir ištobulino vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas ir kuria vadovaujamasi Birštono kurorte. Sveikatinimas pagal Sebastianą Kneipą sustiprina visą organizmą, grūdina kūną ir sielą, stiprina imuninę sistemą. Holistinis sveikatos gerinimas pagal Sebastianą Kneipą remiasi 5 elementų sistema: vandens terapija, judėjimo terapija, vaistažolių terapija, harmonijos terapija, sveika mityba. Pagal Kneipo rekomendacijas čia įrengtas KNEIPO SODAS, skirtas procedūroms su šaltu vandeniu organizmo grūdinimui, imuninės sistemos stiprinimui.pamatykLietuvoje.ltBirštono Kneipo sodastext/html2dBirštono piliakalnisXIV a. ant jo stovėjo tvirta medinė Birštono pilis, atlaikiusi kryžiuočių antpuolį. Čia apsistodavo LD kunigaikštis Vytautas, atvykęs pamedžioti. Piliakalnis yra gražiausia ir visuomenei žinomiausia archeologijos paminklų rūšis.pamatykLietuvoje.ltBirštono piliakalnistext/html2dBirštono turizmo informacijos centrasBirštono turizmo informacijos centras, įkurtas 2006 m. Pagrindinė mūsų veikla - kurorto išteklių pristatymas. Esame Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos narys.pamatykLietuvoje.ltBirštono turizmo informacijos centrastext/html2dNemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia1878 m. pastatyta Nemajūnų bažnyčia su dviem fasadiniais bokštais ir bokšteliu ant stogo yra vienintelis originalus medinės neogotikos liaudies meistrų kūrinys Lietuvoje, tačiau joje persipina ir kiti architektūros stiliai. Pagrindinė kompozicijos idėja - romantinė viduramžių nostalgija, siekimas imituoti žinomo gotikos paminklo - šv. Onos bažnyčios pagrindinį fasadą. Stačiakampis bažnyčios planas sukurtas pagal klasicizmo tradicijas, tuo tarpu stambiam pastato kupolui, iš dalies ir dvibokštei fasado struktūrai bei interjero kompozicijai būdingi neobaroko bruožai. Bažnyčios interjerą puošia Sankt Peterburgo dailės akademijos akademiko, dailininko Nikodemo Silvanavičiaus šiai bažnyčiai nutapyti du paveikslai - "Šv. apaštalai Petras ir Povilas" (1833 m.) bei "Kristus ir šv. Marija Magdalietė" (1892 m.). Už didžiojo altoriaus kairėje pusėje esančių durų su vitražiniais stiklais yra Šv. Marijos koplyčia, kurios grindys užklotos XIX a. tautodailės kūriniu - iš 64 jaunamarčių juostų surištu kilimu.pamatykLietuvoje.ltNemajūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiatext/html2dNemajūnų amatų centraspamatykLietuvoje.lt2dNemajūnų "Dzūkiškos bandos"Edukaciją galima užsakyti ne mažesnei nei 10 žmonių grupei, vieta - Nemajūnų amatų centras.Dzūkiškos bandos, kepamos duonkepėje krosnyje, pagal tik Nemajūnų kraštui būdingą receptūrą. Pagal kurią jau kepa ištisos kartos. Bandos kepamos iš bulvių tarkės ant džiovintų kopūstų lapų. Valgomos su spirgučių ir grietinėlės mirkalu, šalia patiekiama varškės darycinis ir obuolių kompotas. Edukacinės programos trukmė nuo 1 iki 2 valandų. Edukaciją galima užsakyti ne mažesnei kaip 10 žmonių grupei , o sočiai ir skaniai pamaitinti galima ir 50 svečių.pamatykLietuvoje.ltNemajūnų "Dzūkiškos bandos"text/html2dPunios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiaDėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu nurodytu telefonu.Bažnyčia pastatyta 1863 m., vietoj prieš šešerius metus sudegusios senosios. Jos architektūra – baroko ir klasicizmo junginys. Pirmoji bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m., manoma, kur dabar stovi bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Pasakojama, kad tuokart bažnyčią statyti paliepęs Vytautas Didysis, todėl jo atminimas gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje kabo šio kunigaikščio portretas. Apeinamą altorių puošia Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo skulptūros. Tai retenybė Lietuvoje, kai pagrindiniame altoriuje yra ne tikėjimą globojantys šventieji, o šalį (Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas) ir vietovę (Šv. Stanislovas vaizduojamas Punios herbe). Pagrindinis altoriaus paveikslas yra keičiamas: per religines šventes Šv. apaštalas Jokūbo paveikslas pakeičiamas Švč. Jėzaus Širdies paveikslu. Vienoje iš bažnyčios navų sienų yra 1901 m. krikščionybės jubiliejui atminti paminklinė lenta su įrašu lietuvių ir lotynų kalbomis, kad pabučiavus lentelės kryžių ir sukalbėjus „Tėve Mūsų" galima gauti 200 dienų atlaidų. Bažnyčios presbiterijoje kabo žymaus dalininko Nikodemo Silvanavičiaus drobė „Šv. Pranciškus Asyžietis" (1889 m.). Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje, yra Nemunų kilpų regioniniame parke.pamatykLietuvoje.ltPunios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčiatext/html2dPunelės pralaida ir Nečiuikų šaltinisPunios piliakalnio papėdėje į Punelę įteka laiptuotas Nečiuikų šaltinėlis, gavęs pavadinimą nuo kadaise greta buvusio tokio pat pavadinimo dvaro.pamatykLietuvoje.ltPunelės pralaida ir Nečiuikų šaltinistext/html2dPunios piliakalnisPunios piliakalnis yra vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje, turįs savitą ir sudėtingą istoriją. Piliakalnį išgarsino nuo seno gyvas padavimas, kad čia, apgultuose Pilėnuose nelygioje kovoje su kryžiuočiais narsiai gynėsi ir tragiškai žuvo visi pilies gynėjai kartu su kunigaikščiu Margiriu. Po pirmosios pilies sunykimo XV-XVIII a. piliakalnio viršūnėje stovėjo puošnūs rūmai – Punios valdytojų rezidencija. Apie buvusią prabangą liudija gausūs radiniai ir storas trijų laikotarpių kultūrinis sluoksnis. Tarpukariu iki 1938 m. ant piliakalnio stovėjo kelios ūkininkų sodybos, aikštelė buvo ariama. Pasigėrėjus nuo piliakalnio viršūnės atsiveriančia puikia Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama, reikia išilgai pereiti aikštelę ir senais akmeniniais laiptukais nusileisti prie Punelės. Netoli upelio pralaidos vandens simfoniją groja Nečiuikų šaltinis - kriokliukas.pamatykLietuvoje.ltPunios piliakalnistext/html2dPunios Šv. Jurgio koplytėlėŠv. Jurgio bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Tuometinis Punios klebonas Juozapas Klikovičius dalyvavo sukilime, vėliau slapstėsi, tačiau 1837 m. Kalvarijoje buvo suimtas. Manoma, kad dabartinėje koplytėlės vietoje ir buvo pastatyta pirmoji Punios bažnyčia. Koplytėlė įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltPunios Šv. Jurgio koplytėlėtext/html2dKraštotyrinė etnografinė ekspozicija "Punia amžių bėgyje"Dėl apsilankymo tartis iš anksto.Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija "Punia amžių bėgyje" pristato miestelio, mokyklos ir vietos žmonių istoriją. Ekspozicijos puošmena – XIX a. ir XX a. pr. namų apyvokos daiktai, kuriuos padovanojo puniškiai.pamatykLietuvoje.ltKraštotyrinė etnografinė ekspozicija "Punia amžių bėgyje"text/html2dPunios Panemunės dzūko pirkiaDėl edukacinių programų reikia tartis iš anksto.Punios Panemunės dzūko pirkioje, kurioje atkuriama XIX a. pab. dzūkų gyvenimo aplinka, jūsų laukia autentiškas dzūkiškų bulvinių bandų, razavų blynų, grikinės babkos kepimas bei advento ir gavėnios pasninkinių valgių, ir papročių pristatymas. Bandos kepamos iš tarkuotų bulvių, kurios dedamos ant džiovintų kopūstų lapų ir šaunamos į duonkepį. Jos valgomos su „daryciniu", kuris gaminamas iš naminės varškės ir grietinėlės. Razavi blynai kepami iš rupių miltų, kuriuos prieš kepimą senovinėmis girnomis susimala pirkios svečiai. Punios Dzūkiškos bulvinės bandos yra EDEN projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2015. Turizmas ir vietinė gastronomija" nugalėtojų dešimtuke.pamatykLietuvoje.ltPunios Panemunės dzūko pirkiatext/html2dPunios žydų senosios kapinėsPunios senosios žydų kapinės yra XVIII a. pab. - XIX a. pr. Šaltiniai atskiras žydų šeimas Punioje mini nuo XVIII a. vidurio. 1783 – 1784 m. gyveno 3 žydų šeimos. 1790 m. LDK gyventojų surašymo metu Punios „mieste“ nurodyti 127 žydai vyrai. 1863 m. Punioje gyveno apie 200 žydų. 1897 m. iš 1133 gyventojų 1045 buvo žydai. Vokietijos karo žvalgybos duomenimis prieš Pirmąjį pasaulinį karą Punioje buvo 1182 gyventojai – iš jų „daug žydų“. 1941 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, Punios žydų bendruomenė sunaikinta: 1941 m. rugpjūtį jie perkelti į Butrimonių getą, o 1941 m. rugsėjo 9 d. sušaudyti Klydžionių kaime. Punios senosios žydų kapinės įtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltPunios žydų senosios kapinėstext/html2dŠv. Jokūbo kelias. Prienai - Punia.Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijaŠv. Jokūbo kelias. Prienai - Punia.text/html186