1970-01-01T00:00:00ZPagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčiaPagramančio regioniniame parke saugoma unikali architektūrinė vertybė – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Negausūs išlikę rašytiniai šaltiniai nurodo, kad iki 1842 m. Pagramantis priklausė Žemaičių vyskupo valdų Kaltinėnų dvarui. Jo savininkas vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskas 1774 m. Pagramantyje pastatė medinę bažnyčią, o 1780 m. gyventojų prašymu Žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis paskyrė fundaciją. Vyskupas Tadas Juozapas Bukota konsekravo atnaujintą bažnyčią. XVIII a. pabaigoje buvo įkurta parapija, pirmuoju klebonu ir parapijos įkūrėju yra laikomas kunigas Radvilavičius. XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje pastatyti klebonijos statiniai: gyvenamasis namas, svirnas, pusrūsis. Nuo 1841 m. veikė parapinė mokykla. Dokumentuose užfiksuota, kad po 1841 m. buvo pakeisti bažnyčios sienojai. Už vargonų esantis langas su ant rėmo įrašyta 1898 m. data liudija, kad bažnyčia buvo naujinta ir XIX a. pabaigoje. XIX a. pabaigoje aplink bažnyčią buvo išmūryta šventoriaus tvora ir monumentalių formų vartai, ant kurių išlikusi 1882 m. data. XIX a. pastatyta varpinė, o XX a. viduryje prie jos – priestatas. Pagramančio parapija yra išsaugojusi du žalvarinius varpus, iš kurių vienas datuotas – 1775 m. Šventoriuje yra trys mūrinės paprastų formų koplytėlės, jų skulptūros dingo 1966–1973 m. laikotarpiu. Koplytėlės restauruotos 1990 m. Be šių koplytėlių, šventorių puošia trys mediniai koplytstulpiai su skulptūromis, kurie jau sovietiniais metais buvo pripažinti dailės paveldo vertybėmis. Pagramančio bažnyčia iki mūsų dienų yra išlaikiusi XVIII a. antrosios pusės Žemaitijos medinėms bažnyčioms būdingas paprastas, bet išraiškingas architektūros formas. Bažnyčia yra simetrinio lotyniško kryžiaus formos plano, vienabokštė, medinė. Bažnyčios interjerą puošia trys mediniai altoriai, baliustrada priešais didįjį altorių, sakykla, klauptai, klausyklos, vargonai ir kiti bažnyčios puošybos elementai. Ypač vertingas – didysis altorius, papuoštas keturiomis skulptūromis. Jo pirmąjį tarpsnį puošia išraiškingos XVIII a. antroje pusėje drožtos šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus skulptūros, o antrame tarpsnyje yra retai Žemaitijoje pasitaikantys dorybių atvaizdai. Kairėje vaizduojamas Tvirtumas, dešinėje – Teisingumas. Altoriaus centre – bažnyčios titulą atitinkantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas, o antrojo tarpsnio centrinėje nišoje – reljefinis šv. Kazimiero atvaizdas. Šoninius altorius puošia XVIII a. pabaigoje tapyti šv. Martyno ir šv. Jurgio (šv. Liongino?) paveikslai. Kiti altorių paveikslai pakeisti XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Bažnyčioje išsaugoti du XVIII a. arnotai, kurių vienas yra ypač vertingas, nes pasiūtas iš specifiniu būdu išaustų vadinamųjų Slucko juostų.pamatykLietuvoje.ltPagramančio Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčiatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZPagramančio piliakalnisPagramančio miestelyje, lenkiamas srauniosios Akmenos, išdidžiai stūkso piliakalnis. Šis Pagramančio regioninio parko gamtos istorinis-archeologinis paminklas sutvarkytas ir paruoštas lankytojams 2014 metais. Piliakalnio šlaitai statūs, daugiau kaip 20 m. aukščio. Nors šis piliakalnis ligi šiol plačiau nėra tyrinėtas, tačiau spėjama, jog jis buvo apgyvendintas I tūkstantmetyje – II tūkstantmečio pradžioje. Pagramančio piliakalnis dabar – pažintinio tako dalis. Nuo jo atsiveria ne tik nuostabūs saulėtekiai, bet ir Pagramančio miestelio peizažas, Pagramančio atodanga, regioninio parko pievos ir miškeliai, taip pat galima matyti Akmenos upę, Gramančios upelį. Ant piliakalnio įrengti takeliai, suoliukai, apžvalgos aikštelė bei laužavietė. Čia kasmet vyksta Joninių šventė, į kurią suvažiuoja svečiai iš aplinkinių miestų ir kaimų.pamatykLietuvoje.ltPagramančio piliakalnistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZRegykla ant Pagramančio atodangospamatykLietuvoje.ltRegykla ant Pagramančio atodangostext/html2d1970-01-01T00:00:00ZKreivių piliakalnisKreivių piliakalnis, dar vadinamas Pile įrengtas Akmenos kairiajame krante, prie Skrodupio upelio žiočių. Tai didelė kalva, kurią supa pelkėtas slėnis. Įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio nebuvo pastebėta, todėl sunku pasakyti kada ir kaip ilgai šiame piliakalnyje galėjo būti gyvenama.pamatykLietuvoje.ltKreivių piliakalnistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZDidžioji Akmenos rėvaPagramančio regioniniame parke, Andriejaičių ir Kilpinės apylinkėse, ledynų tirpsmo metu susiformavo įspūdingas Akmenos upės riedulynas – "Didžioji rėva". Unikalus Akmenos slėnis išsiskiria nepakartojamu ir savitu kraštovaizdžiu, todėl yra saugomas kaip gamtos paveldo objektas. Upės vandenys čia garma giliu slėniu, nuolydis vietomis didžiulis – net 3m/km. Todėl upė galinga jėga plauna dugne esančias smėlio ir molio daleles, plukdydama jas pasroviui. Tuo tarpu dugne lieka įvairaus dydžio akmenys – rieduliai. Prieš "Didžiąją rėvą" ilgą laiką buvusi sąsmauka neleido toliau nuplukdyti išplaunamų riedulių. Taip Akmena šioje vietoje surideno akmeninį slenkstį, šiandien vadinamą "Didžiąją rėvą". Riedulyno plotas – apie trečdalis hektaro. Akmenos aktyvumu, giliais kanjonais, smarkiomis rėvomis gali įsitikinti kiekvienas, kuriam teko arba teks keliauti šia upe pavasarį ar rudenį. Gražu prie rėvos ir vasarą, kai subaltuoja šimtai tūkstančių akmenų – pasišokinėjant nuo akmens ant akmens, Akmeną galima perbėgti, nesušlapus kojų. Šalia "Didžiosios rėvos" yra įrengta poilsiavietė, kurioje mėgsta apsistoti, pasiklausyti vandens šniokštimo ne tik vandens turistai.pamatykLietuvoje.ltDidžioji Akmenos rėvatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZPūtvės poilsiavietėpamatykLietuvoje.ltPūtvės poilsiavietėtext/html2d1970-01-01T00:00:00ZAndriejaičių ąžuolasAndriejaičių ąžuolas auga ant ledynmečiu suformuoto Akmenos upės slėnio šlaito viršaus. Čia pat įsikūręs ir Andriejaičių kaimas, nuo kurio ir duotas vardas medžiui. Ąžuolas visus džiugina savo gyvybingumu ir plačia laja. Galiūno aukštis siekia 26 metrus, o apimtis krūtinės aukštyje – 5 metrus. Amžius nėra nustatytas, bet manoma, kad jam galėtų būti per 300 metų. Jo paunksmėje seniau buvo įkurdintos kapinaitės. Apie kapinaičių buvimą liudija likę seni kryžiai. Žmonės pasakoja, kad šalia Andriejaičių ąžuolo anksčiau buvęs dar didesnis ąžuolas, į kurio drevę 5 veršiai tilpdavę. Dar pasakojama, kad Vytautas Didysis su savo kariauna jodami pro šalį čia pietus laikė.pamatykLietuvoje.ltAndriejaičių ąžuolastext/html2d2018-03-24T16:13:33.366526ZŠv. Antano koplytstulpispamatykLietuvoje.lt2d1970-01-01T00:00:00ZPoilsiavietė "Lakštingalų slėnis"Lakštingalų slėnis – rekreacinė Pagramančio regioninio parko zona, įkurta Akmenos upės kilpoje. Čia prasideda ir baigiasi Akmenos upės pažintinis takas. Slėnyje yra tvenkinys su salele, žaidimų aikštelė su supynėmis, pavėsinė bei nedidelė estrada. Lakštingalų slėnyje kasmet vyksta įvairūs kultūriniai Tauragės, Šilalės rajonų renginiai. Puikus kraštovaizdis ir gerai išvystyta rekreacinė struktūra pritraukia svečius ir poilsiautojus iš visos Lietuvos.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė "Lakštingalų slėnis"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZAkmuo "Milžinas"Riedulys "Milžinas", dar vadinamas Tamošaičių akmeniu, yra Pagramančio regioniniame parke, Tamošaičių k.; Kernušupio upelio kairėje pakrantėje.Riedulys pailgas, plokščias, iškilęs virš žemės apie 1,5 m. Jo ilgis apie 5 m, plotis apie 3,5 – 4 m. Didelė riedulio dalis pasislėpusi po žeme.Paviršuje yra apie 3 cm gylio įdubimas, panašus į didelę kojos pėdą, kurios ilgis per 60 cm, o plotis 20-25- cm. Tai galėjo būti kitos uolienos intarpas, vėliau suiręs ir išbyrėjęs.Riedulys buvo atgabentas iš Skandinavijos, tačiau tikslios vietos nustatyti neįmanoma be specialių tyrimų. Panašu, kad tai galėjo būti šiaurės vakarų Švedija arba Suomija.pamatykLietuvoje.ltAkmuo "Milžinas"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZTamošaičių ąžuolasTamošaičiuose auga du įspūdingi ąžuolai. Tikruoju Tamošaičių ąžuolu laikomas augantis senosiose Tamošaičių kapinaitėse. Jis visiškais sveikas. Medžio aukštis – 23 m, kamieno apimtis – 4,3 m. Netoliese, Tamošaičių laukuose, auga dar storesnis ąžuolas (kamieno apimtis – 5,8 m), bet jo būklė prasta – viduje susiformavusi nemaža drevė, kamiene nemažai žaizdų.pamatykLietuvoje.ltTamošaičių ąžuolastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBalskų poilsiavietėpamatykLietuvoje.ltBalskų poilsiavietėtext/html2d1970-01-01T00:00:00ZRegykla ant Genių atodangospamatykLietuvoje.ltRegykla ant Genių atodangostext/html2d1970-01-01T00:00:00ZGenių ąžuolasGenių ąžuolas auga dešiniajame Jūros upės krante, Genių kaime. Medžio aukštis – 25 m, kamieno apimtis – 5,6 m. Ąžuolas visiškai sveikas, tad ateityje gali pretenduoti į pačių stambiausių ir didžiausių Lietuvos ąžuolų sąrašus.pamatykLietuvoje.ltGenių ąžuolastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZGudlaukio ąžuolasĄžuolas įspūdingas savo forma ir gyvybingumu, kadangi jo vidus praktiškai visai išpuvęs. Kamiene matomos kiaurymės, žievė kai kur nusilupusi. Pro vieną iš kiaurymių net žmogus laisvai telpa įlysti į vidų. Kamienas gumbuotas ir trumpas. Viršūnė nulaužta stichijų metu (žaibuojant, pučiant stipriam vėjui). Ąžuolas kasmet žaliuoja. Ąžuolas labai patrauklus turistams. Šitą galiūną turėtų pamatyti daugelis, nes tokį panašų ąžuolą vargu Lietuvoje ar surastume. Visi, kas šį ąžuolą pamato pirmą kartą, lieka be galo sužavėti ir nustebę jo gyvybingumu. Šis galiūnas yra vienas iš lankomiausių Pagramančio regioninio parko gamtos objektų. Šalia įrengta dviračių ir auto turizmo trasa. Medis aptvertas mediniu atitvaru, pastatytas informacinis stendas. Ąžuolas įtrauktas į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Įdomus dalykas yra tai, kad ąžuolas auga privačiame sklype, kurio savininkas – medžio drožėjas, didžiąją dalį savo darbų drožiantis iš ąžuolo. Drožėjas džiaugiasi, kad energijos kūrybai gali pasisemti iš šalia stūksančio galiūno. Pasakojama, kad į ąžuolą ne vieną kartą yra trenkęs žaibas. Kamieno apimtis 130 cm aukštyje - 630 cm, aukštis - 16 m, amžius - nežinomas, spėjama, kad ąžuolui gali būti apie 600 metų.pamatykLietuvoje.ltGudlaukio ąžuolastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZGudlaukio tiltasGudlaukio tiltas – nelegalus, žiemą apsemiamas gelžbetonio tiltas, pastatytas per Jūros upę prieš du dešimtmečius. Tiltas jungia Ringius ir Gudlaukį – du netolies esančius kaimus. Netolies Gudlaukio tilto kabo ypač žavus, tačiau pavojingas pėsčiųjų tiltas. Jungiantis du upės krantus, šaltu ir lietingu metų laikotarpiu jis gali būti slidus, bet nuo jo atsiskleidžia graži Jūros panorama.pamatykLietuvoje.ltGudlaukio tiltastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZGudlaukio kabantis tiltas per JūrąTiltas šaltu ir lietingu metų laikotarpiu gali būti slidus ir pavojingas, bet nuo jo atsiskleidžia graži Jūros panorama.pamatykLietuvoje.ltGudlaukio kabantis tiltas per Jūrątext/html2d1970-01-01T00:00:00ZJūros ir Akmenos santakos apžvalgos aikštelėpamatykLietuvoje.ltJūros ir Akmenos santakos apžvalgos aikštelėtext/html2d2025-05-22T09:42:08.970822ZPagramančio regioninio parko lankytojų centrasPagramančio regioninio parko lankytojų centras pradėjo veikti 2006 m. Centre lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, aplankyti veikiančias parodas bei gauti informaciją apie Pagramančio regioninį parką. Lankytojų centro darbuotoja gali suorganizuoti ekskursiją po Pagramančio regioninį parką.pamatykLietuvoje.ltPagramančio regioninio parko lankytojų centrastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZRingių kabantis tiltas per JūrąpamatykLietuvoje.ltRingių kabantis tiltas per Jūrątext/html2d2018-03-24T16:56:07.64804ZMaršruto pabaigapamatykLietuvoje.lt2dPagramančio regioninio parko dviračių trasaDviračių trasa nužymėta nukreipiančiosiomis ir informacinėmis rodyklėmis su atstumų nuorodomis. Nustatytose vietose įrengiami informaciniai stendai, kuriuose pateikiama informacija apie lankytinus objektus. Maršrutu galite keliauti ir automobiliu.Pagramančio regioninis parkasPagramančio regioninio parko dviračių trasatext/html2