Šiaulių katedros saulės laikrodisPraėjus keleriems metams po Šiaulių bažnyčios pastato pašventinimo 1634 m., miestiečių prašomas, karalius Vladislovas Vaza leido bažnyčios bokšte įrengti laikrodį. Laikrodis Lietuvos bažnyčiose – retas reiškinys. Jį įsirengti įstengdavo ne kiekvienas miestas ar miestelis, nepigiai kainuodavo ir jo išlaikymas. 1676 m. vizitacijos dokumente minimas šalia didžiojo varpo įtaisytas valandas mušantis įrenginys, vadinamas cimbolais. Laikrodis buvo penkto (tada viršutinio) tarpsnio vidury, po arkine anga. Jo apskritas ciferblatas dar matomas A. Römerio 1868–1869 m. piešinyje. Po 1880 m. žaibo sukelto gaisro laikrodis nebeatstatytas. Pietiniame bažnyčios fasade iki šiol išlikęs saulės laikrodis. Tai metalo strypelis, nuo kurio krintantis šešėlis rodo laiką tarp 7 val. ryto ir 5 val. vakaro. Šio laikrodžio įrengimo data nežinoma. Istoriografijoje įsivyravusi nuomonė, jog tai vienas seniausių saulės laikrodžių Lietuvoje, paprastai nurodant 1625 ar vėlesnius metus. Bet greičiausiai jis įrengtas daug vėliau, 1880 m. netekus mechaninio laikrodžio.pamatykLietuvoje.ltŠiaulių katedros saulės laikrodistext/html2dSaulės Laikrodžio aikštėArchitektūrinio ansamblio autoriai architektai Algimantas Černiauskas, Remigijus Jurėla ir Algis Vyšniūnas. Skulptūros autorius skulptorius Stanislovas Kuzma (1947–2012) Aikštė įrengta 1986 m. minint 750-ąsias Šiaulių vardo paminėjimo metines. Architektūrinio sprendimo užmanymas – amfiteatro formos aikštė ir į 18 m aukštį kylanti kolona su paauksuota bėgančio šaulio skulptūra. Kolona su „Šaulio“ figūra saulėtą dieną tampa gnomonu [gr. gnōmōn — saulės laikrodžio rodyklė]. Pagrindinė aikštės idėja – įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, prisimenant 1236 m. Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį, šaulį, siejamą su miesto pavadinimo kilme, ir nenuilstamai bėgantį laiką. Saulės šešėlis, slinkdamas ciferblatu su aikštėje įlietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6), rodo geografinės platumos vietinį laiką. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus – 1236 m. Iškėlęs aukštyn lanką ir strėlę jau iššovęs „Šaulys“ spindi sugavęs net mažiausią saulės spindulį. 1988 m. liepos 22 d. Saulės laikrodžio aikštėje įvyko pirmasis Šiauliuose Sąjūdžio mitingas. Saulės Laikrodžio aikštė rekonstruota 2018 m. Restauruojant „Šaulį“ prireikė 1900 aukso folijos lapelių, kurių storis – vos keli mikronai. Saulės Laikrodžio aikštėje vyksta koncertai, šventės. Šiaulių miesto Saulės Laikrodžio aikštė pripažinta unikalia kultūros vertybe ir įrašyta kultūros paveldo objektų registrą.pamatykLietuvoje.ltSaulės Laikrodžio aikštėtext/html2dPažaislio vienuolyno saulės laikrodispamatykLietuvoje.lt2dBesišypsantis saulės laikrodisVienas iš Kauno simbolių - besišypsantis Saulės laikrodis ant Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto sienos. Skulptoriaus Antano Balkės ir architekto Ričardo Krištapavičiaus projektas įgyvendintas 1986 m. Laikrodžio dizainas įkvėptas gotikinių figūrų. Įdomu tai, kad Saulės laikrodis skirtas parodyti tikslų Kauno miesto laiką. Tai buvo tylus (ir gana slaptas) kūrėjų protestas prieš oficialų "Maskvos" laiką, vykdytą okupuotose sovietinėse šalyse. Saulės laikrodis iš tolo matomas Kauno senamiesčio panoramoje.pamatykLietuvoje.ltBesišypsantis saulės laikrodistext/html2dDidžiausias Lietuvoje vertikalusis saulės laikrodisSaulės laikrodžių projektavimas – ilgamečio KTU Elektros ir elektronikos fakulteto darbuotojo J. Naviko hobis. Būdamas vienas iš nedaugelio Lietuvos saulės laikrodžių entuziastų, jis yra vertinamas šios srities specialistas. "Iš visų galimų laikrodžių tipų, laiką rodo tik saulės laikrodis. Visi kiti – jį matuoja", – sako Jonas Navikas. Universiteto valdžiai idėją palaiminus, beliko techninės detalės – siena, kurią šiandien puošia jau atnaujintas saulės laikrodžio piešinys, yra pasisukusi į Rytus 27016‘ kampu, todėl brėžinys įgavo asimetrinę formą. Kompiuteriu suformuotą brėžinį į daugiau kaip 80 kvadratinių metrų plotą perkėlė profesionalaus dailininko Alfonso Bendžiaus komanda. Tai didžiausias Lietuvoje vertikalus saulės laikrodis. Prie vertikaliojo saulės laikrodžio yra informacinė lentelė, paaiškinanti, kaip skaityti laiką pagal saulę. Kai žiūrėsite į saulės laikrodį, prisiminkite, kad visų jų "rodyklė" – gnomonas – yra nukreipta į Šiaurinę žvaigždę, kad būtų lygiagreti Žemės sukimosi ašiai.pamatykLietuvoje.ltDidžiausias Lietuvoje vertikalusis saulės laikrodistext/html2dParnidžio kopos saulės laikrodisParnidžio kopa – tai tikras gamtos stebuklas, kurio magija neabejoja nė vienas ten pabuvęs. Šį unikalų kampelį netgi kultinė rašytoja Patricia Schultz įtraukė į savo knygą "1000 vietų, kurias turite pamatyti prieš mirtį". Čia poilsiaudami galite pamiršti telefonus ir laikrodžius, o jei, vis dėlto, iškils klausimas kiek šiuo metu valandų, tai granitinis Saulės laikrodis jums tiksliai parodys laiką. Ant Parnidžio kopos saulės laikrodis įrengtas ne šiaip sau – astronominiu požiūriu tai ideali ir vienintelė saulės laikrodžiui tinkama vieta Lietuvoje, nes joje atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Šioje vietoje galite pamatyti kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta, o kartu su vėjo genamomis smiltimis akyse skleidžiasi gamtos istorija. Unikalų Saulės laikrodžio projektą 1995-ais metais sukūrė architektas Ričardas Krištapavičius. Profesorius Libertas Klimka jam talkino kaip senosios astronomijos specialistas, o meninę projekto dalį sukūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas. Deja, praėjus ketveriems metams, praūžęs uraganas apgadino laikrodį, tačiau 2011 metais saulės laikrodis atstatytas. Dabar jo aukštis siekia daugiau nei 13-ka metrų. Šis, Parnidžio kopos į 52 metrų aukštį iškeltas statinys yra tiesiog genialus - Saulės laikrodis rodo tikrąjį vietinį laiką. Šešėlis, kuris yra saulės laikrodžio rodyklė krinta nuo stelos ant valandų įraižų, iškaltų ant puslankiu iš po balto smėlio iškilusių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis. Po vieną kiekvienam mėnesiui ir dar keturios saulėgrįžoms ir lygiadieniams. Puslankiai kas pakopėlė aukštėja lygiadienių link ir žemėja į saulėgrįžas. Ilgiausias puslankis priklauso birželiui, du trumpučiai – gruodžiui ir sausiui. Granite, iškaltas dangaus dienos šviesulio nesibaigiančios kelionės grafikas, o kiekviena skalės linija yra padiktuota gamtos ritmų. Netgi granito pakopėlių geometrija primena vėjo atpustomų senkopių smėlio sluoksnius. Laiko tėkmę ant Parnidžio kopos galite pajusti tiesiog fiziškai ir per saulėgrįžas bei lygiadienius nenumaldomai slenkant šešėliui, tarsi senovės žyniai ir vaidilutės, nustatyti pavasario, vasaros, rudens, žiemos astronominę pradžią.pamatykLietuvoje.ltParnidžio kopos saulės laikrodistext/html2dSaulės laikrodis "Miesto saulė"Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos rezidentė Haruka Yamada (Japonija) Nidoje įvietino saulę projektu "Miesto saulė". Nuo šiol ant pastato sienos išpieštas laikrodžio ciferblatas, o nuo satelitinių antenų metamas šešėlis praeiviams visus metus rodys saulės laiką. Menininkė džiaugiasi galėdama įgyvendinti projektą būtent pačioje saulėčiausioje Lietuvos vietoje. Saulės laikrodį sudaro ciferblatas: valandų linijos (radialinės vertikalės linijos) ir dienų linijos (horizontalios kreivės), kurios rodo laiką visus metus, ir gnomonas (rodyklė, atitinkanti kairiąją anteną ant sienos), kuris ant skalės meta šešėlį. Septynių dienų linijos: viršutinė linija atitinka žiemos saulėgrįžą – trumpiausią dieną metuose, kai saulė žemiausiai danguje, apytiksliai gruodžio 21-ąją. Žemiausia linija žymi vasaros saulėgrįžą – ilgiausią dieną metuose, kada saulė yra aukščiausiai danguje, tai maždaug birželio 21-oji. Vidurinė, tiesiausia, dienos linija atitinka pavasario ir rudens lygiadienius, maždaug kovo 21-ąją ir rugsėjo 21-ąją. Kol saulė juda dangaus skliautu, šešėlis krinta ant skirtingų valandų linijų, pažymėtų ant ciferblato, ir taip galime nustatyti dienos laiką. Vasaros laikas pažymėtas ant viršutinės dienos linijos, žiemos laikas ‒ ant žemiausios dienos linijos. Kaip naudotis saulės laikrodžiu? Pasirinkite horizontaliai einančią kreivę, atitinkančią šiandienos datą, ir veskite akimis pagal liniją, kol pasieksite antenos metamą šešėlį. Tame taške sekite vertikalia linija į viršų arba žemyn priklausomai nuo sezono (vasara ar žiema) ir taip sužinosite esamą laiką.pamatykLietuvoje.ltSaulės laikrodis "Miesto saulė"text/html2dKretingos dvaro parko astronominis kalendoriusKretingos dvarą supančiame parke lankytojai gali pasivaikščioti tarp išlikusių šimtamečių parko ąžuolų, paklajoti liepų ir kaštonų alėjomis, tvenkinių pakrantėmis. Dvaro parkas užima 23 ha plotą. 2002 m. parką papuošė astronominis kalendorius su saulės laikrodžiu. Čia išdėstytos trylika skulptūrų, simbolizuojančių senosios baltų kultūros tradicijas, lietuviškas šventes.pamatykLietuvoje.ltKretingos dvaro parko astronominis kalendoriustext/html2dValdovų rūmų saulės laikrodisLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Saulės laikrodis, kaip dekoro elementas, buvo patvirtintas Valdovų rūmų atkūrimo komisijos dar 2008 metais. Dailininko Arvydo Každailio sukurta Saulės laikrodžio kompozicija lengva, ažūrinė, buvo stengiamasi išgauti daugiau funkcionalių, o ne dekoratyvinių elementų. Piešiniui būdinga XVII a. ornamentika. Laikrodžio karkasas sukurtas pasitelkiant apkaustų ir kartušų motyvus su girlianda apatinėje dalyje. Saulės laikrodžio projekto autorius – dailininkas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Arvydas Každailis. Konsultantai – prof. habil. dr. Libertas Klimka, Jonas Navikas, dr. Mintautas Čiurinskas. Saulės laikrodžio projektui įgyvendinti lėšų skyrė JAV lietuvė Milda Skučas-Napjus ir jos sūnus Erikas Aras Napjus. Šį projektą įgyvendino dailininkas Vytautas Poška ir skulptorius Vytautas Navickas.pamatykLietuvoje.ltValdovų rūmų saulės laikrodistext/html2dSaulės laikrodis "Laiko knyga"Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelį puošia ir laiką skaičiuoja meninis akcentas "Laiko knyga" - Saulės laikrodis - kalendorius. Saulės laikrodis - tai vienas natūraliausių laiko matavimo prietaisų. Pažvelgę į "Laiko knygą", jūs sužinosite, koks šią akimirką yra tikslus Saulės laikas Klaipėdoje (tikras, natūralus), o ne tas, kurį mums lemia sutartinės laiko juostos ir rodo įprasti laikrodžiai. Saulės laikrodžio-kalendoriaus veikimo principas toks pat paprastas ir tobulas kaip pati Visata. Nuo gnomono - trikampės formos rodyklės, lygiagrečios Žemės ašiai, Saulės spindulių šešėlis krenta ant kadrano - skalės, kuri yra stati pietų-šiaurės ir lygiagreti rytų-vakarų kryptims. Ties kuria valandų padala yra šešėlis - tokia Saulės valanda yra šioje vietoje. Neklystanti Saulė stebėtojams parodys ir kalendorinį gamtos laiką, praneš apie vasaros ir žiemos saulėgrąžas bei pavasario ir rudens lygiadienius. Vidurdienį, kai jos spindulys sustos ties XII valanda, jo šešėlio ilgis parodys, kokiame Zodiako ženkle esame bei koks dabar metų laikas. Kalendorinės žymos išdėstytos ant vertikalios linijos po gnomonu. Varinį laikrodžio pagrindą puošia ir lietuviškų runų ženklai - mėnesių simboliai. Originalus, prasmingas ir ilgaamžis menininkų darbas įprasmina tokias amžinas vertybes, kaip laikas, natūralus gamtos ciklas, visa tai, kas tikra, ką turime branginti ir vertinti. Skulptoriai R. Klimavičius ir R. Martinkus.pamatykLietuvoje.ltSaulės laikrodis "Laiko knyga"text/html2dSaulės laikrodžių parko ekspozicijaLaikrodžių muziejaus kiemelyje – Saulės laikrodžių parkas. Šalia muziejaus pastato išlikusioje XIX a. įkurto parko dalyje pagal muziejaus darbuotojų parengtą teminį planą suformuotas uždaras Saulės laikrodžių kiemelis. Architektas Vaidotas Guogis ir dizaineris Romualdas Martinkus parengė architektūrinį parko išplanavimo ir eksponatų išdėstymo projektą. 1989 m. kiemelio centre buvo įrengtas originalus ekvatorinis saulės laikrodis, rodantis tikslų vidutinį Klaipėdos miesto platumos saulės laiką. Tai apvalaus fontano centre esanti nerūdijančio plieno konstrukcija. Ant fontano kraštų sumontuoti 12 žvaigždynų ženklai (autorius – R. Martinkus). 1991 m. buvo įrengta Saulės sistemos žvaigždynų kompozicija "Saulės kelias per žvaigždynus". Šis kūrinys atliktas stilizuota florentietiškos mozaikos technika (autoriai – monumentalistė L. Sadauskaitė, dizaineris R. Martinkus). 1997 m. 62 kv. m. sienoje sumontuotas vertikalus saulės laikrodis. Originali, dekoratyvinė, monumentali kompozicija atlikta sudėtinga trisluoksnio sgrafito technika. Kompozicijos akcentas – dviejų angelų (balto ir juodo) figūros, kurios simbolizuoja gėrio ir blogio kovą, šviesos ir tamsos kaitą, laiką (autoriai – dailininkai A. Banytė, J. Vosylius, dizaineris R. Martinkus). 1999 m. įrengtas horizontalus saulės laikrodis – dekoratyvinė kompozicija "Išmatuok laiką savo šešėliu". Muziejaus lankytojai, saulėtą dieną atsistoję specialiai įrengtoje aikštelėje, gali savo šešėliu išmatuoti saulės laiką (autoriai – dailininkė L. Sadauskaitė, dizaineris – R. Martinkus). 2001 m. lankytojams buvo pristatytas "Gėlių kalendorius". Žemės plotas padalintas į 12 mėnesius simbolizuojančių dalių, kuriose kiekvieną mėnesį žydi skirtingų rūšių gėlės. 2004 m. muziejus miesto visuomenei ir svečiams pristatė restauruotą skulptoriaus Petro Mazūro horizontalų saulės laikrodį, sukurtą 1987 metais. Restauruojant šį laikrodį buvo patikslintos visų kiemelyje esančių saulės laikrodžių koordinatės – 55°42′ šiaurės platumos ir 21°08′ rytų ilgumos. Šalia Saulės laikrodžių parko, pašto bokšte, yra įrengtas varpų muzikos instrumentas – karilionas. Kiekvieną šeštadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis čia vyksta varpų muzikos koncertai.pamatykLietuvoje.ltSaulės laikrodžių parko ekspozicijatext/html2dSaulės laikrodis Etnokosmologijos muziejujeAkmeninis Saulės sistemos modelis Etnokosmologijos muziejaus teritorijoje kuriamas jau daugiau nei dešimtmetį. Ir jis dar nebaigtas. Šio tobulo Laikrodžio autorius – Vladas Kuzinas, 2005-aisiais tituluotas Kalvių Karaliumi. Saulės laikrodis Muziejaus lauko ekspozicijoje ne iš karto "rado" savo vietą – pabandęs skaičiuoti valandas atokiau nuo Saulės rato atkeliavo į Saulės modelio pietinį spindulį ir čia jau Muziejaus darbuotojų dėka ant dailaus postamento įsitvirtino. Saulės laikrodžiai nuo gnomono metamu šešėliu rodo tikrąjį tos vietovės laiką. Kai Saulė pakyla į aukščiausią Pietų tašką, būna tiksliai 12-ta valanda. Tačiau keli kilometrai į Rytus esantis laikrodis dar nerodys 12-tos. Tuo tarpu, jeigu Saulės laikrodis stovės vos už kelių kilometrų į Vakarus, jis rodys jau kelias minutes po 12-os valandos. Būtent todėl ir buvo visoje planetoje įvestas juostinis laikas. Laikrodis Etnokosmologijos muziejuje – didžiausias kaltinis rankų darbo erdvinis Saulės laikrodis Lietuvoje.pamatykLietuvoje.ltSaulės laikrodis Etnokosmologijos muziejujetext/html2dJono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai2010 m. birželio 26 d. netoli mečetės, ant kalnelio, atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. Jonas Jagėla). Ta pačia proga prie mečetės sumontuoti Jono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija). Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.pamatykLietuvoje.ltJono Naviko sukurti du saulės laikrodžiaitext/html2dŠvėkšnos dvaro sodyba su parkuŠvėkšnos dvaro sodyba – viena iš nedaugelio dvarų sodybų Lietuvoje, kuriose šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys, tebetęsiantys garbingas giminės tradicijas ir puoselėjantys vietos dvasią. Atkūrus teisę į nuosavybę, Švėkšnos dvarą atsiėmė grafienė Felicija Laima Broel – Pliaterienė. Pliateriai Švėkšnos dvarą valdė nuo XVIII a. antrosios pusės. Dvaras išsidėstęs pačiame Švėkšnos miestelio centre, greta Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios. Iki mūsų dienų išliko Švėkšnos dvaro rūmai, keliolika dvaro pastatų, vienas gražiausių Vakarų Lietuvos parkų, "Saulės" gimnazija. Švėkšnos dvaras minimas nuo XV a., jis priklausė Kęsgailoms, Grotusams, Krišpinams – Krišenšteinams, Oginskiams. XVIII a. antrojoje pusėje Mykolas Kazimieras Oginskis Švėkšnos dvarą pardavė grafui Vilhelmui Jonui Broel – Pliateriui. Adomas Pliateris 1880 m. pastatė iki mūsų dienų išlikusią dvaro vilą, kurią savo žmonos garbei pavadino "Villa Genowefa" (Genovaitės vila). Adomas Pliateris fundavo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios statybą. Adomo Pliaterio sunūs Jurgis Pliateris tarpukario žemės reformos metu neteko didelės dalies žemių, o dalį parko paaukojo "Saulės" gimnazijos statybai. "Saulės" gimnazija pastatyta 1928 m. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, meno vertybės buvo išvežtos. Jurgio Pliaterio sūnus Aleksandras 1943 m. vedė Feliciją Laimą Verešilkaitę, spėjo pasitraukti į vakarus ir apsigyveno JAV. Grafas Aleksandras Pliateris 1997 m. mirė, jo palaikai po metų perlaidoti Švėkšnos bažnyčioje salia senelio Adomo. Švėkšnos dvaro vila grafienei Felicijai Laimai Breoel – Pliaterienei grąžinta 2001 m. Neorenesansiniai rūmai – mūrinis, stačiakampio formos pastatas su terasomis. Grafienės Felicijos Laimos Broel – Pliaterienės pastangomis pastaraisiais metais sutvarkyti Genovaitės vilos fasadai bei restauruota prabangi Pobūvių salė, išsiskirianti keturiomis kolonomis, lipdiniais ir tapyba, atkurtai antikiniais motyvais. Kasmet vasarą atostogauti į Lietuvą iš JAV sugrįžtanti grafienė F.L. Broel – Pliaterienė mąsto, kad Genovaitės vila ateityje turėtų būti naudojama visuomenės susibūrimams, o kol kas tai daugiau privati grafienės valda. Švėkšnos dvarą valdant Adomui Pliateriui (1836-1909), dvaro parkas įgavo dabartinę kompoziciją, būdingą XIX a. pab. mišraus stiliaus parkams. XX a. pr. pastačius neogotikinę Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią ankstėliau pastatytas arkinis tiltas sujungė bažnyčios šventorių ir puošnius neorenesansinius parko vartus, už kurių prasideda didinga 12 m pločio alėja, besitęsianti iki centrinės ansamblio dalies – parterio. Švėkšnos dvaro parko centrinio tvenkinio saloje tebestovi Švėkšnos parko puošmena – deivės Dianos skulptūra. Pagrindinėje parko alėjoje atkurtas puošnus Saulės laikrodis, vaza ant pjedestalo, Švč. Marijos skulptūra, "Laisvės angelas". Restauruoti ir kiti parko elementai – apžvalgos aikštelės, takai, vartai. Didžiausia Švėkšnos dvaro parko puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai, be abejonės, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje. Švėkšnos dvaro parką prižiūri Švėkšnos seniūnija ir gimnazistai.pamatykLietuvoje.ltŠvėkšnos dvaro sodyba su parkutext/html2dSaulės laikrodžiai - astronominis paveldas LietuvojepamatykLietuvoje.ltSaulės laikrodžiai - astronominis paveldas Lietuvojetext/html203