Aukštadvario Šv. Domininko vienuolynas ir bažnyčia1629 m, Žemaitijos seniūno Jono Alfonso Liackio ir jo žmonos Joanos Tolvaišaitės pastangomis buvo pradėta statyti 12 vietų Šv. Domininko vienuolynas ir bažnyčia (dabar koplyčia). Čia veikė pradžios mokykla. 1655 m bažnyčia buvo apgriauta, o 1674 m istorijos šaltiniuose minima kaip atstatoma. 1812 m vienuolynas ir bažnyčia dar kartą nukentėjo – apdegė. 1832 m Rusijos valdžia vienuolyną ir mokyklą uždarė, parapija buvo panaikinta, vienuolyne įkurdintos kareivinės, o bažnyčia 1843 m pertvarkyta į cerkvę. Per I pasaulinį karą vokiečiai cerkvę pavertė javų sandėliu. 1919 m ji grąžinta katalikams. Po ketverių metų bažnyčia ir vienuolynas atiduoti moterų kultūros draugijai. Tais pačiais 1923 metais vienuolyne įsteigta mergaičių namų ruošos mokykla. Bažnyčią lankė progimnazijos, mergaičių mokyklos mokiniai ir mokytojai. Po II Pasaulinio karo bažnyčia buvo uždaryta, pertvarkyta į sandėlį, o šis į restoraną.pamatykLietuvoje.ltAukštadvario Šv. Domininko vienuolynas ir bažnyčiatext/html2dAukštadvario regioninio parko lankytojų centrasAukštadvario regioninio parko lankytojų centras veikia nuo 2007 m. Jau ketvirti metai lankytojų centre sėkmingai veikia ekspozicija "Karališkasis vieškelis". Čia įrengti terminalai norintiems susipažinti su parko kultūros paveldu, gamta. Mėgstančius pakeliauti po parką, pirmai pažinčiai kviečia interaktyvus maršrutų stendas. Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems siūlome sudėti itin lankytojų pamėgtą dėlionę-Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapį, atrandant paslėptus tautosakos lobius. Lankytojų centro darbuotojai mielai suteiks Jums reikiamą informaciją apie parką, lankomus gamtos ir kultūros paveldo objektus, pažintines trasas, poilsio vietas. Pasiūlysime įsigyti leidinių, suvenyrų, lankytojo bilietą. Taip pat, pasiskambinę iš anksto, galėsite rezervuoti laiką edukacinėms pamokoms ir ekskursijoms po Aukštadvario regioninį parką.pamatykLietuvoje.ltAukštadvario regioninio parko lankytojų centrastext/html2dAukštadvario dvarasAukštadvario dvaras. XX a. pradžioje pastatytus klasicizmo stiliaus dvaro rūmus juosia žymaus prancūzų architekto E.Andre motyvais įkurtas mišraus stiliaus parkas. Aukštadvario dvaras su parku XXa. pradžioje priklausė inžinieriui Br.Malevskiui. Dabar dvarą valdo Mongirdų palikuonys.pamatykLietuvoje.ltAukštadvario dvarastext/html2dAukštadvario piliakalnis1957-1960 m., tyrinėjant piliakalnį, rasti senos gyvenvietės likučiai, juvelyro dirbtuvė, papuošalai, metalo lydymo krosnelių liekanų, strėlių, ietigalių. Žmonės čia įsikūrė II – I a. prieš Kr. X – XIV a. piliakalnyje stovėjo medinė Navinpilio pilis.Iš pietryčių piliakalnį supa Pilaitės ežeras, iš šiaurinės pusės – Verknės senvagė. 1957-1960 m. piliakalnį ir šalia jo buvusią gyvenvietę tyrinėjo Lietuvos archeologai, vadovaujami Vytauto Daugučio. Piliakalnio papėdėje rasti senos gyvenvietės likučiai, juvelyro dirbtuvė, papuošalai, metalo lydymo krosnelių liekanų, gynybiniame pylime išlikusių strėlių, ietigalių.pamatykLietuvoje.ltAukštadvario piliakalnistext/html2dAukštadvario (Verknės senvagės) šaltinisŠaltinis yra Aukštadvario pietvakariniame pakraštyje, Verknės senvagės kairiajame krante. Trykštantis šaltas, geros kokybės šaltinio vanduo nuteka į Verknės senvagę, ant kurios krantų prieškario laikais stovėjo malūnas, lentpjūvė, tiltas. Vietos gyventojai šį vandenį nuo seniausių laikų naudojo ne vien gėrimui, bet ir gydymui. 1959 m., pastačius hidroelektrinę, Verknė pakeitė vagą ir savo vandenis pradėjo nešti kiek toliau nuo miestelio. Liko vos pastebima jos senvagė. Ją maitina mažo debito ir šlaitų ir upėtakių tvenkinių šaltiniai, kurių vandenys įsilieja į pagrindinę vagą tik už jėgainės. Įdomūs statūs, medžiais apaugę, šaltiniuoti šlaitai. Čia auga retieji augalai: paprastasis rėžiukas, gegūnės.pamatykLietuvoje.ltAukštadvario (Verknės senvagės) šaltinistext/html2dAukštadvario turgaus aikštėAkmenimis grįstoje miestelio turgaus aikštėje visais laikais virė gyvenimas – vyko turgūs, įvairūs susibūrimai, šventės. 1569 metais, išrūpinus Aukštadvario miestelio teises, ypač suklestėjo prekyba ir amatai. Aikštės viduryje išlikęs senas šulinys, iš kurio miestelėnai semdavo vandenį. Aukštadvaris įsikūręs prie "Karališkojo" vieškelio tarp Vilniaus ir Birštono pilių, turėjęs strateginės reikšmės kovose su įsibrovėliais, kryžiuočiais. Miestelio turgaus aikštė iš visų pusių apstatyta XX a. gyvenamaisiais pastatais, jos plotas – 0,5 ha., kvadrato formos. Aikštė ir miestelio senoji dalis yra Aukštadvario urbanistinis draustinis.pamatykLietuvoje.ltAukštadvario turgaus aikštėtext/html2dAukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčia1907 m. patvirtintas A. Filipovičiaus-Duboviko naujos medinės bažnyčios projektas. 1908 m. atkurta parapija, pastatyta laikina, 1910–1913 m. – dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. Bronislovas Malevskis). 1918 m. įkurtas "Ryto" draugijos skyrius, kuris rūpinosi Aukštadvaryje įsteigta progimnazija. Kunigas Kazimieras Trimonis 1937 m. pastatė parapijos namus. Bažnyčia istoristinė, turi neogotikos elementų, lotyniško kryžiaus plano, dvibokštė, su trisiene apside ir priestatu prie jos. Navos ir transepto sankryžoje – bokštelis. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora medinių statinių.pamatykLietuvoje.ltAukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčiatext/html2dKartuvių (Šibos) kalnasRytinėje miestelio pusėje matosi tankiai pušimis apaugęs Kartuvių kalnas, kitaip dar vadinamas, Šibos kalnu. Pagonybės laikais čia buvo alkakalnis, vykdavo aukojimų apeigos. Tai mūsų protėvių dievų garbinimo vieta. Valstiečių sukilimo metu čia buvo baudžiami pakarimu nepaklusnūs baudžiauninkai, o 1863 metais – sukilimo dalyviai, kurių kūnai buvę sumėtyti įšalimai esantį Navos ežerą. Stataus pakilimo į kalną iš Trakų pusės aukštis yra apie 100 m. Nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Navos ežerą, dabar Aukštadvario vandens saugyklą, sujungusią penkių ežerų virtinę. Kartuvių kalno aukštis virš jūros lygio siekia 170 m.pamatykLietuvoje.ltKartuvių (Šibos) kalnastext/html2dMarčežerispamatykLietuvoje.lt2dPo Aukštadvario miestelįAukštadvario regioninis parkasPo Aukštadvario miestelįtext/html225