Kauno marių regioninio parko lankytojų centrasKauno marių regioninio parko Lankytojų centre - nauja ekspozicija, kurioje pristatomos unikalios parko vertybės ir lankymo galimybės. Nemuno virsmas mariomis – tai pagrindinė ekspozicijos tema, apjungianti turtingą ir dramatišką iškeltų kaimų istoriją ir ryškiausius XX a. Lietuvos kraštovaizdžio pokyčius. Apsilankykite Kauno marių regioninio parko Lankytojų centre ir sužinokite, ką slepia žalios marių akys, kodėl fortai alsuoja gyvybe, kas yra "dugniečiai", kokios yra marių spalvos ir balsai bei "ką pakrikštijo Nemunas, o marios nuglostė".pamatykLietuvoje.ltKauno marių regioninio parko lankytojų centrastext/html2dDubravos arboretumasDubravos arboretumo lankymas nemokamas. Kai kurie arboretumo skyriai (pušūnų ir erikinių augalų kolekcija, introdukcinis-karantininis medelynas bei retųjų medžių ir krūmų ekspozicija) lankomi tik iš anksto susitarus darbo valandomis. Dėl ekskursijų, informacijos, augalų tyrimų, medžiagos rinkimo dauginimo, mokslo ar mokymo tikslams reikia kreiptis į arboretumo darbuotojus.Dubravos arboretumas - tai dendrologinė kolekcija, kurioje kaupiami, saugomi ir eksponuojami vertingi mokslo, pažintiniu ir dekoratyviniu požiūriu vietiniai ir svetimžemiai medžiai bei krūmai. Arboretumo misija - kaupti, tirti ir eksponuoti savaiminius ir introdukuotus sumedėjusius augalus, gausinti dendrofloros įvairovę Lietuvoje, sudaryti sąlygas mokslo tyrimams, mokymui ir visuomenės švietimui. Įkurtas 1958 metais kaip Dubravos miškų tyrimo stoties (dabar Dubravos eksperimentinė-mokomoji miškų urėdija) padalinys. 2000 metais Dubravos arboretumui Aplinkos ministro įsakymu suteiktas dendrologinės kolekcijos statusas, jis paskelbtas saugomu gamtos objektu. Arboretume kaupiami ne tik tipinių rūšių bei registruotų veislių atstovai, bet ir Lietuvoje rastų savaiminių mūsų medžių formų, taip pat ir vietinių bei introdukuotų augalų atmainų su pastebimais morfologiniais pakitimais pavyzdžiai. 2015 m. ir 2016 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymais trisdešimt vienos rūšies augalai bei jų grupės įtraukti į Augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą, t. y. pripažinti vertingu valstybės turtu. 2016 m. pradėti vykdyti arboretumo atnaujinimo darbai, finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Planuojama, kad juos pabaigus 2019 metais, bus atnaujintos augalų kolekcijos, sukurta smulkioji infrastruktūra bei informacinė sistema. Tad lankytojams bus suteiktos dar geresnės sąlygos susipažinti su įdomiais sumedėjusiais augalais ir pailsėti gražioje aplinkoje. Arboretumas užima 47,8 hektarų plotą Kauno rajone tarp Vaišvydavos ir Girionių gyvenviečių, tarp kelių, iš Kauno vedančių į Prienus ir į Girionis. Kitapus kelio vaizdingoje Kauno marių pakrantėje 1960 metais įkurtas Girionių parkas - didžiausias (110,8 ha) pokario metais įveistas, vienas jauniausių ir turtingiausių augalais parkų Lietuvoje.pamatykLietuvoje.ltDubravos arboretumastext/html2dKauno tvirtovės V fortasEkskursijų užsakymas: +370 37 309350 Fortų ir įtvirtinimų vidinėse patalpose lankytis draudžiama nuo spalio 1 d. iki balandžio 1 d. (šikšnosparnių žiemojimo laikotarpiu).Fortas įsikūręs greta Kauno marių, Sėmenos upelio, nors fortas ir dalyvavo Kauno tvirtovės gynyboje, tačiau nuo tiesioginės priešų artilerijos nenukentėjo: kai kurie kazematai sugriauti besitraukiantiems tvirtovės gynėjams susprogdinus šaudmenų likučius. Aplinkui stūkso sovietinės kariuomenės – priešlėktuvinės gynybos pulko techninio diviziono – palikimas: betoninės plokštės, betonu grįsti keliai, platformos, įvairios paskirties pastatai, užlyginta dalis griovių. Jau dešimtmetį forte veikia dažasvydžio klubas "Legionas", formuojantis V forto įgulą. Teritorija natūraliai pritaikyta taktinėms karinėms užduotims, tad galima sakyti, kad V fortas vienintelis atlieka savo pirminę paskirtį. Susitarus su šeimininkais yra galimybė rasti vietą laužui, palapinei, yra minimalūs patogumai.pamatykLietuvoje.ltKauno tvirtovės V fortastext/html2dPažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblisPažaislio vienuolynas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu, laikomas vienu gražiausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovanio Batistos Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Vienuolyno ansamblio pastatuose yra išlikusios apie 140 įvairaus dydžio freskų. Vienuolyne galima išvysti garsųjį Gražiosios Meilės Motinos paveikslą, kurį popiežius Aleksandras VII 1661 m. padovanojo Pažaislio bažnyčios fundatoriui Kristupui Zigmantui Pacui. 1992 m. birželio 15 d. Pažaislio vienuolynas grąžintas Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. Seserų dėka Pažaislis tampa ne tik kongregacijos namais, bet ir dvasiniu centru. Pažaislis atveria vartus naujoms visuomeninėms kultūrinėms tradicijoms: atvykusieji supažindami su vienuolyno meninėmis vertybėmis, rengiami kultūros žmonių susitikimai su visuomene, poezijos vakarai. Nuo 1996 m. kiekvieną vasarą vyksta kasmet vis labiau populiarėjantys tarptautiniai Pažaislio muzikos festivaliai. 2011 m. pietinėje vienuolyno oficinoje atidarytas sakralinis Pažaislio vienuolyno ansamblio muziejus. Jame vyksta edukacinės programos. Šalia Pažaislio vienuolyno muziejaus veikia unikalus svetingumo kompleksas "Monte Pacis", kur apsistoję svečiai gali mėgautis naujausias gastronomijos pasaulio tendencijas atspindinčiais patiekalais, įkvėptais unikalios vietos ir neįkainojamos bendrystės su seserimis kazimierietėmis. Pažaislio kamaldulių vienuolynas yra ne tik valstybės saugomas kultūros paminklas, bet ir veikiantis vienuolynas, kuriame gyvena, juo rūpinasi bei išlaiko Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija. Vienuolyno lankymo tvarka reglamentuota vadovaujantis ne tik LR įstatymais, bet ir bažnytiniais norminiais dokumentais, dėl to lankymas ribojamas ir atitinkamais metų liturginiais laikotarpiais. Pirmadienis — tylos diena. Lankytojai neįleidžiami. Seserys tikisi išmintingo supratingumo. Viena savaitė per metus yra tylos savaitė. Lankytojai nepriimami, ekskursijos nevedamos. Tylos savaitės laikas skelbiamas svetainėje internete: www.pazaislis.org prieš tris mėnesius.pamatykLietuvoje.ltPažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblistext/html2dVieškūnų piliakalnisPalemone virš Kauno marių kranto iškilęs Vieškūnų piliakalnis yra vienas iš geriausiai išsilaikiusių Lietuvoje. Istorikų teigimu, XIV a. antroje pusėje čia stovėjo medinė pilaitė, saugojusi Kauno miestą. Rasta net akmens amžiaus gyvenvietės pėdsakų. Šiandien keliautojai čia atvyksta pasigrožėti Kauno marių panorama su tolumoje matomu Pažaislio bažnyčios kupolu, pasivaikščioti puikiai įrengtais takais ir akmenuota marių pakrante su įspūdinga atodanga. Anksčiau piliakalnis, kitaip dar vadinamas Šuneliškių kalnu, buvo apaugęs medžiais ir krūmais. Apie jo egzistavimą težinojo tik keletas vietinių gyventojų. Pasakojama, neva šioje vietoje vaidendavosi, nes ant kalno nusižudžiusi dvarininko duktė. Kai kuriose legendose minimi besivaidenantys šunys, jų staugimas, todėl ir kaimas Šuneliškėmis pavadintas. 1992 m. piliakalnis buvo atrastas, sutvarkytas, įrengti mediniai laiptai, suoleliai, sūpynės. Šalia pastatytas paminklinis akmuo marių nuplautiems piliakalniams atminti. Statant Kauno hidroelektrinę, užtvenkus Nemuną iškeldinta ir užlieta apie 20 kaimų, o visame Kauno marių regioniame parke dėl vandens poveikio arba dirvožemio erozijos sunyko apie 50 piliakalnių. Manoma, kad čia stovėjusi pilaitė mažiausiai kartą buvo užpulta. Istorinis jos pavadinimas nežinomas. Pilaitės papėdėje buvo įrengta ir maždaug 1 ha ploto gyvenvietė, gyvavusi tiek pat, kiek ir pilaitė. Senosios gyvenvietės šiaurinėje pusėje bevardis upelis įsilieja į Šuneliškių Ravo upelį. Vėliau gyventojai įsikūrė Nemuno slėnyje.Tikėtina, kad jame turėjo būti ir to meto kapinynas.pamatykLietuvoje.ltVieškūnų piliakalnistext/html2dRumšiškių miško pušisRumšiškių miško pušis yra storiausia Lietuvoje pušis. Jos kamienas apačioje siekia 4 metrus. Pušiai stiebiantis į viršų, skirtingai nei daugelio medžių ne plonėja, o storėja. 2 metrų aukštyje kamieno storis net 5 metrai. Į apačią plonėjantis kamienas tipiškas sakinamiems medžiams. Rumšiškių pušyje dar matosi sakintojų padaryti randai – metro ilgio pjūvio žaizda. Prieš karą sakai naudoti terpantino ir kanifonijos pramonei. Iš sakų buvo gaminamas įvairiausi produktai: tepalas batams, grindims – vaškas, net kremai rankoms ir veidui. Tautosakoje taip pat pasakojama, kad pušis numelždavo raganos, rinkdamos jų sakus kaip smalą pokyliams. Aukštą, 32 metrų į viršų besistiebiančio medžio kamieną alino ne tik sakų rinkėjai, bet ir gaisrų liepsnos. Besikartojant miškų paklotės gaisrams, nuo kaitros ties pagrindu pušies žievė suplonėjo. Joje vis dar likę ir anglies pėdsakų. Aukštai iškilusių šakų ugnis nelietė. Kelios jų dabar sutvirtintos lynais. Medžio fiziniai duomenys: Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 4 m Aukštis - 32 m Amžius – apie 400 metų Saugoma paskelbta 1999 m.pamatykLietuvoje.ltRumšiškių miško pušistext/html2dRumšiškių ąžuolų pievapamatykLietuvoje.lt2dRumšiškių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia ir varpinėViena tradiciškiausių ir įdomiausių XIX a. Rytų Lietuvos liaudiškų bažnyčių. 1860 m. pastatyta bažnyčia stovėjo apatinėje Nemuno terasoje, iš kur dėl 1958-1959 m. Kauno hidroelektrinės statybos beveik nepakeista perkelta į aukštesnę vietą - viršutinę Nemuno terasą. Bažnyčios archaiškumą liudija senosios tikybos pėdsakus išlaikę dvi poros storų kvadratinių stulpų su aukštais pjedestalais ir žalčių galvomis dekoruotais kapiteliais. Šventovėje gražiai bei švariai skamba vertingi nežinomo autoriaus romantinio laikotarpio vargonai. Šalia bažnyčios stovi triaukštė medinė varpinė.pamatykLietuvoje.ltRumšiškių Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia ir varpinėtext/html2dLietuvos etnografijos muziejusKai interjerų ekspozicijos uždarytos, muziejus lankomas kaip parkas: I - VII 18.00 - 20.00 (05 01 – 09 30), I – VII 10.00 - 16.00 (10 16 – 03 31), I-VII 10.00 -17.00 (04 01 – 04 30)Lietuvos etnografijos muziejus – tai muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.) Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91 420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi.pamatykLietuvoje.ltLietuvos etnografijos muziejustext/html2dRumšiškių apžvalgos bokštasĮlipus į 15 metrų aukščio apžvalgos bokštą atsiveria gražūs Kauno marių vaizdai, skardžiai, taip pat matyti Lietuvos liaudies muziejaus teritorija.pamatykLietuvoje.ltRumšiškių apžvalgos bokštastext/html2dMergakalnio atodangaMergakalnio atodanga – aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių (42 m aukščio). Nuo jos atsiveria platus vaizdas. Matosi Paukščių sala, Kruonio HAE. Vienas iš padavimų mena, kad nuo šio skardžio buvo numetamos palaido elgesio moterys. Prieš metant jos buvo įkišamos į statines, prikaltas vinių, arba į maišus, kartu su pasiutusiomis katėmis.pamatykLietuvoje.ltMergakalnio atodangatext/html2dMergakalnio apžvalgos aikštelėMergakalnio atodanga – aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių (42 m aukščio). Nuo jos atsiveria platus vaizdas. Matosi Paukščių sala, Kruonio HAE. Vienas iš padavimų mena, kad nuo šio skardžio buvo numetamos palaido elgesio moterys. Prieš metant jos buvo įkišamos į statines, prikaltas vinių, arba į maišus, kartu su pasiutusiomis katėmis.pamatykLietuvoje.ltMergakalnio apžvalgos aikštelėtext/html2dDovainonių piliakalnisPiliakalnis priklauso miniatūrinių piliakalnių tipui. Čia rasta sudegusių medinių įtvirtinimo liekanų. Archeologų aptiktos puodų šukės bei dirbiniai rodo, jog jis buvo įrengtas dar I tūkst. pr. Kr. viduryje ir naudotas iki II tūkst. po Kr.pamatykLietuvoje.ltDovainonių piliakalnistext/html2dLašinių konglomerato atodangaLašinių konglomerato atodangą galima vadinti mažyčiu nenušlifuotu Kauno marių regioninio parko gamtos deimantu.Kauno marių regioniniame parke Strėvos kraštovaizdžio draustinyje esanti Lašinių konglomeratų atodanga yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Einant akmenuotu griovos dugnu galima paganyti akis po užburiančią konglomeratų karalystę ir pasigrožėti unikaliu gamtos "dizainu" – žiojėjančiomis uolomis, urvais. Sudėtingesnes vietas įveiksite žengdami laipteliais, jie veda ir iki Lašinių "palties" – didžiausio šlaite gulinčio konglomeratų luisto. Lašinių konglomeratų atodangos takas įrengtas labai atsakingai, prisiliečiant tik ten, kur būtina, nedarkant laukinio griovos žavesio, jos natūralumo, išsaugant mistinę šios vietos dvasią, kuri šiuolaikiniam žmogui įkvepia stebuklo ir atradimo pojūtį. Žmogaus rankų čia pridėta mažai, takelių išminta taip pat nedaug, todėl vietovę galima vadinti mažyčiu nenušlifuotu Kauno marių regioninio parko gamtos deimantu. Anot legendos, šaltą žiemą per užšalusį Nemuną ties Strėva ėjęs žmogelis ir įlūžęs, tik spėjęs ant ledo krašto kaip inkarą užmesti su savim neštą skilandį ir užsikabinti lašinių paltimi. Skilandis nuslydęs į vandenį, o laikydamasis lašinių palties žmogus išsiropštęs iš vandens. Taip lašiniai išgelbėjo gyvybę ir davė vardą gyvenvietei. Šiandien legendą dar kartą prisimename apžiūrinėdami Lašinių "paltį" – konglomerato luistą ir skilandžio formas primenantį Lašinių riedulį. Lašinių konglomeratų atodanga yra Kauno marių regioniniame parke, Kaišiadorių miškų urėdijos Rumšiškių girininkijos 378 kvartalo 2 sklype, Strėvos upės dešiniajame krante. Važiuojant keliu Rumšiškės-Kruonis, sukti link Lašinių kaimo, ties nuoroda į Lašinių piliakalnį. Toliau kelią rasti padės medinės rodyklės.pamatykLietuvoje.ltLašinių konglomerato atodangatext/html2dLašinių piliakalnisSpėjama, jog čia stovėjo medinė Strėvos pilis, greta kurios 1348 m. įvyko Strėvos mūšis. Mūšyje Algirdo ir Kęstučio kariuomenės pralaimėjusios Kryžiuočių ordinui.pamatykLietuvoje.ltLašinių piliakalnistext/html2dPirmojo pasaulinio karo kapinaitėspamatykLietuvoje.lt2dMaisiejūnų I piliakalnisŠiaurinėje - šiaurės vakarinėje šlaito papėdėje buvusi gyvenvietė. Nors jis iki šiol nėra plačiau tyrinėtas, tačiau manoma, jog apgyvendintas dar I tūkst. pr. Kr., o IV-VII a. čia gyvenę jotvingiai.pamatykLietuvoje.ltMaisiejūnų I piliakalnistext/html2dGamtos išburta, žmogaus sukurtaKauno marių regioninis parkasGamtos išburta, žmogaus sukurtatext/html227