Lietuvos etnografijos muziejusKai interjerų ekspozicijos uždarytos, muziejus lankomas kaip parkas: I - VII 18.00 - 20.00 (05 01 – 09 30), I – VII 10.00 - 16.00 (10 16 – 03 31), I-VII 10.00 -17.00 (04 01 – 04 30)Lietuvos etnografijos muziejus – tai muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.) Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91 420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi.pamatykLietuvoje.ltLietuvos etnografijos muziejustext/html2dKardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė Guronyse2002 metais Popiežiui Jonui Pauliui II rožinio maldą įtraukus dar vieną – Šviesos slėpinių – dalį, Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, pradėtas kurti sakralinis Rožinio slėpinių kelias ir parkas. Taip pat Kardinolo V.Sladkevičiaus tėviškėje Guronyse įsikūrę rekolekcijų namai – tai dvasinės atgaivos vieta, laukianti kiekvieno, besiilginčio atnaujinančio ir gaivinančio Dievo prisilietimo. Kviečiame dalyvauti mūsų organizuojamuose ir vedamuose rekolekcijų ir dvasinės atgaivos savaitgaliuose, savaitės rekolekcijose su asmeniniu palydėjimu, seminaruose ir kursuose bei kitose dvasinio atsinaujinimo programose.pamatykLietuvoje.ltKardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė Guronysetext/html2dKruonio hidroakumuliacinė eletrinė„Ignitis gamybos“ valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė – vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse, išsidėsčiusi į šiaurę nuo Kruonio miestelio, Kaišiadorių rajone. Šio tipo elektrinės priskiriamos naujos kartos energetiniams objektams. KHAE skirta subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, taip pat avarijų energetikos sistemoje prevencijai bei jų likvidavimui. Šiuo metu KHAE užtikrina 94 proc. viso būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo. „Ignitis gamyba“ visus metus vykdo šviečiamąją programą ir suteikia galimybę moksleiviams, studentams ir kitų besidominčių asmenų grupėms apsilankyti kombinuoto ciklo bloke Elektrėnuose, Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje ir Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje. Organizuojamos pažintinės ekskursijos, per kurias lankytojai supažindinami su elektrinių istorija, veikla, technologija ir pagrindiniais įrenginiais.pamatykLietuvoje.ltKruonio hidroakumuliacinė eletrinėtext/html2dKruonio gravitacinė kalvaŠioje vietoje sukuriama optinė iliuzija, jog riedama į kalną, nors vizualiai atrodo priešingai. Išmėginkite patys - paparasčiausias būdas įsitikinti, kad tai tik iliuzija - atsivežkite didelį gulščiuką :) Tokių vietų pasaulyje yra daug, optinė iliuzija susidaro dėl to, kad aplinkoje nėra objektų (pavyzdžiui, namo), kurie stovint vietovėje padėtų realistiškai suvokti nuolydžio kryptį ir perspektyvą. Panašus principas ("Ames room") naudojamas iliuzijų muziejuose ir kambariuose.pamatykLietuvoje.ltKruonio gravitacinė kalvatext/html2dČiobiškio-Padalių keltas per NerįAr teko girdėti apie vienintelį keltą per Nerį vos 20 km. nuo Kernavės? Čia, Čiobiškio miestely, Neries ir Musės upių santakoje, nuo seno veikia keltas per Nerį, kuris šiltuoju metų laiku jungia Čiobiškį su kitu Neries krantu. Daugelis aplinkinių Širvintų rajono gyventojų puikiai žino, kad šis keltas yra trumpiausias ir vienintelis išlikęs Lietuvoje toks kelias į Kaišiadoris. Tai srovės varomas lyninis Padalių keltas, kuriame nėra nei motorų, nei irklų. Tik tvirtas plieninis lynas prilaiko keltą, o galinga Neries upės srovė nuneša jį į kitą krantą. Neabejotinai unikalus Lietuvos technikos paminklas.pamatykLietuvoje.ltČiobiškio-Padalių keltas per Nerįtext/html2dPaparčių buvusio dominikonų vienuolyno pastatų ansamblisŽinomas XIX a. keliautojas Konstantinas Tiškevičius ekspedicijos Nerimi metu atkreipė dėmesį į baltus bokštus, kylančius virš medžių žymiuosiuose Paparčiuose. Tai - Stanislavo Beinarto, XVII a. buvusio Vilniaus raktininku ir Lenkijos-Lietuvos valstybės valdovo sekretoriumi, nuopelnas, kad Paparčiai buvo taip vadinami. 1649 m. jis skyrė lėšų dominikonų vienuolyno statyboms, o vienuoliai dominikonai pasirūpino, kad ši vieta būtų žinoma visoje Lietuvoje. Vienuolyne veikė noviciatas (buvo ruošiami vienuoliai), didžiulė biblioteka, vienuoliai turėjo savo sodą ir vandentiekį. Deja, bet dėl aktyvaus dalyvavimo 1831 ir 1863 m. sukilimuose, vienuolynas buvo uždarytas, o vėliau ir nugriautas. Vis dėl to, smalsuoliai atvykę į Paparčius turi ką pamatyti. Per stebuklą išliko vienuolyno vartai ir koplyčia, teritorija yra gražiai sutvarkyta ir įamžinta. Toje vietoje, kurioje stovėjo vienuolyno pastatas, dabar stūkso bendruomenės namai. Čia vyksta tradicinių amatų užsiėmimai, paskaitos, baroko muzikos festivalis. Prie pat vienuolyno teritorijos gamtos mylėtojai gali aplankyti Paparčių botaninį draustinį. Jame gausu raudonojoje knygoje esančių augalų, ne veltui, tai yra vienas pirmųjų draustinių įkurtų nepriklausomoje Lietuvoje. Šalia Paparčių – du piliakalniai – Žydkapis ir Pilies kalnas. Kaime yra medinė Paparčių Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, kapinėse – retas statinys Lietuvoje – 24 vietų kolumbariumas.pamatykLietuvoje.ltPaparčių buvusio dominikonų vienuolyno pastatų ansamblistext/html2dKaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedraPirmasis Kaišiadorių vyskupijos šeimininkas Juozapas Kukta kartą pasakė: "Ten kur įsikuria vyskupas, išauga miestas". Jis tik iš dalies buvo teisus, nes Kaišiadorių plėtrai geležinkelio atsiradimas turėjo didesnę įtaką, bet negalima kvestionuoti fakto, kad naujos vyskupijos atsiradimas netapo paskata Kaišiadorims plėstis dar intensyviau. 1913 m. pradėjus bažnyčios statybos darbus, juos teko nutraukti, - prasidėjo pirmasis pasaulinis karas. Vokiečių kariams pagrobus visas statybines medžiagas statybos užsitęsė, o įkūrus naują vyskupiją, maldos namai buvo pabaigti pastačius ne bažnyčią, o katedrą. Kuriant katedros interjerą darbavosi legendomis apipinta Jakševičių šeima. Vincentas su sūnumis Adomu ir Silvanu sukūrė šoninius altorius, sakyklą, nutapė dalį paveikslų. Iš bendro konteksto išsiskiria Vincento Jakševičiaus išdrožinėtas vyskupo sostas ir presibiterijoje stovintys krėslai. Prie katedros projekto darbavosi vienas žymiausių pirmosios Lietuvos Respublikos architektų Vaclovas Michnevičius. Jis suprojektavo ir iš aplinkos išsiskiriantį vyskupijos kurijos pastatą, esantį šalia A. M. Brazausko parko. Nuo 2016 m. birželio 26 d. Teofiliaus Matulionio koplyčioje saugomas sarkofagas su Palaimintojo palaikais.pamatykLietuvoje.ltKaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedratext/html2dPalaimintojo Teofiliaus Matulionio neofreskaFreska yra ant Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos fasado.Švenčiant pirmąsias palaimintojo Teofiliaus beatifikacijos metines Kaišiadorys pasipuošė įspūdingu piešiniu – ant galinės Algirdo Brazausko gimnazijos sienos atsirado milžiniško dydžio palaimintojo Teofiliaus paveikslas. Lietuvoje to dar nebuvo, kad ant pasaulietinio pastato sienos būtų nupieštas palaimintasis ar šventasis! Ši iniciatyva kilo dailininkui Tadui Vincaičiui bei Kaišiadorių rajono savivaldybės tarnautojai Ligitai Pūrienei, o projektui pritarė A. Brazausko gimnazijos bendruomenė bei parėmė Kaišiadorių rajono savivaldybė. Pirmiausia buvo sukurtas kompiuterinis neofreskos projektas, kurio apmatai tamsoje atgulė ant gimnazijos sienos. Didžiulio plano paveikslas buvo pradėtas piešti naktį, nes galingo projektoriaus pagalba per dvi naktis pavyko nupiešti eskizą ant sienos. Dienomis dailininkas T. Vincaitis su pagalbininkėmis Justina Sendravičiūte bei Lauryna Stankūnaite suteikė paveikslui dailumo ir spalvinę išraišką. Palaimintąjį Teofilių vaizduojanti neofreska yra dviejų planų paveikslas, nes turi du palaimintojo veidus. Raudoname fone tarsi iš gelmės išnyrantis antrasis palaimintojo veidas vaizduoja jį kaip kankinį. Nuostabu, kad talentingo menininko užmanymas parodo gilias palaimintojo asmenybę išreiškiančias tiesas.pamatykLietuvoje.ltPalaimintojo Teofiliaus Matulionio neofreskatext/html2dKalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčiaKalvių šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra mėgstama vietinių gyventojų, jaunavedžių, turistų. Nedidelė, nuolatinio klebono neturinti bažnytėlė yra rotondos formos. Tokių Lietuvoje yra tik dvi, antroji stovi Sudervėje, netoli Vilniaus. Kalvių bažnyčios statybas finansavo Tomas ir Juzefa Vavžeckai, tačiau architektas nėra žinomas. 1806 m. pašventintas pastatas ne kartą yra nukentėjęs nuo įvairių gamtos stichijų.pamatykLietuvoje.ltKalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčiatext/html2dŽaslių piliakalnisŽasliai susiję su Lietuvos metraštyje užrašyta legenda apie lietuvių tautos romėniškąją kilmę. Legendoje rašoma, kad mirus Romos kunigaikščio Palemono palikuonio kunigaikščio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus padaręs stabą jai atminti ir pastatęs prie Žaslių ežero. Žmonės tą stabą garbinę ir Pajautą laikę deive. Paskui stabas supuvęs ir ten užaugusios liepos. Tą vietą vėliau žmonės ir garbinę. Yra didelė tikimybė, kad Šv. Jurgio bažnyčia stovi ant legendoje minimo piliakalnio, nes daugiau panašių vietų aplink Žaslių ežerą nėra.pamatykLietuvoje.ltŽaslių piliakalnistext/html2dŽaslių kultūros ir tradicinių amatų centrasŽaslių tradicinių amatų centras – Žaslių kultūros centro padalinys, kuriame galite pamatyti duonkepę krosnį (ją statė sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senosios krosnininkystės amato puoselėtojas Dainius Strazdas), šakotinę, vilnos karšyklą, audimo stakles. Centras siūlo daug edukacinių programų: lėlių siuvimas, rugio šiaudo spindesys, senasis karpymas, duonelė kasdieninė, šakočio kepimas, žaslietiškas kugelis, karameliniai saldainiai, sūris, vašku marginti margučiai, vilnos vėlimas.pamatykLietuvoje.ltŽaslių kultūros ir tradicinių amatų centrastext/html2dBrazauskų namai - muziejusKaišiadoryse, J. Biliūno gatvės 26 name, stovi Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko tėvų namai, pastatyti 1960 metais. Tai pirmasis Algirdo Brazausko projektuotas (1958 m.) ir statytas pastatas. Šiame name iki pat savo mirties gyveno prezidento tėvai: Sofija Peresilevičiūtė-Brazauskienė ir Kazimieras Brazauskas. Namuose likę šeimos daiktai – baldai, nuotraukos, rankraščiai, knygos, būsimo prezidento vaikystės daiktai. Brazauskų namuose rengiami renginiai. Kultūrinei veiklai galimybes atveria kiemas su sodu ir vaizdu į Kaišiadorių apylinkes. Muziejuje kaupiama daiktinė ir vaizdinė medžiaga apie Brazauskų šeimą, prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, Kaišiadoris.pamatykLietuvoje.ltBrazauskų namai - muziejustext/html2dMergakalnio apžvalgos aikštelėMergakalnio atodanga – aukščiausia atodanga, esanti prie Kauno marių (42 m aukščio). Nuo jos atsiveria platus vaizdas. Matosi Paukščių sala, Kruonio HAE. Vienas iš padavimų mena, kad nuo šio skardžio buvo numetamos palaido elgesio moterys. Prieš metant jos buvo įkišamos į statines, prikaltas vinių, arba į maišus, kartu su pasiutusiomis katėmis.pamatykLietuvoje.ltMergakalnio apžvalgos aikštelėtext/html2dDarsūniškio Šv. Agotos vartaiStovi jie kelyje Kruonis – Darsūniškis ties miestelio riba nuo Kruonio pusės. Pastatyti tarp 1791 ir 1794 metų, kai Darsūniškis valdovo privilegija buvo tapęs miestu, gavo Magdeburgo teises. Šventoji Agota buvo ypač garbinama, nes ji globėja nuo gaisrų. O Darsūniškiui tai buvo labai svarbu – miestelį dažnai niokojo gaisrai. Žmonės pasakojo, kad kai tik kildavo gaisras, reikėdavo ranka ar lazda paliesti šv. Agotos skulptūrą, paskui nubėgti ir paliesti degantį namą – ir ugnis bemat užgesianti. 1963 m. juos nugriovė, atstatė 1990 m.pamatykLietuvoje.ltDarsūniškio Šv. Agotos vartaitext/html2dDarsūniškio Šv. Jurgio vartaiŠv. Jurgio vartai stovi kelyje nuo Darsūniškio link Užgirėlio ir Jiezno ties miestelio riba nuo Užgirėlio pusės. Pastatyti šie vartai vėliausiai iš visų trijų Darsūniškio vartų – 1910 metais. Skiriasi jie nuo kitų dar ir tuo, kad šventąjį juose vaizduoja ne statula, bet paveikslas. 1963 m. juos nugriovė, o atstatė 1990 m. šalia kelio. Buvo atkurta ir tradicija su procesija juos aplankyti ir paminėti: šventą Jurgį, gyvulių globėją, lanko ir mini balandžio 23 d.pamatykLietuvoje.ltDarsūniškio Šv. Jurgio vartaitext/html2dDarsūniškio Šv. Kazimiero vartaiStovi jie kelyje nuo Darsūniškio link Sekionių ties miestelio riba nuo Sekionių pusės. Pastatyti tarp 1791 ir 1794 metų, kai Darsūniškis valdovo privilegija buvo tapęs miestu ir gavo Magdeburgo teises. 1963 m. juos nugriovė, o atstatė 1990 m. Nors vartai Atgimimo laikais buvo atstatyti jau šalia kelio, tačiau dažnas keliautojas stengiasi pravažiuoti būtent pro juos. Buvo atkurta ir tradicija su procesija juos aplankyti ir paminėti: šv. Kazimierą, Lietuvos globėją, lanko ir mini kovo 4 d.pamatykLietuvoje.ltDarsūniškio Šv. Kazimiero vartaitext/html2dMaisiejūnų I piliakalnisŠiaurinėje - šiaurės vakarinėje šlaito papėdėje buvusi gyvenvietė. Nors jis iki šiol nėra plačiau tyrinėtas, tačiau manoma, jog apgyvendintas dar I tūkst. pr. Kr., o IV-VII a. čia gyvenę jotvingiai.pamatykLietuvoje.ltMaisiejūnų I piliakalnistext/html2dŽiežmarių sinagogaSinagoga yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje. Ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Statinys monumentalaus tūrio, architektūroje jaučiama romantizmo įtaka. Suręstas iš sienojų, skaidomas vertikaliomis sąvaržomis ir vertikaliai apkaltas lentomis su lentjuostėmis. Pagrindinis vakarų fasadas asimetriškas. Salę apšviečia net 18 langų – jų netgi daugiau, nei reikalauja judaizmo religiniai įstatymai (halacha). 1918 m. stipriai nukentėjo nuo gaisro, tačiau buvo atstatyta. Gali būti, kad Lietuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kurioje išlikusios medinės sinagogos. Žiežmariuose pirmoji sinagoga buvo pastatyta tarp 1690-1696 metų. XIX a. mieste buvo trys sinagogos, nes didesnę dalį gyventojų sudarė žydai. Sinagoga buvo ne tik maldos, bet ir mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras. Šiuo metu sinagogos pastatu rūpinasi Kaišiadorių rajono savivaldybė pagal panaudos sutartį. Pastatas baigiamas rekonstruoti ir bus naudojamas gyventojų švietimo ir kultūros, viešiesiems turizmo poreikiams bei kitai visuomeninei veiklai.pamatykLietuvoje.ltŽiežmarių sinagogatext/html2dKruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčiaKruonio Švenčiausios Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčia statyta 1610 m., turi renesanso bruožų yra stačiakampio plano su puskupoliu. Ji tarsi veidrodis atspindi Oginskių giminės pirmuosius žingsnius Kaišiadorių rajone ir Lietuvoje. Bohdanas Oginskis – stačiatikybės ramstis, karžygys, žmogus padėjęs pamatus Oginskių giminės aukso amžiui. Bažnyčioje, kuri iki 1919 metų buvo cerkvė, yra saugomos jo ir sūnaus Samuelio Levo epitafinės antkapinės plokštės.pamatykLietuvoje.ltKruonio Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčiatext/html2dLaukagalio akmuoPerkūnas, piliakalnis, aukuras, - žodžiai pažįstami, bet ką jie mums sako? Laukagalyje, netoli Paparčių kaimo ir Europos miško, prie nudžiūvusio ąžuolo guli akmuo. Atrodytų, būtų paprastas riedulys, jei nebūtų keistai nugludintas, neturėtų įdomių duobučių, galų gale, neatrodytų kaip sostas. Žmonės šį akmenį spėjo praminti velnio vardu, neva jis ateina čia pasišildyti prieš saulutę. Sunku pasakyti, kiek velnių čia apsilanko, bet žaltys čia gana dažnas svečias. Mūsų protėviai neturėjo rašto, tad ant akmens palikti ženklai yra gana dosnus šaltinis praeičiai pažinti. Duobutės atitinka Grįžulo ratų žvaigždžių išsidėstymą, nugludinta dalis, ko gero buvo aukuras, o latakais galbūt bėgo ne tik vanduo, bet ir kraujas. Visai netoli 2004 metais pažymint Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą pasodintas Europos miškas.pamatykLietuvoje.ltLaukagalio akmuotext/html2dPoeto Jono Aisčio muziejusJonas Aleksandravičius, geriau žinomas Aisčio vardu, gimė ir vaikystę praleido Rumšiškių apylinkėse. Slapyvardžių turėjo keletą, vienas įdomesnių yra KOSSU. Jautrios sielos poetas buvo linkęs įsimylėti, kad savo favoričių nepamirštų, iš jų vardų pirmų raidžių susikūrė slapyvardį, t.y. – Konstancija, Ona, Sara, Sonia ir Uršulė. Jo eilėse persipina liūdesys ir grožis, kūryba buvo mėgstama to laikmečio jaunimo tarpe, už eilėraščių rinkinį "Užgesę chimeros akys" 1937 m. gavo valstybinę premiją. Rumšiškių miestelyje esančiame Jono Aisčio muziejuje galima plačiau susipažinti su poeto gyvenimu ir kūryba. Prie muziejaus J. Aisčiui pastatytas paminklas. Poetas palaidotas Rumšiškių kapinėse. Vos už kelių kilometrų, Dovainonių kaime, galima aplankyti ir poeto gimtinę, susipažinti su šalia gyvenančiu Aisčio sūnėnu.pamatykLietuvoje.ltPoeto Jono Aisčio muziejustext/html2dKaišiadorių krašto TOP17Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centrasKaišiadorių krašto TOP17text/html229