Vilniaus paveikslų galerijaLietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija buvo įkurta 1956 metais. Iki 1986 m. ji veikė Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 1994 m. galerija įsikūrė restauruotuose Chodkevičių rūmuose. Šiuos rūmus XVII a. pr. pasistatė Lietuvos didikai grafai Chodkevičiai. Ne kartą rekonstruotas pastatas dabartinę išvaizdą įgavo apie 1825–1834 m., kai buvo perstatytas pagal vėlyvojo klasicizmo stilių, greičiausiai pagal architekto Tomo Tišeckio projektą. Galerijos ekspozicija pradedama įžanginėmis salėmis, kuriose atkurtas XIX a. Vilniaus dvaro interjeras. Išlikusius autentiškus interjero dekoro elementus (židiniai, lipdiniai, polichromija) papildo to meto baldai, taikomosios dailės kūriniai. XIX a. Vilnių primena žymių vilniečių portretai, senojo Vilniaus vaizdai. Pagrindinė galerijos ekspozicija chronologine seka supažindina su Lietuvos daile nuo XVI a. iki XIX a. pabaigos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meną reprezentuoja portretai, tapyti vietinių ir iš svetur atvykusių meistrų. Plačiai galerijoje pristatoma Vilniaus meno mokyklos (1793–1832 m. Vilniaus universitete veikusių dailės katedrų) profesorių ir auklėtinių kūryba. Ne mažiau išsami XIX a. II pusės dailininkų, po Vilniaus universiteto uždarymo dailės mokslų siekusių Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos dailės mokyklose, kūrinių ekspozicija. Galerijoje nuolat rengiamos parodos, vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūros vakarai, susitikimai.pamatykLietuvoje.ltVilniaus paveikslų galerijatext/html2dNacionalinė dailės galerijaGalerijoje galima užsakyti ekskursijas lietuvių, anglų, rusų kalbomis. Reikalingas išankstinis užsakymas.Nacionalinė dailės galerija - šiuolaikiškas daugiafunkcinis meno ir kultūros centras, siekiantis dialogo su visuomene. Tai aktyvios komunikacijos erdvė, kurioje žiūrovai susipažįsta su nuolatine ekspozicija, parodomis, dalyvauja kultūros renginiuose, paskaitose ir edukacinėse programose. NDG sudaro 11 nuolatinės ekspozicijos salių, keičiamų parodų salė, lauko ekspozicija, 200 vietų konferencijų ir kultūros renginių salė, dailės informacijos centras (DIC), edukacijos centras, saugyklos, tarnybinės patalpos, knygynas ir kavinė. NDG nuolatinėje ekspozicijoje pristatoma modernioji ir šiuolaikinė Lietuvos tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, objektai, instaliacijos, videomenas. Edukacijos centre vyksta dailės pamokos, praktiniai dailės užsiėmimai, rengiamos ekskursijos, paskaitos, susitikimai su muziejaus darbuotojais ir Lietuvos bei užsienio dailininkais. Edukacinės programos apie moderniąją bei šiuolaikinę Lietuvos ir pasaulio dailę skiriamos šeimoms su vaikais, moksleiviams, įvairaus amžiaus lankytojams.pamatykLietuvoje.ltNacionalinė dailės galerijatext/html2dLaikrodžių muziejusVienintelis Rytų Europoje Laikrodžių muziejus (Lietuvos dailės muziejaus padalinys) yra įsikūręs Lietuvos uostamiestyje Klaipėdoje, pačiame miesto centre, XIX amžiaus viloje. Į klausimą, kas yra laikas, žmogus siekė atsakyti visais amžiais. Pažinti laiką, išmokti jį skaičiuoti ir valdyti nuo seno bandė išsivysčiusios civilizacijos. Aplankę muziejaus ekspoziciją įsitikinsite, kad skaičiuoti laiką ne taip jau ir paprasta, kad įvairios tautos jį suprato skirtingai, ir sužinosite, kad vieninga laiko skaičiavimo sistema atsirado tik XIX amžiuje. Vos pravėrus muziejaus duris pasigirsta nepaliaujamas laikrodžių rodyklių tiksėjimas, primenantis mums, koks neįkainojamas yra bėgantis laikas. Mes kviečiame Jus bent trumpam neskaičiuoti brangių savo minučių ir su malonumu pasinerti į turtingą laikrodžių istoriją. Susipažinkite ne tik su saulės, vandens, ugnies, smėlio, mechaninių laikrodžių istorija, bet ir pakeliaukite po skirtingas meno epochas. Antrajame muziejaus aukšte įrengtoje ekspozicijoje yra eksponuojami renesanso, baroko, rokoko, klasicizmo, eklektikos stiliaus laikrodžiai. Jūs turėsite galimybę išvysti daugiau negu 400 originalių bei retų laikrodžių, pamatyti, kaip atrodė laikrodininko dirbtuvė renesanso epochoje, pasivaikščioti po unikalų Saulės laikrodžių parką. Edukaciniame centre visų amžių vaikus ir moksleivius muziejininkai laukia parengę įvairių atraktyvių užsiėmimų laiko tema. Visi užsiėmimai parengti remiantis mokyklose mokamų programų pagrindu. "Jei negalite atvykti į Laikrodžių muziejų – mes atvyksime pas Jus!" Tokiu šūkiu laikrodžių muziejaus muziejininkai su virtualia ekspozicija lanko vaikų ir senelių globos namus, neįgalius žmones.pamatykLietuvoje.ltLaikrodžių muziejustext/html2dRadvilų rūmų muziejusVietoj XVI a. čia stovėjusių Mikalojaus Radvilos Juodojo medinių rūmų Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila pastatydino pirmąją ankstyvojo baroko rezidenciją. Palazzo tipo rūmai buvo pastatyti pagal Liuksemburgo rūmų (Palais Luxemburg) Paryžiuje pavyzdį, su penkiais triaukščiais paviljonais ir nuostabiomis salėmis. Garsi buvo ir čia sukaupta dailės kolekcija – flamandų ir olandų dailininkų darbai. Tačiau 1654 m. prasidėjęs karas su Rusija bei XVIII a. karai, mieste siautę gaisrai rūmus gerokai nuniokojo. XIX a. pradžioje apleisti rūmai buvo perleisti Vilniaus labdaros draugijai ir jai priklausė iki 1940 m. 1984 m. restauruotas rūmų vakarinis paviljonas, kuriame šiuo metu parodas rengia Lietuvos dailės muziejus. 1990 m. čia atidaryta meno galerija, 1994 m. pradėta kurti užsienio šalių dailės galerija. Šiuo metu Radvilų rūmuose veikia įvairios parodos, galima pamatyti Radvilų giminės portretus, susipažinti su jų giminės istorija.pamatykLietuvoje.ltRadvilų rūmų muziejustext/html2dVytauto Kasiulio dailės muziejusVytauto Kasiulio dailės muziejus – tai naujas Lietuvos dailės muziejaus padalinys, įsikūręs istorinėje Vilniaus mokslo bičiulių draugijos (1907–1939) buveinėje, XX a. pradžios neoklasicistinio stiliaus rūmuose (projekto autoriai inž. Henrikas Wojnickis ir Janas Trojanas). 2012 m. istorinis Vilniaus pastatas rekonstruotas ir modernizuotas Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo programos, Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, jį pritaikius šiuolaikiniams muziejaus poreikiams. Šiandien pastate veikia nuolatinė dailininko Vytauto Kasiulio kūrybos ekspozicija, įrengtos parodų salės, konferencijų ir renginių centras, vyksta muzikos vakarai. Pagrindinė Vytauto Kasiulio dailės muziejaus misija – saugoti ir eksponuoti dailininko našlės Bronės Kasiulienės 2010 m. Lietuvai dovanotą ir jų sūnaus Vytauto Kasiulio perduotą 950 dailininko kūrinių kolekciją bei asmeninį archyvą. Vytautas Kasiulis (1918–1995) meno kritikų pelnytai buvo laikomas vienu įdomiausių XX a. antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapytojų. Naujojo muziejaus ekspozicijoje siekiama retrospektyviai aprėpti ir pristatyti visus menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpius, suteikti galimybę Lietuvos visuomenei kuo išsamiau ir visapusiškiau pažinti talentingo lietuvio, unikalaus stiliaus kūrėjo meno pasaulį.pamatykLietuvoje.ltVytauto Kasiulio dailės muziejustext/html2dPrano Domšaičio galerijaPrano Domšaičio galerija įsikūrusi Klaipėdos miesto istorinėje dalyje, keturiuose į vieną kompleksą sujungtuose XIX a. pab.–XX a. pirmosios pusės pastatuose. Galerija atidaryta 1973 m., ekspozicinis plotas – 1800 m², 22 salėse rodoma per 800 kūrinių. Nuolatinėje ekspozicijoje pristatoma tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio (1880–1965) kūryba. Iš Mažosios Lietuvos kilęs P. Domšaitis, Karaliaučiaus dailės akademijos auklėtinis, po Pirmojo pasaulinio karo garsėjo Vokietijoje, po Antrojo – sulaukė pripažinimo Pietų Afrikoje. Įspūdingą 665 dailininko kūrinių kolekciją Lietuvai padovanojo Lietuvių fondas (JAV). Rodomi 285 aliejiniai paveikslai, pastelės, akvarelės, ofortai ir piešiniai, siuvinėtos kompozicijos. P. Domšaitis tapė portretus, natiurmortus, tačiau svarbiausi jo kūryboje yra peizažai ir paveikslai bibliniais motyvais. XIX–XX a. pr. baldai, pagaminti pamario krašte, kiti taikomosios dailės dirbiniai kuria romantišką "dailininko namo atmosferą". Ypatingo lankytojų iš Lietuvos ir užsienio dėmesio sulaukia ilgalaikė paroda "Nuostabioji žemė. Dailininkai Rytų Prūsijoje. XIX a.–XX a. pirmos pusės tapyba ir grafika iš Aleksandro Popovo rinkinio". Eksponuojami 276 kūriniai, pristatomas 141 dailininkas. Rodomi peizažai, figūrinės kompozicijos, sukurti Karaliaučiaus dailės akademijos profesorių ir studentų bei Nidos dailininkų kolonijos dalyvių. Parodoje "Dionyzo Varkalio kolekcija. Iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto XIX a.–XX a. pr. taikomosios dailės rinkinio" eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės ir sidabrinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, vazos, stalo reikmenys ir papuošalai mena Klaipėdos ir viso pamario krašto žmonių kasdienį gyvenimą. Nuolatinė ekspozicija ir parodos išsamiai pristato įdomaus, mažai žinomo Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto dailės paveldo puslapius. Dvi parodos supažindina su lietuvių išeivijos daile. Tai įspūdinga Vytauto Kašubos (1915–1997) skulptūrų ekspozicija "Žmogaus misterija", kurioje eksponuojami medaliai, plaketės ir skulptūros, skirtos Lietuvos istorijai, taip pat plakto švino kompozicijos, lieto akmens skulptūros ir trys didingos reljefų sienos. Česlovo Janušo (1907–1993) paroda "Prie Baltijos ir prie Atlanto" supažindina su vieno žymiausių lietuvių marinisto realistine tapyba. Parodoje eksponuojami Baltijos jūros, Atlanto vandenyno, Aukštaitijos, Žemaitijos gamtos vaizdai. Galerijoje rengiamos šiuolaikinių Klaipėdos miesto, Lietuvos, užsienio dailininkų kūrybos parodos ir parodos iš muziejų fondų. Lankytojai kviečiami į kultūros vakarus, koncertus, susitikimus su dailininkais. Populiari renginių vieta vasarą – du jaukūs kiemeliai. Nuo 1989 m. galerijoje veikia Meno pažinimo centras, kuriame vyksta edukaciniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės vaikams ir suaugusiesiems, yra erdvė, skirta vaikų, moksleivių, pedagogų kūrybos parodoms. Meno pažinimo centras rengia bendrus edukacinius projektus su įvairiomis ugdymo įstaigomis.pamatykLietuvoje.ltPrano Domšaičio galerijatext/html2dTaikomosios dailės ir dizaino muziejusTaikomosios dailės ir dizaino muziejus įkurtas 1987 m., atstatytame Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale. Jis pastatytas ant XII–XIV a. medinių pastatų, grindinių ir Žemutinės pilies gynybinių sienų liekanų. Arsenalo rūsyje įrengta ekspozicija – čia galima pamatyti išlikusių ankstyvųjų Vilniaus miesto kultūrinių sluoksnių fragmentų. Šiuo metu muziejuje eksponuojama lietuvių liaudies sakralinio meno dirbinių, sakralinės dailės kūrinių, sentikių, stačiatikių ir unitų ikonų bei metalo dirbinių. Taikomosios dailės muziejuje taip pat veikia ilgalaikė paroda "Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmų radiniai".pamatykLietuvoje.ltTaikomosios dailės ir dizaino muziejustext/html2dPalangos gintaro muziejusPalangos gintaro muziejus veikia XIX a. pabaigoje pastatytuose Palangos grafų Tiškevičių rūmuose, kuriuos supa didelis ir gražiai tvarkomas Palangos botanikos parkas. Muziejaus rinkiniuose sukaupta apie 29 tūkst. gintaro eksponatų, iš jų apie 4,5 tūkst. rodoma ekspozicijoje, kuri kasmet atnaujinama, papildoma unikaliais archeologiniais radiniais, gintaro inkliuzais ir kitais vertingais eksponatais. Papildomai muziejuje lankytojai turi galimybę susipažinti ir su trumpalaikėmis meno parodomis. Jos rengiamos rūmų koplyčioje. Muziejus garsėja vasarą vykstančiais tradiciniais kultūriniais renginiais – jau trys dešimtmečiai terasoje rengiami Nakties serenadų koncertai. Paskutiniais metais koncertai, susitikimai su menininkais kurortinio sezono metu vyksta ir rūmų Židinio menėje.pamatykLietuvoje.ltPalangos gintaro muziejustext/html2dMiniatiūrų muziejuspamatykLietuvoje.ltMiniatiūrų muziejustext/html2dLietuvos nacionalinis muziejusPagrindinė muziejaus ekspozicija skirta Lietuvos valstybės istorijai nuo valstybės susidarymo iki XX amžiaus bei lietuvių etninei kultūrai. Pirmoje salėje pristatoma Vilniaus senienų muziejaus, kurio muziejinę tradiciją tęsia Lietuvos nacionalinis muziejus, istorija. Autentiški Senienų muziejaus eksponatai ir to meto vitrinos, pasitelkiant šiandienos muziejinio eksponavimo stilistiką, atgaivina Senienų muziejaus dvasią. Antroje salėje įrengta Senosios Lietuvos istorijos ekspozicija atspindi permainingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo ir nuosmukio laikus nuo valstybės susidarymo XIII amžiuje iki jos žlugimo 1795 metais, pristato šios epochos visuomeninę Lietuvos valstybės raidą. Savarankiškos, vidinės logikos ryšiais susietos temos autentiškais eksponatais perteikia nuoseklius istorinius įvykius nuo ankstyvosios Gediminaičių Lietuvos iki LDK Abiejų Tautų Respublikoje. Ekspozicijoje "Lietuva carų valdžioje" pristatoma XIX amžiaus Lietuvos istorija – okupuoto krašto ir pavergtos tautos istorija. Tačiau kartu tai pasipriešinimo ir išsivadavimo kovų amžius, tautos formavimosi ir modernėjimo laikotarpis, pasibaigęs nepriklausomos Lietuvos valstybės paskelbimu 1918 metų vasario 16 dieną. Kitose salėse pristatoma lietuvių etninė kultūra – XVIII a. – XX a. pirmos pusės Lietuvos valstiečių tradicinė buities kultūra, liaudies menas, kryždirbystė. Ekspozicijoje atkurti XVIII a. – XIX a. pabaigos valstiečių gyvenamojo namo patalpų interjerai.pamatykLietuvoje.ltLietuvos nacionalinis muziejustext/html2dSenasis arsenalasLietuvos archeologijos ekspozicijoje "Lietuvos proistorė" pristatoma daugiau kaip 4 tūkstančiai archeologinių radinių. Tai unikalūs baltų kultūros pavyzdžiai, reprezentuojantys Lietuvos kultūrą nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo šalies teritorijoje XI tūkstantmetyje pr. Kr. iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII amžiuje. Pirmoje ekspozicijos salėje "Lietuva iki Kristaus" seniausi paleolito ir mezolito laikotarpio radiniai supažindina su pirmųjų Lietuvos gyventojų darbo įrankiais ir ginklais. Eksponuojama neolito laikotarpio archeologinė medžiaga, susijusi su medžiokle, namų ūkiu, žvejyba, ankstyvąja žemdirbyste, menu, tikėjimu. Vėlyvajam neolitui atstovauja įspūdinga Pamarių kultūros keramika iš Nidos gyvenvietės. Pamarių kultūros ir baltiškų vietovardžių paplitimo žemėlapiai perteikia baltų kultūros formavimosi istoriją. Eksponuojami žalvario amžiaus pirmieji importiniai metaliniai dirbiniai, ankstyvojo geležies amžiaus urnos iš laidojimo paminklų. Antroji ekspozicijos salė "Lietuva iki valstybės susidarymo" apima daugiau kaip tūkstančio metų pokristinės eros istoriją. Žmonių buities, gyvensenos raida nuo I iki XIII amžiaus išdėstyta atskiromis temomis: mainai ir prekyba, žemdirbystė, metalurgija, ginkluotė, raitelis ir žirgas, verpimas ir audimas, keramika. Lietuvių tautos etninė istorija pristatoma per atskirų baltų genčių: lietuvių, jotvingių-sūduvių, aukštaičių, sėlių, žiemgalių, žemaičių, skalvių, lamatiečių, kuršių – archeologinius radinius ir laidosenos papročių kaitą. Atskirą ekspozicijos dalį sudaro aprangos rekonstrukcijos.pamatykLietuvoje.ltSenasis arsenalastext/html2dGedimino pilies bokštasPirmoje pilies bokšto salėje eksponuojamas XIV a. antros pusės Vilniaus Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių rekonstrukcijos maketas. Greta rodomos XIX–XX a. žinomų Vilniaus fotografų nuotraukos su Pilies kalno ir pilies griuvėsių bei atstatymo darbų vaizdais. Antrame aukšte pristatoma XIV–XVIII a. lietuvių karių ginkluotė: šarviniai marškiniai, krūtinšarviai, šalmai, kalavijai, patrankėlės ir sviediniai, taip pat riterių šarvai – XIX amžiuje buvusi populiari pilių ir dvarų interjero puošmena. Trečiojo aukšto ekspozicija primena naujausių laikų Lietuvos istoriją: trispalvės iškėlimą Gedimino pilies bokšte 1988 m. spalio 7 d., Baltijos kelią, kuris 1989 m. rugpjūčio 23 d. į gyvą grandinę sujungė 2–2,5 milijono Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų. Baltijos kelio pradžia Vilniuje ir buvo Gedimino pilies bokštas.pamatykLietuvoje.ltGedimino pilies bokštastext/html2dNacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejusNacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus,9,"Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, įsteigtas 1921 m., yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų. Muziejuje tai pat organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: vaikų ir profesionalių atlikėjų koncertai, knygų pristatymai, paskaitos, seminarai, mokslinės konferencijos, vedamos ekskursijos, o vaikų ir jaunimo laukia specialiai jiems parengtos edukacinės programos.pamatykLietuvoje.ltNacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejustext/html2dValdovų rūmų muziejusValdovų rūmų muziejus nedirba pirmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis, išskyrus Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją. Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus valandai iki muziejaus uždarymo.Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose galima apžiūrėti kelias nuolatines ekspozicijas, atspindinčias istorinės rezidencijos funkcijas: Rūmų istorinė ir architektūrinė raida, Rūmų atkurti istoriniai reprezentaciniai interjerai, Valdovų lobynas bei iždinė. Gausūs radiniai kartu su rūmų raidos maketais, ikonografine medžiaga ir tekstiniais komentarais rodomi Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje (I maršrutas). Rūmų atkurtų istorinių reprezentacinių interjerų ekspozicija (II maršrutas) lankytojus atves į reprezentacines menes su atkurtais istoriniais vėlyvosios gotikos, renesanso ir ankstyvojo baroko reprezentaciniais interjerais, taip pat į specialią lobyno salę. Visiškai atkūrus Valdovų rūmus ir pradėjus veikti antrajai jų daliai, bus įrengtos dar dvi nuolatinės ekspozicijos. Rūmų muzikinio gyvenimo ir buities ekspozicija (III maršrutas) kartu su daugiafunkce sale bus skirta įvairiems kultūriniams ir edukaciniams renginiams. Nacionalinių ir tarptautinių parodų centre (IV maršrutas) bus pristatomas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lituanistinis ir bendrasis Europos paveldas. Šioje rūmų dalyje taip pat veiks istorinių valgių ir gėrimų restoranas-kavinė ir vyno rūsys.pamatykLietuvoje.ltValdovų rūmų muziejustext/html2dKauno IX forto muziejusIX fortas – vienas iš Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų, valstybės saugomas istorijos ir architektūros paminklas. IX forte veikia muziejus, kuriame lankytojai supažindinami su įdomia ir savita Kauno tvirtovės gynybinių įtvirtinimų karine architektūra, Pirmojo pasaulinio karo ginkluotės ir ekipuotės pavyzdžiais. Lydimi ekskursijų vadovo lankytojai gali apžiūrėti gynybinės sienos ir poternų vidų. Kita ekspozicijos dalis pristato Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialo periodą ir supažindina su kalinių buitimi, atkuria NKVD vykdytų represijų epizodus, atskleidžia nacių vykdytų nusikaltimų mastą. Autentiškose kamerose, kurių sienose yra išlikusių žmonių priešmirtinių įrašų, įrengta didelė ekspozicija, atskleidžianti žydų tautos tragediją Lietuvoje, pasakojanti apie Kauno getą ir žudynes. Masinių žudynių vietą ženklina skulptoriaus Alfonso Ambraziūno sukurtas 32 m aukščio trijų skulptūrinių grupių monumentas. Kauno IX forto muziejus – palanki vieta šeimoms, moksleiviams, organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams turiningai praleisti laiką ir pažinti istoriją. Muziejuje vyksta įvairūs renginiai ir minėjimai, lankytojams teikiamos ekskursijų vadovų paslaugos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai, suteikiama galimybė su ekspozicija susipažinti naudojantis audio ir videogidu.pamatykLietuvoje.ltKauno IX forto muziejustext/html2dLietuvos aviacijos muziejusPagrindinis Lietuvos aviacijos muziejaus ekspozicijos pastatas rekonstruojamas. Reguliariai dirba lauko ekspozicija ir Skrydžio pažinimo centras.Lietuvos aviacijos muziejaus pirmtakas – Visuomeninis sportinės aviacijos muziejus – pradėtas kurti Lietuvos aviatorių pastangomis 1971 m. ir oficialiai atidarytas 1983 m. Kultūros ministerijos Lietuvos aviacijos muziejus įsteigtas 1990-02-19 (iki 1995-02-01 vadinosi Lietuvos technikos muziejumi) ir įsikūrė Kaune, Veiverių g. 132 - nuo 1915 m. veikiančio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje. Nuo 1991 m. LAM padaliniais tapo S. Dariaus ir S. Girėno gimtosios sodybos, atstatytos žinomo aviatoriaus V. Pakarsko (1930-1995) pastangomis. Ten įkurtos memorialinės ekspozicijos, primenančios mūsų didvyrių žygį, papildytos Žemaitijos regiono etnografiniais eksponatais. LAM kolekcijoje beveik 20 tūkstančių eksponatų (tarp jų per 40 skraidymo aparatų), o ekspozicijos plotas siekia 4700 kvadratinių metrų. Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje. Specializuotoje muziejaus bibliotekoje yra apie 19 tūkstančių leidinių. Populiariausias eksponatas – skraidymams tinkanti natūralaus dydžio legendinės "Lituanicos" kopija sukonstruota ir pagaminta žinomo aviatoriaus V. Kensgailos 1982 m., kuriant filmą "Skrydis per Atlantą". Muziejaus pasididžiavimas – lietuviški ir Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria B. Oškinio sklandytuvų kolekcija. Du eksponatai turi tinkamumo skristi sertifikatus ir gali būti demonstruojami ore. Eksponuojami Lietuvoje naudoti sportiniai lėktuvai, salėse ir lauko aikštelėje – Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvai, Karinių oro pajėgų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai. Aikštelėje galima pamatyti "Baltijos kelio" dalyvį – lėktuvą An-2. Lankytojai gali susipažinti su aviacinių variklių kolekcija, lėktuvų modeliais, istorinėmis nuotraukomis ir kitais eksponatais, pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi-8 treniruoklių kabinose. Muziejaus ekspozicijoje įrengta simbolinė S. Dariaus ir S. Girėno kripta, A. Gustaičio atminimo kambarys. Yra ugniagesybos istorijos ekspozicija. Muziejaus konferencijų salėje vyksta paskaitos, minėjimai, susitikimai, demonstruojami videofilmai aviacine tematika.pamatykLietuvoje.ltLietuvos aviacijos muziejustext/html2dLietuvos Etnokosmologijos muziejusĮ visas programas, ekskursijas, paskaitas registruojama internetu ir telefonu +37061520688 (I - V 08.00 – 16.30)Etnokosmologija – vizualinių, emocinių, etninių, dvasinių, pažintinių, pragmatinių, prognostinių ir ontologinių ryšių su Kosminiu pasauliu visuma. Lietuvos etnokosmologijos muziejus yra pirmas ir vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Muziejaus esmė – žmogaus ir žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu. Apsilankę muziejuje turėsite galimybę rankose palaikyti kosminį ateivį – meteoritą, pasigrožėti Visatos vaizdais, pasikelti apžvalgos aikštelę, pasižvalgyti po nuostabias Aukštaitijos apylinkes. Saulės teleskopų pagalba dienos metu galite išvysti mūsų žvaigždės ugnikalnius – protuberantus, o 40 cm ir 80 cm. skersmens teleskopai nakties metu leis pakeliauti po Visatos platybes.pamatykLietuvoje.ltLietuvos Etnokosmologijos muziejustext/html2dLietuvos Jūrų muziejusVyrai užsiaugina ūsus dėl grožio. O ruoniai, kad ... nenugaištų iš bado. Ūsai jiems – ne papuošalas, o antenos, gebančios sugauti net už 100 m plaukiančios žuvies sukeliamus vandens virpesius. Lietuvos jūrų muziejuje gyvena Baltijos pilkieji, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai, pingvinai. Ruoniai – sėkmingai veisiami. Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų. Susipažinti su Jūros gamta, pamatyti jūrinių paukščių, moliuskų kriauklių kolekcijas, ekspoziciją apie plėšrius ir pavojingus jūrų žinduolius, gyvybės vystymąsi jūroje rekonstruotame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume. Gyvosios ir negyvosios gamtos suliejimas į vientisą ekspozicija visumą, šiuolaikinės ekspozicijų rengimo technologijos, kuriant povandeninę koralinio rifo iliuziją – tai tik keletas naujovių, kurias lankytojai pamatys atvykę į Jūrų muziejų.pamatykLietuvoje.ltLietuvos Jūrų muziejustext/html2dLietuvos etnografijos muziejusKai interjerų ekspozicijos uždarytos, muziejus lankomas kaip parkas: I - VII 18.00 - 20.00 (05 01 – 09 30), I – VII 10.00 - 16.00 (10 16 – 03 31), I-VII 10.00 -17.00 (04 01 – 04 30)Lietuvos etnografijos muziejus – tai muziejus po atviru dangumi, įkurtas 1966 m. sausio 1 d. (lankytojams atidarytas 1974 m. birželio 21 d.) Rumšiškėse, prie Pravienos upelio žiočių, Kauno marių pakrantėje. Tai vienas didžiausių (194 ha) ir daugiausiai eksponatų (91 420) turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi.pamatykLietuvoje.ltLietuvos etnografijos muziejustext/html2dLietuvos švietimo istorijos muziejusŠeštadienis - nedarbo diena.Lietuvos švietimo istorijos muziejus įkurtas 1922 m., Kaune. Jo įkūrimo iniciatoriumi ir ilgamečiu vadovu buvo žymus pedagogas, vadovėlių autorius, visuomenės veikėjas Vincas Ruzgas (1890–1972). Muziejuje įkurtas memorialinis V. Ruzgo kambarys. II-ojo pasaulinio karo metais muziejus buvo uždarytas. 1958 m. muziejus pavadinamas Respublikiniu pedagoginiu muziejumi, o jo eksponatai vėl tampa prieinami lankytojams. 2002 m. muziejus pervadintas Kauno apskrities pedagoginiu muziejumi, o nuo 2010 m. Lietuvos švietimo istorijos muziejumi. Per visus savo gyvavimo metus muziejus net 9 kartus keitė patalpas ir pastaruoju metu gyvuoja buvusios profesinės mokyklos patalpose. Muziejus sukaupęs daugiau nei 50 tūkstančių eksponatų, kurių dalis eksponuojama ekspozicijose. Muziejuje įkurta veiksmo ekspozicija - PASAKYTA PARAŠYTA, kurioje galite mesti įššūkius, įveikti užduotis, mokytis ir atrasti. Vaikams ir jaunimui yra siūlomi edukaciniai užsiėmimai, periodiškai rengiamos parodos, vyksta įvairūs renginiai. Maloniai kviečiame atvykti!pamatykLietuvoje.ltLietuvos švietimo istorijos muziejustext/html2dLietuvos teatro, muzikos ir kino muziejusTeatro muziejus įkurtas 1926 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete, B. Sruogos ir V. Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva. 1936 m. buvo perkeltas į Valstybės teatrą (vadovu paskirtas šio teatro aktorius Stasys Pilka). Karo metais muziejaus eksponatai buvo išblaškyti. Tik 1946 m. įkurta Lietuvos teatro draugija susirūpino muziejaus eksponatų likimu. Atkuriamieji darbai tęsėsi iki 1957-ųjų. Nuo tada veikė Lietuvos teatro draugijos (Aktorių namų) muziejaus skyrius (organizavo pedagogas Stasys Sabalis, vėliau vadovavimą perėmė filologė Gražina Aleksienė). 1964 m. šis skyrius, pavadintas Teatro ir muzikos muziejumi, buvo perduotas Lietuvos dailės muziejaus žinion. Jis veikė iki 1992 m. buvusiose Umiastovskių rūmų patalpose, Trakų g. 2, kur 1965 m. buvo surengta pirmoji paroda. 1992 m. Lietuvos dailės muziejaus padalinys tapo atskiru Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi (vadovas - muzikologas dr. doc. Jonas Bruveris, nuo 1997 m. - teatrologas dr. doc. Aleksandras Guobys, nuo 2002 m. - Regina Lopienė). 1996 m. muziejus persikėlė į rekonstruotus Mažuosius Radvilų rūmus Vilniuje.pamatykLietuvoje.ltLietuvos teatro, muzikos ir kino muziejustext/html2dMaironio lietuvių literatūros muziejusMaironio lietuvių literatūros muziejus įsteigtas 1936 m. poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) namuose. Rūmus XVIII a. pastatė Kauno teismo seniūnas Simonas Sirutis. Tai vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus rūmai pastatyti sujungiant tris gotikinius mūrinius namus, apgadintus gaisro. Gotikiniai XV–XVI a. rūsiai yra vieni seniausių Kaune, kurie puikiai išsilaikę iki šiol. Vėliau juose buvo įkurta karo ligoninė, per 1863 m. sukilimą veikė karo lauko teismas, rūsiai buvo paversti kalėjimu. Maironis nusipirko 1909 m. įsikūrė aštuoniuose antro aukšto kambariuose. Kartu su Maironiu gyveno jo sesuo Marcelė Mačiulytė. Pravėrus Maironio buto duris, suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute. Šiuose namuose Poetas gyveno iki mirties.pamatykLietuvoje.ltMaironio lietuvių literatūros muziejustext/html2dŠiaulių "Aušros" muziejusLietuvos muziejininkystės patriarcho Pelikso Bugailiškio iniciatyva 1923 m. įsteigtas muziejus buvo pavadintas pirmojo lietuviško laikraščio – "Aušros" – vardu. Šiandien "Aušros" muziejus yra vienas iš didžiausių ir aktyviausių Lietuvos muziejų, kaupiantis, saugantis, populiarinantis istorijos, meno, technikos paveldą, padedantis pažinti praeitį, suvokti dabartį ir kurti ateitį. Muziejus vienija net devynis struktūrinius padalinius – Chaimo Frenkelio vilą, Fotografijos muziejų, Žaliūkių malūnininko sodybą, Dviračių, Radijo ir televizijos muziejus, ŠAM Edukacijos centrą, Venclauskių namus, Senąją miesto gaisrinę. Ekspozicijos, atspindinčios gausius muziejaus rinkinius, atraktyvi edukacinė veikla, turiningi renginiai ir šventės gali patenkinti išrankiausio lankytojo poreikius.pamatykLietuvoje.ltŠiaulių "Aušros" muziejustext/html2dTrakų istorijos muziejaus sakralinio meno ekspozicijaSakralinio meno ekspozicija įrengta buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje (Trakų Pusiasalio pilies teritorijoje). Čia eksponuojami liturginiai indai, drabužiai, altoriaus reikmenys, religinio siužeto dailės kūriniai. Koplyčios interjeras, labai nukentėjęs po vienuolyno uždarymo (1863 m.), baigtas restauruoti 2004 metais. Koplyčioje restauruoti sieniniai altoriai, langus puošia vitražai su šv. Dominyko ir šv. Jono Nepamuko figūromis. Po koplyčia restauruotas rūsys, kur eksponuojami liturginiai reikmenys. Koplyčioje jau seniai neaukojamos šv. Mišios, tačiau muziejaus dėka šiam kultūros ir istorijos paminklui sugrąžinta sakralinė dvasia.pamatykLietuvoje.ltTrakų istorijos muziejaus sakralinio meno ekspozicijatext/html2dTrakų salos pilies ekspozicijaTrakų Salos pilies centriniuose rūmuose nuo 1962 metų veikia Trakų istorijos muziejaus ekspozicija, kurioje atsispindi Trakų miesto, pilių ir Trakų žemės istorija. Trakų Salos pilies vakariniuose kazematuose nuo 1992 metų veikia 16 ekspozicijos salių, kuriose eksponuojami muziejaus taikomosios dailės rinkiniai: baldai, pypkės, spaudai, laikrodžiai, porceliano bei stiklo dirbiniai, medžioklės trofėjai.pamatykLietuvoje.ltTrakų salos pilies ekspozicijatext/html2dS. Šapšalo karaimų tautos muziejus1967 metais buvo įrengta Karaimų etnografinė paroda. 1997 metais ši ekspozicija atnaujinta. Pastaroji supažindina su karaimų tautos istorija, buitimi bei papročiais ir yra vienintelis tautos, kuri prieš 600 metų iš Krymo atsikraustė į Lietuvą, pažinimo atspindys. Karaimai - mažiausia Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta. Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų kipčiakų grupei. Lietuvoje karaimų kalba tebėra gyva ir vartojama tiek buityje, tiek apeigose bei liturgijoje. XIV a. pab. Vytautas, tęsdamas žemių užkariavimo politiką, pasiekė Krymo pusiasalį. Po pergalės mūšyje su Aukso orda jis atkėlė į Lietuvą 383 karaimų šeimas. Jos buvo apgyvendintos Trakuose, šiaurvakarinėje miesto dalyje. Vėliau karaimų gyvenvietės įsikūrė ir šiaurės Lietuvoje. Trakuose dalis karaimų ėjo pilių sargybą, kita dalis vertėsi žemdirbyste, prekyba ir amatais. Tuo metu Trakai buvo įvairiatautis miestas, kurio teritorija buvo padalinta pagal tautinius ir religinius bruožus. Svarbią reikšmę karaimams turėjo Kazimiero Jogailaičio 1441 m. suteikta Magdeburgo teisė. Remiantis šia privilegija, karaimams vadovavo renkamas vaitas, pavaldus pačiam valdovui ar jo teismui. Nuo 1850 m. Lietuvos karaimai buvo pavaldūs Krymo karaimų dvasinei valdybai. 1863 m. caro įsaku numatyta įsteigti vakarinėms Rusijos gubernijoms antrą dvasinę valdybą su atskiru dvasiniu vadovu. Tokia valdyba pradėjo veikti Trakuose 1869 m., vadovaujama hachano - dvasinio ir pasaulietinio vadovo - Boguslavo Kaplanovskio (1806-1898). Po pirmojo Pasaulinio karo Vilniaus ir Trakų karaimų atstovai, susirūpinę savo tautinėmis ir religinėmis problemomis, nusprendė konsoliduotis su Galičo ir Lucko bendruomenėmis.1927 metų rudenį Trakuose įvykęs pirmasis Lenkijos karaimų suvažiavimas dvasiniu vadovu išrinko Seraja Šapšalą (1873-1961), plačiai žinomą karaimų visuomenės veikėją, mokslininką orientalistą, tuo metu gyvenusį Stambule. Tapęs hachanu, įšventinimo iškilmės įvyko 1928 metais Vilniuje, S.Šapšalas pradėjo kaupti karaimų ir jiems artimų tautų dvasinės ir materialinės kultūros paminklus, ketindamas įkurti muziejų. 1938 m. Lenkijos vyriausybė karaimų muziejaus statybai Trakuose asignavo 33 tūkst. zlotų. Vadovaujant architektui J.Borovskiui, pradėta muziejaus statyba, kurioje aktyviai dalyvavo ir patys karaimai. 1938 m. liepos mėn. 6 d. įvyko kertinio akmens pašventinimo iškilmės, kuriose dalyvavo valdžios ir visuomenės atstovai iš Vilniaus ir Trakų. 1939 m. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas nutraukė statybos darbus. Visa kolekcija liko S. Šapšalo bute, Vilniuje ir kaip karaimų muziejus veikė iki 1951 metų pradžios. 1951 m. muziejus panaikintas, o eksponatai perduoti Lietuvos mokslų akademijai bei Lietuvos nacionaliniam muziejui. Panaikinus karaimų muziejų, S.Šapšalas dirbo Lietuvos Mokslų akademijos istorijos institute. Mirė 1961 metais, palaidotas Vilniuje Liepkalnio karaimų kapinėse. 1967 metais buvo atidaryta pirmoji Trakų istorijos muziejaus karaimų etnografinė paroda, kurios pagrindą sudarė S.Šapšalo sukaupta kolekcija.pamatykLietuvoje.ltS. Šapšalo karaimų tautos muziejustext/html2dMedininkų pilisMedininkų pilį sudaro 4 bokštai, 1,8 – 1,9 m storio ir iki 15 m aukščio sienos ir gynybiniai grioviai. Pagrindinis bokštas donžonas yra apie 30 m aukščio. Manoma, tvirtovė buvo pastatyta XIV a. pirmoje pusėje, valdant Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341). Pilis buvo vienas iš punktų, gynęs Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi nuo Kryžiuočių ir Livonijos ordinų agresijos, galimo antpuolio iš rytų. Pirmą kartą pilis istoriniuose šaltiniuose paminėta tik 1387 m. Kryžiuočių ordino žvalgų kelių aprašymuose. Kryžiuočių ordinio pajėgos kartu su būsimuoju Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu, Jogailos broliu Švitrigaila, 1402 m. apgulė pilį. Manoma, tvirtovė labai nenukentėjo, kadangi nebuvo užimta. Po apgulties Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas neapleido pilies, joje ne kartą lankėsi. Po Vytauto Didžiojo valdymo pilies reikšmė tolydžio menko. XV–XVI a. sandūroje ją nuniokojo gaisras, po kurio tvirtovė neatsigavo – iš jos liko tik griuvėsiai. Pilis buvo atiduota valdyti kunigaikščiui Vosyliui Žilinskui. Pilimi ne tik visiškai nesirūpinta (iki XX a. pr. jos teritorijoje stūksojo medinis dvarelis su ūkiniais pastatais, vyko paprastas gyvenimas), bet ir toliau niokota 1655 m. ,,tvano" laikotarpiu, 1812 m. iš Rusijos besitraukiančios Napoleono armijos karių, Pirmojo ir Antrojo Pasaulinio karo metais. Susidomėjimas pilies praeitimi išaugo tik XIX a. Tuometiniai romantikai V. Sirokomlė, T. Narbutas kūrė romantines istorijas apie Medininkų pilį. Tai davė vaisių – tarpukariu prasidėjo konservaciniai pilies apsaugojimo darbai, tačiau juos nutraukė Antrasis Pasaulinis karas. Pokaryje Medininkų pilis periodiškai konservuota ir restauruota, atlikti archeologiniai ir architektūriniai tyrimai. Su Lietuvos valstybingumo atkūrimu prasidėjo naujas Medininkų pilies gyvenimo etapas. 1993 m. liepos 6 d., minint Mindaugo karūnavimo 740-ąsias metines buvo įmūrytas pirmas atstatomo bokšto akmuo, pradėti donžono atstatymo darbai, kurį palaikė Lietuvos Respublikos prezidentai Algirdas Mykolas Brazauskas (1995 m.), Valdas Adamkus (2002 m.), Amerikos Lietuvių Inžinierių ir Architektų Sąjunga (ALIAS), įvairūs architektai, archeologai, istorikai, paveldosaugininkai ir kiti specialistai. 2004 m. Medininkų pilis vėl atiteko Trakų Istorijos muziejui (kuriam priklausė ir 1967–1973 m.), per 2010–2012 m. pilis toliau restauruota ir pritaikyta muziejinei paskirčiai.pamatykLietuvoje.ltMedininkų pilistext/html2dValstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Holokausto ekpozicijaDėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų muziejuje prašome susisiekti iš anksto el. p. muziejus@jmuseum.lt arba tel. +37052620730Holokausto ekspozicija pasakoja apie kažkada gausios Lietuvos tautinės mažumos kultūrą ir istoriją – žydų kelią nuo jų atvykimo į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę iki tragiškos žūties XX a. viduryje. "Litvakų civilizacija" – dingęs pasaulis, liudijęs Vilnių kažkada buvus Lietuvos Jeruzale, o litvakus gyvenus beveik kiekviename kaime, miestelyje ar mieste. Ši tauta, davusi Lietuvai ir pasauliui peizažistą Isaaką Levitaną, smuikininką Jašą Heifecą, dailininką Chaimą Sutiną, skulptorių Žaką Lipšicą, vaikų gydytoją Cemachą Šabadą, daktaro Aiskaudą prototipą, Antrojo pasaulinio karo metais neteko apie 94 proc. savo žmonių, o Lietuva – lygiai tiek pat savo piliečių. 1941 m. birželio 22 d., kai į Lietuvos teritoriją įžengė nacistinės Vokietijos kariuomenė, šalyje gyveno apie 240 tūkstančių žydų. Karui pasibaigus jų liko maždaug 10 tūkstančių. Apie 94 proc. Lietuvos žydų atgulė Paneriuose, netoli Vilniaus, Kauno IX forte ar duobėse netoli gimtųjų namų – miške ar žydų kapinėse. Dažną kartą jie buvo nužudyti savo kaimynų, kartais – suolo draugo, bendradarbio, paciento... Pirmasis Holokausto Lietuvoje etapas truko 1941 m. vasarą–rudenį, kai Lietuvos provincijoje buvo nužudyta apie 77 tūkstančius žydų, stipriai sumažėjo jų skaičius didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose. Nuo 1941 m. rudens prasidėjo getų laikotarpis, kai minėtuose miestuose ėmė veikti getai. Čia gyvenantys žydai buvo naikinami palaipsniui. 1944 m. vasarą traukdamiesi iš Lietuvos vokiečiai kartu su savimi išsivežė paskutinius getuose gyvenusius žydus, kurių dauguma žuvo Vokietijoje, Estijoje, Lenkijoje veikusiose koncentracijos stovyklose. Lietuvoje liko saujelė išsigelbėjusių, kurie išgyveno slėpdamiesi getų rūsiuose ar padedami Lietuvos žmonių, rizikavusių savo gyvybe, tačiau ištiesusių pagalbos ranką persekiojamiesiems. Vienas parodos tikslų ir didelių troškimų – pasiekti Lietuvos jaunąją kartą, atverti duris diskusijai, bendravimui, bendradarbiavimui. Kas yra Holokaustas? Ar galima prisiliesti prie skausmo, iškentėto prieš daug metų? Ką reiškė būti žydu 1941–1944 metais? Tai skaudūs, iššūkį metantys klausimai, kuriuos viliamės aptarti parodoje.pamatykLietuvoje.ltValstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Holokausto ekpozicijatext/html2dValstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centrasDėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų muziejuje prašome susisiekti iš anksto el. p. muziejus@jmuseum.lt arba tel. +37068986191LDK žydų bendruomenė nuo seniausių laikų buvo savita ir skirtinga nei kitų šalių žydų bendruomenės. LDK žydai turėjo senas šaknis ir labai gilias religines tradicijas, Lietuvoje veikė garsios religinės mokyklos - ješyvos, iš Lietuvos kilo daug žymių, rabinų, kantorių, Talmudo žinovų. Lietuvoje žydų bendruomenė, palyginti su kitomis, buvo konservatyvesnė ir atsparesnė naujovėms. LDK kultūrinėje erdvėje iškilių vietinių religinių autoritetų ir socialinių sąlygų įtakoje susiformavo savita Lietuvos žydų pasaulėjauta, pasižymėjusi religinio imperatyvo ir racionalaus mąstymo sinteze, savitas žydų mentaliteto tipas, dėl kurio Lietuvos žydai ilgainiui imti vadinti litvakais. Pats žymiausias religinis autoritetas, nulėmęs religinį - kultūrinį Lietuvos žydų bendruomenės savitumą, buvo XVIIIa. išminčius Vilniaus Gaonas. Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomon Zalmano, didžiausio XVIII a. išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas išgarsino Vilnių kaip Lietuvos Jeruzalę. Jo galingas intelektas ir erudicija lėmė, kad Vilnius tapo dvasiniu žydų centru, garsėjusiu visame pasaulyje. Kaip XXa. pradžioje yra rašęs Jokūbas S.Reizinas: "pabaigus Talmudą, mažai kas tarp žydų literatūros mokovų pranoko ar nors prilygo Vilniaus Elijui". Vilniaus Gaono Elijahu ben Solomon Zalmano autoritetas pasaulyje toks didelis, kad neatsirastų religingo praktikuojančio žydo, kuris nežinotų, kas yra "Vilna Gaon", "Elijah Gaon" arba Ha-GRA (akronimas nuo Ha Gaon Rabbi Eliyahu). Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus yra respublikinė biudžetinė įstaiga, kaupianti, sauganti, tirianti, restauruojanti ir eksponuojanti Lietuvos žydų istorinį, materialinį ir dvasinį paveldą, tradicinio ir šiuolaikinio žydų meno objektus, su Holokaustu susietus dokumentus ir daiktus. Muziejus kaip žydų kultūrą ir tradicijas puoselėjanti institucija Lietuvoje turi senas tradicijas. Pirmąjį tokį muziejų Žydų senovės mėgėjų draugija įkūrė Vilniuje 1913 m. Dabartinio muziejaus steigėja yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 1991 m. į atkurtąjį Lietuvos Valstybinį žydų muziejų buvo gražinta dauguma eksponatų. Tais pačiais metais Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejus padovanojo išlikusius Kauno žydų istorijos ir etnografijos draugijos eksponatus. Šie eksponatai ir sudarė muziejaus rinkinių pagrindą. 1997 m., minint Vilniaus Gaono 200-ąsias mirties metines, muziejus buvo pavadintas Vilniaus Gaono vardu.pamatykLietuvoje.ltValstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centrastext/html2dPanerių memorialasDėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų muziejuje prašome susisiekti iš anksto el. p. muziejus@jmuseum.lt arba tel. +37066289575Paminklas masinių žudynių vietoje nužudytiems žydams atminti buvo pastatytas 1945 m., Holokaustą išgyvenusių žydų pastangomis. 1952 m. jis buvo nugriautas. 1960 m. masinių žudynių vietoje buvo įkurtas Panerių memorialinis muziejus kaip Vilniaus kraštotyros muziejaus filialas. 1985 m. buvo pastatytas naujas muziejaus pastatas ir atnaujinta ekspozicija. Teritorija buvo sutvarkyta pagal architekto Jaunučio Makariūno projektą – išasfaltuoti takeliai, sutvirtintos duobės, pastatyti atminimo akmenys su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis. Žydų bendruomenė kartu su Vilniaus komitetu Izraelyje 1991 m. birželio mėn. atidengė Paneriuose nužudytiems žydams paminklą su užrašais jidiš, hebrajų ir lietuvių kalbomis. Tais pačiais metais Panerių memorialinis muziejus buvo perduotas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus žiniai. 2009 m. minint 50 metų muziejaus įkūrimo sukaktį, dalis ekspozicijos buvo atnaujinta. Eksponuojama dokumentinė medžiaga – nacių valdžios išleisti įsakymai ir įvairūs dokumentai, asmeniniai nužudytųjų daiktai, vaikų daiktai, rasti Panerių duobėse, sietas, naudotas sudegintųjų pelenams sijoti, ieškant aukso, kablys, kuriuo lavonai buvo traukiami iš duobių, grandinės, kuriomis buvo sukaustyti lavonus deginę kaliniai; taip pat – pabėgimo organizatoriaus Jurijaus Farberio drabužiai, archeologiniai radiniai, rasti Paneriuose 1964 m., 1973 m., 2004 m. Unikalus eksponatas yra kopėčios-trapas, kuris buvo naudotas nuo 1943 m. rudens, kai naciai slėpdami savo nusikaltimų pėdsakus sudarė specialią 80 Vilniaus geto kalinių ir kelių karo belaisvių brigadą. Jie atkasinėjo sušaudytųjų kūnus ir kopėčių-trapo pagalba juos mesdavo į milžiniškus laužus.pamatykLietuvoje.ltPanerių memorialastext/html2dSamuelio Bako muziejusNeseniai Vilniuje atidarytą garsaus litvakų dailininko Samuelio Bako muziejų vos per du mėnesius aplankė pusantro tūkstančio vilniečių ir miesto svečių. Muziejuje, įsikūrusiame dailininko gimtajame mieste, eksponuojama keliasdešimt S. Bako tapybos darbų, kuriuos jis padovanojo Lietuvai. Pasak muziejaus vadovės Ievos Šadzevičienės, gausūs lankytojų srautai rodo augantį susidomėjimą "nepatogiu" Lietuvos istorijos laikotarpiu ir siekiu jį sąmoningai suvokti. Samuelis Bakas – unikalus tapytojas, kūriniuose ne tik perteikiantis asmeninius išgyvenimus, bet ir keliantis bendražmogiškus pasaulio trapumo, žmogaus prigimties daugialypiškumo klausimus, aktualius šiuolaikiniam lankytojui.pamatykLietuvoje.ltSamuelio Bako muziejustext/html2dŽemaičių muziejus "Alka"Muziejus įkurtas 1932 m. Žemaičių senovės mėgėjų draugijos ALKA. Šiuo metu tai garsus Žemaitijos muziejus, sukaupęs per 102 tūkst. eksponatų. Muziejuje eksponuojami pasaulinio garso dailininkų paveikslai – L. Kranacho, A. Karačio, F.K. Fabro, J.B. Lampio ir kt., taip pat lietuvių tapytojų – P. Smuglevičiaus, V. Slendzinskio, K. Rusecko, M. Kuliešos, J. Oleškevičiaus, A. Valeškos, T. Valiaus, V. Valiaus, J. Bagdono, J. Vienožinskio, A. Galdiko originalūs darbai. Be vaizduojamosios dailės, saugomi taikomosios dailės eksponatai, kaip renesanso, baroko, klasicizmo stiliaus baldai, XVIII–XIX a. gobelenai, vertingi senieji spaudiniai, fotografijos, archeologiniai radiniai iš akmens, geležies amžiaus stovyklų, gyvenviečių ir kapinynų. Gausus etnografijos paveldas – tai žemdirbystės, amatų, buities daiktai, iš kurių ypač originalios kultuvių, lazdų, prieverpstėlių, rankšluostinių bei senųjų žemaičių audinių kolekcijos. Išskirtinę vietą užima kalvystės meno dirbiniai – antkapiniai kryžiai ir koplytėlių viršūnės (saulutės). Surinkta ypač vertinga senoji medinių skulptūrų kolekcija. Muziejuje taip pat vyksta edukaciniai užsiėmimai, rengiamos parodos iš muziejaus fondų rinkinių, organizuojamos popietės, koncertai, kiti renginiai, skirti valstybinių ir iškilių žmonių sukakčių paminėjimui.pamatykLietuvoje.ltŽemaičių muziejus "Alka"text/html2dKernavės archeologinės vietovės muziejusAplankę Kernavės archeologinės vietovės muziejaus ekspoziciją susipažinsite su UNESCO Pasaulio paveldo objektu – Kernavės archeologine vietove, archeologų darbu ir nuo 1979 metų vykdomų kasmetinių archeologinių tyrimų medžiaga. Kernavė, kaip knyga, kurioje neišplėštas nei vienas puslapis. Ekspozicijos tikslas – sudominti lankytoją perskaityti šią knygą nuo pradžios iki pabaigos.pamatykLietuvoje.ltKernavės archeologinės vietovės muziejustext/html2dPaskutinį mėnesio sekmadienį - muziejų lankymas NEMOKAMASpamatykLietuvoje.ltPaskutinį mėnesio sekmadienį - muziejų lankymas NEMOKAMAStext/html232