Gariūnų tiltas - maršruto pradžiapamatykLietuvoje.lt2dAkmuo "Dubokas"pamatykLietuvoje.lt2dAkmuo "Dvylas"pamatykLietuvoje.lt2dValų "Prakeiktų vestuvių" akmenyspamatykLietuvoje.lt2dAkmuo "Raudonikis"pamatykLietuvoje.lt2dSaidės rėvaRėva – tai seklus, akmeningas, sraunus upės ruožas (upės slenkstis).Saidės rėva – viena iš pačių didžiausių Neryje. Praeitame amžiuje, kai klestėjo sielininkystė, tarp Neries sielininkų gyvavo posakis: "Jei Saidžius praplauksi – toliau keliausi", – nes kitos upės rėvos buvo lengviau praplaukiamos. Nuo Saidės žiočių pažvelgę dešinėn, Neryje, šalia nedidelės salelėspamatysite kunkuliuojantį vandenį: ten slepiasi akmuo Raudonikis. Už jo užsikabinusį sielį tekdavo išardyti, nes nustumti jau būdavo neįmanoma.pamatykLietuvoje.ltSaidės rėvatext/html2dStirnių piliakalnisStirnių piliakalnis archeologų kol kas netirtas, bet iš jo gynybinių įtvirtinimų sprendžiama, kad jis įrengtas prieš 1,5 tūkst. metų. Labai įdomi Stirnių piliakalnio atradimo istorija.Ilgą laiką piliakalnį nuo praeivių akių slėpė medžiai. Tik 1995 m. išaiškinta, kad ši įspūdinga kalva – piliakalnis. Tuomet Saidės upelio pakrantes tyrinėjo gamtininkas Ričardas Kazlauskas. Kalno šlaite jis pastebėjo įspūdingą akmenį, kuris jam pasirodė primenantis dubenuotą akmenį – senovės aukurą. Beieškant aukurą naudojusių žmonių gyvenamos vietos ir buvo surastas iki šiol nežinomas piliakalnis. Archeologai, apžiūrėję akmenį, nustatė, kad įdubos ant akmens yra natūralios, nepanašios į aukurų dubenis. Tačiau buvo pastebėta, kad šventvietę primenanti vieta yra prie upelio esančioje pievelėje, tarp senųjų ąžuolų. Čia esantys akmenys išsidėstę ratu. Ar iš tiesų čia buvo piliakalnyje gyvenusių žmonių šventietė, galbūt patvirtins būsime archeologiniai tyrimai. Dar prieš patvirtinant čia esant piliakalnį, gretimų kaimų žmonės pasakojo, kad ant šio kalno, tais laikais, kai Trakai buvo Lietuvos sostinė, buvusi pilis.Stirnių piliakalnis archeologų kol kas netirtas, bet iš jo gynybinių įtvirtinimų sprendžiama, kad jis įrengtas prieš 1,5 tūkst. metų. Piliakalniui parinkta gamtinių kliūčių gerai apsaugota vieta. Aukštumos kyšulį iš šiaurės saugo Neries upės, iš pietų – Saidės upelio vandenys, taip pat statūs ir aukšti jo krantų šlaitai. Siekdami labiau įtvirtinti pilies vietą, kalvos viršutinę dalį statytojai nukasė, taip dirbtinai pastatindami šlaitus. Lėkštesniame šiaurvakariniame aukštumos kyšulio gale buvo suplūktas gynybinis pylimas, o šlaito viršutinėje dalyje įrengta terasa. Šlaite dar buvo iškasti du gynybiniai grioviai, tarp jų supiltas antras gynybinis pylimas. Silpniausiai gamtos apsaugota buvo pietrytinė piliakalnio pusė, kur iškyšulys susisiekė su aukštuma. Piliavietė šioje vietoje nuo aukštumos buvo atskirta perkasa, pastatinus piliakalnio šlaitą ir įrengus unikalią keturių gynybinių pylimų ir griovių gynybinę sistemą. Pylimams panaudotos ne tik iš griovių iškastos žemės, bet ir dideli, iki 1,2 m.pamatykLietuvoje.ltStirnių piliakalnistext/html2dSaidės ir Neries santakaSaidės ir Neries santaka – ypatingai graži vieta! Vienintelė tokia visame Neries regioniniame parke. Nesuskaičiuojama gausybė akmenų, tyras upelio vanduo, kaskadomis srūvantis į Nerį, šalia didžiojoje upėje ošianti rėva – vieta, kurioje dažnas skuba fotografuoti. Saidės upelio ilgis tik 5 km, o Neries regioniniam parkui priklauso tik šio upelio žemupys. Saide, kaip ir Bražuole, į Nerį nuteka didžiojo Trakų ežeryno vandens perteklius. Upelį gaivina jo stačiuose šlaituose ištrykštantys šaltiniai. Siekiant išsaugoti unikalų sraunų Saidės upelį, jo vagoje esančius riedulius, siaurą stačiašlaitį kanjoną bei puikiąją santaką su Nerimi, įsteigtas Saidės hidrografinis draustinis.pamatykLietuvoje.ltSaidės ir Neries santakatext/html2dSaidžiukų šaltinisYpatingai vandeningasšaltinis išteka stačiame dešiniajame Neries krante beveik tiksliai kitapus Saidės upelio žiočių. Jis prie pat Neries, iki upės jis garma gal tik apie 10 metrų. Nuorodos nėra įrengtos.pamatykLietuvoje.ltSaidžiukų šaltinistext/html2d Akmuo "Bulius"pamatykLietuvoje.lt2dSaidžių šaltinisSaidžių šaltinis trykšta greta Saidžių kaimo, Neries upės slėnio kairiojo šlaito papėdėje, Lentvario girininkijos 64 kvartale. Šaltinis išteka didelio sufozinio cirko pakraštyje. Aukščio skirtumas tarp Saidžių šaltinio ir Neries upės lygio sudaro 1,3-1,5 m. Nuo šlaito papėdės, kur išteka šaltinis, iki Neries upės yra 19 metrų atstumas. Šaltinio debitas – 3,33 litro per sekundę arba 287,45 kub. m. per parą. Vanduo švarus, vidutinio kietumo, lyginant su geriamojo vandens kokybės standartais, turi maždaug 2 kartus daugiau geležies.pamatykLietuvoje.ltSaidžių šaltinistext/html2dPopų Vingelių pilkapynaspamatykLietuvoje.lt2d Akmuo "Sargelis"pamatykLietuvoje.lt2dNaujosios Rėvos piliakalnisNaujosios Rėvos piliakalnyje žmonės, siekdami apsiginti nuo priešų, apsigyveno II tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnis įrengtas aukštame Neries pakrantės iškyšulyje. Iš pietų jį juosia Neris, o iš rytų ir vakarų – dvi šaltiniuotos daubos. Išlikusi piliakalnio aikštelė nuo greta esančių aukštumų atskirta 6 m gylio grioviu ir kūgio formos pylimu. Nusileidus nuo piliakalnio, terasoje prie Neries, archeologai yra aptikę senovės gyvenvietės liekanų. Aplinkiniai žmonės pasakoja, kad šiame kalne yra nuskendusi bažnyčia. Žmonės esą rasdavo ant kalno šlaitų ratu išmintus takus ir matydavo tais takais einančias procesijas, girdėdavo iš po žemių sklindantį varpų skambesį. Nuo piliakalnio atsiveria nepakartojamas Sviliškių kraštovaizdžio draustinio vaizdas.pamatykLietuvoje.ltNaujosios Rėvos piliakalnistext/html2d Akmenys "Trys broliai"pamatykLietuvoje.lt2dMikališkių skardžio regyklapamatykLietuvoje.ltMikališkių skardžio regyklatext/html2dKiaulės rėvaRėva, kurią remiantis K. Tiškevičiumi ir Č. Kudaba, galime pavadinti Kiaulės vardu, prasideda ties upės posūkiu, kiek žemiau Naujosios Rėvos piliakalnio. Upė čia nepaprastai srauni - net iki 10,6 km/h. Plaukiant tėkmėje susidaro didelės bangos, kurios gerokai pasupa praplaukiančiųjų valtį! Kiaulės rėvos ilgis apie 670 metrų. Dešiniajame upė krante atsiveria Mikališkių skardis. Nuolat jį ardydama, Neris išplautas nuogulas kloja arčiau kairiojo kranto, taip susidarydama dvi kiek žemiau upės vagoje esančios salas. Kiaulės Rėva baigiasi prie didelio puošnaus medinio pastato dešiniajame Neries krante.pamatykLietuvoje.ltKiaulės rėvatext/html2dPaneriškių skardžio regyklaNuo kairiajame Neries krante ties Paneriškių kaimu esančio skardžio atsiverianti panorama – viena įspūdingiausių Lietuvoje. Iš čia galima apžvelgti miškingą Neries slėnį, upės vagoje besiformuojančias salas ir seklumas. O plaukiant Nerimi atrodo, lyg atsiremtum į stačią smėlio sieną! Paneriškių skardžio aukštis – apie 70 m, ilgis palei upės vagą – apie 500 m. Šis skardis išskirtinis dar ir tuo, jog čia taip pat gausu retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų. Čia auga kalninė arnika, tamsialapis skiautalūpis, smėlinis eraičinas ir kt.pamatykLietuvoje.ltPaneriškių skardžio regyklatext/html2d"Platusis" akmuopamatykLietuvoje.lt2dAkmuo "Piemuo"pamatykLietuvoje.lt2dAkmuo "Šventas"pamatykLietuvoje.lt2dPoilsiavietė Šiurmonių kaimePoilsiavietė yra Neries pakrantėje, pavėsinėje telpa 8 žmonės. Poilsiavietė pasiekiame automobiliu, yra įrengta laužavietė, atsiveria puiki Neries slėnio panorama, šalia yra didelė sala.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė Šiurmonių kaimetext/html2dAusiutiškių konglomeratasAusiutiškių konglomeratas – gamtos sukurta moderniojo meno skulptūra. Nors jis panašus į akmenį, tačiau nėra toks kietas. Geologų teigimu, konglomeratas (lot. conglomeratus – sukauptas, surinktas) – tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs įvairiagrūdis smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Ausiutiškių konglomeratas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Šios skulptūros aukštis – virš 2 metrų, apimtis – net 12 metrų. Pamatyti Neries slėnyje tūkstančius metų gulintį konglomeratą tikrai verta, nes tai yra vienas iš 6 Lietuvoje valstybės saugomų konglomeratų ir turbūt pats netikėčiausias Neries regioninio parko negyvosios gamtos objektas. Be to, keliaudami iki jo galėsite grožėtis nuostabiu upės slėnio vaizdu bei eiti saugiai ir patogiai parko direkcijos įrengtais laiptais.pamatykLietuvoje.ltAusiutiškių konglomeratastext/html2dAkmuo "Karvutė"pamatykLietuvoje.lt2dPeklynės kalnasPeklynė - legendomis apipintas kairysis Neries šlaitas netoli Gulaičių kaimo. Per 30 m aukščio šlaitas šioje vietoje išgraužtas griovų ir raguvų, todėl tarp jų likę šlaito ragai atrodo kaip kalvos. Kalvų įspūdį sustiprina ir suapvalėjusios ragų viršūnės dėl nubirusio paviršių sudarančio smulkaus smėlio. Griovos ir raguvos yra pakankamai senos. Jų susidarymas sietinas su šiose apylinkėse telkšojusių prieledyninių ežerų drenažu, kuris periodiškai vyko žemėjant Neries proupės vandens lygiui dėl intensyvaus ledyno tirpimo. Peklynės kalno apylinkėse (ties Karagėliškėmis) 1812 m. birželio 30 d. per Nerį kėlėsi Napoleono kariuomenės dalis (III prancūzų kariuomenės korpusas, vadovaujamas Mišelio Nėjaus). Šis korpusas iš Kauno žygiavo Neries pakrantėmis ir turėjo išvalyti ir apsaugoti nuo rusų kairįjį Neries krantą. Persikėlę per upę, kareiviai patraukė toliau per Sudervę, Maišiagalą, Giedraičius Vitebsko link.pamatykLietuvoje.ltPeklynės kalnastext/html2dVelniakampio skardis1857 m. Nerimi plaukęs grafas K. Tiškevičius aprašė dešiniojo Neries kranto kalną, kur velniai sau kampą išsirinkę. Žmonės jį Velniakampiu (Djabli-kat) vadina. Pasakojama, kad ant šio kalno raganos puotas keldavusios... Velniakampio skardžio aukštis - 80 m. Šį skardį vietos žmonės iki šiol dar vadina vadina Pliku kalnu (Lysa Gura), todėl manoma, kad anksčiau medžių ant jo nebuvo. Užlipti į jį galima keliaujant Karmazinų pažintiniu pėsčiųjų taku. Nuo skardžio viršaus atsiveria nuostabi Neries slėnio panorama.pamatykLietuvoje.ltVelniakampio skardistext/html2dAkmuo "Balnas"pamatykLietuvoje.lt2dPoilsiavietė "Purvės rėva"Poilsiavietė yra Neries pakrantėje, pavėsinėje telpa 15 žmonių, poilsiavietė pasiekiame automobiliu, yra įrengta laužavietė. Prie Neries vagos, įrengta "meditacinė" pakyla.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė "Purvės rėva"text/html2dPurvės rėvaRėva – tai seklus, akmeningas upės ruožas su greitesne srove (upės slenkstis). Purvės rėva – viena iš šešių Neries rėvų, esančių regioninio parko teritorijoje. Ši rėva pirmą kartą paminėta 1857 m. Nerimi keliavusio grafo K. Tiškevičiaus knygoje "Neris ir jos krantai”. Pačiame upės viduryje matosi ypač smarkiai banguojantis vanduo. Šias bangas sukelia po vandeniu slypintis didžiulis akmuo, vadinamas Žurdaku. Pasakojama, kad iki valant upę nuo akmenų, trukdančių sielių plukdymui ir laivybai, sausringais metais iš vandens išnirdavo jo kupra. Kitu laiku virš jo putodavo didelė banga. Upės vagos tvarkytojai bandė jį pastumti, bet akmuo nepasidavė. Jiems pavyko tik paversti jį ant kito šono, nuo tada akmuo nebeišnyra virš vandens ir kelia mažesnes.pamatykLietuvoje.ltPurvės rėvatext/html2dPoilsiavietė prie Neries Karmazinų takePoilsiavietė yra prie pat Neries, pavėsinėje telpa 20 žmonių, iki poilsiavietės pėsčiomis reikia eiti 1,5 km, yra įrengta laužavietė. Atsiveria puikus Neries slėnio vaizdas.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė prie Neries Karmazinų taketext/html2dKarmazinų pilkapynasKarmazinų pilkapynas - vienas iš didžiausių Vilniaus apylinkėse. Jame yra net 140 pilkapių sampilų, iš kurių 3 - atkurti natūralus dydžio po archeologų kasinėjimų. Karmazinų pilkapynas – didžiausias žinomas Vilniaus rajono pilkapynas. Jis priklauso visiškai susiformavusiai vidurinio geležies amžiaus (V–VIII a.) Rytų Lietuvos pilkapių kultūrai. Daugiau kaip 10 ha plote čia išliko apie 140 pilkapių. Praeityje šis pilkapynas neabejotinai buvo dar didesnis, nes šiuo metu tarp atskirų jo pilkapių grupių yra tuščių tarpų, o XX a. pradžioje dalis dabar mišku apaugusio ploto buvo ariama. Karmazinų pilkapyną pirmasis (1857 m.) tyrė grafas Konstantinas Tiškevičius, tačiau be priežiūros palikti darbininkai kasinėtuose trijuose pilkapiuose nieko neaptiko. 1933 m. Vilniaus universiteto Archeologijos muziejaus darbuotojai, vadovaujami Helenos Cehak-Holubovičiovos, Karmazinuose ištyrė 43 pilkapius. Pilkapiai buvo supilti iš aplinkinio smėlio, tik kai kurie iš jų turėjo akmenų vainikus (kitų akmenys, matyt, buvo nurinkti statant Dūkštų bažnyčią). Visi sampilai buvo apvalūs arba ovalūs, 6–24 m skersmens, suplokštėję, retai kuris iš jų buvo aukštesnis kaip 1,5 m. Karmazinuose kapų aptikta ne visuose pilkapiuose. Dalyje jų buvo po vieną kapą, kitur – keli kapai. Visuose 1933 m. tirtuose pilkapiuose rasta tik degintinių kapų. Karmazinų pilkapiai pasižymėjo įkapių gausa ir savitumu. Moterų kapuose rasta daug apyrankių, įvijinių žiedų ir ugnyje susilydžiusių stiklo karolių, antkaklių. Vyriškos įkapės – tai siauraašmeniai pentiniai kirviai, įmoviniai ietigaliai, antskydžio fragmentas, keli peiliai ir peilių-pjautuvėlių fragmentai. Tarp radinių gausu ornamentuotų molinių verpstukų (dvigubo nupjauto kūgio, statinaitės rantytais kraštais formos), puodų ir jų fragmentų. Vėliau kapinynas tirtas 1997 m. (vad. Gintautas Vėlius). Ištyrus 3 pilkapius, didžiausiame buvo rasti 3 palaidojimai. Pilkapį juosusiame griovyje buvo palikti 3 įėjimai, ties kuriais deginti apeiginiai laužai. Aplink pilkapio sampilą rastos, kaip būdinga šiam regionui, buvusio akmenų vainiko liekanos. Baigus archeologinius tyrimus pilkapiai buvo supilti iš naujo,pamatykLietuvoje.ltKarmazinų pilkapynastext/html2dAkmuo "Tilvikas"pamatykLietuvoje.lt2dPoilsiavietė priešais Dūkštos ir Neries santakąPoilsiavietė yra Neries pakrantėje, priešais Dūkštos ir Neries santaką, pavėsinėje telpa 8 žmonės, poilsiavietė pasiekiama automobiliu, yra įrengta laužavietė, galima nusileisti prie pat Neries.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė priešais Dūkštos ir Neries santakątext/html2d Padūkštų pilkapynaspamatykLietuvoje.lt2dPoilsiavietė prie Padūkštų pilkapynoPoilsiavietė yra Neries pakrantėje, pavėsinėje telpa 15 žmonių, poilsiavietė pasiekiame automobiliu. Yra įrengta laužavietė, ties poilsiaviete Neries pakrantė labai smėlinga, galima maudytis.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė prie Padūkštų pilkapynotext/html2d"Bobų" akmuopamatykLietuvoje.lt2d Akmuo "Lučiūnas"pamatykLietuvoje.lt2dAkmuo "Elka"pamatykLietuvoje.lt2dPoilsiavietė "Prie Grybo"Poilsiavietė yra Neries pakrantėje, pavėsinėje telpa 15 žmonių. Poilsiavietė pasiekiame automobiliu, yra įrengta laužavietė.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė "Prie Grybo"text/html2dPanerių dvaro sodybos fragmentaiPanerių dvaras įkurtas gražioje vietoje: jį supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos. Spėjama, kad Panerių dvarą XVIII amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis. Žlugus unijinei Lenkijos ir Lietuvos valstybei ir Lietuvai patekus carinės Rusijos įtakon (1795 m.), Panerių dvarą nupirko Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sekretorius S. Puzina. Jo dukrai Aleksandrai ištekėjus už J. Riomerio, šios giminės palikuonys valdė dvarą apie 100 metų. Prieš I pasaulinį karą Panerių dvarą įsigijo grafas Antanas Slaboševičius, tačiau nuolat jame negyveno. Dvaro žemę (apie 1000 ha) ir visus ūkinius reikalus tvarkė valdytojas Teodoras Mickevičius. Jis rūpinosi ir dvare įkurtu pensionu, plėtė poilsiautojams teikiamas paslaugas: įrengė prieplauką, teniso kortus. 1922 metais, Lietuvoje vykdant žemės reformą, didžioji dalis dvaro žemės buvo nusavinta. Pagrindiniai dvaro pastatai ir dalis žemės iki maždaug 1936–1937 m. priklausė A. Slaboševičiui. Vėliau savininkas dvarą pardavė. Dalį žemės nusipirko dvaro valdytojas T. Mickevičius. Savo žemėje jis pastatė naujus medinius namus pensionui, į kurį poilsiauti suvažiuodavo Lietuvos šviesuomenė. Prieš Lietuvą okupuojant Sovietų Sąjungai, Panerių dvaras priklausė Kauno gimnazijos direktoriui Stasiui Kairiūkščiui (ar jo giminaičiams). Po antrojo pasaulinio karo ir S. Kairiūkštis su šeima, ir T. Mickevičius buvo išvežti į Sibirą. Nacionalizuotas dvaras atiteko Rašytojų sąjungai. Vėliau čia buvo vaikų namai, o nuo 1968 metų – Vievio sanatorinė-internatinė mokykla. Iki šių dienų geriausiai išsilaikė vaizdingoje vietoje ant Neries kranto stovintys dviaukščiai dvaro rūmai. Nuo rūmų matosi upės vingis su didele sala, slėnį supa miškingos Neries senslėnio kalvos. Greta dar tebestovi menkaverčių pokarinių pastatų apsupti dvaro ūkiniai pastatai: oficina, tvartai, kumetynas, ledainė. Iš jų vertingiausias yra medinis kumetyno pastatas, nes kituose Lietuvos dvaruose tokios paskirties pastatai dažniausiai jau sunykę.pamatykLietuvoje.ltPanerių dvaro sodybos fragmentaitext/html2dAirėnų konglomeratasAirėnų konglomeratas sudarytas iš 2-jų dalių. Viena jų yra Neryje, kita – prie pat upės vagos. Konglomeratas - tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs įvairiagrūdis smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Padavimuose pasakojama, kad Neries pakrantėje prie esančios konglomerato uolos gyveno atgailaujantys atsiskyrėliai – "pūstelninkai”. Kažkokius ypatingus drabužius dėvėdami jie gyveno valgydami riešutus, grybus, uogas, šildydamiesi prie laužo. Pagrindinė jų atsiskyrimo priežastis buvo atgaila, o užsiėmimas – malda. Nuo 2007 m. Airėnų konglomeratas yra įtrauktas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą.pamatykLietuvoje.ltAirėnų konglomeratastext/html2dGrabijolų atodangaPirmą kartą atodanga kairiajame upės krante užfiksuota 2013 m. liepos mėn. pradžioje. Atodangos ilgis apie 100 metrų, aukštis - apie 6 metrus. Atsidengusiuose sluoksniuose galima rasti fosilijų.pamatykLietuvoje.ltGrabijolų atodangatext/html2dPabaraipamatykLietuvoje.lt2dGrabijolaiGrabijolai - kairiajame Neries krante išsidėstęs gatvinis - rėžinis 25 sodybų kaimas, kuriame išlikę nemaža senosios medinės architektūros statinių, įdomios puošybos. Įvažiuojant į kaimą, dešinėje matosi apaugęs pušimis smėlio kalnelis. Šioje vietoje yra buvę Grabijolų pilkapiai, kuriuos 1857 m. kasinėjo K. Tiškevičius. Pilkapynas turėjo būti ir kaimo vietoje, nes 2002 m. vienos sodybos kieme , lyginant žemę, buvo iškastos degintinio kapo įkapės. Rasti du vėlyvojo geležies a. ietigaliai ornamentuotomis įmovomis, kurie datuojami IX a. - XI a. pradžia ir yra atvežtiniai, atgabenti iš Skandinavijos kraštų. Ginkluoti tokiais ginklais kariai buvo profesionalai arba asmenys, turintys aukštesnį socialinį rangą baltų bendruomenėje. Greta kaimo esančiose kalvose vienas iš kalnų vadinamas Cypeliu. Pasakojama, kad jame yra nuskendusi bažnyčia. Ko gero, ten yra buvęs žvalgakalnis ( kalnas, nuo kurio buvo stebimos apylinkės ir pranešama apie pastebėtus priešus). Žmonės pasakoja, kad seniau nuo šio kalno matėsi 5 bažnyčios: Kernavės, Kazokiškio, Vievio, Dūkštų, Sudervės. Šiuo metu kalnas apaugęs medžiais ir krūmais. Kaimo gatvelė baigiasi Neries paupyje. Kitapus upės matosi vieniša dešiniojo Neries kranto Grabijolų sodyba. Kažkada toje vietoje stovėjo Grabijolų dvaras.pamatykLietuvoje.ltGrabijolaitext/html2dGrabijolų akmenys "Trys Broliai"Ši akmenų grupė yra Druskinės (kitaip Grabijolų – Padvarių) rėvos pradžioje. Pasakojama, kad būdavę burtininkai, kurie prakeikdavę. Taip atsitiko ir su trimis broliais: broliai plaukė upe, tačiau burtininkas juos užkeikė; broliainuskendo, pavirsdami akmenimis. Parko teritorijoje tokiais vardais žinomi akmenys prie Naujosios Rėvos kaimo. Padavimai apie akmenimis paverstus brolius reti. Paprastai kalbama apie brolių porą. Trijų brolių motyvas iki šiol užfiksuotas tik Kernavės – Dūkštų apylinkėse.pamatykLietuvoje.ltGrabijolų akmenys "Trys Broliai"text/html2d Akmuo "Druskinis"pamatykLietuvoje.lt2dAkmuo "Kunigas"pamatykLietuvoje.lt2d Akmuo "Avinas"pamatykLietuvoje.lt2dKernavės archeologinė vietovėTai viena didžiausių archeologinių ekspozicijų po atviru dangumi. Penki įspūdingi piliakalniai ir gausūs archeologiniai radiniai byloja apie čia vykusius istorinius procesus ir kultūras, gyvavusias daugiau nei 10 tūkst. metų. Pagoniškos ir krikščioniškos kultūrų sąveikoje 13 a. pabaigoje – 14 a. pradžioje susiformavo ir porą šimtų metų gyvavo savitas viduramžių miestas. Tuo metu Kernavė tapo svarbiu politiniu ir ekonominiu centru – pirmąja Lietuvos valdovo rezidencija. Kernavės archeologinė vietovė 2004 m. įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.pamatykLietuvoje.ltKernavės archeologinė vietovėtext/html2dBaltojo Kalno apžvalgos aikštelėpamatykLietuvoje.ltBaltojo Kalno apžvalgos aikštelėtext/html2dMiško poilsio aikštelėErdvi poilsio aikštelė ant Neries upės kranto. Iki aikštelės galima atvažiuoti automobiliu, yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Poilsiavietėje įrengta puiki infrastruktūra: trys pavėsinės ir laužavietės, tualetas, žaidimų aikštelė, supynės, pieva.pamatykLietuvoje.ltMiško poilsio aikštelėtext/html2dNerimi nuo Vilniaus iki KernavėsNeries regioninis parkasNerimi nuo Vilniaus iki Kernavėstext/html234