Rokiškio dvaro sodybaRokiškio dvaras pirmą kartą minimas 1499 m. dovanojimo rašte Grigui Astikui. XVI – XVII a. Rokiškis priklausė Smolensko kunigaikščiams Krošinskiams. 1715 m. Rokiškis tapo Tyzenhauzų nuosavybė. XIX a. pr. įtakingas LDK veikėjas, gvardijos vadas grafas Ignotas Tyzenhauzas pradėjo Rokiškio dvaro atgaivinimą. 1797 m. užveistas parkas ir sodas. 1801 m. iškilo nauji klasicistinio stiliaus rūmai. Vėliau dvarą valdė jo sūnus Konstantinas Tyzenhauzas, išgarsėjęs kaip mokslininkas ornitologas. Konstantinas Tyzenhauzas yra nutapęs kelis šimtus paveikslų, kurių dauguma saugomi Nacionaliniame M.K. Čiurlionio muziejuje Kaune. Anksti mirus Konstantino sūnui Reinoldui, Rokiškio dvaras atiteko jo seseriai Marijai (1827 – 1890), kuri ištekėjo už lenkų istoriko Aleksandro Pšezdzieckio. XIX a. antroje pusėje dvaras ėmė garsėti muzikiniame pasaulyje. Grafaitės Marijos Tyzenhauzaitės pastangomis čia įsteigta muzikos mokykla ir orkestras. Šios mokyklos auklėtiniai – J. Gruodis, J. Tallat – Kelpša, M. Petrauskas, K. Kaveckas. Marija Tyzenhauzaitė 1885 m. baigė brolio Reinoldo pradėtą Rokiškio Šv. Mato Evangelisto bažnyčios statybą. 1905 m. dvaro rūmus rekonstravo Marijos ir Aleksandro Pšezdzieckių anūkas Jonas Pšezdzieckis (1877 – 1944). Rūmai, perstatyti pagal lenkų architektų Karolio Jankovskio ir Franciszeko Lilpopo projektą, tapo vienu geriausių Lietuvoje istorizmo paminklų. Jonas Pšezdzieckis 1940 m. pasitraukė į Lenkiją, kur 1944 m. žuvo per Varšuvos sukilimą. 1947 m. Varšuvoje mirė jo žmona Hermancija Sapiegaitė – Pšezdzeckienė. Po Antrojo pasaulinio karo Rokiškio dvaro rūmai restauruoti, nuo 1940 m. dvare įsikūrė Krašto muziejus. Architektūriniu požiūriu vertingi ne tik rūmai, bet ir kiti dvaro ansamblio pastatai: oficina ir svečių namas abipus erdvaus parterio, dvaro alaus darykla, kumetynai, sargo namas. Dvaro ansamblio pastatų architektūroje atsispindi stilių kaita nuo klasicizmo iki moderno. Rokiškio dvaro ansamblį puošia apie 30 ha geometrinio plano parkas. Dvaro sodybos kompozicijos ašis sutampa su Rokiškio miesto pagrindine kompozicine ašimi. Tai vienintelis toks pavyzdys Lietuvos urbanistikoje.pamatykLietuvoje.ltRokiškio dvaro sodybatext/html2dRokiškio krašto muziejusEkskursijų vadovų paslaugos ir edukacijos užsakomos telefonu arba el. paštuRokiškio miesto pakraštyje, sename parke, boluoja rūmai. Tai buvęs Rokiškio dvaras, kurį nuo XVIII a. pab. valdė kelios grafų Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių kartos, garsėjusios savo kultūrine ir moksline veikla, paveikslų ir muzikos instrumentų kolekcijomis, mecenavimu. Dabar rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus (įsteigtas 1933 m.). Jis svetingai atveria duris visiems, norintiems pajusti tolimos praeities dvelksmą. Čia galima pamatyti unikalių Rokiškio krašto kultūros ir istorijos eksponatų: gausu archeologinių radinių, senų knygų, dokumentų ir spaudinių, numizmatikos, dvarų kultūros vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, fotografijų. Lankytojus žavi vertinga grafų drabužių kolekcija, garsiausio XX a. Lietuvos dievdirbio Liongino Šepkos drožiniai ir vienintelė šalyje prakartėlių kolekcija. Muziejuje organizuojami įvairūs renginiai, plenerai, koncertai ir šventės. Jau tapusios tradicija – Žemės diena, Muziejų naktis, riterių turnyras "Roko kalavijas", klasikinės muzikos festivalis ir Kalėdų paštas. Nuo 2016 m. dvare įsikūrė Senelio Kalėdos rezidencija. Taip pat linksmai švenčiamos tradicinės kalendorinės šventės. Čia vyksta daugiau kaip 30 edukacinių užsiėmimų. Populiariausia jų – "Sūrio kelias", nes Rokiškis ir sūris jau senokai yra sinonimai. Nenorintys sūrio gali pasigaminti rankų darbo muilą, nusikalti žalvarinį papuošalą ar nusilieti žvakę, susipažinti su slaptają mokykla ar prosenelių vaikystės žaidimais ir užsiėmimais, su 1863 m. sukilėlių stovyklos kasdienybe ar sugrįžusiomis gyventi grafienėmis, pažaisti kroketą, pasakoje – edukacijoje "Vilkas, ožka ir ožiukai" pabūti aktoriais ar pašaudyti iš lanko, o pavargus ramiai atsigerti arbatos. Taip pat muziejuje nuolat keičiamos parodos. Parodos pačios įvairiausios – pradedant tautodailininkais, primityvistais, baigiant profesionalais, klasikais. Išskirtinės, kas dvejis metus vykstančios Respublikinės medžio drožėjų darbų konkursinės parodos Liongino Šepkos (1907–1985) premijai laimėti ir Respublikinės prakartėlių parodos.pamatykLietuvoje.ltRokiškio krašto muziejustext/html2dRokiškio Nepriklausomybės aikštėUnikali ir akį traukianti Nepriklausomybės aikštė Rokiškyje susiformavo XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, o dabar tapo neįkainojama architektūrine vertybe, ypač įdomia turistams. Miesto centro planas – klasicistinis, vienintelis taip gerai išlikęs Lietuvoje.pamatykLietuvoje.ltRokiškio Nepriklausomybės aikštėtext/html2dSkulptūra "Rokiškio kiškis"Prie Rokiškio savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos rasite metro aukščio kiškį. Tik 2019 m. gegužės mėnesį pastatyta skulptūra siekia atgaivinti Rokiškio miesto legendą. Nežinote legendos? Atvažiuokite - papasakosime! Architektas Saulius Druskis, skulptorius Sergėjus Plotnikovas.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Rokiškio kiškis"text/html2dPaminklas "Arka"Paminklas pastatytas 1999 m. Rokiškio miesto 500 metų jubiliejui atminti. Projekto autoriai Leonas Žuklys, Gediminas Žuklys, Elena Nijolė Bučiūtė ir Lada Markejevaitė.pamatykLietuvoje.ltPaminklas "Arka"text/html2dZameto namasPo I-ojo Pasaulinio karo maždaug pusė pasitraukusiųjų į Rusiją žydų grįžo į Rokiškį. Žydai sunkiai kūrėsi iš naujo apleistuose namuose, tačiau pamažu gyvenimas vėl atgijo, buvo atnaujinta bei išplėsta ekonominė, ūkinė veikla. Tarpukario metais buvo įkurti nedideli fabrikai bei dirbtuvės: Jofė įkūrė saldainių fabriką, broliai Meleriai spaustuvę ir sacharino bei kartono gamyklą, jiems taip pat priklausė viešbutis "Londonas". Broliai Zametai atidarė geležies apdirbimo dirbtuvę "Litmetal". Pasakojama, jog Zametas buvo bene turtingiausias Rokiškio miestelio žmogus, jo namas išsiskyrė puošnumu visame Rokiškyje ir gerai išliko iki šių dienų. Namas pastatytas XX a. 3 deš. Pirmajame aukšte buvo parduotuvės, įvairios organizacijos, antrajame - gyvenamos patalpos. Pokario metais įsikūrė tarybų valdžios įstaigos. Pietiniame fasade yra memorialinė lenta su įrašu "ŠIAME NAME 1944-1953 METAIS BUVO KALINAMI IR KANKINAMI KOVOTOJAI UŽ LIETUVOS LAISVĘ". Pastatas turi secesinės architektūros bruožų.pamatykLietuvoje.ltZameto namastext/html2dNepriklausomybės paminklas Rokiškyje1929 – 1931 metais skulptorius Robertas Antinis sukūrė net tris paminklus, skirtus Lietuvos nepriklausomybei. Vienas iš jų 1931 metais pastatytas Rokiškyje, Nepriklausomybės aikštėje, ir sovietmečiu išliko nenugriautas. Šis paminklas rokiškėnams yra ne tik praeities relikvija, bet ir tautinio atgimimo simbolis.pamatykLietuvoje.ltNepriklausomybės paminklas Rokiškyjetext/html2dRokiškio Šv. Mato evangelisto bažnyčiaBažnyčios statyba vyko 1866-1885 metais. Pirmasis architektūrinis projektas buvo parengtas Frydricho Gustavo fon Šachto, o vėliau tobulinamas austrų architekto Georgo Vernerio. Pasakojama, kad šventovės statyba kainavusi daugiau kaip milijoną carinių aukso rublių. Bažnyčios fundatorius buvo grafas Reinoldas Tyzenhauzas, tačiau 1880 metais jam mirus, darbus tęsė ir užbaigė jo sesuo Marija Tyzenhauzaitė - Pšezdziecka.pamatykLietuvoje.ltRokiškio Šv. Mato evangelisto bažnyčiatext/html2dTapytų langinių gatvėNamų puošybos tradicijos atgaivinimo idėjos autorius ir plenero kuratorius – Jaunimo centro Dailės skyriaus vedėjas, dailininkas, Rokiškio dailininkų klubo RODA vadovas Arūnas Augutis. Jis 2003 metais kartu su savo mokiniais ištapė pirmąsias langines Rokiškyje, Ąžuolų gatvėje. O 2005 m. šis sumanymas buvo sudėtas į Rokiškio kultūros centro projektą (autorė – direktorė Nida Lungienė) ir 10 metų sėkmingai vykdomas. 10-yje plenerų dalyvavo 157 dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Ištapytos 252 langinės (daugiau, kaip pusė iš jų dar ir restauruotos), 1 durys (dvipusės), kraičių skrynia, 3 namams pagamintos vėjalentės ir lėkiai bei antlangiai ir polangiai. Tapytomis langinėmis papuošti Rokiškio miesto Respublikos, Kauno, Kęstučio, Ąžuolų, Sodų, Vilniaus, Mikėno gatvių bei Rokiškio rajono Jurgiškių, Kamajų, Antakriaunių, Bajorų, Salų, Šetekšnų kaimų namai.pamatykLietuvoje.ltTapytų langinių gatvėtext/html2dRokiškio Liongino Šepkos parkasNuo 2001 m. Rokiškio krašto muziejus vykdo ilgalaikį projektą, kurio tikslas – sukurti medžio skulptūrų parką, skirtą L. Šepkos (1907-1985) atminimui. Medžio drožėjai kiekvienais metais kuria skulptūras naujai interpretuodami L. Šepkos kūrybos ir gyvenimo temomis.pamatykLietuvoje.ltRokiškio Liongino Šepkos parkastext/html2dPažintis su RokiškiuMaršruto ilgis į vieną pusę - 2,5 km.pamatykLietuvoje.ltPažintis su Rokiškiutext/html236