Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra KauneIdėja apie galimą muziejaus įkūrimą šioje istorinėje vietoje kilo apie 1990 m., kai tarpukariu buvęs valstybės Prezidento rezidencijos pastatas, sovietmečiu pavirtęs Pionierių rūmais, o vėliau Mokytojų namais, buvo perduotas Vytauto Didžiojo karo muziejui. Po užsitęsusių rekonstrukcijos darbų, nuo 2004 m. šie rūmai pateko Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos žinion. 2005 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus oficialiai perdavė istorinius Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmus Kaune Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Tokio sprendimo tikslas – sudaryti geresnes sąlygas tinkamai atspindėti šalies valstybingumo istoriją ir efektyviai įvairiomis priemonėmis bei formomis vykdyti kultūrinę, visuomeninę, šviečiamąją misiją, atskleidžiant ir interpretuojant Lietuvos Respublikos istoriją, rodant deramą dėmesį valstybės kūrėjams, sudarant sąlygas reikštis pilietinės visuomenės iniciatyvoms. Tų pačių metų liepos 5 d. Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune atvėrė duris visuomenei. Šioje erdvėje kuriama unikali savo turiniu Lietuvos valstybingumo memorialinė - edukacinė institucija, derinanti savo veikloje muziejaus, pilietinės visuomenės saviraiškos bei edukacijos centro funkcijas. Taip pat atliekama muziejinė funkcija, atitinkamai pristatant istorinį pastatą, jo aplinką ir memorialines erdves pastato viduje. Vykdoma parodinė veikla, supažindinant visuomenę su Lietuvos Respublikos relikvijomis, kitokia istorine medžiaga ar meno kūriniais, atspindinčiais valstybingumo raidą, įprasminančiais svarbiausius jos etapus, valstybės kūrėjus.pamatykLietuvoje.ltIstorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaunetext/html2dKauno Maironio universitetinė gimnazijaŠis, Nikolajaus Čagino suprojektuotas, pastatas pastatytas 1862 m. specialiai Kauno gubernijos berniukų gimnazijai. Jo architektūra būdinga to laikotarpio visuomeniniams statiniams. 1909 m. pastatas papildytas trečiuoju aukštu, tuomet virš pagrindinio įėjimo įrengtas balkonas. 1920–1922 m. šiame pastate be Steigiamojo seimo veiklą taip pat plėtojo Aukštieji kursai, Lietuvos universiteto pirmtakas. Prezidentui Antanui Smetonai paleidus Seimą, 1927 m. rugsėjo 1 d. rūmuose įkurta "Aušros" mergaičių valstybinė gimnazija, veiklą tęsusi iki 1940 metų. 1920–1927 m. šiame pastate dirbo pirmasis Lietuvos Respublikos parlamentas – Steigiamasis Seimas ir I, II bei III Seimai. Seimo interjerų projektus kūrė architektas Vladimiras Dubeneckis. Šiuose rūmuose Seimo dauguma Prezidentu 1922 m. ir 1923 m. išrinko Aleksandrą Stulginskį, 1926 m. birželį – Kazį Grinių bei tų pačių metų gruodį – Antaną Smetoną.pamatykLietuvoje.ltKauno Maironio universitetinė gimnazijatext/html2dKauno valstybinis muzikinis teatrasKauno valstybinis muzikinis teatras yra antras pagal dydį Lietuvos teatras, ilgus metus išsiskiriantis itin gausia ir ištikima lankytojų auditorija. Kauno valstybinio muzikinio teatro kūrybinė veikla generuoja profesionalaus muzikinio scenos meno kūrimą, muzikinio scenos meno tradicijų plėtojimą, lietuvių ir pasaulio teatro meno vertybių puoselėjimą, šiuolaikinio nacionalinio muzikinio teatro pristatymą. Teatro suformuotas meninės veiklos planas didele dalimi tenkina ne tik Kauno regiono, bet ir Lietuvos gyventojų meninius poreikius, suteikia galimybę matyti aukšto profesinio ir meninio lygio spektaklius.pamatykLietuvoje.ltKauno valstybinis muzikinis teatrastext/html2dKauno valstybinė filharmonijaKauno valstybinė filharmonija yra įsikūrusi buvusiuose Teisingumo ir Seimo rūmuose. Pastato projekto autorius 19 a. pab. – 20 a. pr. inžinierius, architektas Edmundas Frykas, kuris Kaune suprojektavo nemažai miestui svarbių pastatų – studentų korporacijos "Neo – Lithuania" rūmus (1927), dabar Moksleivių kūrybos namai, Ugniagesių rūmus (1929-30), Kredito draugijos rūmus (1932), dabar Lietuvos centrinis Taupomasis bankas, ir daugelį kitų visuomeninių bei gyvenamųjų pastatų. Teisingumo ir Seimo rūmai laikinojoje sostinėje buvo pradėti statyti 1925 m. L.Sapiegos ir E.Ožeškienės gatvių sandūroje. Statyba užbaigta 1928 m. Architekto Edmundo Fryko suprojektuotas pastatas priskiriamas neoklasicizmo stiliui su ryškiais art deco architektūros elementais. 1936 m. pagrindiniame rūmų korpuse buvo atliktas remontas ir rugsėjo 1 d. Didžiojoje pusapvalėje salėje įvyko Lietuvos Seimo pirmo posėdžio atidarymas. 1961 m. dalis pastato ir didžioji salė buvo perduota LTSR valstybinės filharmonijos Kauno filialui. Iki tol nuo 1944 m. veikęs Filharmonijos Kauno filialas neturėjo savo nuolatinės salės, koncertai vykdavo šalies regionuose, įvairiose miesto salėse, Kauno sporto halėje, koncertų gausą ir jų įvairovę Kaune planuodavo Vilniaus filharmonija. 2006 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu Lietuvos nacionalinės filharmonijos filialas tapo savarankiška koncertine įstaiga – Kauno valstybine filharmonija. 2005 metų vasarą buvo pradėti pastato rekonstrukcijos darbai, o 2008 m. spalio 1 d. žiūrovai buvo pakviesti į rekonstruotą, naujomis erdvėmis ir spalvomis žėrintį Kauno valstybinės filharmonijos pastatą.pamatykLietuvoje.ltKauno valstybinė filharmonijatext/html2dBuvęs restoranas "Versalis"Dabar čia - naktinis klubas "Drama".Miesto centre, Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje, tarpukariu turtingus lankytojus kviesdavo vienas žymiausių Kauno restoranų – „Versalis“. Aukštos klasės restoranas garsėjo europinio stiliaus interjeru, svečius viliojo vienintele Kaune besisukančia šokių aikštele. Jame rinkdavosi laikinosios sostinės menininkai, teatralai, literatai, elito atstovai. „Versalio“ restoranas siūlydavo vieną įvairiausių programų Kaune – nuo romansų iki amerikietiškojo akrobatinio baleto. Jame buvo ir biliardas, kabaretas-varjetė. Savo karjerą šiame restorane pradėjo žymus tarpukario dainininkas Antanas Šabaniauskas. Nuo 1933 m. lapkričio „Versalyje“ koncertavo Valstybės teatro baleto artistų trio. „Versalis“ garsėjo ir gausiais užsieniečių menininkų pasirodymais. Manoma, kad „Versalio“ viešbutis buvo viena iš vietų, kur pirmą kartą suskambo į Lietuvą iš Vakarų Europos didmiesčių atkeliavusi tango melodija. Antrame aukšte veikė to paties pavadinimo viešbutis, kurio kambarius daugiausia nuomojosi į Kauną atvykę užsieniečiai. 1920 m. „Versalyje“ veikė užsienio svečių klubas. Įdomu, kad „Versalio“ kaimynystėje, Vasario 16-osios gatvėje, kurį laiką gyveno ir Aleksandras Stulginskis. Istorizmo stiliaus mūrinis pastatas pagal Nikolajaus Andrejevo projektą buvo pastatytas 1897 metais. Tuomet antrame aukšte buvo įrengtas „Versalio“ viešbutis, pirmame – restoranas ir keletas parduotuvių. 1925 m. „Versalis“ buvo modernizuotas, o 1930 m. kapitališkai suremontuotas.pamatykLietuvoje.ltBuvęs restoranas "Versalis"text/html2dCharlie pizzapamatykLietuvoje.ltCharlie pizzatext/html2dKauno įgulos karininkų ramovė1919 m. gen. Vlado Nagevičiaus iniciatyva Kauno įgulos karininkai įsteigė karininkų korporacijos klubą, 1924 m. pavadintą Karininkų ramove. Pagrindinis klubo tikslas buvo suburti karininkus, karo gydytojus ir karo kapelionus į vieną draugiją, stiprinti jų tautinę dvasią, vykdyti visuomeninę veiklą. 1932 m. rūmų projektą parengė architektas dr. Stasys Kudokas. Statyba buvo pradėta 1935 m. spalį, o 1937 m. balandį rūmai iškilmingai atidaryti. Per atidarymo ceremoniją Prezidentas Antanas Smetonas kalbėjo: "Jokia kita, tariant simboliškai, šeima, kaip kariuomenė nėra taip žymi ir didi ir nesveria tiek mūsų tautos gyvenime. Kariuomenė ne tik saugo ir gina mūsų tėvynės ribas, ne tik auklėja ir ruošia ginklo galiai mūsų jaunimą, ji taip pat neša, iškėlus aukštai, ir kultūros švyturį. Dėl to jai mes turime labai daug pagarbos ir vilties joje dedame." Rūmų fasadą papuošė skulptoriaus Broniaus Pundziaus sukurta "Trijų milžinų” granito skulptūra, kuri tapo Ramovės simboliu. Pirmame rūmų aukšte buvo įkurta Ramovės administracija ir restoranas "Trys milžinai". Antrame aukšte įrengta Didžioji salė su atviromis galerijomis-ložėmis, taip pat lietuviškos svetainės stiliaus Prezidento kambarys ir gotikinio stiliaus Mažoji salė bei Vytauto seklyčia, kurias puošė Petro Kalpoko tapyti Lietuvos kunigaikščių portretai. Trečiame aukšte veikė Karininkų klubas su valgykla, skaitykla, biliardo, kortų ir šachmatų kambariais. Ketvirtame aukšte buvo įrengtas viešbutis, o rūsyje – šaudykla ir sporto salė. Karininkų ramovė tapo populiaria spaudos, diplomatinio korpuso balių rengimo vieta. Čia buvo organizuojamos Naujųjų metų sutiktuvės, kurių metu Prezidento vizitas tapdavo pagrindiniu šventės įvykiu.pamatykLietuvoje.ltKauno įgulos karininkų ramovėtext/html2dPirmieji Lietuvos Universiteto rūmai1922 m. įkurtas Lietuvos universitetas tapo Pirmosios Lietuvos Respublikos intelektualinio gyvenimo židiniu. Universitete buvo 6 fakultetai. Jame dirbo daugelis to meto žymiausių mokslininkų. Humanitarinio fakulteto dėstytoju 1923–1926 m. buvo ir Antanas Smetona. Jis dėstė etiką, skaitė Platono filosofijos, poetikos, lietuvių kalbos stilistikos kursus. Lietuvos Respublikos Prezidentai tvirtino visus universiteto statutus ir jų pakeitimus. 1930 m. universitetas buvo pavadintas Vytauto Didžiojo vardu. Nuo 1930 m. autoritariniam režimui siaurinant universiteto autonomiją vis daugiau universiteto Tarybos funkcijų buvo perduodama valstybės Prezidentui ir Švietimo ministerijai. Pirmųjų Lietuvos universiteto rūmų pastatas pagal inžinieriaus Aleksiejaus Skrynikovo projektą buvo pastatytas 1913 metais. Pastato fasadas – XX a. 2 deš. populiaraus modernizuoto neoklasicizmo stiliaus. Novatoriškas buvo statinio interjeras: pirmą kartą Kaune panaudotos gelžbetoninės perdangos, iš karto buvo įrengtas centrinis šildymas ir kitos komforto naujovės – ventiliacija, vandentiekis, vaterklozetai. 1919 m. rūmai atiteko Aukštiesiems kursams, o 1922 m. juos perėmė Lietuvos universitetas. Iki 1927 m. šis pastatas buvo pagrindiniai ir vieninteliai Lietuvos universiteto rūmai. Vėliau jie buvo pavadinti Pirmaisiais rūmais. Čia buvo įsikūrusi Didžioji universiteto salė (aula), kurioje vykdavo iškilmingi Senato posėdžiai, ir Teisės bei Matematikos-gamtos fakultetų auditorijos.pamatykLietuvoje.ltPirmieji Lietuvos Universiteto rūmaitext/html2dS. ir S. Lozoraičių muziejus "Kuriančiajai diplomatijai 100"Lankymas tik su grupe, iš anksto užsisakius.1921 m. šiame istoriniame pastate buvo įkurtas Ministrų kabinetas, kuris veikė iki pat 1940 m., o 1935 - 1939 metais čia gyveno ir tuometinis užsienių riekalų ministras Stasys Lozoraitis su šeima. 2000 m. čia buvo įkurtas S. ir S. Lozoraičių muziejus, kuriame galima apžiūrėti asmeninius šeimos daiktus bei kaupiamus, tvarkomus ir saugomus archyvus: vaizdo ir garso juostas, dokumentus, nuotraukas. Ekspozicijos autentiškumas leidžia atkurti ir parodyti praeitų laikų aplinką, jos dvasią bei per iškilius asmenis išryškinti neįkainojamas istorines vertybes. 2018 m., minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį, atidaryta ir ilgalaikė paroda "Kuriančiajai diplomatijai 100". Ekspozicijos lankytojams atveriamos keturios erdvės, pristatančios Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą per šimtą metų: Lietuvos diplomatinės tarnybos ištakos, jos susiformavimas ir veikla tarpukariu, atkurtas užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio kabinetas, diplomatinės tarnybos veikla egzilio laikotarpiu, lietuvių diplomatų darbas siekiant užtikrinti Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką ir nepriklausomybės atkūrimą, diplomatinės tarnybos veikla 1990-2018 metais.pamatykLietuvoje.ltS. ir S. Lozoraičių muziejus "Kuriančiajai diplomatijai 100"text/html2dPrezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejusVŠĮ "Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus" kuriamas pagal JAV nusistovėjusias buvusių šalies prezidentų palikimo saugojimo ir sklaidos formas. JAV prezidentams nustojus eiti pareigas, steigiamos jų vardo prezidentinės bibliotekos (angliškas terminas presidential library), kurioms yra perduodami visi prezidento veiklos archyvai. Čia kaupiamas su asmenybės veikla susijęs istorinis paveldas, įrengiamos ekspozicijos, vyksta vieši renginiai. Daugeliu atvejų šių įstaigų iniciatoriai yra prezidentų rėmėjai ir bendražygiai. Kaune gimęs ir augęs, Prezidentas Valdas Adamkus yra didelis šio miesto patriotas. Simboliška, kad VŠĮ "Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus" įsteigta būtent čia. Neabejojame, kad ji taps Kauno istorinės atminties saugojimo ir plėtros centru, svarbiu ne tik šiam miestui, Lietuvai, bet ir Pasaulio lietuviams. Kurdami Valdo Adamkaus prezidentinę biblioteką, siekiame atskleisti ne tik Prezidento Valdo Adamkaus asmeninio gyvenimo, profesinės veiklos bei tarnybos šalies vadovo pareigose aplinkybes, bet nutiesti paralelę tarp asmenybės likimo ir valstybės istorijos, parodyti, kaip vieno žmogaus gyvenime atsispindi mūsų tautos ir valstybės XX a. istorinės pervartos, Nepriklausomybės atgavimo, valstybės kūrimo ir augimo pastangos. Prezidentinėje bibliotekoje kaupiamas archyvas ir istorinė medžiaga taps studijų objektu ir bus naudinga besidomintiems lietuvių išeivijos gyvenimu ir pastangomis keliant Lietuvos laisvės bylą, bei tiems, kurie tyrinės atkurtos Lietuvos valstybės pirmojo dvidešimtmečio politinį, visuomeninį ūkinį ir kultūrinį gyvenimą. Valdo Adamkaus sukauptos meno kūrinių kolekcijos bus įdomios meno gerbėjams ir tyrinėtojams. Biblioteka lauks moksleivių ir visų neabejingų savo praeičiai žmonių. Čia vyks vieši politiniai debatai, visuomenei bus pristatinėjamos knygos, meno darbų ir istorinių vertybių ekspozicijos.pamatykLietuvoje.ltPrezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejustext/html2dVytauto Didžiojo karo muziejusVytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų. Jis pradėtas kurti 1919 m. gruodžio 15 d. Lietuvos kariuomenės vado gen. ltn. Prano Liatuko įsakymu gydytojui plk. Vladui Nagevičiui "imtis prie Krašto Apsaugos Ministerijos Lietuvos Karo Muziejaus tvėrimo". 1921 m. sausio 22 d. įsakymu nr. 17 kariuomenei skelbė, kad "kuriamas Karo muziejus turi prakilnių ir garbingą tikslą – pagaminti būsiančioms kartoms amžiną paminklą to, kaip Lietuva, per amžius priešų varginta, numetė vergijos pančius ir su ginklu rankose, per skausmus ir kovas pasiekė nepriklausomybę". Šį garbingą tikslą įgyvendinti ėmėsi gen. ltn. Vladas Nagevičius, per 24 dienas sename 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže įrengęs pirmąją karo muziejaus ekspoziciją.Muziejus iškilmingai buvo atidarytas 1921 m. vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną.1930 m. pašventintas naujo muziejaus pastato kertinis akmuo. Tais pačiais metais muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.1936 m. vasario 16 d. lankytojams duris atvėrė naujas muziejaus pastatas.1940 m. liepos 25 d. muziejus neteko Vytauto Didžiojo vardo.1990 m. sausio 29 d. muziejui sugrąžintas tikrasis vardas.pamatykLietuvoje.ltVytauto Didžiojo karo muziejustext/html2dPirmojo prezidento išrinkimo ir inauguracijos vieta1919 m. sausį iš Vilniaus į Kauną persikėlus aukščiausioms šalies valdymo institucijoms, didžioji dalis jų laikinai įsikūrė buvusiuose carinės Rusijos valstybinio banko rūmuose. Šiuos neoklasicistinių formų rūmus 1913 m. Michailas Prozorovas suprojektavo specialiai Rusijos valstybinio banko Kauno skyriui. Kaunui tapus laikinąja sostine čia įsikėlė Nepriklausomos Lietuvos įstaigos: Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Finansų ministerijos, Ministrų kabinetas, Valstybės Taryba, Lietuvos spaudos biuras (vėliau – ELTA), Lietuvos bankas, „Laikinųjų Vyriausybės žinių redakcija“. Didžioji jų dalis atlaisvinus kitus pastatus, persikėlė į naujas patalpas. 1919 m. balandžio 4 d. rūmų Mažojoje salėje Lietuvos Valstybės Taryba išrinko pirmąjį Valstybės Prezidentą Antaną Smetoną. Tų pačių metų balandžio 6 d. toje pačioje salėje naujasis šalies vadovas davė Prezidento priesaiką. Bilietų į Prezidento A. Smetonos priesaikos renginį buvo galima gauti Spaudos biure. Ypatingiems svečiams, kaip antai, Kauno miesto Valdybai, įėjimo bilietai buvo specialiai siunčiami. Dabar čia - Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademija.pamatykLietuvoje.ltPirmojo prezidento išrinkimo ir inauguracijos vietatext/html2dLietuvos banko rūmaiLietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga kartą per mėnesį atveriamos istorinių Lietuvos banko rūmų Kaune durys. Vyks nemokamos ekskursijos, kuriose lankytojai galės susipažinti su lietuviškų pinigų ir Lietuvos banko istorija, apžiūrėti vieną įspūdingiausių tarpukario Lietuvos pastatų, kuriame išlikęs autentiškas tų laikų interjeras. Lankytojai galės apžiūrėti įspūdingas tris tonas sveriančias banko saugyklos duris, pasivažinėti seniausiu liftu Kaune, apsilankyti įspūdingame pirmojo Lietuvos ministro pirmininko Augustino Voldemaro 8 kambarių bute ir atrasti daug naujo. Būtina išankstinė registracija internetu, telefonu +37052680334 arba el. paštu tgrelis@lb.ltpamatykLietuvoje.ltLietuvos banko rūmaitext/html2dNacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejusNacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus,9,"Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, įsteigtas 1921 m., yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai. Muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų. Muziejuje tai pat organizuojami įvairūs kultūriniai renginiai: vaikų ir profesionalių atlikėjų koncertai, knygų pristatymai, paskaitos, seminarai, mokslinės konferencijos, vedamos ekskursijos, o vaikų ir jaunimo laukia specialiai jiems parengtos edukacinės programos.pamatykLietuvoje.ltNacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejustext/html2dŽaliakalnio funikulierius3-iojo dešimtmečio pabaigoje – 4-ojo pradžioje Kaunas išgyveno spartų modernizacijos etapą. Daug dėmesio buvo skiriama miesto infrastruktūrai gerinti – vandentiekiui, kanalizacijai, transportui. Statant Žaliakalnio funikulierių konsultuotasi su Vokietijos specialistais, Leipcigo inžinerinė bendrovė "Curt Rudolph Transportanlagen" parengė projektą ir pagamino funikulierių, elektros įrangą tiekė kompanija "AEG", važiuoklės įsigytos iš šveicarų įmonės "T. Bell".pamatykLietuvoje.ltŽaliakalnio funikulieriustext/html2dKauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bazilikaKristaus Prisikėlimo bazilika, tarsi Lietuvos Jeruzalė, traukia piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Tai didžiausia Baltijos šalyse bazilikinė bažnyčia. Didingai modernistinei jos architektūrai būdinga apibendrinta tūrinė kompozicija, griežtų vertikalių ritminė išraiška, apibrėžtas, laiptuotas siluetas, tarsi į dangų kylantis 70 metrų aukščio pagrindinis bokštas. Šventovė puikiai matoma iš visų pusių. Vos įėjus į bazilikos vidų, akį patraukia neįprastas didžiulis kryžius centrinėje navoje. Kryžius be Nukryžiuotojo – neįprasta Lietuvos bažnyčioms. Tačiau čia jis daro įspūdį – tarsi prisikėlęs Kristus nužengęs nuo kryžiaus vaikščiotų tarp tikinčiųjų. Ateityje šią sieną turėtų puošti didingas pano, kuriame bus pavaizduotas prisikėlęs Kristus. Taip pat numatyti vitražai languose ir Kryžiaus kelių stotys. Įdomi Švč. Sakramento koplyčia. Joje neįprasta, tarsi krauju nuspalvinta šviesa gaubia tabernakulį ir virš jo esančią visiems žinomą Gailestingojo Jėzaus paveikslo reprodukciją. Ant šiaurinės koplyčios sienos – Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo kopija.pamatykLietuvoje.ltKauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bazilikatext/html2dJuozo ir Jadvygos Tūbelių namaiPastatas priklausė ilgamečio Pirmosios Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko J. Tūbelio ir visuomenininkės J. Tūbelienės šeimai. 1931 m. J. Tūbelienė pateikė užsakymą žymiam Kauno inžinieriui Feliksui Vizbarui suprojektuoti erdvius namus. Pakankamai laisvas pastato planas, erdvi terasa, tamsūs karnizai ir langų apvadai iliustruoja modernistinį stilių. Pagal projektą pastato viršuje turėjo iškilti gana aukštas bokštas. Namo šeimininkei tai pasirodė pernelyg į akis krintanti detalė, todėl ji paprašė ją sumažinti ir palikti tik nedidelę atvirą aikštelę ant stogo, nuo kurios atsivertų Kauno senamiesčio panorama. Name buvo suprojektuoti devyni erdvūs kambariai, po namu – didelis rūsys. Naudingas plotas sudarė 300 kv. metrų. Namo statyba kainavo beveik 68000 litų. Namus puošė porceliano dirbiniai, prabangūs baldai ir šviestuvai. Pirmame aukšte buvo erdvus valgomasis, kuriame dažnai viešėdavo šeimos draugai, užsienio diplomatai, žymūs Kauno inteligentai ir valstybės veikėjai. Čia ne kartą lankėsi ir Prezidentas Antanas Smetona su šeima. Dar nuo Mintaujos gimnazijos laikų J. Tūbelis buvo geriausias A. Smetonos draugas, o šią draugystę sustiprino ir giminystės ryšiai, mat Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė buvo seserys. 1940 m. birželį J. Tūbelienei su dukra Marija pasitraukus į Vakarus namai liko be šeimininkų, vėliau, sovietmečiu, namas buvo nacionalizuotas.pamatykLietuvoje.ltJuozo ir Jadvygos Tūbelių namaitext/html2dPrezidento Kazio Griniaus namai1923 m. būsimasis Valstybės Prezidentas Kazys Grinius gavo sklypą Žaliakalnyje, tarp Aukštaičių, Aušros ir P. Vileišio gatvių, ir pradėjo rūpintis nuosavo namo statyba. Norėdamas sutaupyti, dviejų aukštų namą jis nutarė statyti kartu su gydytoju prof. Vladu Lašu. Statybos darbai užsitęsė, kol pagaliau 1925 m. buvo uždengtas namo stogas, prasidėjo vidaus apdailos ir įrangos darbai. 1927 m. vasarį darbai dar nebuvo baigti, tad po vestuvių su Kristina Arsaite-Orloviene K. Grinius dar negalėjo žmonos parsivesti į naujus namus. Porai teko pusantrų metų gyventi Kristinos nuomotame bute. 1928 m. rudenį K. Grinius su žmona ir sūneliu Liūtu pagaliau persikėlė gyventi į šį nuosavą namą. Pradžioje buvo įrengtas tik pirmas aukštas – trys kambariai. Vėliau įrengti ir penki kambariai antrame aukšte. Gyventojų patogumui įrengti du vonios kambariai su tualetais. Pirmajame aukšte Griniai kambarius išnuomojo istorikui ir teisininkui Povilui Pakarkliui, medicinos seseriai S. Vasiakaitei ir Draugijos kovai su tuberkulioze valdybai. Namo statybai K. Grinius iš viso pasiskolino apie 18000 litų. Šiuose namuose Grinių šeima gyveno iki 1944 m. vasaros, kol emigravo į Vakarus.pamatykLietuvoje.ltPrezidento Kazio Griniaus namaitext/html2dPetro Vileišio aikštėPetro Vileišio aikštė – viena iš laikinosios sostinės reprezentacinių vietų, dėl savo dydžio ypač tikusi masiniams renginiams. Ši netaisyklingos formos aikštė buvo išsidėsčiusi trijų gatvių apsuptyje. Netoli aikštės buvusiose carinėse kareivinėse atkūrus Nepriklausomą Lietuvą įsikūrė husarų ir karo policijos pulkai. Čia kasdien treniruodavosi raitininkai, o įvairiomis progomis vykdavo organizacijų, kariuomenės paradai, kuriuos sveikindavo ir Lietuvos prezidentai. XX a. 3 deš. pradžioje dėl čia vykusių kariuomenės renginių aikštė buvo vadinama Husarų, Paradų ir žaidimų aikšte. 1924 m. aikštėje buvo surengta pirmoji Lietuvos dainų šventė. Ant buvusio parako sandėlio pylimo pastatyta amfiteatrinė estrada choristams, pakyla dirigentui, aikštėje – tribūnos ir suolai žiūrovams. Apie 3000 dainininkų ir 60000 žiūrovų pasveikino Prezidentas Aleksandras Stulginskis: „Tesuskamba laisvos Lietuvos dainų garsai. Teuždega visų širdis karšta meile ir pasiryžimu ginti tautos laisvę“. Vėliau ši aikštė tapo populiaria įvairių organizacijų ir visos šalies dainų švenčių bei kitų renginių vieta. 1926 m. jai buvo suteiktas visuomenininko, politiko, inžinieriaus Petro Vileišio vardas. XX a. 3 deš. dėl nesutvarkytos infrastruktūros palijus ši teritorija tapdavo klampyne. 1926 m. aikštė buvo šiek tiek sumažinta, dalis teritorijos paskirta kitoms reikmėms. Pietinėje aikštės dalyje pastatyta Žaliakalnio vandens stotis, kurios kompleksą 1932 m. papildė Kauko laiptai. Šiaurinėje dalyje likęs žemės sklypas buvo paskirtas pigių butų kolonijai.pamatykLietuvoje.ltPetro Vileišio aikštėtext/html2dParodų aikštėŠioje aikštėje, dar vadintoje Parodos kalnu arba Mažuoju ąžuolynu, 1922 m. buvo surengta pirmoji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda. Per visą tarpukarį parodose susipažinti su žemės ūkio ir gamybos naujovėmis lankytojai iš viso buvo kviečiami aštuonis kartus. Parodos atidarymo metu centriniu įvykiu tapdavo valstybės Prezidento vizitas. Nuo pagrindinių vartų (iš K. Petrausko gatvės), puoštų iš žalumynų pintais vainikais, Vyčio ženklu ir Kauno miesto herbu iki centrinio paviljono stovėjo „garbės milicijos“ sargyba. Prezidentas arba prezidentienė sidabrinėmis žirklėmis perkirpdavo trispalvę juostelę ir, pasakęs sveikinimo kalbą, pakviesdavo visus apsilankyti centriniame paviljone. Parodų metu ši aikštė tapdavo „atskiru miestu mieste“: „Visą laiką aikštėje groja muzika, radio, protarpiais karo orkestras, nemokamas kinas. Ten pat paštas, telefonas, telegrafas ir kiti patogumai – alus, ledai, kava, įvairūs užkandžiai. Tabako fabrikai duoda nemokamai parūkyti, muilo fabrikai – nemokamai nusiprausti.“ Parodose kasmet dalyvaudavo keli šimtai žemės ūkio ir pramonės įmonių, jas aplankydavo nuo 40000 iki 120000 lankytojų. Pirmosios parodos aikštės suplanavimą 1922 m. parengė inžinierius Feliksas Vizbaras, o 1930 m. ją perplanavo architektas Karolis Reisonas. Dalyvių paviljonus projektavo patyrę architektai F. Vizbaras, Mykolas Songaila, Vladimiras Dubeneckis, Aleksandras Gordevičius. 6–8 hektarų aikštėje buvo prekybos paviljonai, restoranas, estrada orkestrui, radijo stotis. 4 deš. pab. nebevykstant parodoms čia bandyta kurti „oro muziejų“ – Liaudies buities muziejų po atviru dangumi arba Prezidentūros, Ministrų Tarybos, Valstybės Tarybos rūmų kompleksą.pamatykLietuvoje.ltParodų aikštėtext/html2dLietuvos sporto universitetasXX a. 3 deš. įvairių sporto šakų populiarinimu, varžybų rengimu ir kitais su sportu susijusiais klausimais daugiausia rūpinosi pavieniai entuziastai ir sporto organizacijos. 1932 m. įkūrus pirmąją valstybinę sporto instituciją – Kūno kultūros rūmus sporto organizavimas ir rėmimas tapo valstybės rūpesčiu. Atsirado poreikis turėti „dvasios ir kūno tobulinimo, higienos normų puoselėjimo bei tautiškumo skatinimo“ akademinį centrą – Fiziško auklėjimo rūmus. Šiuose rūmuose planuota rengti fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius, skaityti paskaitas plačiajai visuomenei sveikatos, higienos temomis. Kai kurias rūmų patalpas numatyta nuomoti įvairioms organizacijoms, o rūmų antro aukšto terasoje svarstyta įrengti soliariumą. 1931 m. tokių rūmų svarbą pripažino ir pats Prezidentas Antanas Smetona: „Rūmų statybą reikia laikyti vargiai beatidedamų valstybės reikalų tarpe“. Pirmąjį statinio projektą sukūrė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. 1932 m. projekto gipsinis modelis buvo pristatytas ir Prezidentui. Pirmasis rūmų statybos etapas buvo baigtas 1934 m., po metų kompleksą papildė Felikso Bielinskio suprojektuotas sporto aikštynas, o 1939 m. – Sporto halė. Projekte numatytas baseinas tarpukariu taip ir nebuvo įrengtas. Apie rūmų architektūrą autorius teigė: „Projektuojant šiuos rūmus norėta sujungti vienam pastate du dalykus, dvi formas: klasiką, pirmąjį didį fiziškos kultūros pionierių (Graikiją), su mūsų laikais.“ 1934 m. spalio 10 d. įvyko rūmų atidarymas, kuriame susirinkusiuosius sveikino Prezidentas A. Smetona. Kartu rūmuose buvo atidaryta ir pirmoji aukštoji sporto mokykla Lietuvoje – Aukštieji kūno kultūros kursai. Ši „mankštos mokykla“ čia veikė 1934–1938 metais.pamatykLietuvoje.ltLietuvos sporto universitetastext/html2dPirmasis sporto stadionas LietuvojePo ilgų derybų su Kauno miesto taryba ir sulaukus burmistro Jono Vileišio paramos, pirmajam stadionui Lietuvoje įrengti buvo gautas Žaliakalnio ąžuolyne esantis sklypas. 35 000 kv. m aikštę už 700 Lt mokestį per metus Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungai (LFLS) Kauno miesto taryba išnuomojo 6 metams. Taupydami lėšas projektą parengė patys sporto entuziastai, LFLS nariai Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Pagal projektą čia planuota įrengti futbolo aikštę, krepšinio ir beisbolo aikšteles, dvi teniso aikšteles, 400 m bėgimo taką ir dviračių aikštelę. Buvo numatytos sportininkų persirengimo patalpos. Po kelerių stadiono plėtojimo metų jis turėjo 2500 sėdimų vietų, o sporto varžybų žiūrovų surinktos aukos buvo skiriamos tolesnei stadiono statybai. 1936 m. stadionas tapo valstybiniu. Tarpukariu jis buvo pagrindine Lietuvos sporto baze, kurioje vyko Lietuvos pirmenybės ir tarptautinės varžybos. Vienas didžiausių stadione vykusių renginių – 1938 m. liepos 17–31 d. surengta pirmoji Tautinė olimpiada – viso pasaulio lietuvių sporto šventė. Atidarymo iškilmėse dalyvavo apie 10 000 žmonių, susirinko 2000 sportininkų iš viso pasaulio. Šios olimpiados globėju tapo Prezidentas Antanas Smetona. Atidarydamas olimpiadą, jis patriotine kalba pasveikino susirinkusiuosius ir sportininkų atstovui įteikė olimpinę vėliavą.pamatykLietuvoje.ltPirmasis sporto stadionas Lietuvojetext/html2dKauno sporto halėTai pirmoji specialiai krepšiniui statyta arena Europoje. Kartu su futbolo aikšte, bėgimo takais, Kūno kultūros rūmais ir valstybiniu stadionu arena sudarė išvystytą sporto kompleksą šalia Ąžuolyno. Siekiant suspėti statinį užbaigti iki 1939 metų gegužę Kaune turėjusio įvykti III Europos vyrų krepšinio čempionato, halė turėjo iškilti per pusmetį. Jos projektą parengė inžinierius Anatolijus Rozenbliumas, statybos rangovais tapo Povilo Dėdelės firma. Iš plieno arkų projektuotas statinys buvo statomas žiemą, kartais spiginant -20 laipsnių šalčiui, tad šešių metrų gylio pamatai buvo šildomi specialia įranga. Statybose vienu metu dirbo keli šimtai žmonių, darbai vykdavo ir naktį. Arkoms ir ryšiams sunaudota 100 tonų plieno, ilginiams ir sienų fachverkui – 110 tonų. Halės statyba atspindėjo to meto tarptautinei modernizmo architektūrai būdingus existensminimum idealus, tačiau įtiko ne visiems. Kai kas areną vadino „bjauria“ ar „nevykėle“. Tuo tarpu kiti areną laikė monumentaliausiu ano „laiko dvasios“ įkūnijimu. 1939 m. gegužę halėje įvyko III Europos vyrų krepšinio čempionatas, kurio nugalėtoja tapo Lietuvos rinktinė. Pagrindinį varžybų prizą įsteigė Prezidentas Antanas Smetona. Tai buvo dailininko Jono Juozo Burbos sukurta sidabrinė dėžutė – kraičio skrynelė. Apie čempionatą spauda rašė: „Pereitą sekmadienį Respublikos Prezidento paskatinti gražiai kovoti 8 valstybių krepšininkai, kunigo Kapočiaus pašventintoj geriausioj Europos salėj, šiandien dar kovoja dėl geriausio Europos krepšininko vardo.“ Halėje buvo suplanuota 3500 sėdimų vietų, tačiau čempionato metu rungtynes stebėjo daugiau nei 11000 žiūrovų. Sėdimos vietos kainavo 2,5–5 Lt, stovimos – 1,5–2 Lt.pamatykLietuvoje.ltKauno sporto halėtext/html2dPrezidentinis maršrutasIstorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra KaunePrezidentinis maršrutastext/html261