Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiaAnt aukštos kalvos stovinti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia yra Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas. Lotyniško kryžiaus formos bažnyčia – paprasta, bet sykiu meniniu požiūriu savita. Ji jau bene trečioji Pivašiūnų bažnyčia. Kai Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis 1633 m. rašytu testamentu Senųjų Trakų benediktinams paliko 8000 auksinų ir Pivašiūnų palivarką su Jurkonių kaimu, šioje vietoje jau stovėjo bažnytėlė ar bent koplyčia, mat benediktinai skyrė į šią vietą vieną savo kunigą. Mirus Pivašiūnų bažnyčios fundatoriaus žmonai Sofijai Klockai, benediktinai, nuo 1648 m. gavę visas palivarko valdymo teises, ėmė rūpintis statydinti naują bažnyčią. Senoji bažnyčia ar koplyčia sudegė ar buvo sunaikinta per 1655–1661 m. karą. Nuo XVII a. vidurio iki 1845 m. Pivašiūnuose nuolat gyvenę benediktinai rūpinosi Pivašiūnų šventove ir parapija. Jų pastangomis pastatyta antroji bažnyčia, kurią 1674 m. pašventino Vilniaus vyskupas Mikalojus Slupackis. Manoma, kad ši bažnyčia XVIII a. viduryje sudegė. Duomenys apie gaisrą gana neaiškūs. Tačiau pačioje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje bažnyčios pastatas vertintas kaip itin blogos būklės, patarta statyti naują. Bažnyčiai suteikti titulai atspindi ypatingą pamaldumą Dievo Motinai, pagarbą šv. Jonui Krikštytojui, pirmojo fundatoriaus Jono Klockio šventajam globėjui, ir šv. Benediktui, benediktinų Tėvui ir pagrindiniam Vakarų vienuolystės šului. Kaip šios pamaldumo tradicijos atsispindi Pivašiūnų bažnyčios meno kūriniuose, itin nuodugniai nagrinėja menotyrininkė Regimanta Stankevičienė pranešime "Benediktinų dailės paveldas Pivašiūnų bažnyčioje", skaitytame 2005 m. spalio mėn. Vilniuje vykusioje mokslinėje konferencijoje "Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, 1405–2005 metai". Daili Pivašiūnų bažnyčia labiausiai garsėja nuo seno stebuklingu laikomu Dievo Motinos paveikslu. Netgi įspūdingas Didysis altorius, rodos, sukurtas kaip garbės baldakimas Švč. Mergelės paveikslui. XVII a. viduryje tapytas paveikslas papuoštas aptaisais. 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotais vainikais, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Daugybė maldininkų, besikreipusių į Pivašiūnų Mergelę, jos užtariami patyrė įvairiopų malonių. Priešais bažnyčios fasadą stovi varpinė, šalia šventoriaus – kapinės. Kalvos apačioje, manoma, kad ten stovėjo ankstesnės Pivašiūnų bažnyčios, dabar – medinė tašytų rąstų koplyčia.pamatykLietuvoje.ltPivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiatext/html2dPivašiūnų piliakalnisĮ šiaurės vakarus nuo Pivašiūnų miestelio iškilęs Pivašiūnų piliakalnis, pasak legendų, priklausęs Pilėnų kunigaikščio Margirio sūnui. Pasakojama, kad ant šio piliakalnio senovėje buvusi šventykla. Dar sakoma, kad jis nebuvęs toks aukštas. Kai žmonės eidavo melstis, kartu nešdavo ir kepurę žemių. Melsdamiesi bei kepurėmis nešdami žemes pamažu ir supylė piliakalnį. Datuojamas I tūkst. Geriausiai piliakalnio forma išryškėja juo grožintis nuo bažnyčios šventoriaus.pamatykLietuvoje.ltPivašiūnų piliakalnistext/html2dEinoronių piliakalnisEinoronių piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, įrengtas Einoronių kaimo apylinkėje vyraujančioje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga, šlaitai gana statūs, apie 20 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, šiaurinėje aikštelės dalyje stovėjusio trianguliacijos bokšto. 2001 m. buvo tiriamas nedidelis aikštelės plotas. Aptikta brūkšniuotos keramikos, titnaginių dirbinių. Radiniai datuojami akmens ir bronzos amžiais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. – I tūkst. pradžia. Sunkiai surandamas.pamatykLietuvoje.ltEinoronių piliakalnistext/html2dPivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso koplyčiapamatykLietuvoje.lt2dPivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios statinių komplekso senoji klebonija - Pivašiūnų piligrimų centraspamatykLietuvoje.lt2dPaminklas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui kunigui Alfonsui PetruliuipamatykLietuvoje.lt2dPivašiūnų amatų centrasDėl edukacijos užsakymo prašome susitarti iš anksto: +37031590009, +37069994982Edukacinių programų metu svečių laukia pažintis su dzūkiškais amatais, galimybė juos išbandyti ir pasisemti naujos patirties, susipažinti su unikaliais Alytaus rajono tautodailininkų, amatininkų darbais bei kulinariniu paveldu. Užsiėmimų metu programos dalyviai padedant specialistams galės pasigaminti darbelių iš medžio, keramikos, nusipinti dirbinį iš vytelių ir parsivežti namo kaip savo rankų dirbinį ar suvenyrą. Pivašiūnų amatų centro krautuvėlėje galima įsigyti tradicinių patiekalų, keramikos, tekstilės, medžio dirbinių, kitų amatininkų ir tautodailininkų pagamintų dirbinių.pamatykLietuvoje.ltPivašiūnų amatų centrastext/html2dPivašiūnų kryžių kalnelispamatykLietuvoje.lt2dPivašiūnų piliakalnisĮ šiaurės vakarus nuo Pivašiūnų miestelio iškilęs Pivašiūnų piliakalnis, pasak legendų, priklausęs Pilėnų kunigaikščio Margirio sūnui. Pasakojama, kad ant šio piliakalnio senovėje buvusi šventykla. Dar sakoma, kad jis nebuvęs toks aukštas. Kai žmonės eidavo melstis, kartu nešdavo ir kepurę žemių. Melsdamiesi bei kepurėmis nešdami žemes pamažu ir supylė piliakalnį. Datuojamas I tūkst. Geriausiai piliakalnio forma išryškėja juo grožintis nuo bažnyčios šventoriaus.pamatykLietuvoje.ltPivašiūnų piliakalnistext/html2dIlgio ežero apžvalgos aikštelėpamatykLietuvoje.ltIlgio ežero apžvalgos aikštelėtext/html2dKryžius, žymintis Junčionių kaimo senųjų kapinių vietąpamatykLietuvoje.lt2dVenciūnų koplyčiapamatykLietuvoje.lt2dEkologiškas šaltalankių ūkis „Gintarinė uoga“pamatykLietuvoje.lt2dMoterties upelio perlaida - tunelisTiesiant geležinkelį XIXa. pab. link Alytaus geležinkelio tilto Moterties upelis tapo savotiška kliūtimi, kurią reikėjo pašalinti – buvo nutarta statyti pralaidą taip papildomai dar ir sutvirtinti šlaitus. Pralaida sumūryta iš tašytų akmenų. Drąsesnieji gali nerti į ją ir prasieiti 61,94 m tunelio tamsoje, stebint ten gyvenančių šikšnosparnių budrių akių. Vietos turi užtekti ir drąsuoliams, ir šikšnosparniams, ir vietinėms varlėms, nes pralaidos plotis 3,17 m. Tik eikite atsargiai, nes viduje yra 10 apie 0,2 m aukščio žemėjančių laiptelių, kad pristabdytų srovės greitį. Todėl nenuostabu, kad vieno tunelio galo aukštis nuo kito skiriasi beveik 2 metrais: aukštupyje yra 5,03 m, žemupyje – 7 m. Atidžiau pasidairius netoli tunelio galima pamatyti čia kadais, o šiandien jau byrančią, įrengtą drenažo sistemą. Viename iš pralaidos skliautų yra iškalta data 1897. Tiesa, reikia gerai įsižiūrėti, mat paskutinis datos skaičius iš 6 perkaltas į 7. pamatykLietuvoje.ltMoterties upelio perlaida - tunelistext/html2dVaclovo Jankausko akmenų kolekcijaSodų bendrija "Nemunas". Dėl apsilankymo reikia tartis iš anksto.Pora dešimtmečių V. Jankausko rinkta akmenų kolekcija eksponuojama privačioje erdvėje, tačiau mielai laukia visų besidominančių akmenų grakštumu ir elegancija. Akmenų ekspoziciją puošia kalvių darbai, čia originaliai įamžinta ne viena Lietuvai svarbi istorinė data ir šaliai įsimintini įvykiai. Yra įrengta buvusios lito saugykla. Išdidžiai žvalgosi višta, dedanti akmeninius kiaušinius, lankytojus akylai stebi akmeninis voras. Akys raibsta nuo akmeninių gėlių grožio ir girnapusių griežtos elegancijos. Kolekcijos puošmenos - du akmeniniai rožiniai ir Laimės medis. Ant jo vietoj šakų ir lapų auga laimės pasagos, šiuo metu jų yra 2020, nes kiekvienų metų gruodžio 31 d. 24 val. kažkokiu paslaptingu būdu išdyksta po vieną naują pasagą. Palietus šį medį visus metus būsite laimingi.pamatykLietuvoje.ltVaclovo Jankausko akmenų kolekcijatext/html2d"Klebono" akmuoSeniai seniai, po maro, prasidėjo didelis badmetis. Vietinis kunigas negalėdamas žiūrėti kaip miršta jo parapijiečiai, surinko iš likusių gyvų gyventojų pinigus ir išplaukė Nemuno aukštupiu pirkti grūdų. Tačiau kelionė užtruko, ir kunigas su bendrakeleiviais ilgai negrįžo, o gyventojai nuo bado mirė vienas po kito. Nesulaukę kunigo, jį pradėjo keikti, kad šis pasielgęs nesąžiningai. O kai kunigas su savo laivo įgula priartėjo prie Alytaus, pakilo didelis viesulas, trenkė žaibas į laivą ir šis akmeniu pavirto. Kiti pasakoja, kad kunigas velnio sugundytas, sumanęs grūdus parduoti Kaune ir taip daugiau pinigų užsidirbti. Vėliau šį akmenį žmonės Klebono akmeniu praminė. Sako, kad karts nuo karto ant akmens velniukas sėdi, o varnas budriai kiekvieną vakarą ant jo budi.pamatykLietuvoje.lt"Klebono" akmuotext/html2dAlytaus piliakalnisAlytaus piliakalnis - tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas. Tai istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija "Alytaus piliakalnio protėviai". Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą. Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję - įsimyli, o kas myli - pamilsta dar labiau. Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a. Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu. Netoli piliakalnio yra aukščiausias Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.pamatykLietuvoje.ltAlytaus piliakalnistext/html2dBaltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltasAukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Projekto autorius - V. Karieta. XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (projekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas. 2013 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo naujo paspyrinio trijų tarpsnių tilto statyba. Tilto statyba baigta 2015 m. spalį. Oficialiai tiltas atidarytas 2016 m. birželio 4 d.pamatykLietuvoje.ltBaltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltastext/html2dPaminklas "Laisvės angelas"Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio skulptūros (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius — Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas — tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.pamatykLietuvoje.ltPaminklas "Laisvės angelas"text/html2dAlytaus miesto sodasRožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų išliko legendinis, 1936 m. pagal miesto inžinierius V. Trečioko, projektą įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame auga 55 medžių ir krūmų rūšys bei trys vardiniai ąžuolai: 1930 m. pasodintas Prezidento A. Smetonos garbei, 1933 m. - Baltijos šalių vienybei, 1939 m. pasodintas ąžuolas pagerbiant K. Petrauską. 2018 m. pasodintas ketvirtasis ąžuolas – skirtas Lietuvos šimtmečiui. Miesto sode visais laikais įsimylėjėliai mielai skyrė pasimatymus. Dažniausiai tai vykdavo prie fontano. Mediniai parko suoliukai neretai buvo išmarginami meilės eilėraščiais. Ne vienas prisimena į šipulius dužusius jausmus Miesto sodo meilės kampelyje ar šokių aikštelėje (vadintoje „plaščiatke").pamatykLietuvoje.ltAlytaus miesto sodastext/html2dAlytaus Žalioji gimnazijaPirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio, pastatyto iš buvusių carinių kareivinių, pastato duris. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla. Mokykloje rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia mokinių darbų parduotuvėlė.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Žalioji gimnazijatext/html2dPaminklas mokytojui Kaziui Klimavičiui Alytuje1919 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo darbą Alytaus keturklasė vidurinė mokykla, vėliau tapusi gimnazija. Steigėjas ir pirmasis direktorius buvo mokytojas Kazys Klimavičius. Prie Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos 1989 m. pastatytas paminklas šiam įžymiam pedagogui. Bronzinė figūra, rankoje laikanti paties mokytojo parašytą vadovėlį, simboliškai išreiškia amžinąją mokytojo žodžio idėjos prasmę. Plastine skulptūros kalba perteiktas asmenybės dvasingumas, kuklumas ir darbštumas. Mokytojo figūra pakylėta ant neaukštos tripakopės formos, kuri alegoriškai reiškia K. Klimavičiaus gyvenimo laiptus. Autoriai: skulptorius L. Pivoriūnas, architektas R. Buivydas.pamatykLietuvoje.ltPaminklas mokytojui Kaziui Klimavičiui Alytujetext/html2dAlytaus Šaulių namai1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džiazas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Šaulių namaitext/html2dAlytaus kraštotyros muziejusAlytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų – tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų. Muziejuje vyksta edukaciniai užėmimai mokiniams ir suaugusiems. Įėjimas nemokamas. Sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba. "1915 m. rugpjūčio 27-oji Alytuje: vienos gatvės istorija" – tai naujausia Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija, įprasminanti Didžiojo karo (taip amžininkai vadino I-ąjį pasaulinį karą) 100-ąsias metines. Joje pristatoma viena, tačiau svarbiausia karo diena Alytuje, kai rusų valdžią pakeitė vokiečių, gatvėse padaugėjo pabėgėlių, buvo sugriauti visi tiltai. Veiksmo vieta – Vilniaus gatvė – Alytaus "širdis", labiausiai atspindinti to meto gyventojų realybę, jų išgyvenimus. Ekspozicija "Gyvenimas abipus Nemuno. Alytus archyvų, bibliotekų ir muziejų dokumentuose." - joje pristatoma Alytaus miesto istorija nuo XIV amžiaus iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Miesto raida perteikiama istoriniais dokumentais, žemėlapiais, atvirukais, fotografijomis, vaizdo medžiaga. Salėje sukurtos kelios skirtingos, pusiau uždaros, atskiriems istorijos laikotarpiams atspindėti skirtos erdvės.pamatykLietuvoje.ltAlytaus kraštotyros muziejustext/html2dNamas su liūtukaisŠis gyvenamasis namas Alytuje taip vadinamas todėl, kad laiptus į pastatą puošia liūtukų figūros. Namas pastatytas 1911 m. Jis priklausė žymiam tarpukario Alytaus visuomenės veikėjui advokatui Mendeliui Bokšickiui. Šiuose namuose gimė jo sūnus Saadia Bahatas, žinomas Izraelio menininkas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, M. Bokšickis su šeima pateko į Vilniaus getą. Dukrą Lilę išgelbėjo lietuviai, pavyko išsigelbėti ir sūnui. 1944–1953 m. šiame name buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę. Prie namo yra keturi Atminimo akmenys (tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas), skirti Mendeliui Bokšickiui, Šeinai Bokšickienei, Saadijai Bahatui (Bokšickui) ir Lilijai Winterfeld (Bokšickaitei). Bokšickių šeimos namas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltNamas su liūtukaistext/html2dBuvęs kino teatras "Kapitol"Pastatas pastatytas 1929 m. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios patalpos, antrame kino salė. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsikūrusios kelios organizacijos, mėsos parduotuvė. 1993–2003 m. veikė ekspozicija, skirta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui.pamatykLietuvoje.ltBuvęs kino teatras "Kapitol"text/html2dZimavičienės mūrasVienas žymiausių tarpukario miesto namų – Zimavičienės mūras. Tai pirmasis trijų aukštų namas (pradėtas statyti 1931 m.) tarpukario Alytuje. Įpusėjus statybos darbams mirė Kostas Zimavičius. Tolimesniais statybų reikalais rūpinosi Adelė Zimavičienė. 1932 m. baigus darbus namas alytiškių buvo pramintas Zimavičienės mūru. Po metų visiškai įrengus namą šeimininkė pastate patalpas išnuomojo krautuvėms ir draugijoms. Miestas jai siūlė viename aukšte įkurti modernų viešbutį, tokio Alytui trūko. Šį pasiūlymą savininkė atmetė. Po 1941 m. birželio 22-osios rytinių vokiečių bombardavimų pastatas visai atsitiktinai liko nesugriautas – į jį pataikiusi bomba pramušė namo stogą, perdengimus, bet nesprogo. Po karo pastatas buvo sutvarkytas ir sulaukė mūsų dienų.pamatykLietuvoje.ltZimavičienės mūrastext/html2dSkulptūra "Patrimpas"Vaizduoja senovės baltų dievą, kuris susijęs su pavasariu ir derlingumu, pastatyta 1994 m. Alytaus centre, Ligoninės ir Vilniaus gatvių sankryžoje. Patrimpas su Patulu ir Perkūnu sudarė trejybę, vaizduojamą prūsų vėliavoje. Skulptūros autorius – Jonas Meškelevičius, architektas – Algirdas Mainelis.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Patrimpas"text/html2dAlytaus sakurų alėjaAlytuje 2016 m. oficialiai buvo atidaryta sakurų alėja. Sakuros simbolizuoja meilę, trumpalaikį jaunystės grožį, naujo šeimos nario atsiradimą ir pavasario atėjimą, nes tai vienas iš pirmųjų medžių, kurie kiekvienais metais pražįsta. Japonų legenda pasakoja, jog kai dievas Ninigi nusileido iš aukšto dangaus į Japonijos salas, jam buvo pasiūlyta išsirinkti vieną iš dviejų kalnų dievų dukterų. Ninig pasirinko jaunesniąją, vardu Žydėjimas, o vyresnę nustūmė nuo aukštos uolos pas savo tėvą, nes ji nebuvo tokia graži. Dukters tėvas labai supyko dėl tokių dievo Ninigi žodžių ir pasakė, kad jeigu jis būtų savo žmona pasirinkęs merginą Uolą – jis būtų buvęs amžinai stiprus, kaip kalnai ir uolos. Tačiau jis pasirinko neteisingai ir taip pasmerkė visus savo palikuonis būti gražiais, bet gyventi labai trumpai – tiek, kiek trunka pavasaris...pamatykLietuvoje.ltAlytaus sakurų alėjatext/html2dBuvusi Alytaus sinagoga ir rabino namasManoma, jog medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 metais. Jos vietoje XIX amžiaus pabaigoje pastatyta mūrinė. XX amžiaus pradžioje Alytų niokojo dideli gaisrai. Sinagoga išliko ir buvo atstatyta. Tačiau yra nuomonių, kad 1911 metais ji buvo tiesiog pastatyta. Šalia jos tais pačiais metais pastatytas rabino namas. Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga nebuvo susprogdinta. Sovietmečiu negailestingai niokota, dabar – rekonstruojama ir pritaikoma visuomenės reikmėms. Šie du statiniai sudaro statinių kompleksą, kuris yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltBuvusi Alytaus sinagoga ir rabino namastext/html2dPirmojo Alytaus istorinė aikštėAlytų Nemunas dalija į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante – Pirmas Alytus, kairiajame – Antrasis Alytus. Miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Istorikai mano, kad miesto aikštė Punios, Merkinės ir Vilniaus (tuometinė ši gatvė buvo dešiniame Nemuno krante) kelių sankryžoje susiformavo XV amžiuje. Stepono Batoro Alytui suteiktoje savivaldos privilegijoje nurodyta miestelėnams šioje aikštėje, kurią dabar vadiname Pirmojo Alytaus, pasistatyti rotušę. XIX amžiaus vidurio žemėlapiuose matyti jau pakitęs Pirmojo Alytaus aikštės kontūras - vietoje ištęsto trikampio (dėl įvairaus namų užstatymo) laužyto kontūro pavidalas. Panašus aikštės vaizdas liko iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Vaizdas pasikeitė XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje, atlikus Antano Juozapavičiaus gatvės tvarkymo darbus. Kiekvieną savaitę aikštėje vykdavo turgūs. Antrojo pasaulinio karo metais aikštė stipriai nukentėjo nuo vokiečių aviacijos bombardavimo, ilgą laiką ji nebuvo tvarkoma. Tik 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti rekonstrukcijos darbai. Istorijos vingiuose keitėsi ir aikštės pavadinimai. Sovietmečiu jai buvo suteiktas Tarybų vardas, esą 1919 metais vasario mėnesį, Alytų užėmus Sovietų Rusijos kariuomenei, grupelė vietinių bolševikų šioje aikštėje paskelbė sovietų valdžią. 2009 m. aikštėje buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai, jų metu buvo rasta laidojimo vieta su žmogaus palaikais. Archeologų žiniomis, toks radinys šiose vietose jau ne pirmas, tad daroma prielaida aikštės teritorijoje galėjus būti senas kapines. Pasakojama, kad aikštė prieš amžių buvo vadinama Kryžiaus aikšte, čia stovėjo medinis kryžius, sustodavo laidotuvių procesijos, jas pasitikdavo klebonas.Kasinėjimų metu daugelį rastų radinių galima apžiūrėti greta aikštės įsikūrusioje Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinėje ekspozicijoje (Jiezno g. 2).Atlikus archeologinius kasinėjimus, aikštė buvo rekonstruota. Pirmojo Alytaus aikštė yra įtraukta į Nekilojamjųjų kultūros vertybių registrą, kaip Alytaus senojo miesto vietos viena iš sudedamųjų dalių.pamatykLietuvoje.ltPirmojo Alytaus istorinė aikštėtext/html2dAlytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicijaRegistracija į edukacinius užsiėmimus: +370315735052013 metais Alytaus kraštotyros muziejaus filiale atidaryta archeologinė ekspozicija "Kai sieloms neliko medžių" (pagal jotvingių genties papročius tikėta, kad sielos įsikūnija medžiuose). Ekspozicija pasakoja apie Alytaus krašto istorijos ištakas. Pirmoji ekspozicijos dalis pristato akmens amžiaus radinius Lietuvoje ir titnago reikšmę Pietų Lietuvoje, čia rastus dirbinius iš šios gamtinės medžiagos. Antroji skirta geležies amžiui, jos akcentas – jotvingių genčių gyvenimas. Trečioji – duoklė miestui, nes ir pati ekspozicija įkurta Pirmajame Alytuje. Archeologų radiniai pasakoja Alytaus istoriją nuo jos ištakų iki XVI amžiaus, kai Dzūkijos sostinei suteiktos miesto teisės. Ekspozicijoje galima apžiūrėti archeologų radinius iš piliakalnio papėdės kapinyno ir Pirmojo Alytaus aikštės. Keičiama ekspozicijos dalis šiuo metu pristato Bazorų kapinyno radinius. Lankytojai gali patys išbandyti akmenines girnas grūdams malti, akmens šlifavimo, medžio drožimo darbus senaisiais padargais. Su istorija galima susipažinti ne tik apžiūrint eksponatus, bet ir specialaus kompiuterio ekrane. Parengtos ir naujos edukacinės programos, į kurias jau gali registruotis ne tik moksleiviai, bet ir šeimos, visi norintieji.pamatykLietuvoje.ltAlytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicijatext/html2dAlytaus miesto žydų senosios kapinėsAlytaus miesto žydų senosios kapinės yra Pirmame Alytuje, greta stačiatikių kapinių, aptvertos išlikusia autentiška akmenine tvora. Kapinėse yra keli šimtai žydų kapaviečių, didžioji dauguma be išlikusių maceivų. Manoma, kad laidoti šiose kapinėse pradėta nuo žydų įsikūrimo mieste, XVIII a., iki 1941 m. Seniausias antkapis datuojamas 1755 m. Čia laidoti Pirmojo Alytaus žydų bendruomenės nariai. Didesnėje kapinių teritorijoje palaidojimų nesimato, maceivos neišlikusios. Tik prie įėjimo į kapines yra išlikusių iki 50 maceivų. Dėl kalvoto reljefo kapų kryptis neturi vienos orientacijos, laidojama buvo į visas kryptis. Kapinės įrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.pamatykLietuvoje.ltAlytaus miesto žydų senosios kapinėstext/html2dAlytaus Jaunimo parkasJaunimo parkas įkurtas 1982 metais, užima 36,6 ha. Dalį parko teritorijos – apie 14 ha užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta, formuojant atviras ir pusiau atviras erdves, pagarbiai išryškinant vietos gamtą, nepakeičiant reljefo. Parko projekto vyriausiasis architektas V. Jodelė ir architektės A. Gercienė (apželdinimas), S. Vaičaitytė. Po poros metų jame grupė skulptorių sukūrė pirmąją Lietuvoje aštuonių metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui. Prabėgus geram dešimtmečiui šį skulptūrų ansamblį papildė dar dvi, užsienio autorių dovanotos skulptūros. Šiandien Jaunimo parką puošia išpuoselėti gėlynai, jis pritaikytas renginiams ir ramiam poilsiui: čia įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, riedlenčių-riedučių, parkūro aikštelės, pažymėti dviračių takai, įrengta dviračių kalnelių trasa.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Jaunimo parkastext/html2dAlytaus I fortasXIX a. pab. carinė Rusija, kuri tuo metu buvo užgrobusi dabartinės Lietuvos teritoriją, ėmėsi stiprinti vakarines savo sienas. Alytus buvo paskelbtas III klasės tvirtove, esančia Nemuno upės pusiaukelėje tarp Kauno ir Gardino – I klasės tvirtovių. Mieste rekonstruoti ar naujai nutiesti plentai, užtikrinę greitą ir gerą susisiekimą su aplinkiniais miestais. Geležinkeliu Alytus sujungtas su Suvalkais ir Vilniumi. Be to, vyko kareivinių statybos (artilerijos, pontono ir Saratovo), kuriose vėliau įsikūrė 4 tūkst. karių. Kareivinės Alytuje pastatytos pagal sudarytą keturių fortų tvirtovės planą. Pirmasis fortas pradėtas statyti 1887 m., kurį anuomet sudarė dvi dalys (antroji dalis neišlikusi). Jis geriausiai išlikęs iki mūsų dienų, kiti fortai sunaikinti arba menkai išlikę. Fortą sudaro trikampio plano užapvalintais kampais pylimas (aukštis 3-4 m), smaigaliu orientuotas į šiaurę. Pietų pusėje – trikampis įgilinimas. Pylimą supa negili fosa (gynybinis griovys, įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos liniją). Tai vieninteliai III klasės carinės gynybinės tvirtovės likučiai Lietuvoje (viso buvo pastatytos tik dvi carinės tvirtovės: I klasės Kauno ir III klasės Alytaus). Tarpukario Lietuvoje vykdant žemės reformą buvo išmatuoti ir tuometiniai Alytaus fortai (1924 m.). Archyviniai dokumentai byloja, kad I fortas (abiejų dalių kompleksas) užėmė 16,7938 ha teritoriją, joje 13 ha buvo ganyklos, o visa kita – ariama žemė.pamatykLietuvoje.ltAlytaus I fortastext/html2dPoilsio zona prie Didžiojo Dailidės ežeroPrie Didžiojo Dailidės ežero įrengtas sporto aikštynas, pavėsinės su laužavietėmis, paplūdimys, lieptai, ežerą juosia dviračių ir pasivaikščiojimo takai. Beje, Dailidės ežerai, mat dar yra ir Mažasis Dailidės ežeras, yra Nemuno senvagė. Senoliai porina, kad kadaise ežerų vietoje, kuriuos dabar skiria pylimas, stovėjo pats dailiausias apylinkių dvaras. Kas tik pamatydavo kunigaikščio dvarą, negalėjo atsistebėti jo didumu, negalėjo atsigrožėti jo šviesumu. Dėl to jį praminė Dailiuoju Dvaru, Dailide, dėl to jis taip išgarsėjo; dėl to ir jo valdovą kunigaikščiu Dailide vadino. Pražudė kunigaikštį ir jo dvarą godumas bei žiaurumas, o iš prakeisto debesies pliūptelėję vandenys sugriovė ir paskandino dvarą. Nuo to laiko žmonės atsiradusį ežerą Dailide praminė.pamatykLietuvoje.ltPoilsio zona prie Didžiojo Dailidės ežerotext/html2dMažosios Dailidės paplūdimysPrie Mažojo Dailidės ežero įrengtas paplūdimys, lieptai, ežerą juosia dviračių ir pasivaikščiojimo takai. Šį ežerą puošia poeto Jurgio Kunčino vardo tiltas. Beveik prieš keturiasdešimt metų draugų kompanija buvo pritvirtinusi lentelę su jo vardu ant tilto, tačiau išaušus rytui ji išgaravo be pėdsako. Kalbėta, jog neapseita be tuometinės valdžios paliepimų. 2018 metais teisybė buvo atstatyta – tiltą papuošė nauja lentelė.pamatykLietuvoje.ltMažosios Dailidės paplūdimystext/html2dAlytaus Šv. Liudviko bažnyčiaPirmą kartą Alytus kaip miestelis minimas 1524 m. Jono Zabžezinskio rašte, kuriuo jis turtais aprūpina steigiamą Alytaus bažnyčią. Būtent tais metais ji ir buvo pastatyta. Pirmoji medinė bažnyčia buvo vadinama Šv. Jono Krikštytojo, Panelės Marijos dangun ėmimo ir Šv. Mikalojaus vardais. Jai sudegus, 1818 m. šalia senosios bažnyčios iškilo mūriniai klasicizmo stiliaus maldos namai. Pagerbiant statybų iniciatorių kleboną Liudviką Kaminską, bažnyčia buvo pašventinta Šv. Liudviko vardu. Šiandien tai pats seniausias pastatas Alytaus mieste. Bažnyčios varpinėje skamba 1669 m. nulietas varpas, išlikęs XIX a. tapytas Šv. Liudviko paveikslas. Bažnyčia įtraukta į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą, kaip dalis Alytaus senojo miesto vietos. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu telefonu.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Šv. Liudviko bažnyčiatext/html2dAlytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčiaBažnyčia buvo pastatyta 1830 m. vietoje dar XVII a. čia stovėjusios Šv. Onos koplytėlės. Dabartinis bažnyčios interjeras neobarokinis, todėl spalvingas ir puošnus, yra meninę vertę turinčių sakralinių vertybių. Šalia bažnyčios esančiose kapinaitėse ilsisi 114 savanorių, žuvusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Tarp jų ir Antanas Juozapavičius, pirmasis karininkas, kritęs nuo bolševikų kulkos ant tilto Alytuje, lenkų nukankintas mokytojas Juozas Bloznelis ir dar daugelis kitų nusipelnusių Alytui ir Lietuvai žmonių. Vieno iš kapinėse esančių antkapinių paminklų skulptorius yra Vytautas Kašuba.pamatykLietuvoje.ltAlytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčiatext/html2dŠv. Jokūbo kelias. Pivašiūnai - Alytus.Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijaŠv. Jokūbo kelias. Pivašiūnai - Alytus.text/html270