1970-01-01T00:00:00ZMerkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia1387 m. Merkinėje pastatoma medinė Jogailos funduota Šv. Mikalojaus bažnyčia. Spėjama, kad bažnyčia sudegė 1394 m., kai lietuviai sudegino Merkinės pilį, atitraukdami kariuomenę Vilniaus gynybai, ar 1403 m., kai Merkinę sudegino kryžiuočiai. 1392 m. Jogaila įkūrė Merkinės parapiją. Istorikai mini, kad bažnyčia Merkinėje buvo pastatyta iš tvirtovės, o viena iš legendų liudija, kad ji pastatyta pagoniškos šventyklos vietoje. Gali būti, kad tai 1418 m. Vytauto fundacija pastatyta nauja (ar atstatyta mūrinė) buvusi šv. Mikalojaus parapinė bažnyčia, kuri įgavo naują titulą – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo. Čia Jogaila 1418 m. ir 1419 m. šventė Kalėdas. Lėšų Merkinės bažnyčiai skyrė daugelis Lietuvos valdovų. 1648 m. Vladislovo Vazos lėšomis iš dalies buvo permūrytos ir nutinkuotos sienos, suskliausti nauji skliautai. Greičiausiai tada pastatytas ir vakarinis frontonas. Karo su Rusija ir Švedija metu 1654 m. Merkinę sudegino rusų kazokai, o galutinai sugriovė švedai. Parapinė bažnyčia buvo apgriauta ir sudeginta. 1676 m. bažnyčia buvo atstatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmono, buvusio Merkinės seniūno Mykolo Kazimiero Paco pinigais. 1848–1856 m. padaryti nauji langai, sudėtos ąžuolinės grindys, vietoj medinių kolonų, laikiusių vargonų chorą, sumūryti mūriniai. 1884 m. pagal N. Čiagino projektą pastatytas prieangis, sudėtos betono plytelių grindys, stogas vietoje gontų uždengtas čerpėmis. Bažnyčia remontuota 1930 m. ir po 1941 m. gaisro. 1971–1972 metais perdažytas vidus ir išorė. Šventoriuje – vietos kunigų kapai. Čia ilsisi ir lietuviškos spaudos platintojas kunigas Konstantinas Jagminas.pamatykLietuvoje.ltMerkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZMerkinės piliakalnisMerkinės piliakalnis bei nuo jo atsiverianti Nemuno ir Merkio santaka jau seniai tapo Dainavos krašto simboliu. Ties Merkio ir Nemuno santaka, kairiajame Stangės upelio krante, nupjauto kūgio formos kalvoje stūkso piliakalnis. Kalvą iš trijų pusių juosia Nemuno ir Stangės slėniai, o iš šiaurės jį gilia dauba atskiria nuo gretimų aukštumų.Kalvos šlaitai gana statūs, nuo Nemuno pusės iki 30 m aukščio. Išlikusioje 5 x 7 m dydžio piliakalnio aikštelės dalyje (didesnė jos dalis nuslinko į Stangės slėnį) pietiniame bei rytiniame krašte yra iki 1,5 m aukščio nuo aikštelės paviršiaus pylimo liekanų. Merkinės pilis greičiausiai pastatyta XIII a. a. pusėje. XIV a. – XV a. pr. tapo svarbiausiu panemunės kariniu – strateginiu centru kovose su Livonijos ordinu. Strateginis trikampis Vilnius – Kaunas – Merkinė tuo metu sudarė pagrindinę krašto gynybos sistemą. Nuo 1377 m. kryžiuočių kronikos pilį dažnai mini "Merkenpille" bei "Merkenpil" vardais. 1391 m. lapkričio 30 d. kryžiuočiai pilį paima, o 1394 m. pilies įgula, traukdamasi pati ją sudegina. Dar kartą pilis buvo sudeginta kryžiuočių 1403 m.pamatykLietuvoje.ltMerkinės piliakalnistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZNamas, kuriame mirė Lenkijos karalius Vladislovas VazaLenkijos karalius Vladislovas Vaza ypač žavėjosi Vilniumi ir Lietuva. Dažnai čia lankydavosi, rezidavo išpuoštuose Vilniaus valdovų rūmuose. Čia taip pat priimdavo popiežių, karalius, imperatorius ir kitų kraštų pasiuntinius. Vladislovo Vazos laikais rūmuose ir jų prieigose vyko įvairūs pasilinksminimai, pastatytos pirmosios Lietuvoje itališkos operos. Karalius labai mėgo medžioti. Persišaldęs per vieną medžioklę Merkinėje, čia ir mirė. Krokuvoje, Vazų koplyčioje, buvo palaidotas jo kūnas, o urna su širdimi pastatyta Vilniaus katedroje. Merkinėje išlikęs namas, kuriame karalius mirė. Šį įvykį žymi paminklinė lenta.pamatykLietuvoje.ltNamas, kuriame mirė Lenkijos karalius Vladislovas Vazatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZMerkinės krašto muziejusMerkinė - legendomis apipinta senoji Dzūkijos krašto sostinė. Miestelio centre įsikūrusiame muziejuje ne tik pamatysite šiuolaikiškai įrengtą ekspoziciją, bet ir turėsite galimybę išgirsti pasakojimų apie Merkinės pilies ir miesto laikus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio V. Vazos mirtį Merkinėje 1648 m., Lietuvos partizanų įvykdytą Merkinės puolimą 1945 m. ir kitas šio krašto istorijas. Norintiems geriau pažinti Merkinę siūlome gido paslaugas. Pėsčiomis aplankysime svarbiausius istorinius objektus: seniausią Dainavos krašto bažnyčią, įkopsime į V. Krėvės apdainuotą piliakalnį, apžiūrėsime namą, vadinamą Valdovų rūmais, žydų sinagogų vietą, pagerbsime holokausto aukas, o viename didžiausių Lietuvoje rezistencijai skirtų memorialų – Merkinės kryžių kalnelyje – nusilenksime žuvusiems už Lietuvos laisvę.pamatykLietuvoje.ltMerkinės krašto muziejustext/html2d1970-01-01T00:00:00ZPaminklas Vincui Krėvei-MickevičiuiŽymus Lietuvos rašytojas, visuomenės ir politinis veikėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vincas Krėvė-Mickevičius gimė 1882 10 19 Subartonių kaime, netoli Merkinės, mirė 1954 07 07 Pensilvanijoje (JAV). Paminklo Vincui Krėvei Mickevičiui pastatymą 1988 m. inicijavo ir organizavo merkiniškiai, susibūrę į organizacinį komitetą: Algimantas Černiauskas, Alfredas Pautienius, kunigas Algimantas Rokas Puzonas, Jonas Subačius. Darbą padaryti apsiėmė skulptorius Petras Mazūras. Paminklas prie mokyklos buvo pastatytas 1994 m. Paminklą šventino jo ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. Profesorius Albertas Zalatorius paminklo šventinimo metu, kreipdamasis į V. Krėvės atminimą, sakė: "...mums reikėjo Jūsų praeityje, reikia ir šiandien – maištingo, drąsaus, savarankiško, o svarbiausia – pažįstančio žmogaus tuštybę ir didžiadvasiškumą. Kad Jūs toks iš tikrųjų buvote, rodo ir Jūsų sugrįžimo kelias – jis eina ne valdžios koridoriais, nesvarbu, kokia valdžia jais tuo metu vaikšto, o Jūsų gimtųjų apylinkių takeliais, kurie veda tiesiai į žmonių širdis ir kuriems tos širdys niekuomet neleis užželti"pamatykLietuvoje.ltPaminklas Vincui Krėvei-Mickevičiuitext/html2d1970-01-01T00:00:00ZMerkinės kryžių kalnelisMerkinės kryžių kalnelis – didžiausias memorialas Lietuvos partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovose su okupacine sovietų valdžia. 1945–1953 m. šioje vietoje buvo užkasami enkavedistų ir stribų nužudytų Dainavos krašto partizanų kūnai. Kiek jų buvo čia užkasta, nežinoma, nes slepiant pėdsakus 1972 m. šioje vietoje buvo įrengtas Merkinės vidurinės mokyklos stadionas. Atgimimo laikais Sąjūdžio grupės ir kunigo disidento Roko Algimanto Puzono iniciatyva stadionas buvo uždarytas, pradėti statyti atminimo kryžiai, kai kurie iš jų primena genealoginius medžius su mirties datomis, nes ištisos šeimos žuvo kovose ir tremtyje. Stovi kryžiai ne tik lietuviams, bet ir ukrainiečiui, vokiečiui, žuvusiems Lietuvos partizanų gretose. Pagrindinis Kryžių kalnelio darbų autorius ir organizatorius Juozas Kaupinis, o pagrindinis Merkinės kryžių kalnelio akcentas – koplyčia pastatyta 1994 m. Vėliau koplyčios papėdėje ant granito plokščių buvo iškalta daugiau kaip 300 žuvusių partizanų pavardžių. Ant vienos iš plokščių prie Merkinės koplyčios iškalti Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko žodžiai, paimti iš jo dienoraščio: "Ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome mirtį.” 2002 m. gegužės mėn. į Kryžių kalnelio teritoriją buvo perlaidoti 6 nužudytų partizanų palaikai, kuriuos, ieškodami žuvusio partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų, 2001 metais prie buvusios Merkinės stribynės, rado J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariūnai. Kiekvieni metai (nuo 1989 m.) Kryžių kalnelyje vyksta tradicinė Lietuvos Partizanų ir jų rėmėjų šventė.pamatykLietuvoje.ltMerkinės kryžių kalnelistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZMerkinės apžvalgos bokštasBokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Anot parko direkcijos, būtent šis aspektas ir padiktavo pagrindinę bokšto architektūros idėją. Bokštas nedominuoja aplinkoje, priešingai, tarsi ištirpsta pušyne: jo atramų dydis, spalva, išdėstymas formuoja tarsi "medžių grupę", savotišką gojelį – primena aplinkui augančius medžius. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis. Šis "takelis", vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas. Lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas – Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, krašto muziejaus smailė, o už jų tolumoje matyti ir Merkio slėnio pievos. Gražiausi vaizdai nuo bokšto atsiveria vakarop, kai į šilus besileidžianti saulė nuauksina Nemuno vandenis.pamatykLietuvoje.ltMerkinės apžvalgos bokštastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZLaimos Saviščevienės amatų dirbtuvėsKaimo turizmo sodyba "Šilas” pritaikyta rengti edukacines programas, seminarus, plenerus ir amatų mokymus. Pirmame aukšte yra didelė salė, kurioje organizuojami amatų mokymai vaikams ir suaugusiems ar seminarai. Paruošiame visas mokymams reikalingas medžiagas, priemones ir įrankius. Atvykę svečiai, turi galimybę susipažiti su šio krašto papročiais, tradicijomis, amatais.pamatykLietuvoje.ltLaimos Saviščevienės amatų dirbtuvėstext/html2d1970-01-01T00:00:00ZPetro Pretkelio juodosios keramikos dirbtuvėZakavolių kaime, ant Straujos upės kranto senose keramikos dirbtuvėse, kuria juodosios keramikos meistras Petras Pretkelis. Atvykę svečiai, turi galimybę susipažinti su juodosios keramikos tradicijomis, technologija, patys dalyvauti procese. Svečiai turi galimybę pasivaikščioti po Dzūkijos pušynus, pasigrožėti srauniu Straujos upeliu, Laujos ežeru. Yra galimybė apsistoti palapinėse. Vasarą čia rengiamos keramikų mėgėjų stovyklos. Edukacinio užsiėmimo kaina: vaikams – 3 Lt., suaugusiems – 5 Lt.pamatykLietuvoje.ltPetro Pretkelio juodosios keramikos dirbtuvėtext/html2d1970-01-01T00:00:00ZJonionių akmenysPaslaptingų Jonionių akmenų grupė išsidėsčiusi ties Merkine kairiajame Nemuno krante. Manoma, jog akmenys sudaro mėnulio kalendorių, kurio centrinė dalis – astronominis saulės laikrodis – išlikęs iki mūsų dienų. Ši paleoastronominė stebykla galėjo būti Lietuvos žynių šventyklos dalis. Jei sumanysite čia praleisti trumpiausią vasaros naktį – rasite daug bendraminčių.pamatykLietuvoje.ltJonionių akmenystext/html2d2025-05-22T09:35:33.307194ZDzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centrasŠiuolaikinė moderni ekspozicija pristato upių, upelių, šaltinių kraštą su Merkinės apylinkių gyvenimo būdu, tradicijomis, istorine raida. Čia ir trimatė vandens žuvų instaliacija, interaktyvios į judesį reaguojančios žuvys, sienos skirtos sielių ir žvejų, gyvūnijos, augmenijos temai bei gyvą emociją kurianti šaltinio instaliacija.pamatykLietuvoje.ltDzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centrastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZPanaros Dievo gailestingumo koplyčiaPilnų namų bendruomenė, kaip besikurianti vienuolija, turi savo dienotvarkę, maldos, poilsio, dvasinių pratybų ar kitokio ugdymosi ritmą. Tai bendrija, siekianti padėti nelaimingiems, kenčiantiems, kamuojamiems priklausomybių ir pan. Atvykstantys svečiai, iš anksto dėl atvykimo susiderinę su bendruomenės vadovybe, kviečiami dalyvauti maldoje ir dvasinėse pratybose, privalo laikytis nustatytos regulos. Nepraleiskite progos aplankyti modernią, bet jaukią šios bendruomenės koplyčią.pamatykLietuvoje.ltPanaros Dievo gailestingumo koplyčiatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZLiškiavos Švč. Trejybės bažnyčiaViso Liškiavos architektūrinio ansamblio dominantė ir puošmena – Švč. Trejybės bažnyčia, nuostabus vėlyvojo baroko statinys. Bažnyčioje išlikę paminkliniai 1899 m. vargonai, pagaminti Varšuvoje lenkų meistro Šimanskio. Jie pastatyti vyskupo A. Baranausko vizitacijos garbei. Šiais vargonais 1899 m. grojo K. Čiurlionis (1851–1914), garsaus menininko M. K. Čiurlionio tėvas. Prieš pagrindines šventovės duris stovi šv. Agotos – saugotojos nuo gaisrų ir žaibų skulptūra, nes 1808 m. į bažnyčią trenkė žaibas, pažeidė kupolą ir sudegino stogą. 1996 m. kan. Valiaus Zubavičiaus rūpesčiu senoji šv. Agotos skulptūra perkelta į bažnyčią jos vietoje pastačius statulos kopiją, sukurtą skulptoriaus Alfonso Vauros. Pastarasis paminklas bei minėtieji statiniai, kaip kompleksas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą bei yra saugomas valstybės.pamatykLietuvoje.ltLiškiavos Švč. Trejybės bažnyčiatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZLiškiavos architektūrinis ansamblisLiškiavos architektūrinio ansamblio vartai rakinami 20.00 - 08.00 val.Liškiava rašytiniuose šaltiniuose pradėta minėti nuo 1044 metų. Žmonės dabartinės Liškiavos apylinkėse gyveno jau antrame tūkstantmetyje prieš Kristų. Pirmoji nedidelė medinė parapijos bažnyčia Liškiavoje pastatyta 1450 m. Pabrėžtina, kad dominikonams Liškiavos parapija niekada nepriklausė. Visą laiką parapija turėjo savo bažnyčią ir kleboną. 1697 m. balandžio 22 d. Vladislovas Jurgis Kosyla su žmona Kristina visus savo turtus testamentu užrašė dominikonų vienuolynui, kad šis melstųsi už mirusį vienintelį sūnų Florijoną ir už jį patį su žmona. Pasitaręs su Seinų dominikonais, Vladislovas Jurgis Kosyla nutarė Liškiavoje įsteigti naują dominikonų vienuolyną ir pastatyti Švč. Trejybės garbei skirtą bažnyčią. Testamentą 1699 m. rugpjūčio 17 d. patvirtino Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas I. 1699 m. iš Seinų į Liškiavą atvyko šeši dominikonai ir apsigyveno Liškiavos dvaro rūmuose. Tačiau Kosylos giminės nebuvo jiems svetingi. Pirmieji atvykę dominikonai buvo sumušti ir iš Liškiavos išvyti. Ir tik 1703 m. vyriausiasis Lietuvos tribunolas grąžino dominikonams paveldėtus turtus, ir jie tvirtai įsikūrė Liškiavoje. Dominikonai pasistatydino vertingą XVII a. vėlyvojo baroko architektūrinį ansamblį. Bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pradėtas statyti 1703 m. ir visiškai užbaigtas 1741 m. Šį ansamblį ėmėsi statyti Liškiavos dominikonų vyresnysis (prijoras) tėvas Remigijus Masalskis. Buvo pastatytas dviejų aukštų mūrinis vienuolynas su dideliais rūsiais. Priešais vienuolyną stovėjo svirnas. Prie vienuolyno – šeimyntrobė, skalbykla ir ūkiniai pastatai. Platus kiemas aptvertas aukšta mūrine tvora. Prie vakarinio vienuolyno galo dominikonai buvo pasistatę dviejų kambarių pastatą, vadinamąjį forstoriumą, vienuolių susitikimams su svečiais, giminėmis. Visoje Nemuno pakrantėje užveistas plačiausias sodas, puoselėti daržai. Buvo iškasta tvenkinių ir užveista žuvies. XVIII amžius – Liškiavos dominikonų klestėjimo laikotarpis.Tačiau nuo 1795 m., po trečiojo Lietuvos–Lenkijos valstybės padalijimo, Liškiava atiteko Prūsijai. Prūsų valdžia, norėdama papildyti valstybės iždą, naikino vienuolynus ir grobė jų turtą. Liškiavos konvento turtas buvo atimtas 1797 m. 1812 m. vasario 29 d. Varšuvos hercogas Fridrichas Augustas dekretu Nr. 578 Liškiavos dominikonų bažnyčią paskelbė parapijine bažnyčia. Buvo gautas ir popiežiaus Pijaus VII (1812-10-28) leidimas. Remdamasis Varšuvos hercogo dekretu ir popiežiaus beneplacitu, Seinų vyskupas Liškiavos dominikonų Švč. Trejybės kalno konvento bažnyčią perdavė Liškiavos parapijai (1813-09-07), bet parapijos pamaldos į ją perkeltos tik 1814 m. birželio 18 d. 1814 m. birželio 18 d. miręs paskutinis Liškiavoje gyvenęs vienuolis dominikonas tėvas Luščinskas buvo palaidotas bažnyčios rūsyje. Su jo mirtimi pasibaigė šio konvento gyvavimas Liškiavoje. 1821 m. parapijai atiteko vienuolyno turtas. 1836 m. vienuolynas buvo šiek tiek suremontuotas. Dar kartą vienuolynas buvo remontuojamas tik 1939 m. Nuspręsta vienuolyne įrengti turizmo stotį. Tačiau ką tik suremontuotas Liškiavos dominikonų vienuolynas virto Lenkijos pabėgėlių stovykla. Bolševikai vienuolyną nusavino 1941 m. vasario 1d. To nebuvo padariusi nei viena valdžia. Po Antrojo pasaulinio karo nuo 1947 m. iki 1976 m. vienuolyne buvo įsikūrusi vidurinė mokykla. Nuo 1989 m. iki 2013 m. Liškiavoje klebonavo kanauninkas Valius Zubavičius. Per tuos metus bažnyčia ir vienuolyno pastatai buvo restauruoti ir virto tikra grožio bei meno šventove. Kanauninkas Valius Zubavičius, ypatingo talento dvasininkas, prikėlė šią šventovę naujam, mūsų dienų, gyvenimui. Nuo 1999 m. dalis ansamblio pastatų perduota viešajai įstaigai "Liškiavos kultūros centras".pamatykLietuvoje.ltLiškiavos architektūrinis ansamblistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZRaganos "Viedzmos" akmuoVinco Krėvės užrašytose dzūkų poringėse pasakojama, jog nešė šitą akmenį viedzma Liškiavos piliai mūryti, bet užgiedojo gaidys, trūko viedzmos prijuostės raiščiai, tada akmuo taip ir liko Liškiavos laukuose. Norint apjuosti akmenį reikėdavo 18 m ilgio virvės. Šį didžiulį akmenį 1941 m. pavasarį susprogdino Raudonosios armijos kariai. Dabar čia stūkso maždaug 1 m aukščio 13 gabalų.pamatykLietuvoje.ltRaganos "Viedzmos" akmuotext/html2d1970-01-01T00:00:00ZLiškiavos liepaSenieji Liškiavos gyventojai prisimena, kad jų jaunystės metais liepa buvo aukščiausias medis apylinkėse. Dar prieš karą prie šios liepos mirė Liškiavos kunigo mama. Jos atminimui dvasininkas prie liepos prikalė koplytėlę su Švč. Marijos atvaizdu. Pro šalį keliaujantys čia sustodavo, kepures nuėmę nusilenkdavo. Liepos nuo senovės laikytos šventais medžiais. Buvo tikima, kad ypatingos išvaizdos medžiai turi stebuklingų galių, jose gyvena deivė Laimai. Liepos laikytos kaimų saugotojomis nuo perkūno. Tikėta, kad į liepas medienoje turinčias aliejaus perkūnas itin retai trenkia. Tačiau Liškiavos liepa išimtis. Neįprastą jos išvaizdą ir suformavo perkūnas. Nuo jo smūgio medis perlūžo pusiau, todėl dabar toks platus. Kamieno ir liemens taip pat nematyti. Tik kelminės atžalos storos ir išsikerojusios iš visų pusių. Vietiniai neįprastos formos liepą dar vadina Paklėštarės vardu. Medžio fiziniai duomenys: Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 6,5 m Amžius – apie 400 metų Saugomu paskelbta 2016 m.pamatykLietuvoje.ltLiškiavos liepatext/html2d2025-05-27T11:24:43.356683ZLiškiavos piliakalnisLiškiavos piliakalnis, dar vadinamas Raganos mūru, Pilies kalnu, įrengtas kairiajame Nemuno krante į pietvakarius nuo miestelio, už Bažnyčios (Alkakalnio) kalno. Tai ilga, 100x50 m dydžio masyvi kalva, kurios pietiniai bei pietrytiniai 30 m aukščio šlaitai leidžiasi į Nemuną su įspūdingai atsiveriančiu kraštovaizdžiu. Nustatyti 3 piliakalnio apgyvendinimo etapai: I tūkst. pirmos pusės vidurio, II tūkst. pradžios ir XIV a. pradžios, kai apleistame piliakalnyje, greičiausiai Vytauto Didžiojo iniciatyva, buvo pradėta mūrinės Liškiavos pilies statyba. Kultūrinio sluoksnio gylis iki 1,5 m. Prieš Žalgirio mūšį pradėta statyti pilis liko neužbaigta.pamatykLietuvoje.ltLiškiavos piliakalnistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZLiškiavos alkakalnisLiškiavos Alkakalnis dar vadinamas Bažnyčios kalnu. Nuo Pilies kalno jį skiria 17 m gylio dauba. Bažnyčios kalne XV a. antroje pusėje stovėjo medinė 12x20 m dydžio bažnyčia, kuri sudegė religinių karų metu XVI a. viduryje, bet buvo atstatyta ir stovėjo apie 100 metų. Bažnyčiai nugriuvus, XVII a. 150 m ilgio kalvos pietrytinėje ir vakarinėje dalyje buvo pastatyti rūmai, kurie priklausė M. Pranskevičiui-Radziminskiui. XVIII a. pradžioje rūmai sudegė. Archeologinių tyrinėjimų metu rasti pamatai, 3 m pločio tašytų akmenų grindinys aplink stovėjusią bažnyčią, vitražo liekanų, Aleksandro denarų, Jono Kazimiero monetų, žiestos keramikos, kapai ir jų liekanos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Iš pietų kalną juosia Nemunas, į kurį rytinėje Alkakalnio pusėje įteka Krūčiaus upelis, o šiaurės rytų pusėje stūkso Žvėrinčiaus slėnis.pamatykLietuvoje.ltLiškiavos alkakalnistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZDruskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčiaĮdomu, kad Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia buvo pastatyta senosios mūrinės koplyčios vietoje. Pastaroji kurorte iškilo 1842–1844 m., autorius, manoma, galėjo būti vienas iš Gardino gubernijos architektų. Pastatas buvo neogotikinių formų, beveik kvadratinio plano, laužyto stogo, su bokšteliu viduryje, jos tūris labiau priminė stačiatikių nei katalikų maldykloms būdingą tradiciją. 1909 m., sumanius statyti naują, didesnę ir talpesnę, bažnyčią koplyčios vietoje, Varšuvos architektas Stefanas Šileris parengė projektą; statyba pradėta 1912 m., fundatorius – kunigas Boleslovas Valejka. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, nespėjus pamūryti bokšto ir įrengti vidaus, bažnyčios statyba sustojo. Galiausiai, 1931 metais, šie maldos namai buvo užbaigti ir iki šių dienų esminių pokyčių nepatyrė. "1965 metais bažnyčioje atnaujinta vidaus įranga". Druskininkų bažnyčia neogotikinių formų, "(...) jos architektūrai turėjo įtakos Nyderlandų, Pamario ir Lietuvos gotika", raudonų plytų, cokolis tašytų akmenų mūro, aukšti šlaitiniai stogai dengti čerpėmis. Pagrindinis objekto fasadas (nekanoniškai) atgręžtas į šiaurę, bažnyčia halinio tūrio, trijų navų, sudarančių trumpesnę dalį, su trisiene apside, vienbokštė. Presbiterija ilga ir šiek tiek žemesnė už navas, jos vakarinėje pusėje įrengta koplyčia, rytinėje – zakristija. Šiauriniame (pagrindiniame) fasade labiausiai išsiskiria trijų tarpsnių bokštas, kurio apačioje įkomponuotas platus smailiaarkis portalas, apjuostas laiptuotomis plytų eilėmis, viršutinis tarpsnis – dekoratyvus, su pinakliu. Šoniniai fasadai su išryškinta navų dalimi, skaidomi dideliais smailiaarkiais langais ir lengvais kontraforsais tarp jų. "Bažnyčios vidaus erdvę skaido dvi eilės aštuonbriaunių stulpų su nerviūromis. Navas dengia išraiškingi žvaigždiniai ir kryžminiai skliautai. Neogotikinis (dešinysis) altorius, kaip ir kiti šio tipo įrenginiai – lenkto X pavidalo nišoje. Bažnyčioje yra 11 dailės paminklų": molbertinė tapyba – "Marija su kūdikiu ir Šv. Jonu krikštytoju", "Šv. Antanas", "Šv. Augustinas", "Šv. Bonaventūras", "Nuplaktas Kristus", "Šv. Juozapas", "Trys Karaliai", "Marija Škaplierinė", "Šv. Jonas Labdarys", "Kūdikėlio pagarbinimas"; skulptūra – Nukryžiuotasis". Taip pat derėtų paminėti bažnyčios viduje spindinčius kunigo F. Valaičio vitražus (prie altoriaus, "Marija", XIX a.), A. Česnulio "Rūpintojėlį" ir kt. Bažnyčia susijusi su ne viena žymia asmenybe, turėjusia įtakos politiniam, kultūriniam, visuomeniniam kurorto gyvenimui. Senojoje Druskininkų bažnyčioje neilgai trukus prieš savo žūtį susituokė vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Liudvikas Narbutas. Tais metais čia aktyviai prieš carizmą kovojo kunigas Juzefas Majevskis, vėliau už savo veiklą ištremtas į Tobolską. Iki 1906 m. čia vargoninkavo M. K. Čiurlionio tėvas K. Čiurlionis. Pasakojama, kad naująją Druskininkų bažnyčią buvo pamėgęs Lenkijos maršalka J. Pilsudskis. Kitokia aura Druskininkų bažnyčią apgaubė pokario laikotarpiu, kai čia iš Vilniaus atvyko kunigas Juozas Vaičiūnas. Ne savo noru į Druskininkus paskirtas kunigas "atsivežė" ir visas vilnietiško gyvenimo pažintis. Klebonijos svetainėje dažnai užsisėdėdavo kalbininkas Juozas Balčikonis, Vincas Mykolaitis-Putinas, bibliografas Vladas Abramavičius, skulptorius Rapolas Jakimavičius ir daugelis kitų žinomų Lietuvos žmonių.pamatykLietuvoje.ltDruskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčiatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZM. K. Čiurlionio memorialinis muziejusVienas bilietas galioja į du muziejus: Čiurlionio memorialinį muziejų ir V. K. Jonyno galeriją.1878 m. Konstantinas Čiurlionis su žmona Adele ir pirmagimiu Mikalojumi Konstantinu kėlėsi gyventi į Druskininkus, nes K.Čiurlionis buvo pakviestas dirbti vargonininku miestelio mažoje bažnytėlėje. Pradžioje jis išsinuomojo mažą namelį ant ežero kranto, bet padidėjus šeimai, Konstantinas, pasiskolinęs pinigų, įsigijo du namelius, stovėjusius šalia vienas kito. Pirmasis jų stovėjo prie kelio ir buvo skirtas vasarotojams (tai padėjo grąžinti skolą), o antrajame apsigyveno šeima. M. K. Čiurlionio seserų Valerijos Karužienės ir Jadvygos Čiurlionytės rūpesčiu buvo įgyvendintas sumanymas išsaugoti sodybą – 1963 m. birželio 16 d. atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus. Pirmoji ekspozicija buvo parengta namelyje prie kelio, vėliau lankytojams atvėrė duris ir antrasis namelis. Pagal M. K. Čiurlionio seserų atsiminimus buvo atkurtas autentiškas namelių interjeras, panašiai kaip ir XIX a. pabaigoje buvo sutvarkyta sodybos aplinka. 1975 m. pastatytas pagalbinis muziejaus pastatas, kuriame lankytojai supažindinami su M. K. Čiurlionio biografija, rengiami koncertai, susitikimai. Nepriklausomybės laikais muziejaus rėmėjų dėka renovavus šalia geltonojo namelio esantį pastatą, ekspozicija išsiplėtė. Muziejuje galima įsigyti M. K. Čiurlionio kūrinių, reprodukcijų, natų, muzikos įrašų, knygų, meno albumų, parodų katalogų, suvenyrų.pamatykLietuvoje.ltM. K. Čiurlionio memorialinis muziejustext/html2d1970-01-01T00:00:00ZDruskininkų miesto muziejusĮėjimas iš M. K. Čiurlionio g. pusės1996 m. Druskininkų miesto taryba priėmė sprendimą įsteigti muziejų. Tik 1999 m. pradžioje, kai miestas jau buvo gavęs Petro Viščinio dovanotą kolekciją – paveikslus, knygas, garso įrašus, ir 1999 m. gegužės 26 d. Druskininkų miesto muziejų įregistravo Kultūros ministerija. 2000 m. spalio 15 d. visuomenei atverta pirmoji nuolatinė muziejaus ekspozicija - P. Viščinio kolekcija. 2001 m. muziejuje įrengta ekspozicija, vyksta renginiai, parodos, kamerinės muzikos koncertai, skaitomos paskaitos. Kurortinio sezono metu muziejaus terasoje vyksta tradiciniai koncertai "Druskininkų serenados" ir kiti miesto renginiai. Muziejuje taip pat vyksta iškilmingų civilinių santuokų registracija.pamatykLietuvoje.ltDruskininkų miesto muziejustext/html2d1970-01-01T00:00:00ZDruskininkų Druskonio ežero fontanaspamatykLietuvoje.ltDruskininkų Druskonio ežero fontanastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZDruskininkų muzikinis fontanasIšsirenku melodiją ir iš sąrašo pasižiūriu jos kodą "F0031″. Žinutės laukelyje rašau kodą "F0031" ir siunčiu numeriu 1670. Gaunu žinutę "Jusu pasirinktas kurinys bus paleistas data, laikas".pamatykLietuvoje.ltDruskininkų muzikinis fontanastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZDruskininkų vandens parkasDruskininkų vandens parko kompleksas – 23 000 kv. m. pramogų ir poilsio pasaulis. Vandens pramogų dalyje lankytojus džiugina 6 atvirų ir uždarų nusileidimo kalnelių bokštas bei įspūdinga baseinų dalis, iš kurios galima grožėtis Nemuno upės panorama. Unikali pirčių erdvė, kurioje net dvidešimt skirtingų pirčių, laukia visų, pasiilgusių sielos ir kūno poilsio.Kiekvieną dieną pirčių erdvėje vykdomos pirčių programos su ekologišku medumi, Juodosios jūros druska, veido kaukėmis, kvapais bei beržinėmis, ąžuolinėmis vantomis, o savaitgaliais rengiamos papildomos pirčių programos, skirtos tik nuogaliams.pamatykLietuvoje.ltDruskininkų vandens parkastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZUNO Park DruskininkaiPaskutinis įleidimas į parką suaugusiems – 2,5 val., vaikams 1,5 val. iki uždarymo. Pramogauti naktį galite atlikę išankstinę rezervaciją telefonu.Šeimos nuotykių parkas pačiame Druskininkų kurorto centre. Įvairaus amžiaus grupės čia atras sau tinkamų pramogų ir patirs nuotykių. Parke gali pramogauti ką tik pirmuosius žingsnius pradėję žengti mažyliai bei senjorai. Trasos taip pat skirtos skirtingo fizinio pasirengimo lankytojams.pamatykLietuvoje.ltUNO Park Druskininkaitext/html2d1970-01-01T00:00:00ZSnow ArenaTai vienintelis visus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas Baltijos šalyse. Jau kelintus metus iš eilės Snow Arena atsiduria geriausiuose pasaulio žiemos pramogų kompleksų penketukuose. Snow Arenoje veikia 2 uždaros kalnų slidinėjimo ir atviros lauko trasos. Arena yra moderni, padengta kokybišku sniegu, gaminamu be jokių cheminių ir bakterinių priedų. Arenoje įrengti saugūs ir patogūs šveicariški keltuvai, yra nuomos punktas, kuriame galima išsinuomoti slidinėjimui reikiamą įrangą bei aprangą. Arenoje veikianti moderni laiko apskaitos sistema bei lojalumo programa leidžia ilgiau ir pigiau mėgautis Jūsų geidžiamomis pramogomis. Vienas didžiausių Snow Arenos traukos taškų - Snow parkas. Jame išdėstytos, kas mėnesį pagal naujausias mados tendencijas keičiamos, figūros, skirtos įvairiems triukams atlikti. Taip pat lankytojams suteikiama galimybė mokytis bei tobulinti slidinėjimo įgūdžius kartu su profesionaliais kalnų slidinėjimo bei snieglenčių sporto DruSkiSchool mokyklos instruktoriais. Be įprasto slidinėjimo, vyksta įvairūs renginiai arenoje įsikūrusiuose restoranuose, vyno degustacijos, DJ vakarai, varžybos, naktinio slidinėjimo seansai. Yra pramogų parkas vaikams DruFunPark.pamatykLietuvoje.ltSnow Arenatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZK. Dineikos sveikatingumo parkasParkas turtingas savo istorija ir tradicijomis gydyti oru, vandeniu ir saule vilioja lankytojus galimybe išbandyti atgaivintas unikaliąsias senąsias procedūras: pasivaikščiojimas dozuotais vaikščiojimo takais, maudynėmis kaskadinėse maudyklėse ir pirtyje, mėgavimusi jonoterapija, kai teigiamų ir neigiamų jonų santykis siekia 0,63, pėdų masažu akupresūros baseine. Šeimos su vaikais gali aktyviai leisti laisvalaikį važinėdami atnaujintais takais, žaisdami vaikų žaidimo aikštelėje, sportuodami gimnastikos ir sporto aikštelėse bei mechaninių treniruoklių take. Ramesnį poilsį besirenkantys gali mėgautis saule ir ramybe meditacijos ir jogos terasose, klausydami raminančio Ratnyčėlės upelio vandens čiurlenimo, ar jaukiai įsikūrę pergolėse kvėpuoti nuostabiais rožyno, chromoterapijos gėlyno ar kadagyno – apynyno skleidžiamais atpalaiduojančiais, gydomaisiais kvapais.pamatykLietuvoje.ltK. Dineikos sveikatingumo parkastext/html2dŠv. Jokūbo kelias. Merkinė - Liškiava - Druskininkai.Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijaŠv. Jokūbo kelias. Merkinė - Liškiava - Druskininkai.text/html272