1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Geležinė lapė"Lietuvos rekordų knygoje rašoma, kad tai didžiausia gyvūno skulptūra: jos svoris – beveik 7 tonos, ilgis – apie 15 metrų, aukštis – 6,6 metrai, plotis – 4,15 metro. Plieninėje "Geležinės lapės" širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Dizaineris juokavo, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis geležine lape – apsukrumo, išminties simboliu. Skulptūra Talkšos ežero pakrantėje pastatyta 2009 m. gruodžio 23 d.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Geležinė lapė"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Šuo Keksas"Smulkiosios architektūros objektas – Ričardo Širvelio skulptūra iš granito "Šuo Keksas" Ukmergės miesto centrą papuošė 2013 m. Atnaujintoje Vienuolyno gatvėje šuo Keksas įsitaisė prie gatvės apšvietimo žibinto. Apie miesto "augintinį", esantį 60 centimetrų aukščio ir panašaus pločio, sveriantį iki 100 kilogramų ir su bronzinėmis detalėmis sklando legenda. Anot jos, miesto gyventojui ar turistui nepasididžiavus ir paglosčius miesto sargui nosį, šis įsimena to žmogaus kvapą ir saugo jį visą gyvenimą.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Šuo Keksas"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSenbernarės Bitės skulptūraApie legendinį ir kauniečiams puikiai žinomą šunį – senbernarę Bitę – nuo šiol primins ją įamžinusi skulptūra. Prie Žaliakalnio turgaus iškilęs naujas meno kūrinys tapo naujausiu idėjų konkurso "Kauno akcentai" projektu. Idėja įamžinti senbernarę Bitę kilo jos buvusiam šeimininkui Algimantui Bakui. Tokia iniciatyva didelio palaikymo sulaukė ir tarp kauniečių. Šį šunį žinojo tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai – senbernarė dažnai būdavo matoma miesto gatvėse ir šiltai bendraudavo su praeiviais. Ypač daug žvilgsnių Bitė sulaukdavo, kuomet nasruose nešdavosi pirkinių krepšelį – šeimininkas ją vieną išleisdavo į miestą parnešti reikiamų produktų, nes senbernarė puikiai orientuodavosi Kauno gatvėse. Bitė buvo žinoma ne tik savo pasivaikščiojimais, bet ir kilniais darbais. "Gerų darbų sąraše" – ir išgelbėtas skęstantis vaikas, ir viščiukai iš po judančio automobilio. Realaus senbernarės dydžio skulptūra įsikūrė Žaliakalnyje – ten, kur Bitę buvo galima pamatyti dažniausiai. Šiame rajone ji kartu su šeimininku ir gyveno. Menininkas Lukas Šiupšinskas skulptūrą sukūrė realistine maniera su menine stilizacija.pamatykLietuvoje.ltSenbernarės Bitės skulptūratext/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Lietuvių skalikai"Lietuvių skalikai – vieninteliai Lietuvos medžiotojų išvesti medžiokliniai šunys– ieškantys žvėrių ar šviežių jų pėdsakų, persekiojantys juos ir melodingai skalijantys, kad medžiotojai žinotų, kur yra žvėrys. Skulptūros autoriai – Rimantas Keturka ir Feliksas Volčakas. 2015pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Lietuvių skalikai"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Senamiesčio sargas"Ankstyvą 2006 metų vasarą, Turgaus aiktštėje buvo įkurdinta bronzinė Dobermanų veislės šunį vaizduojanti skulptūra "Senamiesčio sargas", kuris nuo šiol saugo Klaipėdos senamiestį. "Senamiesčio sargas" buvo pastatytas siekiant populiarinti Klaipėdos senamiestį. Ši skulptūra tapo dar vienu mėgiamu traukos objektu Klaipėdos lankytinų vietų žemėlapyje. Skulptorius S. Jurkus, architektas V. Paulionis.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Senamiesčio sargas"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZJurgos Ivanauskaitės "Katinas"Akmuo, iš kurio pagaminta skulptūra, atrastas netoli buvusio Arvydiškių karjero greta Kurtuvėnų. Akmuo daugelį metų gulėjo Pašiaušės kaime Kelmės rajone, kur ir buvo kuriama skulptūra. Pradėta kalti 2008 m. liepą, skulptūra sveria 10 tonų. Katino aukštis iki uodegos galiuko 2,70 m, plotis – 3 m, storis – 1,5 m. Kūrybos procesą parėmė "Lietuvos dujos" ir piliečiai savo lėšomis. Rašytojos skveras atidarytas Aguonų gatvėje 2008 m. lapkričio mėnesį. Skulptūra atidengta 2009 m. rugsėjo mėnesį. J. Ivanauskaitė Aguonų gatvėje gyveno dešimt metų (1997 – 2007 m.). Čia sukūrė daugumą svarbiausių savo kūrinių. Viešosios įstaigos Jurgos Ivanauskaitės kūrybos paveldo centro žmonės įamžindami rašytojos atminimą, įkūrė skverą kartu prisidėdami prie žaliųjų miesto zonų.pamatykLietuvoje.ltJurgos Ivanauskaitės "Katinas"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZMarijampolės P. Butlerienės kiemelio katėsFontanas veikia nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Įjungiamas kasdien 12.00 - 23.00 val.Kaip pasakoja seni mūsų krašto žmonės, Marijampolės miesto įkūrėja grafienė Pranciška Butlerienėlabai mylėjo kates. Visai gali būti, kad tai ne tik graži legenda. Grafienės globėja buvo šventoji Pranciška Romietė. Kaip žinia, Amžinasis miestas garsėja ne tik puikiais pastatais bei savo įspūdinga istorija, bet ir kačių gausa. Todėl Marijampolės senamiestyje jaukiame kiemelyje, buvo įkurdintos su vandeniu žaidžiančios grafienės Pranciškos Butlerienės katės (Skulptorius Kęstutis Balčiūnas). Miestelėnai pastebėjo, kad sugalvojus norą ir paglosčius visas tris kates, jis tikrai išsipildo. Tiesa, suvalkietiškos katės finansinių norų nepildo. Jaukus, gyvas, pavasarį pasipuošiantis purpuriniais sakurų žiedais kiemelis ir su vandeniu žaidžiančios katės kviečia čia prisėsti su kvapniu kavos puodeliu. Ant sienelės užsilipusios katės, krentantis vanduo tarsi magnetas traukia vaikus, o vaikų šypsenos - džiugina tėvelių širdis.pamatykLietuvoje.ltMarijampolės P. Butlerienės kiemelio katėstext/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Katinas džentelmeno veidu"Daugelį metų Klaipėdos senamiesčio traukos objektu buvo tapusi granitinė katino su džentelmeno veidu skulptūra, kurią 1980-aisiais metais sukūrė dailininkas R. Midvikis. Du kartus po vandalų siautėjimo skulptūra buvo atstatyta, bet netrukus vėl dingo. 2006 m. vasarą, miesto gimtadienio proga katinas vėl sugrįžo į savo vietą skvere Kalvių gatvėje. Katinas yra katinas – vaikšto, išeina ir grįžta kada nori. Anuomet "Senamiesčio katinas" turėjo slaptų galių. Ar jų neprarado beklajodamas įsitikinkite patys.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Katinas džentelmeno veidu"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Stumbras"Vaikštinėdami šimtamečiu Kauno Ąžuolyno parku, išvysite stumbrą – girių karalių. Tiesa, šiais laikais jo pavidalas bronzinis, tačiau Daliūtės Onos Matulaitės 1979 m. sukurta skulptūra „Stumbras“ tarsi nukelia kelis šimtus metų atgal, kai šioje vietoje išties lakstė tikri stumbrai.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Stumbras"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZMasčio ežero pakrantės tiltelių meškiukaiVisi 6 Masčio ežero tilteliai turi savo pavadinimus ir meškiuką. Aplankykite ir suraskite: Bevardžio, Durbino, Telšės 1, Telšės 2, Salos 1 ir Salos 2 tiltelių meškiukus.pamatykLietuvoje.ltMasčio ežero pakrantės tiltelių meškiukaitext/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Rokiškio kiškis"Prie Rokiškio savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos rasite metro aukščio kiškį. Tik 2019 m. gegužės mėnesį pastatyta skulptūra siekia atgaivinti Rokiškio miesto legendą. Nežinote legendos? Atvažiuokite - papasakosime! Architektas Saulius Druskis, skulptorius Sergėjus Plotnikovas.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Rokiškio kiškis"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Miegantis liūtas"1917 m. Vingio karių kapinių centre pagal profesoriaus Georgo Graseggero projektą pastatyta skulptūra "Miegantis liūtas", simbolizuojanti taiką ir ramybę. "Miegantis liūtas" stovėjo iki 1947 m., kol kapinės sulygintos, o skulptūra užkasta į žemę. 2001 m., kapinių rekonstrukcijos metu, "Miegančio liūto" skulptūra atsitiktinai surasta. Ji buvo suskilusi gabalais. Šiuo metu restauruota ir padėta šiek tiek toliau nuo centro, kur seniau stovėjo. Prie "Miegančio liūto" skulptūros yra dvi akmens plokštės: su kareivio galvos horeljefu ir įrašu vokiečių k. "DEN HELDEN DES WELTKRIEGES" ("Pasaulio karo didvyriams"); su iškaltu kryžiumi ir įrašu vokiečių kalba "WAS DIE KINDER ERBEN SOLLEN IST DER VATER HELDESINN" ("Vaikai turi atminti tėvų didvyriškumą").pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Miegantis liūtas"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Panevėžio vėžys"Tai Šiauliuose gyvenančio kraštiečio dailininko Viliaus Purono dovana gimtajam Panevėžiui. Autoriai: Kazlauskas Zigmantas, Puronas Vilius, 2014 m.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Panevėžio vėžys"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Avinėli pasipurtyk"Skulptorius Henrikas Orakauskas.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Avinėli pasipurtyk"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Nidos briedis"Skulptūra prie Kuršių nerijos nacionalinio parko Nidos lankytojų centroŠi skulptūra įamžina didingiausią Kuršių nerijos gyvūną - briedį, neretai laikomą Kuršių nerijos miškų simboliu. Kad šių dienų Neringos gyventojai ir svečiai vis dar neabejingi šiam gyvūnui, patvirtino 2011 m. Neringos savivaldybės kvietimas siūlyti idėjas Neringos 50 - ties metų jubiliejui įamžinti. Daugelis miesto gyventojų ir svečių pritarė, kad briedžio skulptūra puoštų Neringą. Nuo 2014 m. skulptūra stovi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kieme. Sakoma, jei patrinsite briedžio snukį, būtinai pamatysite tikrą briedį miške. Skulptūra pastatyta 2012 m., autorius Saulius Juchnevičius.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Nidos briedis"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Stebuklingasis peliukas"Klaipėdos senamiestyje, Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje, pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens - "stebuklingasis peliukas". Skulptūrėlė apjuosta bronzine juosta su burtažodžiais: "Mintis paversk žodžiais - žodžiai taps stebuklais". Autorių teigimu, peliukas stebuklingas ir išpildys gerus norus, reikia tik juos pašnibždėti stebuklingąjam peliukui į ausį. Skulptoriai S. Jurkus ir S. Plotnikovas.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Stebuklingasis peliukas"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZTauro skulptūra2018 metų rugsėjį prie Tauragės pilies prieigų atidengta kalvio Kęstučio Plyskaičio nulieta Tauro skulptūra. Kūrinys – natūralaus tauro dydžio, ragų smaigalyje siekia tris su puse metro. Šia skulptūra Tauragės krašto muziejaus "Santaka" įprasmino Tauragės miesto vietovardžio kilmę.pamatykLietuvoje.ltTauro skulptūratext/html2d1970-01-01T00:00:00ZPaminklas žuvusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams "Albatrosas"Žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti skirtas paminklas "Albatrosas" atidengtas 2011 metais. Amžių tėkmėje užmirštų ir atmintyje išlikusių šiurpių tragedijų bei aukų vardai visada primins dramatiškus žmogaus ir jūros santykius. Jūros dugne guli tarpukariu Lietuvos trispalvę į plačiuosius vandenis išplukdę prekybos motorlaiviai: "Neringa", "Panevėžys", "Kaunas", "Nida", "Kretinga", "Utena", "Marijampuolė", "Šiauliai". Panašus likimas ištiko ir vienintelį to meto Lietuvos karo laivą "Prezidentas Smetona". Virš negrįžusiųjų iš jūros kapų sklando žuvėdros ir albatrosai - paukščiai, kuriuose, anot legendų, atgimsta jūrininkų sielos. Paminklas siekia sutelkti jūrinę bendruomenę. Jis jau tapo Lietuvos kaip jūrinės valstybės simboliu, o Klaipėda - jūriniu centru. Metalinis paukštis pakilo skrydžiui, puoselėdamas viltį, kad bus visada gyvas klaipėdiečių, jūrininkų širdyse. "Albatrosą" pašventintino kunigas Virgilijus Poškus, paminklinį užrašą "Išplaukusiems ir negrįžusiems" atidengė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos kursantai. Paminklą pagamino AB Vakarų laivų gamykla. Paminklo autoriai: skulptorius Klaudijus Pūdymas ir architektas Mindagas Zabarauskas.pamatykLietuvoje.ltPaminklas žuvusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams "Albatrosas"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Senamiesčio skvero voveraitė"Alytuje, Senamiesčio skvere, prie knygų mainų namelio, ant suoliuko išdidžiai išsitaisiusi sėdi bronzinė voveraitė su knygą, kurioje parašyta „Knyga – geras būdas pranokti vakarykštį save". Paglosčius šį mielą žvėrelį atsiranda neapsakomas noras skaityti knygas. Skulptūros autorius M. ZavadskispamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Senamiesčio skvero voveraitė"text/html2d1970-01-01T00:00:00ZSkulptūra "Chameleonas"V-ojo skulptūrinių akcentų plenero "(NE)ATRASTI ŠIAULIAI" metu skulptoriui Gintarui Linkevičiui labai patiko vaikų žaidimo aikštelės ir liepos derinys prie Didždvario gimnazijos. Tai paskatino jį medyje įkurdinti chameleoną. Pasinaudojus dėkingu šakos įlinkiu, chameleonas buvo sukurtas būtent šiai vietai. Todėl jis taip pat organiškai integravosi į aplinką. Žemyn sliuogiantis gyvis šiek tiek šokiruoja, bet ir linksmina. Todėl jam abejingų praeivių nelieka. Pripažinkime, kad nedaug tokių skulptūrų esame matę svetur. Kadangi naudojama "nerimta", lengva putplasčio medžiaga, šis kūrinys tikrai nepakenks medžiui.pamatykLietuvoje.ltSkulptūra "Chameleonas"text/html2d20 įdomiausių gyvūnų skulptūrų LietuvojepamatykLietuvoje.lt20 įdomiausių gyvūnų skulptūrų Lietuvojetext/html278