2026-04-04T07:52:33.137866ZDubysos regioninio parko lankytojų centras"Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos, miškais lyg rūtom kalnai žaliuoja" - beveik prieš šimtą metų parašytos poeto Maironio eilės idealiai atspindi svarbiausias Dubysos regioninio parko vertybes.pamatykLietuvoje.ltDubysos regioninio parko lankytojų centrastext/html2d2020-02-17T07:15:04.24784ZPakyla (bokštelis) ties Luknės slėniu pamatykLietuvoje.lt2d2020-02-17T07:24:27.287169ZLieptas per LuknępamatykLietuvoje.lt2d2020-02-17T07:28:00.469133ZSuolelis ir medis su užrašaispamatykLietuvoje.lt2d1970-01-01T00:00:00ZPaliepiukų daugiakamienė liepaTies Paliepiukų kaimu, kairiajame Dubysos krante apie 30 m nuo kranto auga įspūdinga daugiakamienė liepa.pamatykLietuvoje.ltPaliepiukų daugiakamienė liepatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZMaslauskiškių vandens malūnasPastatytas 1895 m., sumūrytas iš plytų ir akmenų, priklausė čia buvusiam dvarui. 1944 m. šiose apylinkėse sustojus fronto linijai malūnas labai nukentėjo. Vėliau atstatytas ir toliau malė grūdus, jau sukamas elektros. Čia užfiksuoti keletas filmo "Niekas nenorėjo mirti" epizodų. 1993 m. kartu su tėvų žeme malūną atgavo visoje Lietuvoje žinoma filantropė E. Bodendorf.pamatykLietuvoje.ltMaslauskiškių vandens malūnastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBurbiškių dvarasBurbiškių dvarasIšlikę ir užkonservuoti klasicistinio stiliaus dvaro rūmai, du iš trijų ūkinių pastatų, parko fragmentai, dvaro kapinaitės. Dvaras minimas dar 1672 metais, kai jį valdė Kristupas Tarvydas. Vėliau, XVIII a., dvaras atiteko Burboms, o nuo 1771 m. valdė Adomas ir Liudvika Daugirdai. Tarp vėlesnių savininkų minimi Jonas ir Elžbieta Jankevičiai, o nuo 1902 m. - Marija, Kotryna, Johana Vetko ir Janina Sofija Skržiževska.pamatykLietuvoje.ltBurbiškių dvarastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBetygalos muziejusBetygalos muziejuje yra dvi ekspozicijos. Betygalos istorijos ekspozicijoje pagerbti ir įamžinti kraštiečiai, o ypač grafikas Jonas Kuzminskis, medžio drožėjas Juozas Grabauskas, kunigas – dailininkas Pranas Šniukšta, poetas Juozas Nekrošius, rašytojas Jonas Mačiukevičius. Geografės muziejininkės Marijonos Birutės Navakauskienės įkurta Geologijos ekspozicija. Gausi mineralų, uolienų, fosilijų, kriauklių kolekcija (~1800 eksponatų) ypač domina lankytojus. Geologijos ekspozicija naudojama edukaciniams užsiėmimams. Originalūs eksponatai iš viso pasaulio praplečia ir įtvirtina mokinių geologijos, geografijos ir biologijos žinias, didina smalsumą, skatina norą pažinti, kas yra po mūsų kojomis, žvyro krūvoje, upės atodangoje.pamatykLietuvoje.ltBetygalos muziejustext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBetygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia1416 m. pastatyta pirmoji medinė Betygalos bažnyčia, buvo viena pirmųjų ir visoje Žemaitijoje. 1925–1930 m., pagal architekto V. Dubeneckio projektą pastatyta dabartinė bažnyčia. 1592–1600 m. Betygaloje kunigavo Mikalojus Daukša. Bažnyčia neobarokinio stiliaus, turi klasicistinių bruožų. Vidus – trijų navų. Greta stovi varpinė, sujungta su bažnyčia atvira galerija.pamatykLietuvoje.ltBetygalos Šv. Mikalojaus bažnyčiatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZMikalojaus Daukšos ąžuolas BetygalojeBetygalos apylinkės nuo seno garsėjo ąžuolynais, kuriuose buvo alkai, šventvietės. Čia net vienas netoliese esantis kaimas Ąžuolyte pavadintas. Ant Vieviršės upelio kranto, auga garsiausias šiose vietose ąžuolas. Pasakojama, kad klebonaudamas Betygaloje (1592 – 1609) prie jo mėgdavęs pasėdėti pirmųjų lietuviškų knygų (Katekizmas, Postilė), išleistų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vertėjas į lietuvių kalbą kanauninkas Mikalojus Daukša.pamatykLietuvoje.ltMikalojaus Daukšos ąžuolas Betygalojetext/html2d1970-01-01T00:00:00ZTautos kryžiusBetygalos miestelio centre 1928 m., minint Valstybės nepriklausomybės paskelbimo dešimtmetį, iškilo kryžius. 1950 m. Betygalos moterys, eidamos į Dubysą skalbti, pamatė vandenyje plaukiojantį kryžių. Paaiškėjo, kad sovietinė valdžia kryžių nugriovė ir įmetė į upę. Vietiniai kryžių ištraukė ir paslėpė bažnyčios rūsiuose. Atėjus atgimimui A. Ramanauskas ir J. Grabauskas atkūrė kryžiaus kopiją. Vietiniai šį kryžių vadina "Tautos kryžiumi".pamatykLietuvoje.ltTautos kryžiustext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBetygalos Šv. Jono šaltinėlisLelyko upelio slėnyje, kairiajame upelio krante, trykšta Šv. Jono (Gaivučio) šaltinėlis. Pasak žmonių, šaltinėlio vanduo yra "tikras", gyvas, teikiantis energijos.pamatykLietuvoje.ltBetygalos Šv. Jono šaltinėlistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBetygalos kabantis tiltas per DubysąpamatykLietuvoje.ltBetygalos kabantis tiltas per Dubysątext/html2d1970-01-01T00:00:00ZLelyko upelio atodangaLelykas - nedidelis Dubysos intakas, besiraizgantis miškingomis ir kalvotomis Betygalos apylinkėmis. Lelyko srovė ties Betygala ardo stačius upelio krantus, o artėjant prie Dubysos atidengia per amžius susiformavusią kraštovaizdžio istoriją.pamatykLietuvoje.ltLelyko upelio atodangatext/html2d1970-01-01T00:00:00ZLietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas BetygalojeBetygalos miesteliui išskirtinumo suteikia P. Aleksandravičiaus sukurtas paminklas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatytas vietos šaulių rūpesčiu 1930 m.pamatykLietuvoje.ltLietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Betygalojetext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBetygalos I piliakalnisPiliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.Nuo piliakalnio saulėtą dieną matyti Šiluvos koplyčios bokštas, gražiai atsiveria Betygalos miestelio panorama.pamatykLietuvoje.ltBetygalos I piliakalnistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBetygalos II piliakalnisPiliakalnio aikštelėje stovi Pilkalnio koplyčia dar vadinama Aušros vartų koplyčia (1862 m.) savo forma primenanti laivą.pamatykLietuvoje.ltBetygalos II piliakalnistext/html2d1970-01-01T00:00:00ZPoeto Maironio tėviškės sodyba-muziejusNorintiems ekskursijų rekomenduojama paskambinti ekskursijų vadovei Ritai Paškauskienei telefonu +37061106390Maironio tėvonijoje Bernotuose išlikęs senasis sodas, taip mėgtas Maironio, tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, ledainė, teikusi buitinius patogumus. Dubysos regioniniame parke įkurtas Raseinių Krašto istorijos muziejaus filialas sodyba-muziejus.Poeto Jono Mačiulio – Maironio tėviškė ir gimtinė – Pasandravio ir Bernotų kaimai. Pasandravyje prabėgo keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Puikūs Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai tikriausiai ir įkvėpė poetą Maironį apdainuoti gimtinę, jos išskirtinį grožį. Čia yra išlikę gimtojo dvarelio pamatai, svirtinis šulinys su įspūdingo dydžio akmeniniu rentiniu, restauruota akmens mūro pavalkinė (pakinktinė). Maironio tėvonijoje Bernotuose išlikęs senasis sodas, taip mėgtas Maironio, tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, ledainė, teikusi buitinius patogumus. Bernotų ir Pasandravio aplinka simboliškai įamžina įdomų, sudėtingą dvasininko, poeto Maironio gyvenimo ir kūrybos kelią. Šiais metais Maironio take, jungiančiame Pasandravį ir Bernotus bus pasodintas 150-asis ąžuoliukas. Poeto garbei ąžuoliukus sodina žinomi Lietuvos kultūros, mokslo veikėjai, Maironio giminaičiai, poeto gerbėjai. Pasandravio ir Bernotų aplinką, takus ir sodybas puošia 1991 m. Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti vienuolika kryžių ir koplytėlių. Pasandravio istorinis draustinis kasmet sulaukia gausaus būrio lankytojų.pamatykLietuvoje.ltPoeto Maironio tėviškės sodyba-muziejustext/html2d1970-01-01T00:00:00ZPoeto Maironio gimtinė PasandravyjeKeliaujantys į Maironio gimtinę praeis romantišką beržų alėją, Maironio šaltinėlį, Luknės ir Sandravos upelius – Maironio lyrikos įkvėpėjus. Į poeto gimtinę taip pat lydi alėja ąžuolų, pasodintų minint Maironio gimimo 125-ąsias metines. Gimtinėje likę namo pamatai, plačiausias Lietuvoje svirtinis šulinys ir pavalkinė.pamatykLietuvoje.ltPoeto Maironio gimtinė Pasandravyjetext/html2dMaironio kelias PadubysiuDubysos regioninis parkasMaironio kelias Padubysiutext/html281