﻿<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?><gpx version="1.1" creator="pamatykLietuvoje.lt" xmlns="http://www.topografix.com/GPX/1/1"><metadata><copyright author="pamatykLietuvoje.lt" /></metadata><wpt lat="54.86501961545484" lon="24.589731773165038"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Žaslių aikštė</name><desc>Žasliuose verta aplankyti ne tik piliakalnį. Miestelis yra dažnai pavadinamas mažaisiais Trakais, nes jį supa net trys ežerai. Miestelio centre esanti aikštė taip pat turi savo vardą, ją vietiniai gyventojai vadina Tado Blindos aikšte, mat čia buvo filmuojama paskutinė garsiojo filmo scena, kurioje žymusis "svieto lygintojas" buvo nušautas. Blindos mirties vieta neįamžinta, bet aikštės centre stovi paminklas su Žaslių herbu ir simbolišku užrašu lotynų kalba "EX MANCIPIO LIBERTAS" ("Iš nuosavybės laisvė"). 1792 m. sausio 12 d. miesteliui suteikta miesto savivaldos privilegija. Herbas atkurtas ir patvirtintas 1992 m., o 2000 m. miesteliui įteikta vėliava.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zasliu-aikste/9366?ref=gpx"><text>Žaslių aikštė</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.861765893063534" lon="24.592712024543474"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia</name><desc>Manoma, kad bažnyčia buvo pastatyta apie 1460 metus. 1882-1883 m. vikaras A. Burba bažnyčioje giesmes giedojo lietuviškai, rinko lietuvių tautosaką, apylinkėse užrašė apie 300 dainų, 10 pasakų, 31 burtą ir visa tai nusiuntė Rusijos geografijos draugijai. 1883 m. Žaslių klebonu paskiriamas kunigas A. Dauga, kuris prašė dvasinės vyresnybės leisti miestelyje statyti naują mūrinę bažnyčią už parapijiečių lėšas. 1898 m. bažnyčia pradėta statyti klebonaujant kunigui K. Kibeliui ir baigta 1902 m. 1905 m. per Velykas šventoriuje kilo muštynės tarp parapijiečių - lenkų ir lietuvių, nesutarusių, kokia kalba turi būti laikomos pamaldos. 1915 m. mūšių metu bažnyčios sienose sviediniai pramušė dvi skyles, apgriovė bokštus, išdaužė visų langų stiklus. 1933 m. prie bažnyčios pastatyta mūrinė Kristaus kančios koplyčia toje vietoje, kur buvo senosios medinės bažnyčios altorius. Žaslių bažnyčioje 1944 m. kovo 25 d. įvyko kunigo Vincento Sladkevičiaus (būsimojo Kardinolo) primicijos – čia jis aukojo savo pirmąsias šv. Mišias. 1926 m. gegužės 24 d. įvyko pirmojo Kaišiadorių vyskupijos vyskupo Juozapo Kuktos ingresas – iškilmingas vyskupo pareigų užėmimas: pagal tradiciją naujai paskirti vyskupai iškilmingai įžengia į savo katedras. Tačiau Kaišiadorių katedros statyba nebuvo baigta, todėl ingreso garbė atiteko Žaslių bažnyčiai. Po dviejų metų tas pats vyskupas Juozapas Kukta konsekravo Žaslių bažnyčią.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zasliu-sv-jurgio-baznycia/3518?ref=gpx"><text>Žaslių Šv. Jurgio bažnyčia</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.86396042608142" lon="24.59050243581025"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centras</name><desc>Žaslių tradicinių amatų centras – Žaslių kultūros centro padalinys, kuriame galite pamatyti duonkepę krosnį (ją statė sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senosios krosnininkystės amato puoselėtojas Dainius Strazdas), šakotinę, vilnos karšyklą, audimo stakles. Centras siūlo daug edukacinių programų: lėlių siuvimas, rugio šiaudo spindesys, senasis karpymas, duonelė kasdieninė, šakočio kepimas, žaslietiškas kugelis, karameliniai saldainiai, sūris, vašku marginti margučiai, vilnos vėlimas.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zasliu-kulturos-ir-tradiciniu-amatu-centras/6840?ref=gpx"><text>Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centras</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.86033080490177" lon="24.564968287455393"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Senosios Žaslių žydų kapinės</name><desc>Kadangi jokių kitų žydų kapinių Žaslių apylinkėse daugiau nėra, tai galima spėti, kad šios kapinės yra labai senos – galbūt net ir bendraamžės su kapinėse stovinčiu galingu ąžuolu. 1997 m. kapinėse lankęsis tyrinėtojas iš Latvijos dr. Aleksandrs Feigmanis nurašė 102 išlikusiu antkapių įrašus ar jų fragmentus. Ankstyviausias išlikęs antkapinis įrašas mini 1848 m. palaidojimo datą, vėlyviausiame įrašyta 1940 m. palaidojimo data. Deja, gerokai daugiau antkapių tuo metu jau buvo sunaikinta. Beveik visi antkapiniai įrašai yra hebrajų kalba, tačiau keletas yra ir lotyniškais rašmenimis.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/senosios-zasliu-zydu-kapines/26515?ref=gpx"><text>Senosios Žaslių žydų kapinės</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="54.86457089416825" lon="24.583853722112316"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Naujažerio akmuo su ženklais</name><desc>Naujažerio akmuo su ženklais yra Žaslių miestelyje (buvusiame Naujažerio kaime), dešinėje kelio Žasliai–Kaišiadorys pusėje. Akmuo yra pailgas, apie 1,5 m ilgio ir 0,4–0,6 m pločio, 0,25 m aukščio. Akmenyje iškaltas germaniškasis kryžius, kurio galai baigiasi mažais kryželiais. Kryžiaus apačioje virš apskritimo iškaltas keturkampis. Akmuo yra valstybės saugomas. Pasakojama, kad tai – pirmųjų krikščionių kapų antkapis. Manoma, kad šis akmuo gali būti didiko antkapio fragmentas. Anksčiau akmuo gulėjęs prie medinio kryžiaus. Kalbėta, kad jis yra stebuklingas. Buvo tikima, kad nuplovus akmenį ir to vandens davus ligoniui, šis galėdavęs pasveikti.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/naujazerio-akmuo-su-zenklais/26516?ref=gpx"><text>Naujažerio akmuo su ženklais</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><trk><name>Mažieji Trakai - tarp trijų ežerų išsidėstę Žasliai</name><src>Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-pesciomis/mazieji-trakai-tarp-triju-ezeru-issideste-zasliai/290?ref=gpx"><text>Mažieji Trakai - tarp trijų ežerų išsidėstę Žasliai</text><type>text/html</type></link><number>290</number></trk></gpx>