Krekenavos regioninio parko lankytojų centrasLankytojų centras – tai vartai į Krekenavos regioninį parką. Vieta, kurioje geriausia planuoti ir pradėti savo kelionę. Lankytojų centre teikiama profesionali bei visapusiška informacija apie Krekenavos regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankytinas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Centre veikia nuolatinė ekspozicija, kurios pagrindinė tema - "Nevėžio upės senvagių įvairovė". Ekspozicinė juosta lankstosi per visą patalpos erdvę, atkartodama Nevėžio upės vingius, vienur sukdama į kairę, kitur - į dešinę, žemyn ir aukštyn, palikdama senvages ir užutekius. Informacija pateikiama įdomiais pasakojimais, iliustruotais išraiškingais dideliais vaizdais, atspindinčiais Nevėžio vidurupio senslėnio kraštovaizdžio charakteringiausius bruožus. Lankytojų centro erdvėse vaizdžiai ir patraukliai supažindinama su parko augalija bei gyvūnija, pasakojama apie žmonių gyvenimą prie Nevėžio: piliakalnius, dvarus, kaimus ir miestelius, vandens malūnus, įžymius žmones. Informaciniuose terminaluose įdėta platesnė aiškinamoji medžiaga apie senvagių susidarymą, pažintinio turizmo galimybes. Edukaciniai animuoti siužetai parodo, kaip negalima elgtis gamtoje, kokia žala padaromą gamtai neatsakingu elgesiu. Lankytojų laukia unikali pažintis su parko simboliu stumbru, apie šių miško galiūnų gyvenimo ypatumus viename iš ekranų rodomas video filmas. Ekspozicijoje panaudoti būdingi gamtos garsai, kvapai. Visoje patalpoje ant grindų ir lubų priklijuoti gyvūnų pėdsakai vedantys į ekspoziciją.pamatykLietuvoje.ltKrekenavos regioninio parko lankytojų centrastext/html2dKrekenavos apžvalgos bokštasNuo apžvalgos bokšte 25 m aukštyje įrengtos aikštelės atsiveria Krekenavos miestelio, jo apylinkių, Nevėžio slėnio su senvagėmis panorama.pamatykLietuvoje.ltKrekenavos apžvalgos bokštastext/html2dKrekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia"Motina Dangaus! Tu Krekenavos paveiksle žinoma plačiai, kad stebuklais trauki žmones iš ugnies stačiai" - Jonas Mačiulis-Maironis. Krekenavos bazilika - vienintelė Lietuvoje Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterinė šventovė. Joje šimtmečius gerbiamas stebuklingas Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Šiaurės ir vidurio Aukštaitijoje šventovė plačiai garsėja ne tik savo grožiu, bet ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų – Žolinės atlaidais. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1896–1902 m. Pagal architekto Ustino Golinevičiaus projektą. 1915–1918 metais Krekenavos klebonijoje gyveno ir kūrė Maironis. 2009 m. Krekenavos bažnyčia paskelbta Romos Didžiosios Marijos bazilikos dukterine šventove – filija. 2011 m. rugpjūčio 15 d. per Žolinę Krekenavos bažnyčiai popiežiaus Benedikto XVI sprendimu suteiktas mažosios bazilikos statusas.pamatykLietuvoje.ltKrekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiatext/html2dŠvenčiuliškių pušisMedis auga Krekenavoje, kairiajame Nevėžio upės slėnio pakraštyje ties Švenčiuliškių kaime buvusiomis Krekenavos žydų bendruomenės kapinaitėmis. Pušis mena gerokai daugiau nei 100 metų istorinę praeitį. Jos aukštis siekia virš 20 m, o kamieno apimtis - per 3,5 metrų. Atviroje vietoje augantis medis formuoja plačią, netaisyklingos formos lają, turi itin storas, įvairiai išsiraičiusias šakas.pamatykLietuvoje.ltŠvenčiuliškių pušistext/html2dŠvenčiuliškių kapinaitėsKrekenaviečio kraštotyrininko Jono Žilevičiaus ir jo bendraminčių pastangomis išpuoselėtos Švenčiuliškių kaimo kapinaitės. Išskirtinį savitumą šiai vietai suteikiaunikalios girnapusių kompozicijos, dubenuotieji akmenys. Prieš keliasdešimt metų kapinaitėse ganėsi karvės. Kaimo felčeriu dirbęs ir daug po apylinkes vaikščiojęs bei važinėjęs aistringas kraštotyrininkas Jonas Žilevičius su bendraminčiaias apleistas kapinaites sutvarkė Dabar čia - mūsų istorijos įvykiams atminti ir įvairiomis progomis pastatyti koplytstulpiai, paminklai, puoštigirnapusėmis, ar paminkliniai akmenys, kuriaisįamžintas motinų, knygnešių, savanorių, partizanų, tremtinių atminimas, Krekenavos miestelio sukaktys. "Muziejuje po atviru dangumi” dera ir krikščioniški, ir pagoniški simboliai.Kapinaitėse yra vieta ir vaidilai, tarsi sergstinčiam šventą ugnį šalia dubenuotųjų akmenų. J. Žilevičiaus pastangomis iš aplinkinių vietovių į kapinaites sutempta tūkstančiai akmenų, autentiškų akmeninių girnapusių. Nepaprastu kuklumu pasižymintis istorinės atminties gaivintojas niekada neprisiimdavo nuopelnų sau ir nebuvo linkęs kalbėti, kiek pastangų, laiko ir asmeninių lėšų jis paaukojo įamžindamas kraštui ir mūsų tautai svarbius įvykius bei žmones. Krekenaviečiai pasakoja, kad kartą kraštotyrininkas pardavė karvę ir pastatė paminklą karaliui Mindaugui.Kapinaitėse palaidoti, pokario laikų partizanai, tremtiniai. Amžino poulsio čia atgulė ir kapinaičių puoselėtojas - Panevėžio rajono garbės pilietis kraštotyrininkas, medikas Jonas Žilevičius.pamatykLietuvoje.ltŠvenčiuliškių kapinaitėstext/html2dNevėžio senvagės poilsiavietėTik išvažiavus iš Krekenavos ties Švenčiuliškiais prie pat Nevėžio. Pavėsinė, miškelis, stalas.pamatykLietuvoje.ltNevėžio senvagės poilsiavietėtext/html2dBarinės kapinynasBarinės kapinynas - kultūros paminklas. Kapinynas plokštinio tipo. Plokštinis kapas - paprastai vieno žmogaus laidojimui iškasta duobė, kurioje palaidojus supilamas nedidelis žemės kauburėlis. Laikui bėgant, kauburėlis suplokštėja ir susilygina su žemės paviršiumiKapinynai - senovinės laidojimo vietos, kuriose aptinkama kapų su archeologiniais radiniais. Šie radiniai teikia žinių apie to meto mirusiųjų laidojimo papročius, požiūrį į pomirtinį gyvenimą. Barinės kapinynas - kultūros paminklas. Kapinynas plokštinio tipo. Plokštinis kapas - paprastai vieno žmogaus laidojimui iškasta duobė, kurioje palaidojus supilamas nedidelis žemės kauburėlis. Laikui bėgant, kauburėlis suplokštėja ir susilygina su žemės paviršiumi. 1981-1982 metais Barinės kapinyną kasinėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija. Nustatyta, kad šiaurinėje kapinyno dalyje mirusieji laidoti X-XII amžiais su žirgų aukomis. Pietinėje kapinyno dalyje mirusieji laidoti XII-XV amžiais. Būdingesni radiniai – pasaginės ir plokštinės segės, žiedai, stiklo ir gintaro karoliai, geležiniai peiliai, kamanos, žalvariniai svareliai. Radiniai saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje.pamatykLietuvoje.ltBarinės kapinynastext/html2dDaniliškio liepų alėjaDaniliškio liepų alėja - valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Paskelbtas saugomu nuo 2007 m.Alėja - buvusio Daniliškio dvaro želdinių svarbiausias akcentas. Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje esančios alėjos ilgis apie 263 metrų. Čia auga apie 360 mažalapių liepų.Daniliškio dvaras buvo žinomas jau XVI a. pabaigoje. Čia kadaise žaliavo gražus parkas, terasomis besileidžiantis į upę, o įšlaitėse tryškę šaltiniai. Parke buvę ir du kryždirbio V. Svirskio kūriniai – mediniai liūtai.pamatykLietuvoje.ltDaniliškio liepų alėjatext/html2dBurvelių akmuo su dubeniuŠiems akmenims prigijęs akmenų su smailiadugniais dubenimis, aukštaitiškų aukurų ar namų aukurų pavadinimas. Tiesa, galima išgirsti juos vadinant ir senovinėmis girnomis, piestomis ar panašiai. Rimtai akmenimis su smailiadugniais dubenimis susidomėta apie 1970 m. – tuo laikotarpiu buvo "atrasta" ir daugiau pamirštų istorijos paminklų, taip pat tautosakos bei folkloro realijų. Deja, aukštaičių aukurai, taip ir neatskleidus jų paslapties, buvo gana greitai primiršti, per melioraciją dažnai užkasami arba išvežami į akmenų skaldyklas. Aukštaičių aukurai laikytini sodybų (šeimų) apeiginiais akmenimis, susijusiais su namų dievų kultu. Manoma, kad akmenys su smailiadugniais dubenimis yra kertiniai namų akmenys, skirtidviejų dievų - Žemynos ir Pagirnio garbinimui, kurių altorius būdavęs po girnomis, stovinčiomis namo kampe. Akmenis su dubenimis dėdavo į statomo pastato pamatų kampą. Pamatinio (kitaip – apatinio arba pirmojo) vainiko, besiremiančio į du akmens plokštumos pakraščius, sąspara dubenį (arba vietą dubeniui) palikdavo vidinėje, o ne išorinėje pastato pusėje. Kertinių akmenų (vieno ar visų keturių) tradicija laikytina sena ir svarbia ne vien konstrukcine, bet ir simboline prasme. Tradicija iškilmingai padėti ir net šventinti kertinį visuomeninių arba religinių pastatų akmenį išliko iki šių dienų. Ji gerai žinoma ir tradicinėje lietuvių kultūroje - "Pradedant budavoti kokį nors trobesį pirmiausia iškasdavo duobę kertiniam akmeniui įleisti. Įleidus į duobę tą akmenį reikėdavo atšvesti, tik tadaimdavosi tolesniųdarbų ”. Lietuvoje randami apskritos, stačiakampio, trikampio ir pusiau apvalios formos akmenų su smailiadugnių dubeniu.pamatykLietuvoje.ltBurvelių akmuo su dubeniutext/html2dBurvelių alkakalnisBurvelių alkakalnis yra aukštaičių žemėse, kairiajame Nevėžio krante. Jis dažnai vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplyčkalniu. Tai įspūdinga kalva, apaugusi pušimis, ąžuolais, drebulėmis, beržais ir kitais medžiais bei krūmais, ją supa pelkėtos pievos. Manoma, kad tolimoje praeityje kalva buvusi saloje. Burvelių pilis minima XIV a. vokiečių kronikose. Ten rašoma, kad 1372 m. rugpjūčio 15 d. Livonijos magistro kariauna sunaikino Burvelių pilį prie Nevėžio. Prieškarinėje Lietuviškoje enciklopedijoje nurodoma, kad kasinėjant alkakalnį, rasta žmonių kaulų ir sienos liekanų. Alkakalnyje išlikę koplyčios pamatų fragmentai, likusi 3 x 3 m duobė. Pasakojama, kad XVI amžiaus pabaigoje kalvoje buvo supiltas pilkapis Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje, atminimui. Spėjama, kad jam ir buvusi pastatyta koplyčia. Alkakalniai (Alkos kalnai) tai šventvietės, kurios gyvavo I tūkst. Viduryje - II tūkst. pradžioje. Šie paminklai yra įvairios formos ir dydžio. Aikštelė viršuje paprastai neišsiskiria. Dalis šventų kalnų - apylinkėse vyraujančios aukštumos. Paprastai netoliese jų telkšo pelkės, tyvuliuoja ežerai, teka upės ar trykšta šaltiniai.pamatykLietuvoje.ltBurvelių alkakalnistext/html2dKazokų kaimo sugriautas tiltasPrieškaryje statytas, per Antrąjį pasaulinį karą susprogdintas tiltas. Labai dailus, Pranciškaus Markūno projektuotas tiltas per Nevėžį ties Surviliškiu buvo pastatytas 1932 m. Tiltas buvo gelžbetoninis, arkinės sistemos, vienos angos, 57,6 m ilgio bei 6 m pločio ir kainavo 54 200 Lt. Tiltas jungė Kazokų ir Susrviliškio kaimus, dabar esančius Panevėžio ir Kėdainių rajonuose.pamatykLietuvoje.ltKazokų kaimo sugriautas tiltastext/html2dApžvalgos aikštelė KazokuosepamatykLietuvoje.ltApžvalgos aikštelė Kazokuosetext/html2dSurviliškio kabantis tiltas per NevėžįEgzotiškas, vienas iš dviejų Krekenavos regioniniame parke esnčių kabančių tiltų per Nevėžį. Vadinamas "beždžionių tiltas" per Nevėžį – medinis, kabantis ant lynų. Pasivaikščiojimas šiuo lengvai siūbuojančiu tiltu, nuo kurio atsiveria puikus kraštovaizdis, paliks Jums neišdildomus, romantiškus įspūdžius.pamatykLietuvoje.ltSurviliškio kabantis tiltas per Nevėžįtext/html2dSurviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia1791 m. statyta medinė, turinti baroko ir klasicizmo bruožų, kryžminio plano, su penkiais virš stogo iškilusiais bokšteliais, bažnyčia. Manoma, kad pirmoji katalikų bažnyčia Surviliškyje buvo pastatyta apie 1592–1597 metus. 1637–1640 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pastatė naują medinę bažnyčią. Dabartinė Nukryžiuotojo Kristaus bažnyčia iškilo 1791 metais. Ją pastatė tuometis klebonas Juozapas Žibartas su parapijiečiais. Bažnyčios stogą puošia barokiniai kriaušės pavidalo bokšteliai ir ornamentuoti kryžiai. Šventorius apjuostas medinių statinių tvora su mūrinių stulpų vartais. Jame stovi medinė varpinė. Bažnyčioje yra keletas dailės paminklų, tarp kurių 1902 metais R. Švoinickio-Aleknos tapytas paveikslas "Marija sopulingoji".pamatykLietuvoje.ltSurviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčiatext/html2dApžvalgos aikštelė SurviliškyjepamatykLietuvoje.ltApžvalgos aikštelė Surviliškyjetext/html2dBakainių piliakalnisII tūkstantmečio pradžios – XV a. piliakalnis, iš trijų pusių juosiamas Liaudės upelio - vienas gražiausių Krekenavos regioninio parko kampelių, nuo kurio atsiveria puiki panorama.Bakainių piliakalnio kompleksas - pilies kalnas su dviem priešpiliais ir apsauginiais pylimais, rymo Nevėžio intako Liaudės upės vingyje. Liaudė stačius piliakalnio šlaitus juosia net iš trijų pusių.Piliakalnis, datuojamas II tūkstantmečio pradžia – XV a., mena Lietuvos valstybės gimimą – spėjama, kad čia buvo Upytės žemės centras. Vieni tyrinėtoja mano čia buvus Eigintų pilį, kryžiuočių sudegintą 1372 m.,kiti linkę piliakalnį tapatinti su istoriniuose šaltiniuose minimais Sosiais. Anapilin iškeliavę piliakalnio gyventojai buvo laidojami netoliese, už upelio esančiame kapinyne. Regioninio parko ir viso Kėdainių krašto perlas - Bakainių piliakalnis 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2005 m.– pripažintas valstybės saugomu, o 2007 m. – įtrauktas į išskirtinę kultūrinė vertę turinčių kultūros paveldo vietovių sąrašą. Šis gamtos ir žmogaus rankų sukurtas nuostabus kampelis nuolat lankomas svečių. Lankytojo akį traukia puikus kraštovaizdis, fantaziją žadina piliakalnio didybė ir ramybė. Keletą kartų metuose, per Jonines, Mindaugo karūnavimo, Baltų vienybės dieną šią ramybę surumsčia vietos bendruomenės renginiai. Tomis dienomis, tiksliau vakarais, pilies kalne nušvinta šventiniai laužai, Liaudės slėniais nuvilnyja dainos...pamatykLietuvoje.ltBakainių piliakalnistext/html2dLinkavičių dvaro sodybaDvaro pavadinimas greičiausiai yra siejamas su Linkavos upeliu, kairiuoju Nevėžio intaku. Linkavičių dvaras ir kaimas istoriniuose dokumentuose pirmą kartą paminėti 1585 metais. Kiti XVI amžiaus šaltiniai mini Linkavičių palivarką. Pirmasis žinomas Linakvičių dvaro savininkas - LDK atsargos karininkas Simonas Sirutis, XVIII a. dvaras atiteko LDK dignitoriui Juozapui Antanui Prozorui, galiausiai dvaras buvo parduotas Zavišoms. Manoma, jog Linkavičių dvare 1873 m. gimė žymi Nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei kultūros veikėja Felicija Povickaitė - Bortkevičienė. 1941 m. Paulina ir Povilas Zavišos buvo ištremti į Sibirą. Dvaro žemė paskutinį kartą padalinta 1944 m. Nuo to laiko ji buvo apleista, šiuo metu dalinai privatizuota. Linkavičių-Slabados dvare 1825 m. veikė audinių žvilginimo dirbtuvė ir vienintelė to meto Lietuvoje vario liejykla, 1859 m. buvo spirito varykla ir malūnas.pamatykLietuvoje.ltLinkavičių dvaro sodybatext/html2dKrekenavos regioninio parko "Pietinis žiedas"Krekenavos regioninis parkasKrekenavos regioninio parko "Pietinis žiedas"text/html33