Jakiškių dvarasJakiškių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XVI a. pab. Jakiškių dvaro sodyba priklausė vokiečių Koškolių giminei. Klasicistinių bruožų dvaro rūmai, statyti 1898 m., pamažu prikeliami naujam gyvenimui. Išlikę dvaro rūmai, ledainės pastatas, nedidelis parkas, garinis malūnas, link rūmų veda senų liepų alėja. Didieji dvaro ūkiniai pastatai sudegė per karą. Paskutinioji iš Koškolių dvare gyveno Meta Koškolytė. Karo metais ji pasitraukė į Vokietiją. Po karo skirtingais istoriniais laikotarpiais dvaro rūmų paskirtis kisdavo. Šiandien Jakiškių dvaras – privatus valstybės saugomas kultūros objektas.pamatykLietuvoje.ltJakiškių dvarastext/html2dJakiškių Šv. Ignaco kapinių koplyčiaJakiškių kaimo Šv. Ignaco kapinių koplyčia statyta vietos kaimo gyventojų. Pastatymo laikas nėra žinomas. Ši koplyčia yra viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių koplyčių, atspindinčių kaimo architektūros bruožus. Vertingiausia šio medinio sakralinės architektūros paminklo dalis – aukštas valminis stogas su kraigo viduryje esančiu bokšteliu, arkinės dvivėrės durys, puikūs langai šoninėse sienose.pamatykLietuvoje.ltJakiškių Šv. Ignaco kapinių koplyčiatext/html2dSaulėtųjų naktų sodyba (Rygos g. 12A, Gataučiai, Joniškio r.)pamatykLietuvoje.lt2dRudiškių Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia (Pamūšio g. 2, Rudiškiai)pamatykLietuvoje.lt2dMūšos tyrelio pelkė ir Miknaičių ežerasMūšos tyrelio telmologinis draustinis - išskirtinis Šiaurės Lietuvos gamtinis kompleksas susideda iš aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės, žemapelkės, durpynų ir šlapių miškų. Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių. Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo BAST ir PAST teritorijų sąrašą. Po paskutiniojo, t. y. Nemuno apledėjimo, ledynas pasitraukdamas iš Lietuvos, kelis kartus ne tik sustojo, bet ir pakartotinai vėl pasistūmėdavo pirmyn. Paskutinysis šio bendrai besitraukiančio ledyno sustojimas buvo Šiaurės Lietuvoje prieš 13 tūkst. metų. Dabar šis sustojimas reljefe pažymėtas taisyklingo lanko formos Linkuvos galinės morenos gūbriu, nusidriekusiu iš vakarų į rytus daugiau nei 100 kilometrų. Ištirpus ledui, dabartinės aukštapelkės vietoje atsirado didelis ežeras, kuris ilgainiui užpelkėjo. Šioje vietoje susiformavo Mūšos tyrelio pelkė, o joje iki mūsų dienų išliko tik buvusio ežero likutis – Miknaičių ežeras. Pagrindinė pelkių atsiradimo ir formavimosi sąlyga – nuolatinis drėgmės perteklius, kuris atsiranda dėl klimato, reljefo ir tos teritorijos dirvožemio sudėties ypatumų. Dabartinės mūsų pelkės pradėjo formuotis po paskutinio apledėjimo, t.y. daugiau nei prieš 10 tūkst. metų. Atšilus klimatui, ežerų pakrantėse, drėgnose vietose pradėjo želti augalai – nendrės, švendrai, viksvos, meldai ir kt. Vasarą lapojusi augmenija rudenį nunykdavo, nuskęsdavo, bet visai nesupūdavo. Taip dugne kaupėsi nudžiūvusios, bet nesuirusios dalys. Kasmet susidarydavo naujas nuosėdų sluoksnis, ežeras po truputį sekdavo - dugnas pradėdavo kilti ir tik vietomis tarp žolių kupstų likdavo vanduo.pamatykLietuvoje.ltMūšos tyrelio pelkė ir Miknaičių ežerastext/html2dJuodeikiai – Vytauto ir Tėvo Stanislovo ženklai (Juodeikiai, Joniškio r.)pamatykLietuvoje.lt2dGaižaičiai – akmenų kraštas (Gaižaičių k., Joniškio r.)pamatykLietuvoje.lt2dŽagarėNepaisant praradimų, Žagarė tebėra vienas originaliausių mūsų mažųjų miestų tiek architektūra, tiek urbanistine raida. Žagarė - retas atvejis Lietuvos miestų istorijoje, kai miestas nuo seniausių laikų poliarizavosi į dvi savarankiškas dalis, papildančias viena kitą trimis aspektais: etnokultūriniu, etnosocialiniu ir etnopolitiniu. Žagarė – stačiakampio plano miestas, kuriame gana ryškūs ir savaiminės raidos netaisyklingi elementai. Senoji Žagarė, esanti kairiajame Švėtės upės krante, minima nuo XIII a. vid. Naujoji Žagarė, esanti dešiniajame Švėtės upės krante, susiklostė XVI a. pirmoje pusėje. Abi dalys ėmė sparčiau augti XVIII a. antroje pusėje, o XIX a. pabaigoje susiliejoį vieną miestą. Stačiakampis planas buvo suformuotas XVI a. antroje pusėje, kai ne kartu įsikūrusios dabartinio miesto dalys (praeityje du miesteliai) buvo atskirai planuotos, kiek keičiant jų radialinį planą. Savaiminei raidai būdingų plano elementų liko ne tik iš pradinio laikotarpio (iki XVI a. vidurio), bet ir vėlesnių, per miestelių atstatymą po gaisrų. Dėl to juose (ypač Senojoje Žagarėje) keitėsi ir gatvių tinklas, ir aikštė. Dabartinis miesto planas beveik galutinai susidarė iki Pirmojo pasaulinio karo. Abiejų Žagarės miestelių teritorijoje jų kūrimosi ir pradinės raidos laikotarpiu dominavo gamtos elementai (upė, piliakalniai, miškai). Žagarės architektūra vertinga organiškumu, savaiminės raidos ir planingai suformuotų elementų, taip pat atskirų miesto dalių vientisumu. Žagarės architektūros organiškumą lemia tai, kad miesto plano formos atitinka gamtos formas. Senosios Žagarės šiaurės rytų dalyje ir abiejuose miesteliuose pagal Švėtę susidarė gana vingiuotų gatvių tinklas, skirtingai nuo kitos teritorijos, kur gatvės buvo tiesesnės. Žagarės planas savitas dar ir tuo, kad pagrindinės gatvės sueina į du mazgus abipus Švėtės. Nors Naujojoje Žagarėje šių gatvių mazgas labiau išvystytas negu Senojoje Žagarėje, bet istoriškai abu jie buvo lygiaverčiai, nes ir vienur, ir kitur plytėjo turgaus aikštės.pamatykLietuvoje.ltŽagarėtext/html2dStungiai - ilgiausias kaimas (Stungių km., Joniškio r.)pamatykLietuvoje.lt2dVeršiai - akmens ir ąžuolo galia (Veršių km., Joniškio r.)pamatykLietuvoje.lt2dSkaistgirys su basų kojų taku (Skaistgirys, Joniškio r.)pamatykLietuvoje.lt2dDovanota privati Mergiūnų koplyčia (Mergiūnai, Joniškio r.)pamatykLietuvoje.lt2dKalnelis – Joniškio pradžia (Kalnelio km., Joniškio r.)pamatykLietuvoje.lt2dDaunoravos (Didžiosios) dvaras (Daunorava, Satkūnų sen., Joniškio raj.)pamatykLietuvoje.lt2dDidysis Joniškio kraujotakos ratasJoniškio turizmo ir verslo informacijos centrasDidysis Joniškio kraujotakos ratastext/html365