Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centrasEkspozicija „Žemaitijos žemės slėpiniai“ (Didžioji g. 8, Plateliai, Plungės r.). Ekspozicijos dalyje „Keliaukime aplink Platelių ežerą“ galima susipažinti su šio ežero susiformavimu, dugno reljefu, salomis, povandeniniu pasauliu, vandens pramogomis, lankomomis nacionalinio parko vietomis, pėsčiųjų ir dviračių takais. Ekspozicijos dalis „Pasėrokoukem žemaitėškā“ pristato išskirtinį kultūros paveldą (tradicines Užgavėnes ir Jonines, du Kryžiaus kelius, žemaičių tarmę). Čia galima pasimokyti žemaitiškų žodžių ir posakių, magnetinėje lentoje pagal ornamentus sudėliojant lietuviškų ir žemaitiškų žodžių atitikmenis. Gamtos ekspozicijoje vilko pėdsakais galima keliauti po paslaptingą naktinį mišką, kuriame pamatysite ne tik šį plėšrūną, bet ir kitus gyvūnus, išgirsite jų balsus. Pabandykite atpažinti įvairius augalus pagal jų kvapą. Įvairūs paukščiai savo giesmėmis mus žadina skirtingu laiku – jie tarsi suka laikrodžio rodykles. Atpažinti grybus padės grybų knyga. Medžių rūšis galite mėginti atspėti pagal medieną, lapus ir žievę, pievose pasidžiaugti spalvingais ir įvairiais augalais, drugeliais bei vabalais. Pristatomi ir nacionalinio parko vandenų gyventojai: ūdra, gulbės: giesmininkė ir nebylė, dančiasnapiai, klykuolės, didžiosios antys, kiti vandens paukščiai, pelkėje – bebras ir jo „trobelė“.pamatykLietuvoje.ltŽemaitijos nacionalinio parko lankytojų centrastext/html2dPlatelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiaŠv. Petro ir Povilo bažnyčia – viena seniausių Lietuvoje, medinė, tašytų rąstų bažnyčia, statyta 1744 m. Čia yra išlikę daug senųjų paveikslų, liturginių rūbų ir reikmenų. Bažnyčios šventoriuje palaidota viena iš paskutinių Platelių dvaro savininkų Marie Choiseul-Gouffier ir jos brolis Gabriel Choiseul-Gouffier. Už bažnyčios į pietus - Platelių dvaro parkas su išlikusiais XIX a. dvaro sodybos pastatais. Šventoriuje stovi 1905 m. pastatyta varpinė, kurioje kabo du varpai. Vienas jų byloja apie 1648 m. II-asis 1928 m. ir sveria 321 kg. Kadaise čia būta dar dviejų varpų, bet juos 1917 m. rekvizavo vokiečiai. Greta Platelių bažnyčios – klebonija, pastatyta 1903 m.pamatykLietuvoje.ltPlatelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiatext/html2dPlatelių dvaro parkasPlatelių dvaro sodybos istorija dabartinėje vietoje mena XVII a. Dabartinės dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pab. XVIII a. pab. Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko privačion prancūzų grafų de Šuazelių – Gufjė giminės nuosavybėn ir priklausė jai iki 1940 m. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I. Tarpukariu dvaro nepaveikė žemės reforma, nes dvaras priklausė Prancūzijos piliečiams. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mirę bevaikiai Šuazelių giminės atstovai palaidoti Platelių bažnyčios šventoriuje. Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų. Didelė jų dalis 1940 m., nacionalizavus rūmus, išgabenta į Telšius. Čia visa tai, taip pat kaip ir didelę dalį kitų Žemaitijos nacionalizuotų dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių "Alkos" muziejus. Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra iš Platelių dvaro parvežtų paveikslų, knygų, nuotraukų, dokumentų, skulptūrų, baldų, indų ir kitų vertingų daiktų, dar ir šiandien sunku pasakyti, nes šios vertybės mažai tyrinėtos. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas. Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių pastatų: tvartas, svirnas, jauja, šakniavaisių rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas. Platelių dvaro parkas (6,2 ha) pradėtas formuoti XIX a. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties) ir Platelių liepa (5,4 m apimties). Platelių parkas - didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje: užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir kitų saugomų augalų (raudonvidurę žiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt.) bei gyvūnų (skiauterėtąjį tritoną, juodajį apoloną, pilkąją meletą ir kt.) rūšių. Šalia parko yra išlikęs buvęs dvaro sodas (3,5 ha), kuriame auga gamtos paminklu paskelbta Platelių vinkšna (4,8 m apimties). Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kviečia ne tik aplankyti ekspozicijas, bet ir į edukacinius užsiėmimus. Moksleiviai ir suaugusieji mokomi advento, Šv. Kalėdų, Trijų Karalių švenčių papročių, įvairiais būdais gaminti Užgavėnių kaukes, lieti žvakes, siuvinėti, megzti riešines, žemaitiškas pirštines ir kojines, marginti vašku ir skutinėti velykinius kiaušinius, žaisti tradicinius žemaitiškus žaidimus.pamatykLietuvoje.ltPlatelių dvaro parkastext/html2dPlatelių vinkšnapamatykLietuvoje.lt2dPlatelių ežero apžvalgos aikštelėApžvalgos aikštelė yra šiaurės rytiniame miestelio pakraštyje. Iš aikštelės visu grožiu atsiveria salomis (Pilies, Veršių salos), pusiasaliais (Šventorkalnis) garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės. Platelių ežeras ir jo salos yra apipintas lengendomis... Ar žinojote, kad iš Platelių ežero apžvalgos aikštelės matomoje Pilies saloje, kadaise stovėjo pilis? Medinė pilis tikrai stovėjo saloje dar 15 amžiuje. Dar ir dabar jos liekanas nuplaukus į salą galima pamatyti. Pasak, vienos iš legendų pilies karalienė buvusi užkerėta? Ji turėjusi baltą kumelę, kuria galėdavusi joti vandens paviršiumi ir neskęsti. Mat, velniai kumelei po kojomis torielkas (lėkštes) kaišioję, kad šioji nepaskęstų. O ir pati karalienė buvusi nemirtinga, jos nebuvo įmanoma jokiomis kulkomis nušauti. Daugybę kitų legendų apie Platelių ežerą perskaitysite Platelių ežero apžvalgos aikštelės spalvinguose informaciniuose stenduose. 2017 m. įgyvendinant ES finansuojamą projektą "Unigreen" apžvalgos aikštelė buvo iš esmės atnaujinta ir pritaikyta žmonėms, turintiems judėjimo ir regėjimo negalią. Dabar aikštelėje yra įrengti suolai, dviračių stovai, pandusas, pastatyti aštuoni informacijos stendai, pasakojantys Platelių ežero ir jame esančių salų legendas. Taip pat pastatytas taktilinis stendas su Brailio raštu. Jis yra vienintelis toks visame Žemaitijos nacionaliniame parke. Šis stendas pritaikytas žmonėms, turintiems regėjimo negalią, ir padedantis jį liečiančiajam susidaryti bendrą ežero vaizdą.pamatykLietuvoje.ltPlatelių ežero apžvalgos aikštelėtext/html2dRaganos uosisNet kelios legendos apie šį medį rodo jo svarbą vietos gyventojų sąmonėje. Tai vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų Žemaitijos nacionaliniame parke. Prie uosio esančioje erdvėje vyksta įvairūs, vietos bendruomenės ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos organizuojami renginiai: teatralizuotas žygis, grybų šventė, rudens turizmo sezono atidarymas ir kt. Šis uosis yra vienas iš populiariausių turistinių objektų nacionaliniame parke, įtrauktas į pagrindinius ekskursijų maršrutus po Žemaitijos nacionalinį parką. Platelių dvaro parke yra įrengtas Giliuko ir Kaštoniuko pėsčiųjų takas, viena iš tako stotelių – Raganos uosis. Didelio populiarumo sulaukęs dviračių ir pėsčiųjų takas aplink Platelių ežerą praeina šalia Raganos uosio. Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti. Raganos uosis per ilgą savo amžių yra atlaikęs daug audrų. 2008 m. vasarą stipri audra nulaužė uosio centrinį, storiausią kamieną. Šis medis išgyveno ir uosių marą, kuris sunaikino nemažai Lietuvos uosių, taip pat ir Platelių dvaro parke. Tačiau kiekvieną pavasarį medis vėl sužaliuoja. Gal Raganos uosį saugo raganos, kurios čia, anot senųjų vietos gyventojų, vis dar renkasi, o gal tai išskirtinis gyvybingumas, padedantis uosiui atlaikyti visas negandas. Medžio fiziniai duomenys: Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 7,3 m Aukštis - 32 m Amžius – 200 metų Saugomu paskelbtas 1960 m.pamatykLietuvoje.ltRaganos uosistext/html2dUžgavėnių ekspozicijaUžgavėnių ekspozicija įsikūrusi Platelių dvaro arklidėje. Tai pirmasis Užgavėnių muziejus Lietuvoje, kuriame pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė ir daugiau nei 300 įvairių Užgavėnių "lėčynų" (kaukių) bei įdomūs pasakojimai apie Užgavėnių šventės tradicijas.pamatykLietuvoje.ltUžgavėnių ekspozicijatext/html2dŽemaitijos nacionalinio parko ekspozicijaXIX a. II p. liaudiškos architektūros su neogotikiniais elementais statytame Platelių dvaro svirne 2011 m. pristatoma Platelių dvaro istorijos, senųjų Platelių, Pilies salos praeities, šio žemaičių krašto etnografijos ekspozicija. Naujai įrengta moderni gamtos ekspozicija, nuolat keičiamų parodų salė. Čia galima pamatyti moterį, kuri asmeniškai pažinojo ir Prancūzijos imperatorių Napoleoną, ir Rusijos carą Aleksandrą I (Sofija Tyzenhauzaitė Šuazel-Gufje). Išgirsti apie du vyrus, kurie Platelių ežero saloje ieškojo karalienės Bonos turtų. Nustebsite, kad XVII amžiuje lietuviai mėgo vieną sportinį žaidimą, kuris dabar vėl atgaivintas (Ripka). Sužinosite apie mažiausią šių kraštų paukštį, kuris yra lengvesnis negu metalinė 2 eurų moneta!pamatykLietuvoje.ltŽemaitijos nacionalinio parko ekspozicijatext/html2dSiberijos apžvalgos bokštasJis pastatytas ant Sidabro kalno, kurį iš trijų pusių supa Siberijos pelkė ir Kunigo upė. Apžvalgos bokšto aukštis – 15 m. Apžvalgos bokštas Platelių ir Beržoro apylinkėms apžvelgti ant 165,7 m aukščio (virš jūros lygio) kalvos. Ar atvykdami pastebėjote, kaip vingiuodamas pro sodybas kelias tai kyla aukštyn, tai leidžiasi žemyn, kaip palengva iš abiejų pusių jus apgaubia eglynai, o tarp jų įsiterpia ežerėliai? Vaizdas gniaužia kvapą, iš šio regiono vietų ne vienas žinomas šalies kūrėjas sėmėsi kūrybinių idėjų Antanas Vienuolis, M.K. Čiurlionis. Užlipus ant Siberijos apžvalgos bokšto atkreipkite dėmėsį į supantį kraštovaizdį. Ar galite įsivaizduoti, kad vietoje, kurią matote, kadaise plytėjo jūra, vėliau neįžengiamos girios, o dar ankščiau dengė milžiniškas ledynas. Būtent ledyno dėka, susiformavo šitoks kraštovaizdis. Ledynui tirpstant ir vėl užšalant, slenkant, susiformavo aukštumos ir dubumos, kuriose dabar tūno pelkės. Ten, kur ilgiausiai gulėjo storas ledo luistas, vėliau atsirado Platelių ežeras.pamatykLietuvoje.ltSiberijos apžvalgos bokštastext/html2dBeržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčiaTai senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros vertybė. Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis. Čia yra du svarbiausi kultūriniai religiniai objektai – Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas – Šv. Stanislovo bažnyčia, varpinė ir koplyčia – bei 14 Kryžiaus kelio koplyčių. Pasakojama, kad vienas piemuo medžio viršuje pamatęs švč. Mergelės Marijos paveikslą. Kunigai jį nukėlė ir išvežė į Platelių bažnyčią, tačiau paveikslas dingo ir atsirado toje pačioje vietoje medyje, tad, pasak legendos, ten nuspręsta pastatyti naują bažnyčią, kurioje paveikslas kabėtų. Pirmasis komplekso pastatas iškilo ne vėliau kaip XVIII a., nors tiksli data žinoma nėra. Tai buvo medinė Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Ilgainiui į ją nebetilpo visi kaimo tikintieji, tad 1746 m. pastatyta didesnė bažnyčia, jai suteiktas Šv. Stanislovo titulas. Bažnyčia yra liaudies architektūros bruožų, medinė, kryžminių formų. Pagrindinis jos altorius, kurių iš viso yra 4, priskiriamas baroko stiliui. Šventoriuje yra senosios Platelių parapijos kapinės, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S. Riauba, istorikas muziejininkas J. Mickevičius ir kt. Tai vienos seniausių kapinių Lietuvoje. Nuo 1760 m. veikiančios Beržoro kalvarijos yra vienintelis Lietuvoje XVIII a. įsteigtas Kryžiaus kelio architektūrinis ansamblis. Beržoro kryžiaus kelius įsteigė Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius. Keturiolikoje koplyčių išdėstyta keturiolika įprastinių Kryžiaus kelio stočių. XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje Kristaus kančios kelio koplyčios Beržore buvo nugriautos, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – atstatytos.pamatykLietuvoje.ltBeržoro Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčiatext/html2dBirškaus bukaspamatykLietuvoje.lt2dLeonardo Černiausko meno galerijaTapytojas, medžio meistras Leonardas Černiauskas gimė 1947 m. Plungėje. Baigęs vidurinę mokyklą, dvejus metus studijavo Šiaulių pedagoginiame institute. S. Žuko dailės technikume įsigijo dailininko dekoratoriaus su meninės fotografijos specializacija specialybę. Dirbo dailininku Kaune. Nuo 1964 m. dirbo medžio drožėju, dailininku etalonų kūrėju Plungės įmonėje "Minija". 1989 m. nusipirko Platelių dvaro vandens malūną Babrungėnų kaime. Menininkas malūną suremontavo ir jame įkūrė savo meno galeriją ir kūrybines dirbtuves, kur iš medžio skaptuoja šventųjų ir kt. skulptūras, Užgavėnių kaukes, monumentalius darbus, tapo.pamatykLietuvoje.ltLeonardo Černiausko meno galerijatext/html2dŠaltojo karo muziejusNuo 2020 liepos 1 d. vėl pradedamos vesti ekskursijos, kuriose galimas tik 30 asmenų dalyvavimas. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį atvykstant savaitgaliais ir populiariausiomis lankymo valandomis.Tai vienintelė Europoje ekspozicija, įrengta viename pirmųjų Sovietų Sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų istorijoje. Šaltojo karo muziejus Žemaitijos nacionaliame parke įrengtas buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Nuo 1963 iki 1978 metų čia buvo dislokuotos keturios vidutinio nuotolio balistinės raketos SS-4, apginkluotos 2 megatonų galios termobranduolinėmis galvutėmis. Visos raketos buvo nutaikytos į Vakarų Europos miestus. Šios raketos kartu su šalia esančiomis antžeminėmis analogiškų raketų paleidimo aikštelėmis sudarė bendrą sovietinės branduolinės ginkluotės grupuotę Lietuvoje, kuri buvo pajėgi sunaikinti visą Europą. Šiandien šis slaptas objektas atviras lankytojams. Buvusiose raketų ir vidaus įrenginių valdymo aparatinėse įrengta istorinė ekspozicija, pasakojanti apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltajį karą – vieną garsiausių bei pavojingiausių karinių konfliktų žmonijos istorijoje. Patekę į muziejaus teritoriją atkreipkite dėmesį į atstatytą daugiakopės elektroninės apsaugos sistemos fragmentą. Bazės veikimo metu visa didžiulė teritorija buvo aptverta kelių eilių spygliuotų tvorų tinklu, karinį objektą saugojo ginkluoti kariai, elektros užkardos, signalizacijos. Dešinėje centrinio įvažiavimo pusėje esančiame informacijos centre galite susipažinti su Šaltojo karo vaizdais – čia nuolat rodomas dokumentinis filmas. Su gidais patekę į šachtinio paleidimo komplekso teritoriją, atkreipkite dėmesį į keturis požeminių šachtų gaubtus bei jų viduje esantį technologinį bloką – visų būtinų įrenginių bei valdymo elementų bunkerį. Šimtatoniai šachtų gaubtai galėjo atlaikyti branduolinės bombos sprogimą. Leiskitės į bunkerį – praėję siauruoju koridoriumi nepamirškite susipažinti su saugumo taisyklėmis. Informacijos kelias yra lankymui skirtas sales jungiantis maršrutas, ant grindų pažymėtas balta juosta. Prašome Jūsų laikytis numatyto maršruto bei nepalikti vaikų be priežiūros. Nepamirškite, kad požeminiuose objektuose neveikia mobilusis ryšys. Prireikus evakuacinės rodyklės nurodys artimiausią kelią link išėjimo. Koridoriaus pabaigoje atsidursite šalia centrinės valdymo aparatinės – anksčiau čia buvo įrengti keturių raketų valdymo pultai, iš čia galėjo būti duota komanda raketos paleidimui. Istorinis šios patalpos vaizdas atkurtas remiantis archyviniais kadrais – videoterminale pamatysite tai, kas kadaise buvo rodoma tik aukščiausio rango TSRS vadovams. Dabar šioje patalpoje įrengta istorinė ekspozicija, pasakojanti apie Šaltojo karo pradžią bei jo raidą – nuo pirmųjų nesutarimų tarp Antrojo pasaulinio karo sąjungininkų iki branduolinio ginklavimosi varžybų. Istoriniai eksponatai, fotonuotraukos bei video medžiaga padės giliau suvokti šį karinį konfliktą ir suprasti, kaip arti buvome prie branduolinės bedugnės slenksčio. Tačiau buvo rasta jėgų atsisakyti abipusio susinaikinimo – salės ekspozicijos pabaigoje vaizduojama nusiginklavimo eiga. Šalia esančioje salėje (buvusioje kuro komponentų ir šachtų gaubtų valdymo aparatinėje) išdėstyta ginkluotės ekspozicija. Maketai vaizduoja šachtinio paleidimo komplekso bei raketos šachtos vidaus struktūrą. Čia atkurti visi čia buvę įrenginiai ie mazgai, kurių dauguma komplekse neišliko. Kitoje salėje pavaizduota raketinės technikos evoliucija. Čia eksponuojami šaltojo karo laikotarpio kovinių raketų komponentai ir aparatūra bei demonstruojamas vienintelis tikslus raketos SS-4 maketas. Salės pabaigoje atkurtas bunkerio vado kabinetas – už stiklo pamatysite rūstų pulkininką, savo šalies įgaliotą "laikyti pirštą" ant "branduolinio mygtuko". Nusileidę žemiau suspažinsite su atkurto ryšio mazgo aparatūra bei įgula. Šalia įrengta politinės propagandos ekspozicija: šaltojo karo metais ši kovos priemonė buvo aktyviai naudota ir Tarybų Sąjungoje, ir NATO bloko šalyse. Apatiniame bunkerio aukšte aptiksite komplekso elektros jėgainės salę su galingo generatoriaus likučiais, o buvusioje elektros paskirstymo patalpoje susipažinsite su SSRS vadovybės pastangomis paruošti šalies visuomenę galimam branduoliniam konfliktui: čia rodoma civilinės gynybos ekspozicija. Toliau eidami siauruoju koridoriumi šachtos link: anksčiau čia buvo dar siauriau, nes ant sienų buvo sumontuota raketos kuro komponentų vamzdynai, elektros kabeliai bei kitos komunikacijos. Patekę į šachtą pamatysite vietą, kur beveik du dešimtmečius buvo laikoma kovinė raketa. Beveik trisdešimties metrų gylio šachta- sudėtingas inžinerinis statinys, kupinas įvairių įrenginių bei komunikacijų. Judėdami atgal užsukite į paskutinę ekspozicijų salę – buvusioje slėginių balionų saugykloje pamatysite tai, kas neįvyko, bet galėjo atsitikti kiekvieną Šaltojo karo dieną: specialiame makete bei vaizdo instaliacijose atkurta branduolinio sprogimo imitacija bei demonstruojamos galimos jo pasekmės.pamatykLietuvoje.ltŠaltojo karo muziejustext/html2dPilelio šaltinisPilelio šaltinis yra Paplatelės miške. Gamtos paminklo teritorija užima – 2,4 ha. Upeliu atvingiavęs šaltinėlis įsilieja į gana didelį nuo miško keliuko matomą šaltinį. Iš jo išvingiuoja jau nemažas skaidrus upeliukas, kuris įteka į Šilinę. Pavadinimas kilęs nuo šalia šaltinio ilgai gyvenusio Pilelio pavardės. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą. Aplinkinių kaimų žmonės iš jo nuolat apsirūpina geriamu vandeniu. Tikima, kad vanduo turi gydomųjų savybių, nes teka į rytus. Lietuvos geologijos tarnybos tyrimų duomenimis vandens kokybė gera, vanduo gėlas.pamatykLietuvoje.ltPilelio šaltinistext/html2dPaplatelės apžvalgos aikštelėIš rytinėje ežero pakrantėje esančios apžvalgos aikštelės matosi ežero panorama, ežero vakarinė pakrantė.pamatykLietuvoje.ltPaplatelės apžvalgos aikštelėtext/html2dPaplatelės tako apžvalgos bokštelisNuo apžvalgos bokšto atsiveria graži Sultekio (Minijos) tvenkinio panorama. Šis tvenkinys užima 6 ha teritoriją tarpukalvių dauboje ir yra 150 m aukštyje virš jūros lygio.pamatykLietuvoje.ltPaplatelės tako apžvalgos bokštelistext/html2dPakastuvos paukščių stebėjimo bokštaspamatykLietuvoje.ltPakastuvos paukščių stebėjimo bokštastext/html2dUžpelkių piliakalnisPiliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 33x11 m dydžio. Jos vakarinėje pusėje supiltas 0,3 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Rytinėje pusėje irgi turėjęs būti pylimas, tačiau jo žymių nebėra. Šlaitai vidutinio statumo, 8 m aukščio.Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs retomis pušelėmis.pamatykLietuvoje.ltUžpelkių piliakalnistext/html2dLitvakų atminimo sodasPaskutinio Plungėje žydo, 2014 metais mirusio tautodailininko Jakovo Bunkos vardu pavadintas labdaros ir paramos fondas Žemaitijos nacionaliniame parke įsigytoje žemėje planuoja statyti žydišką etnografinę sodybą. O kol kas, 12 arų plote kuriamas Litvakų atminimo sodas. Lietuvos kontūrą žymi visus metus žaliuojantys krūmai, o tose vietose, kuriose 1941-1944 metais buvo sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“ tautodailininko A. Platakio iš metalo kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakai iš viso pasaulio. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas. 2016 metais „pasodinti“ medžiai ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės litvakų atminimui bei gelbėtojams pagerbti. Karelijos granito stulpeliai žemėlapyje statomi vietose, kuriose gimė visame pasaulyje garsūs litvakai. Anot vieno iš aktyviausių talkininkų kuriant sodą, knygos apie unikalią vaikų gelbėjimo iš Kauno geto operaciją „Išgelbėti bulvių maišuose“ sudarytojo Jakovo Zilbergo, Litvakų Atminimo sodas turėtų tapti ne tik paminklu sunaikintoms Lietuvos žydų bendruomenėms, bet gali būti ir analogo pasaulyje neturinčiu meno kūriniu.pamatykLietuvoje.ltLitvakų atminimo sodastext/html2dPiktežėrispamatykLietuvoje.lt2dAplink Platelių ežerąŽemaitijos nacionalinis parkasAplink Platelių ežerątext/html40