Paminklas Biržiškų šeimai1995 m. miestelio centre atidengtas Č. Pečiulio sukurtas paminklas Antanui ir Elžbietai Biržiškoms bei trims jų sūnums profesoriams: Mykolui, Vaclovui ir Viktorui.pamatykLietuvoje.ltPaminklas Biržiškų šeimaitext/html2dViekšnių vaistinės muziejusViekšnių miestelio centre, kažkada buvusios Turgaus aikštės kampe, stovi medinis namas raudonų čerpių stogu. Ant jo sienos pritvirtinta balto marmuro lenta byloja, jog 1860 metų liepos 30 (17) dieną čia buvo įsteigta Viekšnių vaistinė. Steigėjai – XIX a. Lietuvoje žinomų provizorių Geldnerių dinastijos atstovai. Tai autentiška XIX a. II pusės kaimiško tipo vaistinė su išlikusiu oficinos (receptų kambario) apstatymu, vaistų gamybos įranga, priemonėmis, receptais, įvairia vaistinės dokumentacija. Tarp vaistingųjų medžiagų pavyzdžių eksponuojamos vėžio girnelės, žmogaus odos diržai, Sibirinio bebro sruogliai ir kt.pamatykLietuvoje.ltViekšnių vaistinės muziejustext/html2dAviacijos pradininko A. Griškevičiaus memorialinis muziejusAviacijos pradininko Lietuvoje Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus atidarytas 1981 metais. Muziejuje eksponuojamas A. Griškevičiaus "garlėkio" maketas, Lietuvos aviacijos istoriją bei lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gyvenimą atskleidžiančios fotonuotraukos, paveikslai, knygos, filatelijos kolekcija. Kitame kambaryje įrengta etnografinė ekspozicija, pasakojanti apie Viekšnių krašto žmonių buitį, papročius ir tradicijas XIX a. – XX a. pr. Eksponuojami namų apyvokos daiktai, buities reikmenys, baldai, drabužiai, linų apdirbimo įrankiai. Eksponatus šiai ekspozicijai surinko muziejaus įkūrėjas mokytojas Algirdas Gedvilas ir kraštotyrininkė medikė Apolonija Sriubaitė. Saugoma kraštotyrininkės Amelijos Urbienės surinkta ir apibendrinta medžiaga apie Viekšnių krašto žmonių papročius, kalbą, amatus. Muziejuje taip pat veikia Viekšnių tautodailininkų dailės darbų ir tautodailininko Juozo Rušino drožinių ekspozicijos.pamatykLietuvoje.ltAviacijos pradininko A. Griškevičiaus memorialinis muziejustext/html2dViekšnių vandens malūnas1897 m. Viekšnių malūną pastatė Pranciškus Lengvenis, Milių kaimo ūkininko sūnus. Buvo įrengtos dvejos girnos, pastatytos milui velti mašinos, supiltas pylimas ir užtvenkta Ventos upė. Kai supylė pylimą ir užtvenkė Ventą, pakilęs upės vanduo apsemdavo Zaventės (dabar - Užventės ir Kegrių kaimų ūkininkų žemę. Todėl P. Lengvenis buvo įsipareigojęs šiems ūkininkams grūdus malti veltui. Taip pat už dyką malūninkas maldavo ir tiems ūkininkams, kurie po ledonešio ir pavasario potvynių veždavo žvyrą, akmenis, virbus suardytam ir apgadintam pylimui sutvarkyti. Po 1920 m. buvo pastatyti valcai, 1925 m. įrengta vilnų karšykla (pastatos vilnoms šukuoti mašinos), vilnų verpykla ir milo velyklą. Be to, apie 1928 m. pradėta tiekti visam miesteliui elektrą. Malūne išlikę autentiški ir veikiantys įrengimai.pamatykLietuvoje.ltViekšnių vandens malūnastext/html2dViekšnių kabantis tiltas per Ventą1989 m. netoli vandens malūno Ventos upės krantus sujungė kabantis tiltas.pamatykLietuvoje.ltViekšnių kabantis tiltas per Ventątext/html2dViekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiaIš kurios pusės į Viekšnius bežvelgtum, akys pirmiausia išvysta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią su dangų remiančiu bokštu. Pastatyta pagal produktyvaus ano meto architekto Kiršteino projektą, daugiau kaip pusantro šimto metų ji yra šio krašto žmonių ramybės ir dvasinės atgaivos šaltinis. Manoma, jog pirmoji bažnyčia Viekšniuose buvo pastatyta XVI amžiuje, kurią pasisavino evangelikai reformatai. Karalius Vladislovas Vaza 1636 m. jai padovanojo Milių kaimą. Karaliaus nurodymu Biržinėnų seniūnas Jonas Alfonsas Liackis 1634 m. Viekšniuose pastatydino naują medinę bažnyčią, jos būta netoli Ventos upės. Keletą kartų remontuota, ji nebetenkino plačios parapijos poreikių, tad 1843 metais buvo išrūpintas leidimas naujai bažnyčiai statyti, vieta jai parinkta už 120 metrų nuo senosios. Statybai buvo įrengta speciali plytinė. Statyba baigta 1853 metais, o dar po poros metų ją pašventino Žemaičių vyskupystės ganytojas ir tautos švietėjas M. Valančius. Erdvus neogotikinis kryžiaus formos bažnyčios pastatas tarsi atkartoja Didelių Europos miestų katedrų planą ir iki šiol yra svarbiausias miesto panoramos akcentas. Spėjama, kad bokštas buvo pamūrytas vėliau. Jau po II pasaulinio karo atkurta bokšto smailė. Bažnyčia pergyveno ir iškentė tuos pačius vargus bei nelaimes, kaip ir visas šis kraštas. 1915 m. pavasarį kaizerinės Vokietijos kariuomenė pasiekė Ventos pakrantes. Birželio 14 dieną kautynių metu vokiečių artilerijos sviediniui pataikius į bažnyčią, joje kilo gaisras, po kurio beliko tik mūrinės sienos. Gaisro pasekmes pavyko užgydyti tik 1921 metais. Iki tol Klebono V. Jarulaičio rūpesčiu 1915 m. pastatyta laikina bažnyčia.Deja. 1939 m. spalio 23 d. gaisras vėl kilo – šį kartą bokšte, nukrito varpai. Jos atstatymo darbus organizavo vietinis statybininkas Robertas Gutmonas, kuris yra pastatęs dvi bažnyčias Vainute ir Gardume. Bažnyčia kryžminio plano, vienabokštė, įrengti 5 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.pamatykLietuvoje.ltViekšnių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčiatext/html2dBiržiškų šeimos memorialinė ekspozicijaMuziejaus rinkinį sudaro Biržiškų šeimoje naudoti baldai, knygos, dokumentai, nuotraukos. Namas, kuriame gyveno įžymių, Lietuvai daug nusipelnusių trijų brolių profesorių – Mykolo, Vaclovo, Viktoro Biržiškų – šeima, yra atstatytas ant senųjų namo pamatų, palikus dalį autentiškų medžiagų pagal turimą seno namo planą. Dabar čia, buvusiuose Biržiškų šeimos kambariuose, glaudžiasi miestelio biblioteka bei yra įrengta profesorių M. V. V. Biržiškų memorialinė ekspozicija.pamatykLietuvoje.ltBiržiškų šeimos memorialinė ekspozicijatext/html2dViekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvėPo 1863 m. sukilimo į Viekšnius ir jų apylinkes pradėjo keltis rusakalbiai stačiatikiai. Čia pradėta statyti cerkvė. 1875 m. Jai suteiktas šventojo Stebukladario Sergiejaus Radoniešio vardas. Cerkvė buvo prailginto kryžiaus formos, viduje išdažyta geltona spalva, papuošta baltais piliastrais ir karnizais. Nuo XIX a. pab. iki XX a. IV deš. buvo cerkvės klestėjimo laikotarpis. Parapijiečiai gausiai lankėsi cerkvėje ir dosniai jai aukojo. Karo metais (1940-1945-aisiais) cerkvės veikla apmirė. Sekmadieniais buvo laikomos mišios, nors šventiką A.Černaj sovietinė valdžia terorizavo. Nuniokotai cerkvei atstatyti parapijiečiai aukojo pinigus, dalį lėšų skyrė Lietuvos stačiatikių cerkvės vadovybė.pamatykLietuvoje.ltViekšnių Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvėtext/html2dPėsčiomis po ViekšniusPasivaikščiojimą po Viekšnius siūlome pradėti nuo miestelio centre esančios aikštės.Ventos regioninis parkasPėsčiomis po Viekšniustext/html41