﻿<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?><gpx version="1.1" creator="pamatykLietuvoje.lt" xmlns="http://www.topografix.com/GPX/1/1"><metadata><copyright author="pamatykLietuvoje.lt" /></metadata><wpt lat="55.51755974025382" lon="21.236476035189366"><time>2025-05-27T11:18:45.468629Z</time><name>Drevernos mažųjų laivų uostas</name><cmt /><desc /><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/pramogos/drevernos-mazuju-laivu-uostas/25083?ref=gpx"><text>Drevernos mažųjų laivų uostas</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.51784725944388" lon="21.237530813491833"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Restoranas "Dreverna"</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/maitinimas/restoranas-dreverna/20440?ref=gpx"><text>Restoranas "Dreverna"</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.5175539" lon="21.2367912"><time>2022-07-31T04:40:47.224153Z</time><name>Senovinis burinis Kuršių marių laivas – reisinė „Dreverna“</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.51742726152801" lon="21.24035816177867"><time>2025-05-27T11:17:35.827652Z</time><name>J. Gižo etnografinė sodyba</name><cmt /><desc>J. Gižo etnografinė sodyba atidaryta 2010 m. rekonstruotoje vienintelėje Lietuvoje likusioje laivadirbio sodyboje. Čia įkurtas Gargždų krašto muziejaus filialas, kuriame pristatoma reguliuojamos žvejybos istorija ir jos tradicijos Kuršių mariose. Muziejaus ekspozicijoje „Laivadirbio skrynią atvėrus...“ lankytojas supažindinamas su laivadirbio amato subtilybėmis, atveriant meistro įrankių skrynią ir apsilankant stilizuotose dirbtuvėse. Jono Gižo kasdienybės neatsiejama dalis – laivai ir žvejyba, todėl muziejuje pateikiama Pamario krašto istorijos, tradicijų raida, charakterizuojami laivų tipai, jų statymo ypatumai, žvejybos tradicijos ir žvejų laimikis. Tolesnis pagautos žuvies kelias – virtuvė, kurioje sukdavosi namuose likusios moterys. Jautriai atkurtoje moters pasaulio kertelėje lankytojas kviečiamas apžiūrėti kasdienius rakandus, baldus bei interjerą, supusį pamario krašto gyventojus. Kviečiame lankytojus užsukti į J. Gižo etnografinę sodybą, kur galėsite pasidaryti unikalią vėtrungę ar ekologišką ir aplinkai draugišką maišelį, dalyvauti muziejaus renginiuose, kur skamba tradicinės pamario dainos, šišioniškių šnekta ir kvepia gardžia žuviene... Siūlomos edukacijos ir ekskursijos: - „Mūsų vėtrungė“ - „Pasidaryk žuvytę“ - „Vėtrungės maišelis - ekodraugelis“ - ekskursija po Dreverną ir apylinkes. </desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/j-gizo-etnografine-sodyba/2149?ref=gpx"><text>J. Gižo etnografinė sodyba</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.526726" lon="21.260048"><time>2022-07-31T04:48:59.245744Z</time><name>Karaliaus Vilhelmo kanalas</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.48125432656432" lon="21.359959670725306"><time>2025-05-27T11:21:19.706895Z</time><name>Lankupių šliuzas</name><cmt /><desc>Pradėjus kasti kanalą jo pradžioje buvo pastatytas 157 m ilgio šliuzas su 11 m pločio varstomaisiais vartais abiejuose galuose. Perkelti juo laivą trukdavo 45 minutes. Šliuzo paskirtis buvo išlyginti didelius vandens lygio skirtumus per Minijos potvynius. Tai vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu. Lankupių šliuzas iki šiol retkarčiais naudojamas pagal paskirtį. Kaip yra pažymėjęs istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis, galbūt Klaipėdos kanalas ir neprilygsta kitiems pasaulio kanalams, iškastiems maždaug tuo pačiu metu, tačiau tai vienintelis tokio tipo ir tokio ilgio vandens kelias su šliuzu Lietuvoje.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/lankupiu-sliuzas/4675?ref=gpx"><text>Lankupių šliuzas</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.40000900000006" lon="21.28636000000006"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Žuvies restoranas "Mėlynasis karpis"</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/maitinimas/zuvies-restoranas-melynasis-karpis/24900?ref=gpx"><text>Žuvies restoranas "Mėlynasis karpis"</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.35845996479794" lon="21.282763250307344"><time>2025-05-27T11:21:04.789702Z</time><name>Minijos (Mingės) kaimas</name><cmt /><desc>Įsivaizduokite: esate vietoje, kurioje norint pas kaimyną atsigerti kvapnios rytinės kavos, jums, tarsi gondolininkui, reikia valtimi persikelti į kitą upės krantą. Šilutės krašte tai yra įmanoma - Minijos kaime, kuris dažnai vadinamas Lietuvos Venecija, kuriame pagrindinę gatvę atstoja upė. Šis urbanistinis paminklas šaltiniuose yra minimas nuo 1540 metų ir, nors per pusę tūkstančio metų dėl maro ir karo jis nuolat keitėsi, ligi šių dienų išliko unikalia vieta, kur skirtingų krantų gyventojai susisiekia tik vandens transportu – tilto čia nėra. Lankytojus iš įvairių Lietuvos kampelių bei užsienio Minijos kaimas traukia ne tik dėl savo unikalaus susisiekimo, bet ir dėl nuostabios gamtos bei puikios vokiškos architektūros. Apsilankiusieji, turi progą išvysti Mažajai Lietuvai būdingus mūrinius ir medinius pastatus, kurie pagrindiniu fasadu yra atgręžti į upės pusę, o prie kiekvieno namo įrengtos prieplaukos valtims. Daugelį šimtmečių, Minijos kaimo gyventojų pagrindinis verslas buvo žvejyba, jie žvejojo pačiuose žuvingiausiuose Kuršių marių plotuose, o žiemą dalis minijiškių vertėsi poledine žūkle arba kirsdavo medžius užšalusiuose raistuose, pjaudavo nendres Kniaupo įlankoje. Kuršmarių pakrančių nendrės buvo populiari prekė visuose Rytprūsiuose, todėl nendrių kirtimas ir pardavimas tuomet buvo pelningas užsiėmimas. Dabar Minijos kaime, tikrame gamtos stebukle, gyventojai sparčiai vysto vandens ir kaimo turizmą, panorę pailsėti, rasite ir keletą kaimo turizmo sodybų. Poilsio išsiilgusiems gamtos mylėtojams Minijos kaimas yra nuostabi vieta apsistoti, nes čia veiklos bus ne tik žūklės gerbėjams ar buriuotojams, bet ir tiems, kurie nori paplaukioti, papramogauti vandens slidėmis ar tiesiog ramiai praleisti laiką unikaliame gamtos kampelyje. Geriau vieną kartą pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti – neįmanoma tokio gamtos grožio nupasakoti, jį reikia būtinai pamatyti.</desc><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/minijos-minges-kaimas/3901?ref=gpx"><text>Minijos (Mingės) kaimas</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.3430579" lon="21.3189484"><time>2022-07-31T05:05:38.582073Z</time><name>Uostadvaris</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.3520316" lon="21.1979429"><time>2022-07-31T05:09:00.155414Z</time><name>Ventės ragas</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.3520316" lon="21.1979429"><time>2022-07-31T04:55:44.091661Z</time><name>Restoranas "Ventragis"</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.356315000000045" lon="21.20483100000007"><time>1970-01-01T00:00:00Z</time><name>Restoranas "Ventainė"</name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/maitinimas/restoranas-ventaine/24899?ref=gpx"><text>Restoranas "Ventainė"</text><type>text/html</type></link><fix>2d</fix></wpt><wpt lat="55.4896671" lon="21.2437277"><time>2022-07-31T04:44:16.726174Z</time><name>Svencelė </name><src>pamatykLietuvoje.lt</src><fix>2d</fix></wpt><trk><name>Kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“</name><src>Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras </src><link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/vandens-marsrutai/kulinarinis-kruizas-zuvies-kelias/415?ref=gpx"><text>Kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“</text><type>text/html</type></link><number>415</number></trk></gpx>