Bražuolės stovyklavietėStovyklavietė yra netoli Bražuolės upelio, įrengtos 3 pavėsinės, kuriose telpa 30 žmonių (visoje stovyklavietėje - 200), yra vieta palapinėms. Stovyklavietė pasiekiame automobiliu, yra įrengta laužavietė, yra atliekų konteineris, organizuojant renginius būtina derinti su VĮ Kaišiadorių miškų urėdija.pamatykLietuvoje.ltBražuolės stovyklavietėtext/html2dPušis "Raganos šluota""Raganos šluota" vadinamas medžio viršūnės šakų sutankėjimas. Šios pušies "raganos šluota" (plotis – 7,45 m, aukštis – 3,50 m) – pati didžiausiaNeries regioninio parko miškuose.Būnant miške, mūsų akis kartais "užkliūva" už medžių ir krūmų, kurių šakos keistai suaugusios, jie išsiskiria lajos forma ar dydžiu. Štai čia, prieš Jūsų akis, miško horizonte, matyti keista pušis. Jos aukštis – 31 m (iš jų stiebas – 19 m, laja – 12 m), kamieno apimtis – 2,35 m, skersmuo – 0,74 m. Iš tolo atrodo lyg pušies viršūnėje būtų susuktas paukščio lizdas.pamatykLietuvoje.ltPušis "Raganos šluota"text/html2dPanerių dvaro sodybos fragmentaiPanerių dvaras įkurtas gražioje vietoje: jį supa Neries vingis, upėje matosi nemaža sala, toliau žaliuoja miškingos senojo Neries slėnio kalvos. Spėjama, kad Panerių dvarą XVIII amžiuje įkūrė karališkojo dvaro tvarkytojas Simonas Liudvikas Gutakovskis. Žlugus unijinei Lenkijos ir Lietuvos valstybei ir Lietuvai patekus carinės Rusijos įtakon (1795 m.), Panerių dvarą nupirko Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sekretorius S. Puzina. Jo dukrai Aleksandrai ištekėjus už J. Riomerio, šios giminės palikuonys valdė dvarą apie 100 metų. Prieš I pasaulinį karą Panerių dvarą įsigijo grafas Antanas Slaboševičius, tačiau nuolat jame negyveno. Dvaro žemę (apie 1000 ha) ir visus ūkinius reikalus tvarkė valdytojas Teodoras Mickevičius. Jis rūpinosi ir dvare įkurtu pensionu, plėtė poilsiautojams teikiamas paslaugas: įrengė prieplauką, teniso kortus. 1922 metais, Lietuvoje vykdant žemės reformą, didžioji dalis dvaro žemės buvo nusavinta. Pagrindiniai dvaro pastatai ir dalis žemės iki maždaug 1936–1937 m. priklausė A. Slaboševičiui. Vėliau savininkas dvarą pardavė. Dalį žemės nusipirko dvaro valdytojas T. Mickevičius. Savo žemėje jis pastatė naujus medinius namus pensionui, į kurį poilsiauti suvažiuodavo Lietuvos šviesuomenė. Prieš Lietuvą okupuojant Sovietų Sąjungai, Panerių dvaras priklausė Kauno gimnazijos direktoriui Stasiui Kairiūkščiui (ar jo giminaičiams). Po antrojo pasaulinio karo ir S. Kairiūkštis su šeima, ir T. Mickevičius buvo išvežti į Sibirą. Nacionalizuotas dvaras atiteko Rašytojų sąjungai. Vėliau čia buvo vaikų namai, o nuo 1968 metų – Vievio sanatorinė-internatinė mokykla. Iki šių dienų geriausiai išsilaikė vaizdingoje vietoje ant Neries kranto stovintys dviaukščiai dvaro rūmai. Nuo rūmų matosi upės vingis su didele sala, slėnį supa miškingos Neries senslėnio kalvos. Greta dar tebestovi menkaverčių pokarinių pastatų apsupti dvaro ūkiniai pastatai: oficina, tvartai, kumetynas, ledainė. Iš jų vertingiausias yra medinis kumetyno pastatas, nes kituose Lietuvos dvaruose tokios paskirties pastatai dažniausiai jau sunykę.pamatykLietuvoje.ltPanerių dvaro sodybos fragmentaitext/html2dPoilsiavietė "Prie Grybo"Poilsiavietė yra Neries pakrantėje, pavėsinėje telpa 15 žmonių. Poilsiavietė pasiekiame automobiliu, yra įrengta laužavietė.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė "Prie Grybo"text/html2dVerkšnionių užkeiktų vestuvių akmenyspamatykLietuvoje.lt2dPadūkštų pilkapynaspamatykLietuvoje.lt2dPoilsiavietė "Raguvos"Poilsiavietė yra miško aikštelėje, ant aukšto Neries šlaito. Pavėsinėje telpa 8 žmonės, nuo kelio iki poilsiavietės – 150 metrų.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė "Raguvos"text/html2dPurvės rėvaRėva – tai seklus, akmeningas upės ruožas su greitesne srove (upės slenkstis). Purvės rėva – viena iš šešių Neries rėvų, esančių regioninio parko teritorijoje. Ši rėva pirmą kartą paminėta 1857 m. Nerimi keliavusio grafo K. Tiškevičiaus knygoje "Neris ir jos krantai”. Pačiame upės viduryje matosi ypač smarkiai banguojantis vanduo. Šias bangas sukelia po vandeniu slypintis didžiulis akmuo, vadinamas Žurdaku. Pasakojama, kad iki valant upę nuo akmenų, trukdančių sielių plukdymui ir laivybai, sausringais metais iš vandens išnirdavo jo kupra. Kitu laiku virš jo putodavo didelė banga. Upės vagos tvarkytojai bandė jį pastumti, bet akmuo nepasidavė. Jiems pavyko tik paversti jį ant kito šono, nuo tada akmuo nebeišnyra virš vandens ir kelia mažesnes.pamatykLietuvoje.ltPurvės rėvatext/html2dPeklynės kalnasPeklynė - legendomis apipintas kairysis Neries šlaitas netoli Gulaičių kaimo. Per 30 m aukščio šlaitas šioje vietoje išgraužtas griovų ir raguvų, todėl tarp jų likę šlaito ragai atrodo kaip kalvos. Kalvų įspūdį sustiprina ir suapvalėjusios ragų viršūnės dėl nubirusio paviršių sudarančio smulkaus smėlio. Griovos ir raguvos yra pakankamai senos. Jų susidarymas sietinas su šiose apylinkėse telkšojusių prieledyninių ežerų drenažu, kuris periodiškai vyko žemėjant Neries proupės vandens lygiui dėl intensyvaus ledyno tirpimo. Peklynės kalno apylinkėse (ties Karagėliškėmis) 1812 m. birželio 30 d. per Nerį kėlėsi Napoleono kariuomenės dalis (III prancūzų kariuomenės korpusas, vadovaujamas Mišelio Nėjaus). Šis korpusas iš Kauno žygiavo Neries pakrantėmis ir turėjo išvalyti ir apsaugoti nuo rusų kairįjį Neries krantą. Persikėlę per upę, kareiviai patraukė toliau per Sudervę, Maišiagalą, Giedraičius Vitebsko link.pamatykLietuvoje.ltPeklynės kalnastext/html2dAusiutiškių konglomeratasAusiutiškių konglomeratas – gamtos sukurta moderniojo meno skulptūra. Nors jis panašus į akmenį, tačiau nėra toks kietas. Geologų teigimu, konglomeratas (lot. conglomeratus – sukauptas, surinktas) – tai nuosėdinė uoliena, kurią sudaro susicementavęs įvairiagrūdis smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai. Ausiutiškių konglomeratas – valstybės saugomas gamtos paveldo objektas. Šios skulptūros aukštis – virš 2 metrų, apimtis – net 12 metrų. Pamatyti Neries slėnyje tūkstančius metų gulintį konglomeratą tikrai verta, nes tai yra vienas iš 6 Lietuvoje valstybės saugomų konglomeratų ir turbūt pats netikėčiausias Neries regioninio parko negyvosios gamtos objektas. Be to, keliaudami iki jo galėsite grožėtis nuostabiu upės slėnio vaizdu bei eiti saugiai ir patogiai parko direkcijos įrengtais laiptais.pamatykLietuvoje.ltAusiutiškių konglomeratastext/html2dAusiutiškių regyklaNeries slėniai palei trasą išties įspūdingi ir visais metų laikai keri savo nepakartojamu reljefo ir spalvų žaismu. Ypatingai akį džiuginanti Neries slėnio panorama atsiveria ties Ausiutiškėmis. Iš įrengto apžvalgos bokšto galima pamatyti Neries metamos Velniakampio kilpos - didžiausios per 510 km upės ilgį – pradžią, pasižvalgyti po pušynais vilnijančias apylinkes. Prieš pasukdama į šiaurės rytus ties Ausiutiškėmis, šioje vietoje Neris dar suvingiuoja nedidelį į pietus išgaubtą lanką. Tai vieta, kur upės vaga akivaizdžiai keičia kryptį, "pasiduodama" pietvakarių – šiaurės rytų krypties giluminės tektoninės zonos įtakai.Čia Neris jau įsigraužusi per 35-40 m ir ardo priešpaskutiniojo Medininkų vardu pavadinto ledyno moreną, kuri užtveria upei kelią rytus, todėl Neris staigiai pasuka į šiaurę ir jau už Ausiutiškių skardžio užbaigia dešinįjį Ausiutiškių posūkį ir beveik 4 km teka į šiaurės rytus. 2019 m. regykla atnaujinta. Nuo šiol čia galite pamatyti ne tik sklandantį jūrinį erelį ar tolumose skendintį Vilniaus televizijos bokštą, bet ir suvalgyti skanų sumuštinį ar išsikepti šašlykų. Savitarnos lauko restoranas su gražiausiu vaizdu Neries regioniniame parke.pamatykLietuvoje.ltAusiutiškių regyklatext/html2dPinyklos mitologinis šaltinisŠio šaltinio vandeniu gydydavo skaudančias akis, merginos prausdavo veidus, kad ilgiau išliktų jaunystės grožis. 2009 m. lapkričio mėn. buvo ištirtas šaltinio vanduo ir nustatyta, kad vandens kokybės parametrai yra žymiai aukštesni už įprastines geriamajam vandeniui taikomas normas. Miško dauboje trykštantį Pinyklos šaltinį aplinkinių kaimų gyventojai žino nuo seno. Jo vandeniu būdavo gydomos skaudančios akys, merginos prausdavo veidus, kad ilgiau išliktų jaunystės grožis. Kaimo žiniuoniai Pinykloje semdavo vandenį, kurį naudodavo užkalbėjimui. Pinyklos šaltinio vanduo ir dabar vilioja atsigaivinti. Vanduo yra labai skaidrus ir švarus.pamatykLietuvoje.ltPinyklos mitologinis šaltinistext/html2dKairiojo Neries kranto turizmo trasaNeries regioninis parkasKairiojo Neries kranto turizmo trasatext/html42