Seredžiaus piliakalnisŠalia Nemuno ir Dubysos santakos įsikūrusio Seredžiaus miestelio didingai iškilęs piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Legenda pasakoja, kad tai legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas.Palemono kalnas padavimuose laikomas šventa senovės apeigų vieta, perkūnviete. Jau I tūkstantmetyje bei II pradžioje čia stovėjusios pilies egzistavimą liudija piliakalnio papilio plote aptinkama lipdyta grublėtu paviršiumi keramika bei kiti radiniai. Nuo 1293 m. ant Seredžiaus piliakalnio stovėjusi lietuvių Pieštvės pilis minima rašytiniuose šaltiniuose. Pilis buvo dažnai puldinėjama vokiečių riterių. Sugriauta 1363m. Pieštvės pilis Lietuvos gynybiniame kare su Kryžiuočių ordinu vaidino reikšmingą vaidmenį. Nuo XIII a. paskutiniojo dešimtmečio iki XIV a. septintojo dešimtmečio stabdė Ordino veržimąsi Nemunu į Lietuvos gilumą. Apie to meto įvykius liudija Petro Dusburgiečio "Prūsijos žemės kronika" (sudaryta 1326 – 1330 m.) ir Vygando Marburgiečio "Naujoji Prūsijos kronika" (užbaigta 1394 m.) bei kiti rašytiniai šaltiniai.pamatykLietuvoje.ltSeredžiaus piliakalnistext/html2dMikierių atodangaTai viena vaizdingiausia Šventosios upės slėnio vieta, traukianti tiek turistus, tiek atodangą tyrinėjančius mokslininkus. Teigiama, jog Šventosios slėnis pradėjo formuotis maždaug prieš 10–12 tūkstančių metų. Per paskutinįjį apledėjimą ji sugebėjo pragraužti visą Mikierių apylinkėse buvusią smėlingų – žvirgždingų nuogulų storymę (beveik 20 metrų storio) ir net po jomis esantį moreninį priemolį. Vėliau, besistumdydama į šonus, ji platino slėnį ir formavo terasines aikšteles. Mikierių apylinkėse didžiausią Šventosios slėnio dalį užima pirmoji terasinė aikštelė, kurios plotis vietomis siekia iki pusės kilometro. Kirsdama smėlingas nuogulas, čia Šventoji iki galo praplėtė savo kilpas. Todėl ties Mikieriais upės vingiai yra platus, apvalūs, vietomis net baigia susijungti. Vingiuose pasitaiko net priešsrovių.pamatykLietuvoje.ltMikierių atodangatext/html2dEuropos parkas, Europos centro muziejusAtsigaukime po izoliacijos 55 ha kūrybiniame kraštovaizdyje!Gamta + menas = Energija + įkvėpimas = EUROPOS PARKAS Europos parkas – romantiškas 55 hektarų meninis kraštovaizdis, pilnas paslapties ir atradimų džiaugsmo. Europos parko istorija prasidėjo nuo devyniolikmečio skulptorius Gintaro Karoso siekio ir užsispyrimo apleistame miške sukurti modernaus ir šiuolaikinio meno muziejų. Muziejaus tikslas – meno kalba įprasminti geografinį Europos žemyno centrą, 1989 metais nustatytą Prancūzijos Nacionalinio geografijos instituto. Muziejus kuriamas kaip vientisas gamtos ir meno kūrinių ansamblis. Išraiškingas parko reljefas, kalvelės ir lomos, nedideli tvenkiniai kartu su meno kūriniais sudaro nedalomą visumą. Žavi geltonai žydinčios pievos pavasarį ir taurūs spalvų sąskambiai rudenio rūkuose. Britų dienraščio "The Independent" įtrauktas į įspūdingiausių pasaulio muziejų penkiasdešimtuką. Tarptautinio kelionių albumo "Destination Art" pripažintas unikaliausia mūsų šalies vieta, dėl kurios verta aplankyti Lietuvą. Čia eksponuojama daugiau kaip šimtas dailės kūrinių. Tarp įvairių pasaulio šalių menininkų sukurtų skulptūrų - žymiausių šiuolaikinio meno kūrėjų M. Abakanovič (Abakanowicz), D.Openheimo (Opennheim), S. LeVito (LeWitt), B. Peper (Pepper) darbai. Europos parke galima išvysti skulptūrą iš senų televizorių – tai Gintaro Karoso "LNK Infomedis", Gineso rekordų agentūros pripažintas pasaulio rekordu. Skulptūros idėja – parodyti sovietinės ideologijos, daugiau nei pusę amžiaus diegtos per televizorių dėžutes, beprasmybę. Europos parko Edukacijos centrą (autorius - Gintaras Karosas) drąsiai galima būtų pavadinti architektūra - skulptūra. Skulptūriško pastato stogas apsodintas žole ir atrodo tarsi kalnas. Europos parkas yra 20–30 minučių kelio nuo Vilniaus centro. Pavažiavę Žaliųjų ežerų keliu nuo Vilniaus į šiaurę, Europos parke, pateksite į fantazijų pasaulį.pamatykLietuvoje.ltEuropos parkas, Europos centro muziejustext/html2dNaujosios Rėvos piliakalnisNaujosios Rėvos piliakalnyje žmonės, siekdami apsiginti nuo priešų, apsigyveno II tūkstantmečio pradžioje. Piliakalnis įrengtas aukštame Neries pakrantės iškyšulyje. Iš pietų jį juosia Neris, o iš rytų ir vakarų – dvi šaltiniuotos daubos. Išlikusi piliakalnio aikštelė nuo greta esančių aukštumų atskirta 6 m gylio grioviu ir kūgio formos pylimu. Nusileidus nuo piliakalnio, terasoje prie Neries, archeologai yra aptikę senovės gyvenvietės liekanų. Aplinkiniai žmonės pasakoja, kad šiame kalne yra nuskendusi bažnyčia. Žmonės esą rasdavo ant kalno šlaitų ratu išmintus takus ir matydavo tais takais einančias procesijas, girdėdavo iš po žemių sklindantį varpų skambesį. Nuo piliakalnio atsiveria nepakartojamas Sviliškių kraštovaizdžio draustinio vaizdas.pamatykLietuvoje.ltNaujosios Rėvos piliakalnistext/html2dPreilos (Menininkų) kopaNuo Preilos kopos atsiveria nuostabus vaizdas į Baltijos jūrą ir marių pakrantę – toli pietuose netgi matosi jau Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai priklausantis Grobšto ragas. Arčiau kopos, marių pakrantėje, vingiuoja Preilos ragas ir įlanka. Kitoje marių pusėje aiškiai matosi Ventės ragas. Vaizdai labai gražūs į visas puses, o kelios kreivos pušys ant kopos viršūnės padaro ją labai fotogenišką. Į pietus ir šiaurę driekiasi Didysis Kuršių nerijos kopagūbris, nutrūkstantis tik ties plačiausiomis nerijos vietomis – Bulvikio ir Birštvyno ragu, kur kopos buvo nupustytos toli į marias. Šioje nerijos dalyje Didysis kopagūbris yra žalias – jo viršūnes dengia kalnapušynai, o šlaitus ir tarpkopes – paprastosios pušies miškai, kurių dauguma buvo sodinti. Sovietmečiu ant jos mėgdavo tapyti keli dailininkai, todėl tarp preiliškių prigijo ir antras šios kopos vardas - menininkų kopa. Kopos aukštis 53 m.pamatykLietuvoje.ltPreilos (Menininkų) kopatext/html2dNovaraisčio paukščių stebėjimo bokštelisRudenį stebėkite, kaip nakvynei leidžiasi į šiltuosius kraštus migruojantys paukščiai ir išlydėkite juos kelionei, o pavasarį - pasitikite grįžtančius perėti į savo pamėgtą pelkę, spėjusią tapti paukščių rojumi. Čia nuo rugsėjo iki spalio vidurio galite stebėti pilkųjų gervių - retų, į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų paukščių - palydėtuves iš apžvalgos aikštelės ar žiūronų pagalba. Vienu metu čia besibūriuoja 2000 gervių. Tai didžiausi tokio pobūdžio gervių susitelkimai Lietuvoje. Draustinio teritorijoje aptiktos 33 paukščių rūšys, įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus bei Lietuvos Raudonąją knygą. Novaraiščio raistas-aukštapelkė susiformavo iš užakusio ežero. Iki 1957 m. pelkė kartu su prieigose augančiais pušynais užėmė apie 1000 ha plotą. Jau tada joje gyveno įvairūs paukščiai, vaikus vedė vilkai, gyveno šernai, būta daug žalčių, gyvačių. Ramų raisto gyvenimą sutrikdė tuometinės valdžios sumanymas čia kasti durpes. 1988 m. durpynas uždarytas ir girininko, žinomo gamtininko Antano Aleknonio pastangų dėka įsteigtas Novaraisčio Valstybinis ornitologinis draustinis, priskirtas Panemunių regioninio parko direkcijai.pamatykLietuvoje.ltNovaraisčio paukščių stebėjimo bokštelistext/html2dKonkurso "MANO RUDENS KELIONĖS PO LIETUVĄ" dalyvių nuotraukospamatykLietuvoje.ltKonkurso "MANO RUDENS KELIONĖS PO LIETUVĄ" dalyvių nuotraukostext/html441