Liubavo dvarasDvaro pavadinimas – Lubowo, Lubow, Liubow, Lubów – greičiausiai bus kilęs iš panašios prūsiškos šaknies žodžių "liubas", "šliubas", kurie lietuvių kalba reiškia "meilė", "santuoka". Galėjo būti, kad kadaise nuo užkariavimų besitraukdama į Lietuvos gilumą čia Gerėjos (dabar – Žalesos) upės slėnyje apsigyveno prūsų bendruomenė. Netoli Vilniaus esantis Liubavas − vienas seniausių Lietuvos dvarų. Jau 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai. Senųjų aktų archyvas, Varšuva. Liubavo dvaras iki pat XX a. vidurio išliko aukščiausių valdžios pareigūnų nuosavybe, garsėjo ne tik gamtos turtais, bet ilgainiui tapo mėgstama šviesių aristokratų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.pamatykLietuvoje.ltLiubavo dvarastext/html2dLiubavo dvaro malūnas-muziejusLiubavo dvaro oficiną ir oranžeriją aplankyti galima susitarus telefonu +37052377077Muziejus įkurtas Liubavo dvaro sodyboje 2011 metais skulptoriaus ir šio dvaro tyrinėtojo Gintaro Karoso iniciatyva. Netoli Vilniaus esantis Liubavas – vienas seniausių ir romantiškiausių Lietuvos dvarų, įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie Gerėjos upės, dabar vadinamos Žalesa. Jau 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai. Per daug šimtmečių Liubavo dvaras išgyveno didžiules permainas – kadaise jo teritorijos siekė net Siesarties ežerą, o sovietmečiu jis patyrė nemenkus išbandymus. Tai – krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejus, kurio tikslas – Liubavo dvaro tyrinėjimas ir kokybiškas sodybos statinių restauravimas juos pritaikant kultūros ir viešosioms reikmėms, įrengiant muziejines ekspozicijas. Apsilankymas Liubavo dvaro sodybos vandens malūne-muziejuje – unikali galimybė pažinti svarbiausią mūsų šalies tradicinio pramoninio paveldo objektą, nes malūnas, kuriame gaminami miltai duonai, per amžius buvo žmogaus egzistencijos pagrindas. Liubavo dvare yra vienintelis Lietuvoje malūnas, kuriame visiškai (100 proc.) restauruota technologinė įranga, ištirti ir demonstruojami visi čia vykę keliolika technologinių procesų: nuo grūdų ir medienos, metalo apdorojimo iki milo ir elektros gamybos. Prikelta gyvenimui čia veikia net šimtametė hidroturbina! Taigi atvykęs lankytojas pasijunta laiku grįžęs į vandens malūno statybos laikotarpį. Pats pastatas neeilinis – tai virtuoziškos akmens statybos pavyzdys, kuriame akmenys sumūryti taip, kad tarp didžiulių akmens luitų netgi nesimato rišamosios medžiagos! Čia taip pat galima susipažinti su įstabia pusės tūkstančio metų dvaro istorija ir Lietuvai svarbiais jo savininkais: Goštautais, karališkaja šeima, kunigaikščiu Mikalojumi Radvila Ruduoju, Golejevskiais, Krišpinais Kiršenšteinais, Tyzenhauzais, Tiškevičiais, Slizieniais.pamatykLietuvoje.ltLiubavo dvaro malūnas-muziejustext/html2dEuropos geografinis centras1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai nustatė, kad Europos geografinis centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus. Europos geografinį centrą puošia garsaus lietuvių skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija, skirta Lietuvos įstojimui į ES pažymėti, – balto granito kolona, kurios viršų juosia žvaigždžių karūna.pamatykLietuvoje.ltEuropos geografinis centrastext/html2dBernotų piliakalnisPiliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Girijos ežero R krante. Aikštelė keturkampė, pailga P-Š kryptimi, 90x18 m dydžio, per vidurį kiek lenkta į R. Joje rasta brūkšniuotos, lygios ir žiestos keramikos, geležies gargažių. Aikštelės Š krašte supiltas 15 m ilgio, 3 m aukščio, 27 m pločio pylimas (jame matyti iki 60 cm skersmens akmenų), kurio išorinis 6 m aukščio šlaitas leidžiasi į 1,5 m gylio griovį. Šlaitai statūs, 12 m aukščio. Piliakalnis apardytas arimų, griovys sunaikintas karjero. Jis dirvonuoja, P šlaite įrengti laiptai. 100 m į P nuo piliakalnio, Girijos ežero PR krante, Girijos upelio dešiniajame krante, atskiroje kalvoje įrengtas papilys. Jo aikštelė ovali, pailga P-Š kryptimi, 60x30 m dydžio. Joje rasta grublėtos ir žiestos keramikos. Papilys apardytas arimų, jame įrengto XV a. senkapio, Š šlaite kastas žvyras. Jis dirvonuoja. R, P ir V papėdėse, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 2004 m.). Rasta brūkšniuotos, grublėtos bei žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia ir XIV a.pamatykLietuvoje.ltBernotų piliakalnistext/html2dDubingių žirgynas"Dubingių žirgynas" išsiskiria ne tik gamta, kurioje yra įsikūręs, bet ir savo architektūriniu unikalumu. Didžiulis 1500 kv.m. apvalus maniežas su unikaliomis ir originaliomis medinėmis stogo konstrukcijomis bei jaukus apšvietimas – visa tai išskiria mus iš kitų Lietuvos žirgynų. Be to, "Dubingių žirgyne" po vienu apvaliu stogu telpa tiek maniežas, tiek gardai – arklių namai, tiek restoranas, tiek viešbutukas. Sėdėdamas restorane gali grožėtis manieže jojančiais arkliais, o sėdėdamas lauko terasoje gali žavėtis lauko jojimo aikštėje jojančių arklių grakštumu. Kadangi gamta yra unikali ir kalba pati už save, mūsų tikslas yra čia sukurti į gamtą įsiliejančią infrastruktūrą, kuri neužgožtų gamtos išskirtinumų, o išryškintų juos. Mūsų kuriamas architektūrinis ansamblis formuojasi palaipsniui ir jo dinamika yra nenutrūkstama. Jodinėjimas žirgais manieže ir po apylinkes, prižiūrint treneriui. Jodinėjimo laikas derinamas individualiai. Galimos ir individualios treniruotės. Pabendravus su žirgu užvaldo teigiamos emocijos ir atsiranda energijos antplūdis. Taisyklingas jojimas stiprina visą žmogaus organizmą. Užsiėmimai žirgyne vyksta ištisus metus.pamatykLietuvoje.ltDubingių žirgynastext/html2dDubingių piliavietėApsilankę Asvejos regioniniame parke, būtinai užlipkite į Dubingių piliavietę. Ji yra Asvejos ežero pusiasalyje, kuris anksčiau buvo sala. Tai didelė, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio kalva, paskelbta Lietuvos kultūros paminklu ir įtraukta į archeologinių vietų sąrašą. Kol kas nedidelės apimties archeologiniai tyrimai neleidžia neabejotinai teigti, kad Dubingių piliavietė išaugo iš buvusios medinės pilies ir priešistorės laikais naudoto piliakalnio. Labai tikėtina, kad dalis dabartinės kalvos buvo naudota kaip piliakalnis. Dubingių piliavietės galimą ankstesnę raidą netiesiogiai patvirtina tai, kad čia, po Žalgirio mūšio, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas stato pilį ir šv. Dvasios vardo katalikų bažnyčią. Tolimesnė piliavietės raida rašytiniuose šaltiniuose atsekama jau tik nuo XV a. pabaigos – XVI a. pradžios, kuomet ji atitenka Radviloms. Nuo to laiko iki XVII a. vidurio Dubingiai neatsiejami nuo Radvilų giminės iškilimo ir suklestėjimo istorijos. 2012 m. piliavietėje eksponavimui paruošti išlikę Radvilų rūmų fragmentai, uždengti gaubtu, bei buvusios evangelikų reformatų bažnyčios vieta su Radvilų laidojimo panteonu laukia lankytojų.pamatykLietuvoje.ltDubingių piliavietėtext/html2dBuvusių Radvilų rūmų ekspozicijaDėl ekskursijų informacijos ir ekskursijų kreiptis +37064640716Dubingių piliavietėje eidami pažintiniu taku iš anksčiau buvusios salos, dabar pusiasalio, galėsite grožėtis ilgiausio, vieno giliausių ir didžiausių Lietuvos ežerų panorama. Jurgio Radvilos valdymo laikotarpiu Dubingiai tampa rezidencine giminės valda. Archeologinių tyrimų metu atkasti visi rūmų pamatai, kurių ankstyviausioji dalis siekia XV a. Mikalojus Radvila Rudasis XVI a. viduryje rūmus rekonstravo. XVII a. pradžioje Kristupo Radvilos iniciatyva rūmai buvo rekonstruoti ir gerokai padidinti. Dubingių inventoriuose minima, kad šioje vietoje stovėjęs didelis namas su priestatu, kuris buvo pagrindinis pilies statinys. Nuo XVII iki XVIII amžiaus Dubingiai buvo kelis kartus nusiaubti priešo kariuomenių, rūmai ir bažnyčia apgriauti ir nebeatstatyti. Čia nuo 2012 m. piliavietėje lankytojų laukia eksponavimui paruošti išlikę Radvilų rūmų fragmentai, uždengti gaubtu.pamatykLietuvoje.ltBuvusių Radvilų rūmų ekspozicijatext/html2dEvangelikų reformatų bažnyčios ir Radvilų palaidojimo vietosVytauto funduota Dubingių bažnyčia Mikalojaus Radvilos Rudojo iniciatyva VI a. buvo perduota evangelikams reformatams. Vėliau Jonušo VI Radvilos iniciatyva senosios bažnyčios vietoje buvo pastatyta nauja, didelė, renesanso stiliaus vienabokštė, mūrinė bažnyčia. Nuo XVII a. pradžios Dubingių evangelikų reformatų šventovę buvo siekiama paversti Radvilų giminės mauzoliejumi, kur buvo palaidoti Mikalojus Radvila Rudasis, Mikalojus Radvila Juodasis ir jų šeimų nariai. XVII a. viduryje kapavietė išniekinta, o amžiaus pabaigoje, prieš Šiaurės karą, palaikai paslėpti. 2004 m. Radvilų palaikai surasti tyrinėjant buvusios Dubingių evangelikų reformatų bažnyčios vietą, o 2009 m. po tyrimų, kuriais identifikuoti palaikai, Radvilos perlaidoti Dubingių piliavietėje.pamatykLietuvoje.ltEvangelikų reformatų bažnyčios ir Radvilų palaidojimo vietostext/html2dDubingių tiltasAnkstyviausiuose Dubingių inventoriuose minimi du tiltai per Dubingių ežerą: vienas, didysis, nuo Vilniaus pusės, jungęs kelią per ežerą su pilies kalnu, ir mažasis – nuo kalno į miestelį Inturkės link. 1998 m. žvalgymų metu šalia Dubingių tilto rasti senovinio tilto poliai. 24 ąžuolinių ir spygliuočių medienos polių liekanos stūkso 1,20- 12,0 m gylyje. Tai viduramžių tilto, jungusio tuometinę Dubingių piliavietės salą su krantu, liekanos. Ilgalaikį tilto tarnavimą byloja tai, kad tiltas ne sykį buvo remontuotas ar perstatinėtas, nes dalis polių nesusieina į vientisą sistemą. Ankstyviausią Dubingių piešinį (1872m.), kartu vaizduojantį buvusių rūmų griuvėsius ir link piliavietės vedantį tiltą, yra palikęs dailininkas Napoleonas Orda. Iki tilto pastatymo Grafas M. Tiškevičius buvo įrengęs keltą keltis per Asvejos ežerą ir pastatęs keltininko namelį. Į Dubingius atvykęs Lietuvos prezidentas Antanas Smetona pasigedo tilto ir jau po metų 1934 metais jis iškilmingai buvo atidarytas. Tiltą projektavo inžinierius Anatolijus Rozembliumas. Tiltas buvo atnaujintas 2020 metais. Šis rąstinių polių medinis tiltas įtrauktas į Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sąrašą.pamatykLietuvoje.ltDubingių tiltastext/html2dAsvejos regioninio parko lankytojų centrasŠeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis lankymas tik iš anksto užsisakius ekskursiją. Dėl ekskursijų kreiptis telefonu +37062653014Pačiame miestelyje, gatvių sankryžoje jau antras šimtmetis stovi buvusi Dubingių smuklė. Ji pastatyta 1842 metais grafo Boleslovo Tiškevičiaus. Jos savininkai ne kartą keitėsi. 1968 metais smuklė buvo rekonstruota ir įrengta poilsinė. Ji yra didžiausia rytų Lietuvoje. Saugoma kaip būdingas XIX a. I pusės smuklių tipas, laikoma architektūros paminklu. 2008 m. po smuklės rekonstrukcijos, joje įsikūrė Asvejos regioninio parko Lankytojų centras ir direkcija. Lankytojų centre galima susipažinti su 2013 m. įrengta parko gamtines ir kultūrines vertybes pristatančia "Ilgiausio Lietuvos ežero slėpiniai, archeologinis paveldas" ekspozicija, čia rengiamomis parodomis, taip pat gauti dominančią informaciją apie lankytinus objektus, stovyklavietes bei užsisakyti ekskursijas, žygius.pamatykLietuvoje.ltAsvejos regioninio parko lankytojų centrastext/html2dDubingių Šv. Jurgio bažnyčiaDubingių bažnyčia praėjusio amžiaus VI dešimtmetyje net du kartus sudegė iki pamatų. 1954 m. supleškėjo parapijai nuo XVII a. antros pusės tarnavusi medinė bažnyčia, o po ketverių metų ir senoji medinė kapinėse Liudvikos Karolinos Radvilaitės pastatyta koplytėlė, kurioje po pirmojo gaisro buvo įrengti maldos namai. Dabar verslininkų Aurelijos ir Aurelijaus Rusteikų rūpesčiu pastatyta nauja Šv. Jurgio bažnyčia ir šiuo metu įrenginėjamas jos vidus. Naujosios bažnyčios statybų pradžia laikoma 2012 m., kuomet įvyko kertinio bažnyčios akmens pašventinimo ceremonija (statybą planuota baigti 2014 m.). Medinis statinio karkasas iškilęs toje vietoje, kur buvo senoji bažnyčia. Naujoji bažnyčia yra panašaus dydžio, kaip ir senoji. Kryžiaus plano bažnyčios architektūra – lakoniškos ir tradicinės išraiškos, naudojamos paprastos, lietuviškos medžiagos: klijuotas medis, stiklas, o stogas ir sienos dengiamos specialiomis čerpėmis, primenančiomis gontus – lenteles, kuriomis senovėje buvo dengiami stogai. Bažnyčios ansamblio sudėtyje – išlikusi šventoriaus kampe senoji varpinė, akmenų tvora, restauruoti vartai. Kiekvienais metais balandžio mėn. Dubingiuose vyksta Šv. Jurgio atlaidai, kurių metu kepama rekordinė kiaušinienė ir vyksta Jurgio kova su slibinu.pamatykLietuvoje.ltDubingių Šv. Jurgio bažnyčiatext/html2dPaminklas "Kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m."Miestelio centre, šalia Vilniaus gatvės įkurtas keturkampio formos skveras su juosiančiomis jį liepomis. Skvero viduryje - paminklas "Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.", Giedraičių miestelio įžymybė. Tais metais Lietuvos kariai susikovė su Lenkijos kariuomene. Lenkams užėmus Vilnių ir besiveržiant gilyn į Lietuvą, kelią jiems užkirto Lietuvos kariuomenė, vadovaujama generolo Silvestro Žukausko. Lietuvių pasipriešinimas buvo sėkmingas – lenkų veržimasis sustabdytas. Tie, kurie ties Giedraičiais ir Širvintomis žuvo 1920 m. kovodami už tėvynės laisvę, yra pagerbti įamžinus jų pavardes obeliske.Priekinėje paminklo dalyje yra užrašas: "Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ties Giedraičiais 1920 m." Kairėje pusėje – "Ilsėkitės, draugai, garbingai žuvę ties Giedraičiais 1920 m., ginant nuo lenkų tėvų žemelę. Veikiai mes Jus aplankysim, nes kelias į VILNIŲ per jūsų kapus! 9 – as pėst. Liet. Kunigaikščio Vytenio pulkas". Dešinėje pusėje yra užrašai: "Garbingai mirę Giedraičių laukuose už Tėvynės laisvę 2. pėstinink D.L.K. Algirdo pulko kariai 1920 m." 1932 metais birželio 19 dieną atidengtą paminklą Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m.sukūrė kraštietis dailininkas Antanas Jaroševičius. Jo vardu dabar vadinama Giedraičių gimnazija. Šis paminklas yra vienintelis iš nepriklausomybės kovoms skirtų paminklų, nenugriautas sovietmečiu.pamatykLietuvoje.ltPaminklas "Kariams, žuvusiems už Lietuvos laisvę 1920 m."text/html2dGiedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia ir varpinė1410 metus mena Giedraičiuose pastatyta Šv. Baltramiejaus bažnyčia. Giedraičių giminės nariai šią bažnyčią rėmė, remontavo ir perstatinėjo. Jų meilę ir rūpestį liudija bažnyčios sienoje įmūryta vyskupo Juozapo Arnulfo Giedraičio širdis.pamatykLietuvoje.ltGiedraičių Šv. Baltramiejaus bažnyčia ir varpinėtext/html2dMolėtų aerodromaspamatykLietuvoje.lt2dŽalvario parkas"Žalvario parkas" – 40 ha teritorijoje įsikūrusi kaimo sodyba su konferencijų sale, dūmine pirtele, netradiciniais meniniais eksponatais – "Mūsų NASA", "Diogeno statinė", "Robinzono namelis" ir kt.pamatykLietuvoje.ltŽalvario parkastext/html2dKempingas "Obuolių sala"Tai ne tik keturių žvaigždučių moderniai įrengtas kempingas, bet ir poilsiavietė esanti Grabuosto ežero saloje. Čia Jūs rasite ramų poilsį išskirtinės gamtos apsuptyje ir turiningai praleisite savo laisvalaikį. Nakvynei galite pasirinkti Jums tinkamas poilsines – keturių vietų su patogumais skirtos šeimoms ir dviejų vietų su bendrais dušais ir wc.pamatykLietuvoje.ltKempingas "Obuolių sala"text/html2dVilnius-Molėtai. Ką pamatyti pakeliui?Maršrutas driekiasi asfalto dangos keliais, tik yra kelios nedidelės atkarpos (iki Dubingių žirgyno, iki Jurkiškių pažintinio tako ir iki Žalvario parko), kur reikės pavažiuoti žvyrkeliu.Molėtų turizmo ir verslo informacijos centrasVilnius-Molėtai. Ką pamatyti pakeliui?text/html46