Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčia ir Dominikonų vienuolynasPalėvenės vienuolyno istorija pradedama skaičiuoti nuo 1676 m., kuomet Lauryno Mykolo Počobuto-Odlanickio ir jo žmonos Marijonos iš Siesickių giminės finansiškai remiami čia apsigyveno pirmieji dominikonų vienuoliai. Vienuolyno ansamblį sudarė keletas įvairios paskirties mūrinių ir medinių statinių, apjuostų aukšta mūro siena (dokumentuose dažniausiai vardijami aštuoni „namai”). Architektūros ir dailės istorijos požiūriu vertingiausias ansamblio pastatas – mūrinė Šv. Dominyko bažnyčia, pradėta statyti 1676 m. Manoma, kad bažnyčios interjeras yra išlikęs iš XVIII a. antros pusės, nes ankstesnysis buvo sunaikintas Šiaurės karo metu. Palėvenės bažnyčios interjeras su aštuoniais altoriais yra vienas originaliausių vadinamojo liaudiško baroko pavyzdžių Lietuvoje. Šiuo metu restauruotame vienuolyno svirne galima paragauti vienuolių patiekalų ir naminio alaus, pagaminto Kupiškio krašte, išbandyti rašymą lotyniškai žąsies plunksna – taip, kaip tai seniau darė vienuoliai.pamatykLietuvoje.ltPalėvenės Šv. Dominyko bažnyčia ir Dominikonų vienuolynastext/html2d2. Aktorės, režisierės Uršulės Unės Babickaitės-Graičiūnienės ir poeto, vertėjo Vytauto Rudoko kapai (Palėvenės miestelio kapinės)pamatykLietuvoje.lt2dPauliankos karjeraspamatykLietuvoje.ltPauliankos karjerastext/html2dBuvęs Palėvenės dvaro vandens malūnaspamatykLietuvoje.ltBuvęs Palėvenės dvaro vandens malūnastext/html2dStirniškių atodangaDolomitų atodanga yra Lėvens upės slėnio kairėje pusėje, ten, kur įteka Suosa – Noriūnų seniūnijos Stirniškių kaime. 1964 metais atodanga paskelbta geologiniu paminklu. Jos aukštis 3 m, ilgis 40 m. Joje atidengti devono viršutinio skyriaus francio aukšto Suosos dolomitų sluoksniai. Joje matome kaverningą sluoksniuotą dolomitą. Geologinis paminklas yra ne tik Stirniškių atodanga, bet ir pastatas su dolomitinėmis kolonomis. Šis geologinis paminklas vadinamas įvairiais vardais: Stirniškių karjero sienelė, Pauliankos dolomitų atodanga ir dolomitinis pastatas, Pauliankos dolomitinė atodanga, Stirniškių atodanga. Suosos sluoksnių dolomitai Buivėnų ir Stirniškių karjeruose buvo laužiami statyboms nuo seno. Šalia Stirniškių karjero iš dolomitų sumūrytos pastato kolonos yra ne tik geologinis, bet ir kultūrinis-etnografinis-istorinis paminklas. 1988 m. Noriūnų apylinkėje Suosos upelio žemupys tarp Pasuosių, Karaliūnų, Radžiūnų ir Stirniškių kaimų paskelbtas geologiniu draustiniu. Jo plotas 21,6 ha. Draustinio paskirtis yra apsaugoti vėlyvojo devono Suosos sluoksnių atodangas ir išeigas Suosos upelio vagoje. Šie devono sluoksniai pradėti tyrinėti geologų dar XIX a.pamatykLietuvoje.ltStirniškių atodangatext/html2dPalėvenės dvarasKomaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus – Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703 m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams. Komarai toliau plėtė dvarą. Pirkdami naujas žemes. Kai kurias žemes jie valdė užstato teisėmis. Mikalojus Komaras užstato teisėmis valdė taip pat Palėvenės vardu vadinamą dvarą, buvusį Upytės paviete ir priklausiusį Baikauskui – Mstislavlio iždininkui. Rūmus supo 2 ha ploto angliško stiliaus parkas pasižymėjęs labai senais ir įvairiais medžiais. 1859 m. Komaro dvare veikė vandens malūnas ir spirito varykla. Palėvenės dvare žemės ūkis XIX a. pabaigoje buvo tvarkomas naujoviškai. Dvaras turėjo įvairių žemės ūkio mašinų, tarp jų ir garines kuliamąsias. Tarpukario laikotarpyje Palėvenės dvare vystoma intensyvi ūkinė veikla. Dvaro žemėje tuo metu gyveno 130 žmonių, dvare dirbo daug samdomų darbininkų. 1940 m. sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo. Visa kas vertinga buvo išgrobta, niokojama tai kas buvo kuriama šimtmečius. Bogdanas Komaras dar kurį laiką gyveno malūnininko namelyje, dažną naktį slapstėsi pas kaimynus. Vėliau — vežamas į Sibirą, būdamas ryžtingas, tamsiu paros metu, ties Čeliabinsku, iššoko iš traukinio ir po kurio laiko grįžo į Lietuvą. Dvaras smarkiai nukentėjo antrojo pasaulinio karo metais, kuomet vokiečiai, norėdami sunaikinti čia įsikūrusį sovietų armijos dalinį, numetė bombą. Prabėgo 50 sovietmečio metų. Palėvenė... jos tarsi nėra. Aplinkiniams ir svečiams tai tik Palėvenė su ant kalvos barokine bažnyčia, buvusiu domininkonų vienuolynu ir apie ją išaugusiu miesteliu. Keista, kad skaičiuojantis 400 metų Komarų giminės lizdas Lietuvoje, viena seniausių vietovių Kupiškio rajone, tarsi išnyko. Ar ne keista, kad dvaras net nepaminėtas prieš keletą metų išleistoje kolektyvinėje monografijoje apie Kupiškio kraštą? Nieko čia keisto. Iki tampant Komarų dvaro paveldėtoja teko pabuvoti ne vienoje įstaigoje. Praėjusi tuos kelius, galiu drąsiai pasakyti, kad apie tų laikų aristokratiją nenori girdėti tie, kurie nepatenkinti dabartimi, kreipia žvilgsnį į praeitį. Juk būtent jie manė esą reikšmingesni nei tie, kurie širdimi mylėjo tėvynę Lietuvą, gyveno ir kūrė galvodami apie būsimas kartas. "Paulionka" – taip sovietmečiu praminta (nuo anapus Lėvens buvusios karčiamos ir žodžio "pohuliat – paūlioti") ir lyg šiolei pažymėta ši istorinė vieta. Dvaro pastatai, plačiai išsimėtę slėnyje — architektūros paminklas. Šalia arklidžių su unikaliom dolomito kolonom — vienintelis Kupiškio rajone geologinis paminklas — dolomitų atodanga. Parke tvorele aptvertas siūruoja vienas iš dviejų augančių Lietuvoje kurilinių maumedžių — gamtos paminklas. Šalia jo — šimtametės liepos, beržai, ošia kanadiniai klevai, Sibiro maumedis, eglės, pušys, baltosios tuopos.pamatykLietuvoje.ltPalėvenės dvarastext/html2dStirniškio piliakalnisPiliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Lėvens kairiajame ir Pilupio dešiniajame krante, jų santakoje. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 50x30 m dydžio. Jos R krašte supiltas 36 m ilgio, 1,5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, kurio išorinis 2,7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 2,5 m gylio griovį, iškastą ir piliakalnio Š šlaite, 4 m žemiau aikštelės, kur jis yra 4 m pločio ir 0,5 m gylio. Už šio griovio supiltas 2,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas, kuris Š šlaite yra 90 m ilgio, 6 m pločio, 1 m aukščio. Aikštelės P pusėje supiltas 1 m aukščio, 5 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 14-16 m aukščio. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.pamatykLietuvoje.ltStirniškio piliakalnistext/html2dNoriūnų dvarasŠis dvaras istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1559 m. Dvaras priklausė Naruševičiams, Radziminskams, Abramavičiams, Stachovskiams, Bucholcams, Oginskiams, Tiškevičiams, Venclovavičiams ir Adomoniui. 1921 m. šiame dvare įvyko poeto K. Binkio ir paskutinio dvaro savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos vestuvės. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Neįprasto T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdingos klasicizmo ir manierizmo detalės.pamatykLietuvoje.ltNoriūnų dvarastext/html2dPėsčiųjų maršrutas Lėvens kraštovaizdžio draustinyjepamatykLietuvoje.ltPėsčiųjų maršrutas Lėvens kraštovaizdžio draustinyjetext/html468