1970-01-01T00:00:00ZRambyno regioninio parko lankytojų centrasRambyno regioninio parko direkcijos kieme, seno ūkinio pastato vietoje, jį rekonstravus, įrengtas Lankytojų centras su parko vertybių ekspozicija. Pirmame pastato aukšte yra renginiams skirta salė, kuri pasitarnaus bendruomenės susibūrimams, švietėjiškiems ir kultūriniams renginiams. Antrame pastato aukšte įrengtanuolat veikianti parko vertybių ekspozicija, kuri supažindina su Vilkyškių kalvagūbrio susiformavimo istorija, tarp Jūros upės žiočių ir Nemuno plytinčių potvynio užliejamų pievų, su senvaginių ežerėlių intarpais, didingumu, floros bei faunos įvairove, kalvagūbrio keteras puošiančio miško turtais. Puikiausia kalvagūbrio vieta, jo lietuviškosios dalies pabaiga – Rambyno kalnas. Apie jo mitologinę reikšmę, skalvių genties likimą, istorinius Tilžės ir Ragainės miestus su Mažvydu, Vydūnu ir dar daug kitų įdomybių laukia Jūsų Rambyno regioninio parko Lankytojų centre.pamatykLietuvoje.ltRambyno regioninio parko lankytojų centrastext/html2d2025-05-27T11:17:00.077828ZRambyno kalnasPiliakalnis buvo įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumos krašte. Nurodoma jį buvus su pylimu. Apie piliakalnį detalesnių duomenų neišliko, nes jį Nemunas nuplovė dar iki XIX a. 1835 m. rugsėjo 12 d. naktį į Nemuną nugriuvo likęs jo šiaurinis šlaitas. Mažesnė likusio šlaito griūtis įvyko 1878 m. Dabar išlikusi tik piliakalnio kalvos šiaurinės papėdės apačia, apaugusi mišku, stačiu 40 m aukščio šlaitu besileidžianti į Nemuno slėnį. Kalno šone buvo šventu laikomas akmuo, susprogdintas 1811 m. Piliakalnyje stovėjo skalvių pilis Ramigė, kurią 1276 m. užpuolė, užėmė ir sugriovė kryžiuočiai. Piliakalnis datuojamas XIII a. Rambyno kalno aukštis virš jūros lygio yra 46 metrai. Aukščiausioje kalno vietoje yra apžvalgos aikštelė ir laiptai nulipti.pamatykLietuvoje.ltRambyno kalnastext/html2d1970-01-01T00:00:00ZApžvalgos aikštelė ant Nemuno krantopamatykLietuvoje.ltApžvalgos aikštelė ant Nemuno krantotext/html2d1970-01-01T00:00:00ZApžvalgos aikštelė ant Nemuno krantopamatykLietuvoje.ltApžvalgos aikštelė ant Nemuno krantotext/html2d2018-04-01T19:54:08.70184ZAtokvėpio vieta ant Nemuno krantopamatykLietuvoje.lt2d1970-01-01T00:00:00ZBitėnų apžvalgos aikštelėpamatykLietuvoje.ltBitėnų apžvalgos aikštelėtext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBitėnų baltųjų gandrų kolonijos stebyklaPačiame Bitėnų kaimo centre, pušyse ant Nemuno kranto, lizdus krauna ir peri vaikus baltieji gandrai. Kolonijoje yra nuo 19 iki 23 lizdų. Kai kuriose pušyse yra net po du lizdus. Turistinio sezono metu gandrų gyvenimą lizduose, pirmuosius jauniklių žingsnius ir bandymus skristi, tėvų rūpinimąsi vaikais, galima stebėti per monoklį, pastatomą tam skirtame namelyje. Pagėgių savivaldybė garsėja baltųjų gandrų kolonijomis – Kucuose, Bitėnuose ir Mociškiuose. Ventės rago ornitologai Kucų baltųjų gandrų koloniją pripažino pačią didžiausią Lietuvoje. Įdomiausia tai, kad gandrai pradėjo lizdus sukti pušyse. Teoriškai baltieji gandrai spygliuočiuose medžiuose lizdų nekrauna.pamatykLietuvoje.ltBitėnų baltųjų gandrų kolonijos stebyklatext/html2d2025-05-27T11:20:23.744333ZMartyno Jankaus muziejusMuziejus įkurtas XIX a. pabaigos atstatytoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje, kurioje dirbo, o vėliau ir gyveno spaustuvininkas, aušrininkas, Tižės akto signataras, Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus. Muziejaus ekspozicijos susipažindina lankytojus su spaustuvių įranga ir įrankiais, Mažosios Lietuvos knygos istorija, žymiausiais spaustuvininkais, kultūros ir politikos veikėjais. 2003 m. rugpjūčio 7 d., minint Mažosios Lietuvos patriarcho 145-ąsias gimimo metines, Bitėnai atgimė ir pasipuošė nauju kultūros ženklu - Mažosios Lietuvos paveikslų sodu - galerija po atviru dangumi. Naujais profesionalių dailininkų darbais sodas papildomas kiekvienų metų rugpjūčio pradžioje, minint Martyno Jankaus gimimo dieną. Per daugiau kaip dešimt metų trunkančią Mažosios Lietuvos paveikslų sodo istoriją, pleneruose dalyvavo ir savo kūrybines interpretacijas paliko apie pusšimtis Lietuvos ir užsienio dailininkų.pamatykLietuvoje.ltMartyno Jankaus muziejustext/html2d1970-01-01T00:00:00ZBitėnų kapinaitėsBitėnų kapinaitės dar vadinamos Mažosios Lietuvos panteonu. Šios pagal Mažosios Lietuvos tradicijas sutvarkytose ir tvarkomose kapinėse yra palaidotas Vilhelmas Storostas – Vydūnas, Martynas Jankus ir jo šeimos nariai, Jonas Vanagaitis, Valteris - Kristupas Banaitis, Elena Grigolaitytė - Kondratavičienė, Aleksandras Žvinakis ir kiti šį kraštą kūrę ir puoselėję žmonės.pamatykLietuvoje.ltBitėnų kapinaitėstext/html2dMažasis maršrutas "Po Rambyną ir Bitėnus"Maršrutas eina miško takais, keliais ir Bitėnų miestelio gatvėmis.Rambyno regioninis parkasMažasis maršrutas "Po Rambyną ir Bitėnus"text/html56