Vaitkuškio dvarasDvaras pradėtas formuoti XVI a. Jis turėjo daugybę šeimininkų, o 1764 m. atiteko garsiajai grafų Kosakovskių giminei. 1862 m. dvaras perstatytas į neogotikinį stilių. Jame buvo gausu italų, lenkų, paties šeimininko S. F. Kosakovskio paveikslų, meno galerija, 12 tūkst. tomų biblioteka. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, vertingiausi daiktai buvo išvežti į Rusiją ir ten dingo. Karo metu dvaras buvo plėšiamas ir niokojamas. Vėliau naudojamas įvairioms reikmėms: našlaičių prieglauda, kareivių buveinė. 1941 m. naciai čia įkūrė getą žydams. Po karo likęs be šeimininkų, dvaras sparčiai nyko ir išliko tik rūmų bokštas ir oranžerijos fragmentas. Šiuo metu dvarą atsiėmę palikuonys iš Lenkijos ir laukia visų norinčių apžiūrėti. Galimos ekskursijos anglų, lenkų kalbomis. Teritorijoje įrengtas golfo laukas.pamatykLietuvoje.ltVaitkuškio dvarastext/html2dSiesikų dvaras - pilisDėl ekskursijų tartis iš anksto; trukmė - 1 val, kaina - bilietas + 25 eurJi kadaise priklausė kilmingai Siesickių giminei. Rūmai pastatyti 1492 – 1517 m. Tai viena iš nedaugelio pilių – bastilijų pavyzdžių, likusių Lietuvoje. Šiuo metu dvaro rūmai restauruojami, atkuriama 16 a. struktūra. Jau sutvarkytas rūmų parkas, šalia esančio Siesikų ežero krante įrengtas paplūdimys.pamatykLietuvoje.ltSiesikų dvaras - pilistext/html2dPrezidento A. Smetonos (Užugirio) dvarasPrezidento Antano Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio. Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 – ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų, išleido A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas kainavo 5 litus. Juos platinant buvo surinkta nemaža pinigų suma, ir už juos 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Didžiausią jos dalį sudarė žemė (Lėno palivarkas), įsigyta iš Taujėnų dvaro savininko kunigaikščio Konstantino Radvilos. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško A. Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras. Tokiu būdu susiformavo apie 110 ha žemės sklypas, kuris buvo pavadintas Užugirio kiemu.pamatykLietuvoje.ltPrezidento A. Smetonos (Užugirio) dvarastext/html2dTaujėnų dvarasTaujėnų dvaras minimas XVI a. Taujėnų valdos priklausė Nonhartams, Masalskiams, Eperješams, Radviloms. XVIII a. pab. dabartinius Taujėnų dvaro rūmus pastatė grafas Benediktas Morikonis. Klasicistinio stiliaus rūmus ir parką projektavo italų kilmės architektas Pjetras de Rosis. Spėjama, kad vienaukščiai fligeliai buvo pristatyti jau po B.Morikonio mirties. XIX a. rūmų interjeras buvo prabangiai išpuoštas giminės portretais, skulptūromis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais. Būta turtingos bibliotekos. Taujėnų dvaro parkas sukurtas angliškuoju stiliumi, jo didžiausia vertybė – seni ąžuolai. Parkas užima apie 25 ha plotą, atkurti tvenkiniai su kaskadomis. Benedikto Morikonio valdymo metais Taujėnų dvare lankėsi Rusijos caras Aleksandras I (1812 ir 1814 m.). Po grafo B. Morikonio mirties Taujėnų dvaras sugrįžo Nesvyžiaus Radviloms. Dvaru rūpinosi Karolis Radvila, vėliau – jo sūnus Konstantinas. Konstantinas Radvila Taujėnų dvare gyveno iki Antrojo pasaulinio karo, 1940 m. jis sovietų valdžios buvo ištremtas ir mirė tremtyje. Tarpukario metais įgyvendinus žemės reformą, Taujėnų dvarui buvo palikta 80 ha. Dvaras ėmė nykti, Žemės ūkio bankas 1940 m. paskelbė varžytines. Pas Konstantiną Radvilą Taujėnų dvare dažnai lankydavęsis Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Paskutinio dvaro savininko Konstantino duktė Sofija pasitraukė į Didžiąją Britaniją, kita duktė Marija liko Lietuvoje, o sūnus Konstantinas (1913 – 1989) išvyko į Lenkiją, kur dirbo inžinieriumi. Pasakojama, kad Marija gyvenusi Vilniuje ir lankydavusi gimtąsias vietas. Po Antrojo pasaulinio karo Taujėnų dvaras buvo naudojamas tarybinio ūkio reikmėms. Iki mūsų dienų išlikę rūmai, kurių interjeras buvo sunaikintas karų ir pokario metais. Autentiški išlikę tik rūsiai. Ilgą laiką Taujėnų dvaro sodyba buvo apleista. Lankytojai dar gali pasigrožėti oficina, svirnu, dviem kumetynais, dviem rūsiais, tvartu ir kalve. Pastarąjį dešimtmetį Taujėnų dvarą naujam gyvenimui prikėlė privatūs savininkai, sutvarkę rūmus ir parką, restauravę svirną. Mediniam trijų aukštų svirnui daugiau nei 200 metų.pamatykLietuvoje.ltTaujėnų dvarastext/html2dŠventupės dvaro sodyba su parkuXV-XVI a. Šventupės dvaro teritorija buvo Vidiškių valsčiuje. Pagrindinė šio administracinio centro valda buvo Vidiškių dvaras kartu su miesteliu, minimi 1492- 1506 m. dokumentuose. Tuo metu dvarą valdė bajorai Vidiškiai. Vėliau sodyba buvo perkelta ir įkurta apie 2,5 km į šiaurės rytus nuo Vidiškių miestelio, dešiniajame Šventosios upės krante ir spėjama dėl šios priežasties įgavo Šventupės vardą. Atsižvelgiant į 1596 m. dvaro sodybos inventorių, sudarytą po Stanislovo Stanislovavičiaus Vidiškio ir jo žmonos Hanos Neviedomskos mirties, tai buvo stiprus vidutinis tų laikų ūkis. Vidiškis taip pat buvo fundatorius pirmosios Vidiškių bažnyčios, statytos apie 1562 m. XVII a. pabaigoje Šventupės dvaras atiteko Jonušos herbo Vilniaus pakamorei Marcijonui Dambrauskui ir jo žmonai Ievai Komorovskaitei. Po jų mirties dvaras atiteko sūnums Baltramiejui ir Juozui, kurie dvarą nuomojo. Iki 1776 m. jį valdė Juzefas Toplickis. Vėliau dvaras atiteko Ukmergės pilies teisėjui - Ignui Tadui Dambrauskui, kuris 1761 m. dvarą pardavė Janui Dambrauskui. 1794 m. buvo sudarytas detalusis Šventupės dvaro valdų planas. Jame pažymėtos rūmų, oficinos ir ledainės vietos atitinka iki šių dienų išlikusius dvaro pastatus, todėl dabartinių rūmų statyba datuojama XVIII a. Nuo XIX a. pr. Šventupės dvaras priklausė Ukmergės maršalui Anuprui Koskai ir jo žmonai Hortenzijai. Jie taip pat fundavo statybas naujos Vidiškių bažnyčios, kuri 1856 m. buvo pašventinta vyskupo Motiejaus Valančiaus. Koskos dvarą valdė iki XIX a. antros pusės. Iki 1882 m. dvaras priklausė kapitonienei Idai Henrietei Grabovskai (Grabauskiams). Minimu XIX a. laikotarpiu keitėsi sodybos išplanavimas, perstatyti ūkiniai pastatai, pastatytas rūmų R fasado portikas. Jo kolonos yra identiškos Vidiškių bažnyčios kolonoms. Taip pat perplanuotas Šventupės dvaro parkas, kuris 1958 m. buvo įtrauktas į Lietuvos saugomų parkų, o 1986 m. - į gamtos paminklų sąrašą. Naujoji dvaro sodybos planinė struktūra užfiksuota 1882 m. plane. Tų pačių metų gruodžio 18 d. dvarą varžytinų būdu nusipirko turtingas daugelio dvarų savininkas Mykolas Komaras, kurio gimtinė - Raguvėlės dvaras. Komarų šeimai dvaras priklausė iki 1940 m. Paskutinė jo savininkė buvo Julija Komarienė. Pokario metais dvaro teritorijoje įsikūrė Žemaitkiemio MTS (mašinų ir traktorių stoties) centras, vėliau - Ukmergės Melioracijos statybos valdybos gyvenvietė, kuri sovietinio laikotarpio pabaigoje ir nepriklausomybės pradžioje smarkiai išsiplėtė ir iš dalies pakeitė planinę dvaro sodybos struktūrą. Šiuo metu dvaro rūmų pastate įsikūrę Šventupės kultūros namai ir biblioteka.pamatykLietuvoje.ltŠventupės dvaro sodyba su parkutext/html2dLyduokių dvarasIstoriniuose šaltiniuose Lyduokių dvaras pirmą kartą paminėtas 1499 metais, jis priklausė B. Petkevičiui. Paskiau šeimininkai keitėsi. Dabartinius rūmus projektavo XIX amžiuje kviestinis prancūzų kilmės architektas iš Peterburgo Leontijus Benua. Išliko autentiškas bokštelis – pavėsinė, arklidės, kumetynai, kalvė, tvartai, rūkykla, bitininkų namas, ledainė, sandėliai, laiptai. Dvaro arklidės, pastatytos 1882 metais yra unikalus architektūros statinys, su vidiniu kiemu ir savita puošyba, jos atspindi taip vadinamą "plytų stilių". Įveistas prancūziškasis parkas, įkurtas XIX amžiaus viduryje. Šiandien Lyduokių dvaras yra išlaikęs savo autentiką ir žavi tiek architektūrine, tiek istorine dvasia.pamatykLietuvoje.ltLyduokių dvarastext/html2dUkmergės dvarų žiedasUkmergės turizmo ir verslo informacijos centrasUkmergės dvarų žiedastext/html58