Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centrasDieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre Jūs galėsite apžiūrėti ekspoziciją ''Etnokultūros paveldas", linų apdirbimo, verpimo ir audimo apyvokos daiktų eksponatai: mintuvai linams laužyti, grabenai – medinės šukos linams šukuoti, klastytuvė linams brukti, šerinis šepetys su koteliu linams šukuoti. Mediniai verpimo rateliai, verpstės kuodeliui pririšti, vituškos – suktuvai, stovelis nytims, Vytuvai – matavidlai, vynioti ir išvynioti siūlus į matkus. Audimo staklės, skietai, šaudyklės. Dieveniškių krašto namų apyvokos reikmenys, rakandai. Languoti sijonų audiniai- placenkos. Viena gausiausių spalvotų audinių kolekcija, kurių raštuose atsispindi moters estetinis skonis – juostelės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės... Galite užsisakyti ekskursijos vadovą, įsigyti suvenyrų ar informacinių leidinių apie Dieveniškių istorinį regioninį parką.pamatykLietuvoje.ltDieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centrastext/html2dPoškonių tvenkinio poilsiavietė2008 m. ant Gaujos buvo įrengtas 27 ha Poškonių paplūdimys. Paplūdimyje įrengtos pavėsinės, vaikų žaidimų kompleksas, laužavietės, persirengimo kabinos. Į jį nutiestas privažiavimo kelias.pamatykLietuvoje.ltPoškonių tvenkinio poilsiavietėtext/html2dPoilsiavietė "Pelėda"Poilsiavietė yra prie Poškonių tvenkinio, miške, 0,5 km nuo Poškonių kaimo, yra kelio rodyklės. Netoliese daug lankytinų objektų: Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytuoju centras su muziejinė ekspozicija, Poškonių etnokultūrinis kaimas, Poškonių pilkapynas, Grybiškių ąžuolas ir pušis, valčių ir vandens dviračių nuomos punktas.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė "Pelėda"text/html2dPoškonių pilkapynasPilkapyną sudaro 24 pilkapių grupė, išsidėsčiusi kalvos viršuje ir jos šlaituose. Sampilai nuo 5-6 iki 12 m skersmens, 0,7 – 1,2 m aukščio. Didžiausias sampilas yra net 22 m skersmens ir 1,8 m aukščio. Pilkapių pagrindus juosia netaisyklingi akmenų vainikai. 1952 m. archeologai (vadovas A. Tautavičius) ištyrė 4 pilkapius, juose rasta V – VI a. dirbinių: žalvarinė storagalė apyrankė, geležinė lankinė segė trumpa įvijėle ir kojele. Manoma, kad tam pačiam laikotarpiui priklauso ir kiti pilkapiai. Pilkapiai – tai mūsų protėvių kapai. Jie atsirado supylus sampilą virš palaidotų mirusiųjų. Aplink pilkapio sampilą dažnai aptinkami akmenų vainikai, kurie, pagal senovės žmonių tikėjimą, turėjo mirusiuosius saugoti nuo piktųjų dvasių. Dažnai pilkapių pagrinde aptinkamas degėsių ir pelenų sluoksnis, rodantis atliktas ugnies apeigas. Vėlesniuose pilkapiuose akmenų vainikus pakeitė grioveliai ar duobės apie sampilą. Yra pilkapių, kurių sampilai išgrįsti ar sukrauti iš akmenų. Pilkapiuose laidoti nedeginti ir sudeginti mirusieji, kai kur su mirusiaisiais laidoti ir žirgai. Pilkapius vietiniai gyventojai vadina milžinkapiais, Švedkapiais, Prancūzkapiais.pamatykLietuvoje.ltPoškonių pilkapynastext/html2dGrybiškių ąžuolasGrybiškių ąžuolas - gausiai lankomas gamtos paveldo objektas, turi didelį gamtinį, pažintinį ir estetinį potencialą. Ąžuolą patogu lankyti, nes yra šalia turistinių pėsčiųjų, dviračių ir automobilių maršrutų. Prie Grybiškių ąžuolo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, 49 cm kepurės ir 28 cm koto skersmens. Baravyką 1979 metais surado Grybiškių kaimo gyventojas Jonas Kuklys. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 498 cm, aukštis - 26 m, amžius - apie 1000 metų.pamatykLietuvoje.ltGrybiškių ąžuolastext/html2dAkmenys Jankelis ir JankeliukasApie akmenis žmonės sukūrė daug pasakojimų ir padavimų. Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje yra daug mitologinių akmenų. Į pietryčius nuo Didžiulių, ties riba su Pupiškių kaimu, galim apamatyti du įdomius archeologinius paminklus. Mažesnysis akmuo vadinamas Jankeliuku. Jo aukštis – apie 1 m, plotis ir ilgis - maždaug 2 m. Didysis akmuo, vadinamas Jankeliu, iš žemės išlindęs tik 0,5 m. Iš liaudies padavimų ir pasakojimų, tai du muzikantai – smuikininkai.pamatykLietuvoje.ltAkmenys Jankelis ir Jankeliukastext/html2dRimašių kaimasRimašių kaimavietės sodybos įsikūrusios kairiajame Gaujos krante, atkartoja jos vingį. Dėl gamtinių sąlygų ir Valakų reformos susiklostė tipiška vienpusė gatvinė rėžinė kaimavietė.Gatviniai kaimai yra viena reikšmingiausių parke esančio kultūros paveldo dalių. Neilgoje juostoje Gaujos slėnyje ir kalvotose vietose tarp Poškonių ir Dieveniškių yra išsidėstę 13 gatvinių kaimų, kurie sudaro 3 arti vienas kito esančių kaimų grupes. Dieveniškių regiono paminkliniai kaimai įsikūrę valakų reformos metu, kai kaimų žemės buvo skirstomos taisyklingos formos masyvais, padalytais į tris sėjomainos laukus, o šie- į rėžius ("šniūrus"). Prasidėjo gyvenviečių planavimas "iš aukščiau": padrikos kaimų sodybos buvo perkeliamos į kaimavietei skirtas vietas, o trobesiai turėjo būti renčiami pagal tam tikrą nustatytą tvarką. Kaimavietes sudarė vienodo ploto ir formos sodybos, kurių skaičius priklausė nuo kaimui skirtos žemės. Jose sodybų skaičius iš pradžių buvo daug mažesnis, tačiau skaldantis šeimoms, valakai susmulkėjo į pusvalakius, ketvirtininkus, aštuntininkus. Žemės rėžis, kuriame stovėjo sodybos trobesiai, vadintas sėdzimu. Valakų reforma nustatė kaimo ir sodybos planavimo taisykles: gatvė yra pagrindinė kaimą jungianti ašis, prie gyvenamojo namo yra "švarusis" kiemas (atšlaimis) ir ūkinis kiemas prie kluono (kluoniena). Gyvenamieji namai statyti galu į gatvę, vienoje eilėje su tvartais, sodybos užstatymą gilumoje užbaigdavę kluonai. Atstumas tarp trobesių priklausė nuo rėžių dydžio. Dėl siaurų rėžių teko taupyti žemę, turėti tik būtiniausius gyvenimui ir ūkiui pastatus: namą, tvartą, svirną, kluoną. O ir tuos į vieną liniją statę, vieną prie kito glaudę. Taip susiformavo ypatingas trobesių statymo būdas - sujungiant pirkią su tvartu (ar kelis tvartelius) po vienu stogu, vadinant tai "rūmu".pamatykLietuvoje.ltRimašių kaimastext/html2dBėčionių piliakalnisVienintelis žinomas piliakalnis Dieveniškių apylinkėse. Datuojamas I tūkst. pr. m. e. Dar ir dabar galima pastebėti pylimo liekanas, o šalia jų griovio pėdsakus.Bėčionių piliakalnis įrengtas kalvoje Gaujos upelio krante, šlaitai siekia 15–17 m aukštį, aikštelės dydis apie 20 x 40 m, ji apardyta senų bulviarūsių, netyrinėta. Piliakalnio pietų papėdėje XX a. viduryje dar buvo gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių, čia rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi.pamatykLietuvoje.ltBėčionių piliakalnistext/html2dDieveniškės1969 m. Dieveniškės buvo įtrauktos į Lietuvos vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą. Saugomi šie Dieveniškių plano elementai: aikštės planas (susidarė XV - XVIII a.) ir jos padėtis gatvių sankryžoje, Vilniaus, Dabutiškių, Ašmenos ir Geranainių, Subotninkų ir Šermukšnių gatvių trasos, Žaliosios gatvės trasa saugoma dėl stovinčių prie jos sodybų, kurių mediniai ir murinai pastatai yra vertingi architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu. Dauguma Dieveniškių plano dabartinių elementų išliko nepakitę nuo miestelio įsikūrimo.pamatykLietuvoje.ltDieveniškėstext/html2dDieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčiaŠvč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia su varpine stovi kompoziciškai reikšmingiausioje vietoje – aikštės gale. Pirmąją bažnyčią Dieveniškėse 1474 m. pastatė Martynas Goštautas. 1783 m. bažnyčia sudegė, vietoj jos 1786 m. buvo pastatyta kiek didesnė medinė, kuri 1861 m. buvo atnaujinta. 1899–1903 m. apmūrytas šventorius. Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia turi klasicizmo bruožų, yra kryžminio plano, bebokštė, medinė. Vidurinės navos pločio presbiteriją užbaigia tridienė apsidė. Abipus presbiteriujos simetriškai kyšo dviaukščiai zakristijų-ložių tūriai. Virš šventoriaus vartų – neogotikinė varpinė. Jos aukštis 21 m. 1906 m. įsteigta parapija.pamatykLietuvoje.ltDieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčiatext/html2dAkmuo "Mokas"Trejopas paminklas - geologijos, archeologijos, mitologijos, apipintas daugybės vietos gyventojų legendų. Moko akmuo yra Dieveniškių pilkapyno teritorijoje. Tvirtinama, jog anksčiau Mokas gulėjo ant šono prie pat pilkapių ir jame buvo matyti kažkokie, nebe išlikę, ženklai. Tai mitologinis (toteminis) akmuo, gali būti susijęs su mirusiųjų kultu ir laikytinas kapų (Dieveniškių pilkapyno) bendru antkapiu, į kurį buvo žiūrima kaip į palaidotųjų mirusiųjų sielų buveinę.pamatykLietuvoje.ltAkmuo "Mokas"text/html2dPoilsiavietė Gaujos mokomajame takepamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė Gaujos mokomajame taketext/html2dNorviliškių pilisTeigiama, kad pilį seno dvaro vietoje XVII a. pradžioje pastatė turtingas Rytprūsių pirklys Vaitiekus Šorcas, įsimylėjęs ir vedęs vietos grafaitę Daratą Zienovičiūtę. Būtent dėl jos, kaip teigiama pasakojimuose, pirklys bei karys iš Marienburgo ir likęs Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje. 1834 m. buvo pastatytos kareivinės. Kareiviai įsikūrė ir senajame vienuolyno pastate, ten išbuvo iki XX a. pradžios. 1904 m. vienuolynas ir rusų kariuomenės pastatytos 2 aukštų kareivinės perėjo iš Karo ministerijos žinios Žemės ūkio ministerijai ir buvo atiduotas mergaičių žemės ūkio mokyklai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mokykla užsidarė.pamatykLietuvoje.ltNorviliškių pilistext/html2dNorviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčiaNorviliškės XVI a. buvo Surviliškio dvaro palivarkas, kurį jo savininkė Darata Zenovičiūtė-Šorcienė su Peckūnų kaimu (25 valakai) paskyrė pranciškonams. Ji 1617 m. pastatė medinę bažnyčią, o buvusį mūrinį dvaro pastatą pertvarkė į vienuolyną. 1698 m. įkurta parapija. Pranciškonai 1745 m. pastatė naują bažnyčią. 1797 m. minima parapinė mokykla. Vienuolyno bibliotekoje 1820 m. buvo 284 leidiniai (tarp jų retų spaudinių ir dvi lietuviškos knygos). 1831 m. pradėta statyti nauja bažnyčia. 1832 m. caro valdžia vienuolyną ir bažnyčią uždarė. Bažnyčia nugriauta, medžiaga panaudota Alšėnų cerkvės ir Norviliškių kareivinių statybai. 1905–1915 m. vienuolyne veikė privati mergaičių žemės ūkio mokykla. 1909 m. norėta pastatyti mokinių koplyčią, bet statybos valdyba nepatvirtino prasto projekto. Parapijiečių lėšomis 1929 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Bažnyčia sudėtingos konfigūracijos, vienabokštė, su penkiasiene apside ir bokšteliu. Centrinė nava dvigubai aukštesnė už šonines. Prie bažnyčios stovi mūrinė varpinė (XVII a. vidurys).pamatykLietuvoje.ltNorviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčiatext/html2dUrelių koplytėlėPrieš pusę amžiaus Ureliai buvo didelis kaimas (1942 m. - 187 gyv.), o prie vieškelio stovėjo beveik pusšimtis sodybų. Išliko ne tik dalis sodybų, bet ir kiti įdomūs statiniai. Kaimas prasideda ir baigiasi koplytėlėmis. Ties kryžkele, kur atsišakoja kelias į Daulėnus ir Norviliškes, galima pamatyti dailią medinę 2 m aukščio koplytėlę su keturšlaičiu skardiniu stogeliu. Koplytėlės viršuje yra medinis kryžius, viduje — skulptūrėlė. Ši koplytėlė stovi Urelių kapinaitėse, kuriose buvo laidojama dar Antrojo pasaulinio karo metais. Ši koplytėlė mūrinė, 6 m aukščio. Viduje yra 1,2 m aukščio Kristaus, nešančio kryžių, medinė skulptūra. Medžiais apaugusiose kapinėse išsiskiria keli kryžiai ir du akmenys su iškirstais ženklais, panašiais į Gedimino stulpus. Prie Urelių XIX a. pabaigoje buvo trys dvarelių (palivarkų) sodybos. Viena iš jų stovėjo dabartiniame Geležių kaime. Išliko sodybos, statytos 1912 m. Koplytėlių statymo tradiciją aplinkinėse vietovėse įdiegė Norviliškių vienuolynas. Dar dvi koplytėlės rymo prie kelio gretimame Daulėnų kaime.pamatykLietuvoje.ltUrelių koplytėlėtext/html2dMažoji Dieveniškių autoturizmo trasaŠis maršrutas sudarytas atsižvelgiant į didelių autobusų pravažumą, tad tinka keliauti bet kokiomis transporto priemonėmis.Dieveniškių istorinis regioninis parkasMažoji Dieveniškių autoturizmo trasatext/html79