Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centrasDieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre Jūs galėsite apžiūrėti ekspoziciją ''Etnokultūros paveldas", linų apdirbimo, verpimo ir audimo apyvokos daiktų eksponatai: mintuvai linams laužyti, grabenai – medinės šukos linams šukuoti, klastytuvė linams brukti, šerinis šepetys su koteliu linams šukuoti. Mediniai verpimo rateliai, verpstės kuodeliui pririšti, vituškos – suktuvai, stovelis nytims, Vytuvai – matavidlai, vynioti ir išvynioti siūlus į matkus. Audimo staklės, skietai, šaudyklės. Dieveniškių krašto namų apyvokos reikmenys, rakandai. Languoti sijonų audiniai- placenkos. Viena gausiausių spalvotų audinių kolekcija, kurių raštuose atsispindi moters estetinis skonis – juostelės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės... Galite užsisakyti ekskursijos vadovą, įsigyti suvenyrų ar informacinių leidinių apie Dieveniškių istorinį regioninį parką.pamatykLietuvoje.ltDieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centrastext/html2dPoškonių gatvinis kaimasGatvinis rėžinis dvipusis kaimas susikūręs valakų reformos metu, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.Gaujos pakrantėse įsikūrę daug gatvinių kaimų su gerai išlikusia rėžine žemėvalda. Gatviniai kaimai įsikūrę valakų reformos metu, trobesiai – aukštaitiško tipo. Gyvenamieji namai statyti galu į gatvę, vienoje eilėje su ūkiniais pastatais, sodybos užstatymą gilumoje užbaigia kluonai. Sodybos statytos IX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Kaimų kraštovaizdį suformavo valakų reformą, vykusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIa., Žygimanto Augusto laikais. Nuo tada pradėjo kurtis gatviniai kaimai. Valstiečiai statėsi sodybas prie kelių, kurie virsdavo kaimo gatvėmis. Formuojantis gatviniams kaimams, sodybos išdėstomos abipus gatvės, trobesiai buvo statomi statmenai į gatvę. Kartais namai ir klėtis buvo vienoje gatvės pusėje, tvartai ir kluonai - kitoje. Laikui bėgant, šeimos nariams dalijantis žemę sodybų išplanavimas keitėsi, dėl to siaurėjo žemės rėžiai. Iš architektūros paminklo statusą turinčių kaimo gyvenviečių gausiausia yra gatvinių kaimaviečių grupė. Dieveniškių apylinkės - gatvinių kaimų kraštas. Kaimai išsidėstę ne ritmiškai, o paskiromis grupėmis. Neilgoje juostoje Gaujos upės slėnyje ir kalvotose vietovėse tarp Poškonių ir Dieveniškių išsidėstę net trylika gatvinių kaimų. Gatvinių kaimų sodybos tankiai sustatytos, pastatai mediniai, vienaukščiai, dvišlaičiais stogais. Stogai dengti šiaudais, medinėmis lentelėmis, o vėliau šiferiu. Didumu ir masyvumu išsiskiria kluonai. Etnografiniai kaimai, esantys Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje yra lietuvių liaudies architektūros palikimas, apimantis liaudies statybines tradicijas, susijęs su valstiečiu buitimi, tautodaile, tradicijomis.pamatykLietuvoje.ltPoškonių gatvinis kaimastext/html2dPoškonių tvenkinio poilsiavietė2008 m. ant Gaujos buvo įrengtas 27 ha Poškonių paplūdimys. Paplūdimyje įrengtos pavėsinės, vaikų žaidimų kompleksas, laužavietės, persirengimo kabinos. Į jį nutiestas privažiavimo kelias.pamatykLietuvoje.ltPoškonių tvenkinio poilsiavietėtext/html2dPoškonių pilkapynasPilkapyną sudaro 24 pilkapių grupė, išsidėsčiusi kalvos viršuje ir jos šlaituose. Sampilai nuo 5-6 iki 12 m skersmens, 0,7 – 1,2 m aukščio. Didžiausias sampilas yra net 22 m skersmens ir 1,8 m aukščio. Pilkapių pagrindus juosia netaisyklingi akmenų vainikai. 1952 m. archeologai (vadovas A. Tautavičius) ištyrė 4 pilkapius, juose rasta V – VI a. dirbinių: žalvarinė storagalė apyrankė, geležinė lankinė segė trumpa įvijėle ir kojele. Manoma, kad tam pačiam laikotarpiui priklauso ir kiti pilkapiai. Pilkapiai – tai mūsų protėvių kapai. Jie atsirado supylus sampilą virš palaidotų mirusiųjų. Aplink pilkapio sampilą dažnai aptinkami akmenų vainikai, kurie, pagal senovės žmonių tikėjimą, turėjo mirusiuosius saugoti nuo piktųjų dvasių. Dažnai pilkapių pagrinde aptinkamas degėsių ir pelenų sluoksnis, rodantis atliktas ugnies apeigas. Vėlesniuose pilkapiuose akmenų vainikus pakeitė grioveliai ar duobės apie sampilą. Yra pilkapių, kurių sampilai išgrįsti ar sukrauti iš akmenų. Pilkapiuose laidoti nedeginti ir sudeginti mirusieji, kai kur su mirusiaisiais laidoti ir žirgai. Pilkapius vietiniai gyventojai vadina milžinkapiais, Švedkapiais, Prancūzkapiais.pamatykLietuvoje.ltPoškonių pilkapynastext/html2dPoilsiavietė "Pelėda"Poilsiavietė yra prie Poškonių tvenkinio, miške, 0,5 km nuo Poškonių kaimo, yra kelio rodyklės. Netoliese daug lankytinų objektų: Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytuoju centras su muziejinė ekspozicija, Poškonių etnokultūrinis kaimas, Poškonių pilkapynas, Grybiškių ąžuolas ir pušis, valčių ir vandens dviračių nuomos punktas.pamatykLietuvoje.ltPoilsiavietė "Pelėda"text/html2dGrybiškių pušisMedžio rūšis – paprastoji pušis. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,62 m. Aukštis – 21 m. Lajos aukštis – 11 m, lajos plotis 10 m, lajos forma netaisyklinga, projekcijos plotis – 100 m². Kiti ypatumai – pušis turi 6 kamienus, labai graži laja. Pušis labai ryškiai išsiskiria iš aplinkos savo amžiumi ir ypač grožiu. Gribiškių pušies amžius apie 100 metų. Amžius nustatytas apytiksliai, lyginant su aplinkui augančiais medžiais, kurių amžius yra žinomas. Grybiškių pušis auga prie miško keliuko, kuris prieš 50 metų buvo pagrindinis kelias jungiantis du kaimus: Poškonis ir Jurgelionis. Dabar kelias prarado savo reikšmę. Miškas, kuris supa pušį yra sodintas kolūkių laikais. Pušis auga šalia įspūdingo gamtos paveldo objekto – Grybiškių ąžuolo. Objektas patogus lankyti, nes yra šalia parko turistinių pėsčiųjų, dviračių ir automobilių maršrutų.pamatykLietuvoje.ltGrybiškių pušistext/html2dGrybiškių ąžuolasGrybiškių ąžuolas - gausiai lankomas gamtos paveldo objektas, turi didelį gamtinį, pažintinį ir estetinį potencialą. Ąžuolą patogu lankyti, nes yra šalia turistinių pėsčiųjų, dviračių ir automobilių maršrutų. Prie Grybiškių ąžuolo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, 49 cm kepurės ir 28 cm koto skersmens. Baravyką 1979 metais surado Grybiškių kaimo gyventojas Jonas Kuklys. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 498 cm, aukštis - 26 m, amžius - apie 1000 metų.pamatykLietuvoje.ltGrybiškių ąžuolastext/html2dGrybiškių ąžuolo pėsčiųjų maršrutasDieveniškių istorinis regioninis parkasGrybiškių ąžuolo pėsčiųjų maršrutastext/html83