<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<kml xmlns="http://www.opengis.net/kml/2.2">
  <Document>
    <name>Šv. Jokūbo kelias. Punia - Alytus.</name>
    <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
      <name>Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija</name>
    </author>
    <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
    <description />
    <Folder>
      <name>Maršruto objektai</name>
      <Placemark>
        <name>Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/punios-sv-apastalo-jokubo-baznycia/3481?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kauno g. 1, Punia, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Bažnyčia pastatyta 1863 m., vietoj prieš šešerius metus sudegusios senosios. Jos architektūra – baroko ir klasicizmo junginys. Pirmoji bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m., manoma, kur dabar stovi bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Pasakojama, kad tuokart bažnyčią statyti paliepęs Vytautas Didysis, todėl jo atminimas gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje kabo šio kunigaikščio portretas.<br><br> Apeinamą altorių puošia Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo skulptūros. Tai retenybė Lietuvoje, kai pagrindiniame altoriuje yra ne tikėjimą globojantys šventieji, o šalį (Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas) ir vietovę (Šv. Stanislovas vaizduojamas Punios herbe). Pagrindinis altoriaus paveikslas yra keičiamas: per religines šventes Šv. apaštalas Jokūbo paveikslas pakeičiamas Švč. Jėzaus Širdies paveikslu. Vienoje iš bažnyčios navų sienų yra 1901 m. krikščionybės jubiliejui atminti paminklinė lenta su įrašu lietuvių ir lotynų kalbomis, kad pabučiavus lentelės kryžių ir sukalbėjus „Tėve Mūsų" galima gauti 200 dienų atlaidų. Bažnyčios presbiterijoje kabo žymaus dalininko Nikodemo Silvanavičiaus drobė „Šv. Pranciškus Asyžietis" (1889 m.).<br><br> Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje, yra Nemunų kilpų regioniniame parke.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.095939843794223,54.512004486000379</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Punelės pralaida ir Nečiuikų šaltinis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/puneles-pralaida-ir-neciuiku-saltinis/6894?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Nečiuikų g., Punia, Alytaus r.</address>
        <description>Punios piliakalnio papėdėje į Punelę įteka laiptuotas Nečiuikų šaltinėlis, gavęs pavadinimą nuo kadaise greta buvusio tokio pat pavadinimo dvaro.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.087898793658574,54.511495825053672</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Punios piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/punios-piliakalnis/122?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Margirio g., Punia, Alytaus r.</address>
        <description>Punios piliakalnis yra vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje, turįs savitą ir sudėtingą istoriją. Piliakalnį išgarsino nuo seno gyvas padavimas, kad čia, apgultuose Pilėnuose nelygioje kovoje su kryžiuočiais narsiai gynėsi ir tragiškai žuvo visi pilies gynėjai kartu su kunigaikščiu Margiriu. Po pirmosios pilies sunykimo XV-XVIII a. piliakalnio viršūnėje stovėjo puošnūs rūmai – Punios valdytojų rezidencija. Apie buvusią prabangą liudija gausūs radiniai ir storas trijų laikotarpių kultūrinis sluoksnis. Tarpukariu iki 1938 m. ant piliakalnio stovėjo kelios ūkininkų sodybos, aikštelė buvo ariama. Pasigėrėjus nuo piliakalnio viršūnės atsiveriančia puikia Nemuno slėnio ir garsiojo Punios šilo panorama, reikia išilgai pereiti aikštelę ir senais akmeniniais laiptukais nusileisti prie Punelės. Netoli upelio pralaidos vandens simfoniją groja Nečiuikų šaltinis - kriokliukas.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.091673609643443,54.512344352965066</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Punios Šv. Jurgio koplytėlė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/punios-sv-jurgio-koplytele/6837?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Margirio g. 79, Punia, Alytaus r.</address>
        <description>Šv. Jurgio bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Tuometinis Punios klebonas Juozapas Klikovičius dalyvavo sukilime, vėliau slapstėsi, tačiau 1837 m. Kalvarijoje buvo suimtas. Manoma, kad dabartinėje koplytėlės vietoje ir buvo pastatyta pirmoji Punios bažnyčia. Koplytėlė įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.094578166195113,54.511590616253351</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA[Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija "Punia amžių bėgyje"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/krastotyrine-etnografine-ekspozicija-punia-amziu-begyje/24785?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kauno g. 3, Punia, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Kraštotyrinė etnografinė ekspozicija "Punia amžių bėgyje" pristato miestelio, mokyklos ir vietos žmonių istoriją. Ekspozicijos puošmena – XIX a. ir XX a. pr. namų apyvokos daiktai, kuriuos padovanojo puniškiai.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.096988542327878,54.512581571765786</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Punios Panemunės dzūko pirkia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/punios-panemunes-dzuko-pirkia/24637?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kauno g. 3, Punia, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Punios Panemunės dzūko pirkioje, kurioje atkuriama XIX  a. pab. dzūkų gyvenimo aplinka, jūsų laukia autentiškas dzūkiškų bulvinių bandų, razavų blynų, grikinės babkos kepimas bei advento ir gavėnios pasninkinių valgių, ir papročių pristatymas. Bandos kepamos iš tarkuotų bulvių, kurios dedamos ant džiovintų kopūstų lapų ir šaunamos į duonkepį. Jos valgomos su „daryciniu", kuris gaminamas iš naminės varškės ir grietinėlės. Razavi blynai kepami iš rupių miltų, kuriuos prieš kepimą senovinėmis girnomis susimala pirkios svečiai.<br><br> Punios Dzūkiškos bulvinės bandos yra EDEN projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2015. Turizmas ir vietinė gastronomija" nugalėtojų dešimtuke.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.096637152703536,54.513328067954021</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Punios žydų senosios kapinės</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/punios-zydu-senosios-kapines/24714?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Alytaus g., Punia, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Punios senosios žydų kapinės yra XVIII a. pab. - XIX a. pr. Šaltiniai atskiras žydų šeimas Punioje mini nuo XVIII a. vidurio. 1783 – 1784 m. gyveno 3 žydų šeimos. 1790 m. LDK gyventojų surašymo metu Punios „mieste“ nurodyti 127 žydai vyrai. 1863 m. Punioje gyveno apie 200 žydų. 1897 m. iš 1133 gyventojų 1045 buvo žydai. Vokietijos karo žvalgybos duomenimis prieš Pirmąjį pasaulinį karą Punioje buvo 1182 gyventojai – iš jų „daug žydų“. 1941 m. Vokietijai okupavus Lietuvą, Punios žydų bendruomenė sunaikinta: 1941 m. rugpjūtį jie perkelti į Butrimonių getą, o 1941 m. rugsėjo 9 d. sušaudyti Klydžionių kaime.<br><br>Punios senosios žydų kapinės įtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.097463008598272,54.507987329104651</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA[Silgionių akmuo su "pėda"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/silgioniu-akmuo-su-peda/24784?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Čebatėlio g., Silgionys, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Akmenis su "pėdomis" visuomet gaubia daugybė įvairiausių legendų ir padavimų, kurie siejami su įvairių šventųjų ar mitologinių būtybių pasirodymu. Pėda dažnai tapatinama  su perėjimo į kitą vietą, o akmuo su pėda yra savotiški dviejų pasaulių susitikimo vartai. Silgionių akmuo įdomus tuo, jog vieni pasakojimai tvirtina, jog čia savo pėdą paliko Dievas, kiti – tai velnio darbas. Silgionių akmuo su "pėda" įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.169172068884453,54.491494190425286</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Raižių senosios totorių kapinės – Beliavščizna</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/raiziu-senosios-totoriu-kapines-beliavscizna/24778?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Raižiai, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Senosios totorių kapinės, vadinamos Beliavščizna, apjuostos grioviu, tankiai apaugusios medžiais ir krūmais jos saugo senųjų totorių amžintąjį poilsį. Raižių apylinkėse yra 13 totorių kapinių, dvejos iš jų veikiančios. Raižių kaimas, kaip ir Keturiasdešimties totorių, žmonių kartais pavadinamas kapinių kaimu. Toks pavadinimas atsirado dėl to, kad aplink šiuos didelius totorių kaimus nuo pat jų įsikūrimo buvo kapinės ir jų vis daugėjo.<br><br>Seniausi antkapinių akmenų įrašai arabų kalba siekia XVII a. vidurį (anksčiau įrašai nebuvo daromi). Vėlesni įrašai daryti rusų kalba. Pagal pavardes galima atsekti, kad palaidota daugybė tos pačios giminės žmonių. Dabartiniai kapai taip pat su akmenų antkapiais, tačiau jau nebesiskiria nuo antkapių lietuvių kapinėse. Tik visur – musulmoniškas pusmėnulis.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.176145804893476,54.474823288479598</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Raižių mečetė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/raiziu-mecete/4633?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vytauto g. 9, Raižiai, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Stanislovas Kričinskis knygoje "Lietuvos totoriai" nurodo, kad 1556 m. Raižiuose stovėjo mečetė (dauguma totorių yra musulmonai). Šiandieninė mečetė pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietmečiu. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų mečetės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla). Mečetė medinė, stačiakampio plano su penkiasiene iškyša apsidos fasade, dvišlaičiu skardiniu stogu, kurio viršuje yra nedidelis minareto bokštelis, liaudies architektūros formų. Prieangis per visą pastato plotį. Iš jo patenkama į vyrų ir moterų sales. Vyrų salė dešinėje pusėje, moterų – kairėje. Jos atskirtos siena. Sienos apačioje palikta atvira anga išilgai sienos, pridengta baliustrada. Virš įėjimo vyrų ir moterų salėse – balkonas su baliustrada. Pagal islamo teisę religinei bendruomenei vadovauja imamas.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.187815520952554,54.479919287593056</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Jono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/jono-naviko-sukurti-du-saules-laikrodziai/14119?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vytauto g. 9, Raižiai, Alytaus r.</address>
        <description>2010 m. birželio 26 d. netoli mečetės, ant kalnelio, atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. Jonas Jagėla). Ta pačia proga prie mečetės sumontuoti Jono Naviko sukurti du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietos laiką, antrasis – Griunvaldo (Lenkija). Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.187506751953304,54.480049019017578</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Paminklas Vytautui Didžiajam Raižiuose</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/paminklas-vytautui-didziajam-raiziuose/7317?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vytauto g., Raižiai, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[2010 m. birželio 26 d. netoli Raižių mečetės atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. J. Jagėla). Paminklas pagamintas iš granito, 5,2 m aukščio. Jo viršutinėje dalyje įkomponuoti Gediminaičių stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga, vidurinėje – Vytauto Didžiojo valdymo (1392-1430), totorių atsikėlimo į LDK (1397) ir Žalgirio mūšio (1410) metai, apatinėje –  užrašas:  "Vytautas Didysis – Lietuvos valdovas".]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.186951413800561,54.481214301552569</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Moterties upelio perlaida - tunelis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/moterties-upelio-perlaida-tunelis/1182?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Pylimo g., Alytus</address>
        <description>Tiesiant geležinkelį XIXa. pab. link Alytaus geležinkelio tilto Moterties upelis tapo savotiška kliūtimi, kurią reikėjo pašalinti – buvo nutarta statyti pralaidą taip papildomai dar ir sutvirtinti šlaitus. Pralaida sumūryta iš tašytų akmenų. Drąsesnieji gali nerti į ją ir prasieiti 61,94 m tunelio tamsoje, stebint ten gyvenančių šikšnosparnių budrių akių. Vietos turi užtekti ir drąsuoliams, ir šikšnosparniams, ir vietinėms varlėms, nes pralaidos plotis 3,17 m. Tik eikite atsargiai, nes viduje yra 10 apie 0,2 m aukščio žemėjančių laiptelių, kad pristabdytų srovės greitį. Todėl nenuostabu, kad vieno tunelio galo aukštis nuo kito skiriasi beveik 2 metrais: aukštupyje yra 5,03 m, žemupyje – 7 m. Atidžiau pasidairius netoli tunelio galima pamatyti čia kadais, o šiandien jau byrančią, įrengtą drenažo sistemą. Viename iš pralaidos skliautų yra iškalta data 1897. Tiesa, reikia gerai įsižiūrėti, mat paskutinis datos skaičius iš 6 perkaltas į 7. </description>
        <Point>
          <coordinates>24.099800137000045,54.389046465000035</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Vaclovo Jankausko akmenų kolekcija</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/vaclovo-jankausko-akmenu-kolekcija/7277?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Ąžuolo g. 16, Alytus, Alytaus r.</address>
        <description>Pora dešimtmečių V. Jankausko rinkta akmenų kolekcija eksponuojama privačioje erdvėje, tačiau mielai laukia visų besidominančių akmenų grakštumu ir elegancija. Akmenų ekspoziciją puošia kalvių darbai, čia originaliai įamžinta ne viena Lietuvai svarbi istorinė data ir šaliai įsimintini įvykiai. Yra įrengta buvusios lito saugykla. Išdidžiai žvalgosi višta, dedanti akmeninius kiaušinius, lankytojus akylai stebi akmeninis voras. Akys raibsta nuo akmeninių gėlių grožio ir girnapusių griežtos elegancijos. Kolekcijos puošmenos - du akmeniniai rožiniai ir Laimės medis. Ant jo vietoj šakų ir lapų auga laimės pasagos, šiuo metu jų yra 2020, nes kiekvienų metų gruodžio 31 d. 24 val. kažkokiu paslaptingu būdu išdyksta po vieną naują pasagą. Palietus šį medį visus metus būsite laimingi.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.095808479239782,54.391060163878173</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA["Klebono" akmuo]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/klebono-akmuo/4064?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Piliakalnio g., Alytus</address>
        <description>Seniai seniai, po maro, prasidėjo didelis badmetis. Vietinis kunigas negalėdamas žiūrėti kaip miršta jo parapijiečiai, surinko iš likusių gyvų gyventojų pinigus ir išplaukė Nemuno aukštupiu pirkti grūdų. Tačiau kelionė užtruko, ir kunigas su bendrakeleiviais ilgai negrįžo, o gyventojai nuo bado mirė vienas po kito. Nesulaukę kunigo, jį pradėjo keikti, kad šis pasielgęs nesąžiningai. O kai kunigas su savo laivo įgula priartėjo prie Alytaus, pakilo didelis viesulas, trenkė žaibas į laivą ir šis akmeniu pavirto. Kiti pasakoja, kad kunigas velnio sugundytas, sumanęs grūdus parduoti Kaune ir taip daugiau pinigų užsidirbti. Vėliau šį akmenį žmonės Klebono akmeniu praminė. Sako, kad karts nuo karto ant akmens velniukas sėdi, o varnas budriai kiekvieną vakarą ant jo budi.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.085017061022853,54.391413701483259</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-piliakalnis/1180?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Piliakalnio g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytaus piliakalnis - tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas. Tai istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija "Alytaus piliakalnio protėviai". Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą.<br><br>Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję - įsimyli, o kas myli - pamilsta dar labiau.<br><br>Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a.  Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu.<br><br>Netoli piliakalnio yra aukščiausias Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų  taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.079792740754062,54.396658067926502</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/baltosios-rozes-pesciuju-ir-dviraciu-tiltas/1476?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Sveikatingumo takas / Piliakalnio g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Projekto autorius - V. Karieta.<br><br>XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (projekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas.<br><br>2013 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo naujo paspyrinio trijų tarpsnių tilto statyba. Tilto statyba baigta 2015 m. spalį. Oficialiai tiltas atidarytas 2016 m. birželio 4 d.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.081342702800605,54.393216183222421</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA[Paminklas "Laisvės angelas"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/paminklas-laisves-angelas/4068?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Dariaus ir Girėno g., Alytus</address>
        <description>Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio skulptūros (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius — Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas — tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.049395902000072,54.394015284000034</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus miesto sodas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-miesto-sodas/4069?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>S. Dariaus ir S. Girėno g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų išliko legendinis, 1936 m. pagal miesto inžinierius V. Trečioko, projektą įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame auga 55 medžių ir krūmų rūšys bei trys vardiniai ąžuolai: 1930 m. pasodintas Prezidento A. Smetonos garbei, 1933 m. - Baltijos šalių vienybei, 1939 m. pasodintas ąžuolas pagerbiant K. Petrauską. 2018 m. pasodintas ketvirtasis  ąžuolas – skirtas Lietuvos šimtmečiui.<br><br> Miesto sode visais laikais įsimylėjėliai mielai skyrė pasimatymus. Dažniausiai tai vykdavo prie fontano. Mediniai parko suoliukai neretai buvo išmarginami meilės eilėraščiais. Ne vienas prisimena į šipulius dužusius jausmus Miesto sodo meilės kampelyje ar šokių aikštelėje (vadintoje „plaščiatke").]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.048251510850751,54.394118473941994</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Žalioji gimnazija</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-zalioji-gimnazija/24787?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>S. Dariaus ir S. Girėno g. 27, Alytus</address>
        <description>Pirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio, pastatyto iš buvusių carinių kareivinių, pastato duris. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla. Mokykloje rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia mokinių darbų parduotuvėlė.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.05008469165579,54.392766928772033</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Paminklas mokytojui Kaziui Klimavičiui Alytuje</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/paminklas-mokytojui-kaziui-klimaviciui-alytuje/24788?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Birutės g. 2, Alytus</address>
        <description>1919 m. rugpjūčio 30 d. pradėjo darbą Alytaus keturklasė vidurinė mokykla, vėliau tapusi gimnazija. Steigėjas ir pirmasis direktorius buvo mokytojas Kazys Klimavičius. Prie Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos 1989 m. pastatytas paminklas šiam įžymiam pedagogui. Bronzinė figūra, rankoje laikanti paties mokytojo parašytą vadovėlį, simboliškai išreiškia amžinąją mokytojo žodžio idėjos prasmę. Plastine skulptūros kalba perteiktas asmenybės dvasingumas, kuklumas ir darbštumas. Mokytojo figūra pakylėta ant neaukštos tripakopės formos, kuri alegoriškai reiškia K. Klimavičiaus gyvenimo laiptus. Autoriai: skulptorius L. Pivoriūnas, architektas R. Buivydas.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.045170771895528,54.39289900948117</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Šaulių namai</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-sauliu-namai/24786?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>S. Dariaus ir S. Girėno g. 10, Alytus</address>
        <description>1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džiazas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.048620232868771,54.395276392368636</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus kraštotyros muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-krastotyros-muziejus/2196?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Savanorių g. 6, Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų – tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų. Muziejuje vyksta edukaciniai užėmimai mokiniams ir suaugusiems. Įėjimas nemokamas. Sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba.<br><br>"1915 m. rugpjūčio 27-oji Alytuje: vienos gatvės istorija" – tai naujausia Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija, įprasminanti Didžiojo karo (taip amžininkai vadino I-ąjį pasaulinį karą) 100-ąsias metines. Joje pristatoma viena, tačiau svarbiausia karo diena Alytuje, kai rusų valdžią pakeitė vokiečių, gatvėse padaugėjo pabėgėlių, buvo sugriauti visi tiltai. Veiksmo vieta – Vilniaus gatvė – Alytaus "širdis", labiausiai atspindinti to meto gyventojų realybę, jų išgyvenimus.<br><br>Ekspozicija "Gyvenimas abipus Nemuno. Alytus archyvų, bibliotekų ir muziejų dokumentuose." - joje pristatoma Alytaus miesto istorija nuo XIV amžiaus iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Miesto raida perteikiama istoriniais dokumentais, žemėlapiais, atvirukais, fotografijomis, vaizdo medžiaga. Salėje sukurtos kelios skirtingos, pusiau uždaros, atskiriems istorijos laikotarpiams atspindėti skirtos erdvės.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.050471392355689,54.397751288376156</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-sv-angelu-sargu-baznycia/3480?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Savanorių g. 5, Alytus</address>
        <description>Bažnyčia buvo pastatyta 1830 m. vietoje dar XVII a. čia stovėjusios Šv. Onos koplytėlės. Dabartinis bažnyčios interjeras neobarokinis, todėl spalvingas ir puošnus, yra meninę vertę turinčių sakralinių vertybių. Šalia bažnyčios esančiose kapinaitėse ilsisi 114 savanorių, žuvusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Tarp jų ir Antanas Juozapavičius, pirmasis karininkas, kritęs nuo bolševikų kulkos ant tilto Alytuje, lenkų nukankintas mokytojas Juozas Bloznelis ir dar daugelis kitų nusipelnusių Alytui ir Lietuvai žmonių. Vieno iš kapinėse esančių antkapinių paminklų skulptorius yra Vytautas Kašuba.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.050761665431924,54.398929772676489</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Namas su liūtukais</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/namas-su-liutukais/24641?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vilniaus g. 27, Alytus</address>
        <description><![CDATA[Šis gyvenamasis namas Alytuje taip vadinamas todėl, kad laiptus į pastatą puošia liūtukų figūros. Namas pastatytas 1911 m. Jis priklausė žymiam tarpukario Alytaus visuomenės veikėjui advokatui Mendeliui Bokšickiui. Šiuose namuose gimė jo sūnus Saadia Bahatas, žinomas Izraelio menininkas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, M. Bokšickis su šeima pateko į Vilniaus getą. Dukrą Lilę išgelbėjo lietuviai, pavyko išsigelbėti ir sūnui. 1944–1953 m. šiame name buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę.<br><br> Prie namo yra keturi Atminimo akmenys (tai šaligatviuose ar gatvių grindiniuose montuojamos atminimo lentelės, skirtos įamžinti nacionalsocializmo aukas), skirti Mendeliui Bokšickiui, Šeinai Bokšickienei, Saadijai Bahatui (Bokšickui) ir Lilijai Winterfeld (Bokšickaitei).<br><br> Bokšickių šeimos namas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.048576477212791,54.399741340086258</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA[Buvęs kino teatras "Kapitol"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/buves-kino-teatras-kapitol/24781?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vilniaus g. 13, Alytus</address>
        <description>Pastatas pastatytas 1929 m. Pirmame aukšte buvo gyvenamosios patalpos, antrame kino salė. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsikūrusios kelios organizacijos, mėsos parduotuvė. 1993–2003 m. veikė ekspozicija, skirta lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.047289301738399,54.399054833894503</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Zimavičienės mūras</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zimavicienes-muras/24780?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vilniaus g. 10, Alytus</address>
        <description>Vienas žymiausių tarpukario miesto namų – Zimavičienės mūras. Tai pirmasis trijų aukštų namas (pradėtas statyti 1931 m.) tarpukario Alytuje. Įpusėjus statybos darbams mirė Kostas Zimavičius. Tolimesniais statybų reikalais rūpinosi Adelė Zimavičienė. 1932 m. baigus darbus namas alytiškių buvo pramintas Zimavičienės mūru. Po metų visiškai įrengus namą šeimininkė pastate patalpas išnuomojo krautuvėms ir draugijoms. Miestas jai siūlė viename aukšte įkurti modernų viešbutį, tokio Alytui trūko. Šį pasiūlymą savininkė atmetė. Po 1941 m. birželio 22-osios rytinių vokiečių bombardavimų pastatas visai atsitiktinai liko nesugriautas – į jį pataikiusi bomba pramušė namo stogą, perdengimus, bet nesprogo. Po karo pastatas buvo sutvarkytas ir sulaukė mūsų dienų.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.047631962579672,54.398528089502555</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA[Skulptūra "Patrimpas"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/skulptura-patrimpas/24642?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vilniaus g., Alytus</address>
        <description>Vaizduoja senovės baltų dievą, kuris susijęs su pavasariu ir  derlingumu, pastatyta 1994 m. Alytaus centre, Ligoninės ir Vilniaus gatvių sankryžoje. Patrimpas  su Patulu ir Perkūnu sudarė trejybę, vaizduojamą prūsų vėliavoje. Skulptūros autorius – Jonas  Meškelevičius, architektas – Algirdas Mainelis.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.046271989871833,54.397869553554195</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus sakurų alėja</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-sakuru-aleja/3878?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Žalioji g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytuje 2016 m. oficialiai buvo atidaryta sakurų alėja. Sakuros simbolizuoja meilę, trumpalaikį jaunystės grožį, naujo šeimos nario atsiradimą ir  pavasario atėjimą, nes tai vienas iš pirmųjų medžių, kurie kiekvienais metais pražįsta.<br><br>Japonų legenda pasakoja, jog kai dievas Ninigi nusileido iš aukšto dangaus į Japonijos salas, jam buvo pasiūlyta išsirinkti vieną iš dviejų kalnų dievų dukterų. Ninig pasirinko jaunesniąją, vardu Žydėjimas, o vyresnę nustūmė nuo aukštos uolos pas savo tėvą, nes ji nebuvo tokia graži. Dukters tėvas labai supyko dėl tokių dievo Ninigi žodžių ir pasakė, kad jeigu jis būtų savo žmona pasirinkęs merginą Uolą – jis būtų buvęs amžinai stiprus, kaip kalnai ir uolos. Tačiau jis pasirinko neteisingai ir taip pasmerkė visus savo palikuonis būti gražiais, bet gyventi labai trumpai – tiek, kiek trunka pavasaris...]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.044231732615604,54.399554620728686</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Buvusi Alytaus sinagoga ir rabino namas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/buvusi-alytaus-sinagoga-ir-rabino-namas/4074?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kauno g. 9, Alytus</address>
        <description>Manoma, jog medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 metais. Jos vietoje XIX amžiaus pabaigoje pastatyta mūrinė. XX amžiaus pradžioje Alytų niokojo dideli gaisrai. Sinagoga išliko ir buvo atstatyta. Tačiau yra nuomonių, kad 1911 metais ji buvo tiesiog  pastatyta. Šalia jos tais pačiais metais pastatytas rabino namas. Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga nebuvo susprogdinta. Sovietmečiu negailestingai niokota, dabar – rekonstruojama ir pritaikoma visuomenės reikmėms. Šie du statiniai sudaro statinių kompleksą, kuris yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.048207480434627,54.400919086179663</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-sv-liudviko-baznycia/3483?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Panemuninkėlių g. 7, Alytus</address>
        <description><![CDATA[Pirmą kartą Alytus kaip miestelis minimas 1524 m. Jono Zabžezinskio rašte, kuriuo jis turtais aprūpina steigiamą Alytaus bažnyčią. Būtent tais metais ji ir buvo pastatyta. Pirmoji medinė bažnyčia buvo vadinama Šv. Jono Krikštytojo, Panelės Marijos dangun ėmimo ir Šv. Mikalojaus vardais. Jai sudegus, 1818 m. šalia senosios bažnyčios iškilo mūriniai klasicizmo stiliaus maldos namai. Pagerbiant statybų iniciatorių kleboną Liudviką Kaminską, bažnyčia buvo pašventinta Šv. Liudviko vardu. Šiandien tai pats seniausias pastatas Alytaus mieste. Bažnyčios varpinėje skamba 1669 m. nulietas varpas, išlikęs XIX a. tapytas Šv. Liudviko paveikslas.<br><br>Bažnyčia įtraukta į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą, kaip dalis Alytaus senojo miesto vietos. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu telefonu.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.058002314021138,54.404571552157783</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Pirmojo Alytaus istorinė aikštė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/pirmojo-alytaus-istorine-aikste/4063?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>A. Juozapavičiaus g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytų Nemunas dalija į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante – Pirmas Alytus, kairiajame – Antrasis Alytus. Miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Istorikai mano, kad miesto aikštė Punios, Merkinės ir Vilniaus (tuometinė ši gatvė buvo dešiniame Nemuno krante) kelių sankryžoje susiformavo XV amžiuje. Stepono Batoro Alytui suteiktoje savivaldos privilegijoje nurodyta miestelėnams šioje aikštėje, kurią dabar vadiname Pirmojo Alytaus, pasistatyti rotušę. XIX amžiaus vidurio žemėlapiuose matyti jau pakitęs Pirmojo Alytaus aikštės kontūras - vietoje ištęsto trikampio (dėl įvairaus namų užstatymo) laužyto kontūro pavidalas. Panašus aikštės vaizdas liko iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Vaizdas pasikeitė XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje, atlikus Antano Juozapavičiaus gatvės tvarkymo darbus. Kiekvieną savaitę aikštėje vykdavo turgūs.<br><br>Antrojo pasaulinio karo metais aikštė stipriai nukentėjo nuo vokiečių aviacijos bombardavimo, ilgą laiką ji nebuvo tvarkoma. Tik 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti rekonstrukcijos darbai.<br><br>Istorijos vingiuose keitėsi ir aikštės pavadinimai. Sovietmečiu jai buvo suteiktas Tarybų vardas, esą 1919 metais vasario mėnesį, Alytų užėmus Sovietų Rusijos kariuomenei, grupelė vietinių bolševikų šioje aikštėje paskelbė sovietų valdžią. 2009 m. aikštėje buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai, jų metu buvo rasta laidojimo vieta su žmogaus palaikais. Archeologų žiniomis, toks radinys šiose vietose jau ne pirmas, tad daroma prielaida aikštės teritorijoje galėjus būti senas kapines. Pasakojama, kad aikštė prieš amžių buvo vadinama Kryžiaus aikšte, čia stovėjo medinis kryžius, sustodavo laidotuvių procesijos, jas pasitikdavo klebonas.Kasinėjimų metu daugelį rastų radinių galima apžiūrėti greta aikštės įsikūrusioje Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinėje ekspozicijoje (Jiezno g. 2).Atlikus archeologinius kasinėjimus, aikštė buvo rekonstruota. Pirmojo Alytaus aikštė yra įtraukta į Nekilojamjųjų kultūros vertybių registrą, kaip Alytaus senojo miesto vietos viena iš sudedamųjų dalių.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.065299406284172,54.402856882066004</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-krastotyros-muziejaus-archeologine-ekspozicija/2059?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Jiezno g. 2, Alytus</address>
        <description><![CDATA[2013 metais Alytaus kraštotyros muziejaus filiale atidaryta archeologinė ekspozicija "Kai sieloms neliko medžių" (pagal jotvingių genties papročius tikėta, kad sielos įsikūnija medžiuose). Ekspozicija pasakoja apie Alytaus krašto istorijos ištakas. Pirmoji ekspozicijos dalis pristato akmens amžiaus radinius Lietuvoje ir titnago reikšmę Pietų Lietuvoje, čia rastus dirbinius iš šios gamtinės medžiagos. Antroji skirta geležies amžiui, jos akcentas – jotvingių genčių gyvenimas. Trečioji – duoklė miestui, nes ir pati ekspozicija įkurta Pirmajame Alytuje. Archeologų radiniai pasakoja Alytaus istoriją nuo jos ištakų iki XVI amžiaus, kai Dzūkijos sostinei suteiktos miesto teisės. Ekspozicijoje galima apžiūrėti archeologų radinius iš piliakalnio papėdės kapinyno ir Pirmojo Alytaus aikštės. Keičiama ekspozicijos dalis šiuo metu pristato Bazorų kapinyno radinius. Lankytojai gali patys išbandyti akmenines girnas grūdams malti, akmens šlifavimo, medžio drožimo darbus senaisiais padargais. Su istorija galima susipažinti ne tik apžiūrint eksponatus, bet ir specialaus kompiuterio ekrane. Parengtos ir naujos edukacinės programos, į kurias jau gali registruotis ne tik moksleiviai, bet ir šeimos, visi norintieji.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.066064367940367,54.403301136752482</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus miesto žydų senosios kapinės</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-miesto-zydu-senosios-kapines/24782?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Medžiotojų g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytaus miesto žydų senosios kapinės yra Pirmame Alytuje, greta stačiatikių kapinių, aptvertos išlikusia autentiška akmenine tvora. Kapinėse yra keli šimtai žydų kapaviečių, didžioji dauguma be išlikusių maceivų. Manoma, kad laidoti šiose kapinėse pradėta nuo žydų įsikūrimo mieste, XVIII a., iki 1941 m. Seniausias antkapis datuojamas 1755 m. Čia laidoti Pirmojo Alytaus žydų bendruomenės nariai.<br><br> Didesnėje kapinių teritorijoje palaidojimų nesimato, maceivos neišlikusios. Tik prie įėjimo į kapines yra išlikusių iki 50 maceivų. Dėl kalvoto reljefo kapų kryptis neturi vienos orientacijos, laidojama buvo į visas kryptis.<br><br> Kapinės įrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.071203877315487,54.408692294477063</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Jaunimo parkas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-jaunimo-parkas/1472?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Parko g., Alytus</address>
        <description>Jaunimo parkas įkurtas 1982 metais, užima 36,6 ha. Dalį parko teritorijos – apie 14 ha užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta, formuojant atviras ir pusiau atviras erdves, pagarbiai išryškinant vietos gamtą, nepakeičiant reljefo. Parko projekto vyriausiasis architektas V. Jodelė ir architektės A. Gercienė (apželdinimas), S. Vaičaitytė. Po poros metų jame grupė skulptorių sukūrė pirmąją Lietuvoje aštuonių metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui. Prabėgus geram dešimtmečiui šį skulptūrų ansamblį papildė dar dvi, užsienio autorių dovanotos skulptūros. Šiandien Jaunimo parką puošia išpuoselėti gėlynai, jis pritaikytas renginiams ir ramiam poilsiui: čia įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, riedlenčių-riedučių, parkūro aikštelės, pažymėti dviračių takai, įrengta dviračių kalnelių trasa.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.02903834637544,54.405170578052967</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus I fortas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-i-fortas/3342?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Putinų g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[XIX a. pab. carinė Rusija, kuri tuo metu buvo užgrobusi dabartinės Lietuvos teritoriją, ėmėsi stiprinti vakarines savo sienas. Alytus buvo paskelbtas III klasės tvirtove, esančia Nemuno upės pusiaukelėje tarp Kauno ir Gardino – I klasės tvirtovių. Mieste rekonstruoti ar naujai nutiesti plentai, užtikrinę greitą ir gerą susisiekimą su aplinkiniais miestais. Geležinkeliu Alytus sujungtas su Suvalkais ir Vilniumi. Be to, vyko kareivinių statybos (artilerijos, pontono ir Saratovo), kuriose vėliau įsikūrė 4 tūkst. karių. Kareivinės Alytuje pastatytos pagal sudarytą keturių fortų tvirtovės planą.<br><br>Pirmasis fortas pradėtas statyti 1887 m., kurį anuomet sudarė dvi dalys (antroji dalis neišlikusi). Jis geriausiai išlikęs iki mūsų dienų, kiti fortai sunaikinti arba menkai išlikę.<br><br>Fortą sudaro trikampio plano užapvalintais kampais pylimas (aukštis 3-4 m), smaigaliu orientuotas į šiaurę. Pietų pusėje – trikampis įgilinimas. Pylimą supa negili fosa (gynybinis griovys, įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos liniją). Tai vieninteliai III klasės carinės gynybinės tvirtovės likučiai Lietuvoje (viso buvo pastatytos tik dvi carinės tvirtovės: I klasės Kauno ir III klasės Alytaus).<br><br>Tarpukario Lietuvoje vykdant žemės reformą buvo išmatuoti ir tuometiniai Alytaus fortai (1924 m.). Archyviniai dokumentai byloja, kad I fortas (abiejų dalių kompleksas) užėmė 16,7938 ha teritoriją, joje 13 ha buvo ganyklos, o visa kita – ariama žemė.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.035521367795347,54.43033227623787</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Poilsio zona prie Didžiojo Dailidės ežero</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/pramogos/poilsio-zona-prie-didziojo-dailides-ezero/6524?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>A. Baranausko g. 27, Alytus</address>
        <description><![CDATA[Prie Didžiojo Dailidės ežero įrengtas sporto aikštynas, pavėsinės su laužavietėmis, paplūdimys, lieptai, ežerą juosia dviračių ir pasivaikščiojimo takai.<br><br>Beje, Dailidės ežerai, mat dar yra ir Mažasis Dailidės ežeras, yra Nemuno senvagė. Senoliai porina, kad kadaise ežerų vietoje, kuriuos dabar skiria pylimas, stovėjo pats dailiausias apylinkių dvaras. Kas tik pamatydavo kunigaikščio dvarą, negalėjo atsistebėti jo didumu, negalėjo atsigrožėti jo šviesumu. Dėl to jį praminė Dailiuoju Dvaru, Dailide, dėl to jis taip išgarsėjo; dėl to ir jo valdovą kunigaikščiu Dailide vadino. Pražudė kunigaikštį ir jo dvarą godumas bei žiaurumas, o iš prakeisto debesies pliūptelėję vandenys sugriovė ir paskandino dvarą. Nuo to laiko žmonės atsiradusį ežerą Dailide praminė.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.069179410605848,54.387873858541994</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Didžiosios Dailidės paplūdimys</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/pramogos/didziosios-dailides-papludimys/3948?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>A. Baranausko g. 27, Alytus</address>
        <description>Prie Didžiojo Dailidės ežero įrengtas sporto aikštynas, pavėsinės su laužavietėmis, paplūdimys, lieptai, ežerą juosia dviračių ir pasivaikščiojimo takai.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.068393206367816,54.387566817952958</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Mažosios Dailidės paplūdimys</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/pramogos/mazosios-dailides-papludimys/2472?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>A. Baranausko g. 19, Alytus</address>
        <description>Prie Mažojo Dailidės ežero įrengtas paplūdimys, lieptai, ežerą juosia dviračių ir pasivaikščiojimo takai. Šį ežerą puošia poeto Jurgio Kunčino vardo tiltas. Beveik prieš keturiasdešimt metų draugų kompanija buvo pritvirtinusi lentelę su jo vardu ant tilto, tačiau išaušus rytui ji išgaravo be pėdsako. Kalbėta, jog neapseita be tuometinės valdžios paliepimų. 2018 metais teisybė buvo atstatyta – tiltą papuošė nauja lentelė.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.061730192984413,54.392545184118013</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
    </Folder>
    <Folder>
      <name>Maršrutas</name>
      <Placemark>
        <name>Šv. Jokūbo kelias. Punia - Alytus.</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <description />
        <MultiGeometry>
          <LineString>
            <coordinates>24.045503199999999,54.394383400000002
24.047235000000001,54.394208999999996
24.049061399999999,54.394128600000002
24.049973999999999,54.393740000000001
24.051293000000001,54.39387
24.052223000000001,54.393723100000003
24.0530586,54.3938354
24.054746000000002,54.394300999999999
24.055377799999999,54.3943522
24.055880800000001,54.3942847
24.056196100000001,54.393985999999998
24.056683,54.393980999999997
24.057411999999999,54.393785999999999
24.0576097,54.393803800000001
24.058118,54.393839
24.058440999999998,54.393839999999997
24.058700000000002,54.393901999999997
24.059383,54.394105600000003
24.061050999999999,54.393152499999999
24.061663599999999,54.392952700000002
24.062007999999999,54.3927592
24.062964999999998,54.392066
24.064594,54.390523999999999
24.064924000000001,54.390298100000003
24.065135999999999,54.389966000000001
24.065442999999998,54.389682000000001
24.0658393,54.389516499999999
24.066364,54.3893506
24.066974600000002,54.389253500000002
24.068125999999999,54.389130999999999
24.069558000000001,54.389022699999998
24.070136999999999,54.388942399999998
24.0701228,54.388809700000003
24.070146099999999,54.3886082
24.0709081,54.388711499999999
24.071659400000001,54.388858499999998
24.072335500000001,54.3890277
24.073095599999998,54.389244400000003
24.073669200000001,54.389445100000003
24.074328699999999,54.389720799999999
24.075587899999999,54.390327900000003
24.077538100000002,54.391314299999998
24.079879999999999,54.392434999999999
24.0813469,54.393130399999997
24.0830536,54.394117399999999
24.084036999999999,54.394661999999997
24.08475,54.394955000000003
24.085723000000002,54.395310000000002
24.086223,54.395401
24.086642000000001,54.395465000000002
24.087309000000001,54.395577000000003
24.088137,54.395660999999997
24.089003999999999,54.395665999999999
24.089158999999999,54.395539999999997
24.089236,54.395378999999998
24.090150999999999,54.395193999999996
24.090824000000001,54.394907000000003
24.091901,54.394804999999998
24.093028,54.394933000000002
24.093464000000001,54.394950000000001
24.093623999999998,54.395496000000001
24.093823,54.395502999999998
24.095162999999999,54.395162999999997
24.096316000000002,54.394984999999998
24.097190999999999,54.394835999999998
24.09787,54.394629000000002
24.098662000000001,54.394236999999997
24.100209,54.393492999999999
24.101216000000001,54.393045999999998
24.1035,54.391874000000001
24.105222000000001,54.391072000000001
24.106013999999998,54.390737999999999
24.106853000000001,54.390419000000001
24.107938000000001,54.390211999999998
24.109214000000001,54.389937000000003
24.110408,54.390067999999999
24.112233,54.390244000000003
24.112313,54.390256999999998
24.112159999999999,54.390577
24.111656,54.391238000000001
24.111674000000001,54.391387000000002
24.111719000000001,54.391511999999999
24.112293999999999,54.391525000000001
24.112262999999999,54.391908999999998
24.11224,54.392181999999998
24.112089999999998,54.392940000000003
24.112558,54.393058000000003
24.113503000000001,54.393290999999998
24.114999000000001,54.393596000000002
24.119135,54.393217
24.121285,54.393154000000003
24.122513999999999,54.393225999999999
24.123840999999999,54.393186999999998
24.124880999999998,54.393424000000003
24.125713999999999,54.394098
24.126733000000002,54.394973999999998
24.127026999999998,54.395176999999997
24.127991000000002,54.395631999999999
24.128340000000001,54.395803999999998
24.129432000000001,54.396228000000001
24.13008,54.396386
24.130749000000002,54.396526000000001
24.132265,54.396327999999997
24.133448000000001,54.396254999999996
24.13392,54.396267000000002
24.134414,54.396335000000001
24.13522,54.396478000000002
24.136239,54.396639999999998
24.136330000000001,54.396720000000002
24.135169000000001,54.402267999999999
24.135435000000001,54.404069
24.135892999999999,54.405596000000003
24.136046,54.405731000000003
24.140837000000001,54.406737
24.142019000000001,54.407330000000002
24.143661000000002,54.408496999999997
24.143702000000001,54.408836999999998
24.142481,54.411383000000001
24.14124,54.413564999999998
24.140184999999999,54.414906000000002
24.140208000000001,54.414861000000002
24.139914999999998,54.41545
24.139866000000001,54.416162
24.140165,54.416226999999999
24.142710000000001,54.416392999999999
24.142787999999999,54.416485000000002
24.143840000000001,54.416857999999998
24.144648,54.417465
24.145312000000001,54.417690999999998
24.148198000000001,54.418280000000003
24.149677000000001,54.418357999999998
24.150487999999999,54.418784000000002
24.151865000000001,54.419155000000003
24.152754999999999,54.419257000000002
24.153936000000002,54.419252
24.155584000000001,54.420057999999997
24.156001,54.420464000000003
24.156783999999998,54.420977999999998
24.157388999999998,54.421196999999999
24.157878,54.421500999999999
24.158291999999999,54.421953999999999
24.159009000000001,54.423634
24.159708999999999,54.424263000000003
24.160924000000001,54.424835999999999
24.162075000000002,54.425217000000004
24.162699,54.425342000000001
24.163295000000002,54.425589000000002
24.168240000000001,54.426687999999999
24.168783999999999,54.426738999999998
24.169508,54.426920000000003
24.170877999999998,54.427011999999998
24.171455000000002,54.427117000000003
24.172211000000001,54.427106000000002
24.174243000000001,54.427275999999999
24.176673000000001,54.429352000000002
24.177057999999999,54.429786
24.177928000000001,54.430419999999998
24.177937,54.430467999999998
24.179437,54.431030999999997
24.181262,54.431837000000002
24.182583999999999,54.432043
24.183744000000001,54.432434000000001
24.185082000000001,54.433357999999998
24.185386999999999,54.434421999999998
24.185679,54.435163000000003
24.185856999999999,54.435490000000001
24.186164000000002,54.435747999999997
24.190496,54.438757000000003
24.191289999999999,54.439456
24.193259000000001,54.442810000000001
24.193200999999998,54.442779999999999
24.193397000000001,54.443173000000002
24.194323000000001,54.444322999999997
24.195153999999999,54.445416000000002
24.195703000000002,54.447533999999997
24.195936,54.447977000000002
24.195947,54.448548000000002
24.196622999999999,54.449843000000001
24.197317000000002,54.450747999999997
24.197633,54.451394000000001
24.198982999999998,54.453288999999998
24.199348000000001,54.454107
24.201034,54.456346000000003
24.201478999999999,54.457379000000003
24.201523999999999,54.458630999999997
24.201186,54.459401999999997
24.200761,54.461300999999999
24.200638999999999,54.462941000000001
24.205075000000001,54.466028000000001
24.201436999999999,54.467998000000001
24.197251999999999,54.470222999999997
24.195205000000001,54.472866000000003
24.190429000000002,54.475903000000002
24.185282000000001,54.479193000000002
24.180568999999998,54.476731000000001
24.178253000000002,54.479033000000001
24.177384,54.480182999999997
24.176945,54.481037000000001
24.176096999999999,54.482146999999998
24.175411,54.482571999999998
24.171634000000001,54.483502000000001
24.167038000000002,54.485067999999998
24.164491000000002,54.485835999999999
24.161867999999998,54.486949000000003
24.159679000000001,54.487990000000003
24.158605000000001,54.488339000000003
24.154309000000001,54.490766000000001
24.151387,54.491852999999999
24.149846,54.492319000000002
24.147295,54.492572000000003
24.146332999999998,54.492671999999999
24.142844,54.492944000000001
24.139589999999998,54.493304000000002
24.138051999999998,54.493648999999998
24.137644000000002,54.493839999999999
24.137184000000001,54.494086000000003
24.136659000000002,54.494568999999998
24.135141999999998,54.495921000000003
24.133994999999999,54.496836000000002
24.131879999999999,54.498317999999998
24.129833999999999,54.499661000000003
24.128975000000001,54.500233000000001
24.126754999999999,54.501739999999998
24.125796999999999,54.502146000000003
24.124396000000001,54.503072000000003
24.122767,54.503722000000003
24.121252999999999,54.504308999999999
24.11909,54.505116000000001
24.112601000000002,54.507542000000001
24.112341000000001,54.507537999999997
24.103596,54.509757999999998
24.101965,54.510176000000001
24.099309999999999,54.510888000000001
24.096109999999999,54.511772000000001</coordinates>
          </LineString>
        </MultiGeometry>
      </Placemark>
    </Folder>
  </Document>
</kml>