<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<kml xmlns="http://www.opengis.net/kml/2.2">
  <Document>
    <name>Utenos rajono lankytinų vietų TOP10</name>
    <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
      <name>Utenos turizmo informacijos centras</name>
    </author>
    <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-automobiliu/utenos-rajono-lankytinu-vietu-top10/182?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
    <description />
    <Folder>
      <name>Maršruto objektai</name>
      <Placemark>
        <name>Utenos miesto fontanas Dauniškio ežere</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/utenos-miesto-fontanas-dauniskio-ezere/4026?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Aušros g., Utena</address>
        <description><![CDATA[Utenoje išgirdę muziką, skubėkite prie Dauniškio ežero – taip garsiai smaginasi grojantis fontanas! Vasaros sezonu jo purslai kasdien kelis kartus nušvinta spalvomis. Šią brangią ir spalvingą dovaną Utena gavo 750-ųjų miesto įkūrimo metinių proga 2011 metais. Ežere gyvenančios gulbės, antys, narai bei kiti vandens paukščiai greit susigyveno su gražuoliu fontanu. Būriai jų giedromis dienomis suka ratus aplink, susiliedami į vienumą su vandenyje atsispindinčiais pūkiniais debesėliais.<br><br>Ežero krante žaliuoja Dauniškio parkas, kuriame praūžia daug miesto renginių. Prie takelių žydi krūmai, iš darželių kyla sodrios pinavijų galvos. Pailsėti ramumoje kviečia kitoje ežero pusėje baltuojanti Švč. Mergelės Marijos Kankinių Karalienės koplyčia ir partizanų kalnelis, o saulės ir maudynių mėgėjus masina smėliu nukloti, minkšta žolyte apželdinti paplūdimiai. Nenorite maudytis? Tuomet pasivaikščiokite aplink ežerą pėsčiųjų taku, pasižvalgykite nuo pontoninio tilto, pasinaudokite nemokamu Wi-fi, pažaiskite su savo vaikais jiems skirtose zonose.<br><br>Įspūdingiausia vakarinė fontano programa rodoma penktadieniais ir šeštadieniais bei švenčių dienomis – tuomet net 30-40 minučių netyla muzika, pagal kurią įvairiomis spalvomis nusidažantis fontanas piešia lazerių projekcijas danguje ir ant vandens. Muzikinius kūrinius galima užsisakyti ir trumposiomis SMS žinutėmis.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.604942225937748,55.503710058881353</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Utenos kraštotyros muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/utenos-krastotyros-muziejus/8245?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Utenio a. 3, Utena</address>
        <description>Muziejus Utenoje buvo įkurtas 1929 metais. Muziejui buvo paskirtas nemažas kambarys Utenos naujojoje pradžios mokykloje. Dabar tai Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla J.Basanavičiaus gatvėje. 2000 - 2001 metais vyko muziejaus kapitalinis remontas su rekonstrukcija. Šiuo metu muziejuje įrengos naujos ekspozicijos: Utenos miesto istorijos ekspozicija, Archeologijos ekspozicija, Etnografijos ir senosios skulptūros ekspozicija, Amatų ir verslų ekspozicija.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.60121520829367,55.4961245941765</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Utenos laisvės kovų muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/utenos-laisves-kovu-muziejus/6263?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Stoties g. 39, Utena</address>
        <description><![CDATA[Utenos kraštotyros muziejaus padalinys Laisvės kovų muziejus įsikūręs siaurojo geležinkelio stotyje, veikusioje iki 1983 m. Čia įrengta moderni ekspozicija, pristatanti siaurojo geležinkelio Panevėžys-Švenčionėliai istoriją, kalbanti apie skaudų Europos padalijimą pagal slaptų protokolų susitarimus 1939 metais, apie lietuvių prievartinį dalyvavimą Antrajame pasauliniame kare, tremtį, pokario rezistenciją, kolūkių kūrimą Utenos krašte. Jautriai papasakota vieno mažo šalies kampelio istorija – tai galimybė per ją pažinti ne tik visos Lietuvos, bet ir Europos valstybių praeitį.<br><br>Jei norite daugiau sužinoti apie pokarį, pajusti ir suprasti, kaip tuo metu gyveno daugelis po totalitarinių režimų padu patekusių žmonių, tikrai turėtumėte apsilankyti Utenos Laisvės kovų muziejuje. Didžiojoje ekspozicijos salėje muziejaus atsidursite tarp keleivių, kurie susikaupę žiūri į sieną su stoties vaizdu, veikiančiais bėgiais ir važinėjančiais traukiniais ir kantriai laukia traukinio. Nejučia tapsite vienu iš laukiančiųjų. Tik kur šį kartą nuveš traukinys?..]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.582176770451497,55.494044096645837</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Senasis Utenos paštas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/senasis-utenos-pastas/2320?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>J. Basanavičiaus g. 36, Utena</address>
        <description>Utenos pašto kompleksas statytas 1830-1835 m. Tai Sankt Peterburgas - Varšuva trakto vidurys. Pastatai yra klasicistinių meninių formų, darnių proporcijų. Pašto stotis atlikdavo pašto tarnybų, arklių keitimo, kareivinių funkcijas, čia taip pat buvo poilsio kambariai keliaujantiems ir laukiantiems karietų. Anuomet, tik atidarius kelią, Utenos pašte lankėsi Rusijos caras Nikolojus I-asis su sūnumi Aleksandru, čia buvo užsukęs ir rusų dailininkas Ilja Repinas. 1843 m Utenos pašte arklius keitė garsus prancūzų rašytojas Onore de Balzakas. Pašto stoties rūsys iki šiol gerai išsilaikęs, jame dabar įrengta dailės galerija. Mena senasis paštas XIX-XX a. įvykius, 1831, 1863 m. valstiečių sukilimų dienas, pasaulinius karus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir dabarties permainas. Dėl apsilankymo būtina susitarti iš anksto.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.592250081974814,55.496858442104916</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Utenos aludarystės pažinimo centras</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/utenos-aludarystes-pazinimo-centras/2321?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Pramonės g. 12, Utena</address>
        <description><![CDATA[Utenos alaus darykla kviečia sužinoti daugiau apie jos istoriją, apie pirmąjį alų – "Žigulinį" ir alaus gamybos raidą iki pat šių dienų. Muziejuje pamatysite ir šmaikščias UTENOS alaus reklamas, prisiminsite UTENOS alaus iniciatyvą "Laisvė Joninėms" – tai dėl jos birželio 24-oji Lietuvoje paskelbta nedarbo diena. Muziejuje taip pat galėsite susipažinti su žavingu Lietuvos rekordu, kai "UTENOS Dark" alaus pristatymo proga Vilniaus Katedros aikštėje į dangų pakilo šimtai šviečiančių žibintų, bei daugeliu kitų dalykų.<br><br>Ekskursija po alaus daryklą – puikus būdas susipažinti su alaus gamybai naudojamomis žaliavomis, aplankyti alaus virimo, fermentacijos ir išpilstymo cechus ir savo akimis pamatyti, kaip gimsta UTENOS alus.<br><br>Alaus degustacija pakvies paragauti net penkių skirtingų alaus rūšių. Gilinsimės į alaus tipų, skonių ir aromatų pasaulį, derinsime alų prie maisto.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.642887486127833,55.496974761440079</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Triušiukų slėnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/triusiuku-slenis/2457?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Girios g. 2, Antalamėstės k., Saldutiškio sen., Utenos r.</address>
        <description><![CDATA[Šiuo metu didesnėje nei 4 ha aptvertoje teritorijoje galite susipažinti su įvairiais gyvūnais, paukščiais bei paglostyti ir pamaitinti triušiukus, kurių čia virš 50 skritingų veislių. <br><br>Pasigrožėję gyvūnais, esate kviečiami pramogauti: pašokinėti ant batuto, pasisupti ant sūpynių, pamėtyti kamuolį į krepšį, pažaisti smėlio dėžėje, ar tiesiog pailsėti pavėsinėje, pasigrožėti gamta, atsigerti kavos, pasivaišinti ledais.<br><br>Triušiukų slėnyje rasite daugiau nei 50 skirtingų veislių triušių ir triušiukų: Belgijos milžinai, Vokietijos dėmėtieji milžinai, Prancūzijos avinai, Didieji šviesiai sidabriniai, Tamsiai sidabriniai, Didžioji šinšila, Bugundijos, Marderis, Vienos mėlynieji, pilkieji, baltieji, Naujosios Zelandijos baltieji ir raudonieji, Kalifornijos, Japonijos, Kiškiniai, Aliaska, Siamo, Ugniniai, Olandų, Rex, Angora, dekoratyviniai ir kt.<br><br>Pasigrožėsite ir susipažinsite su tokiais gyvūnais kaip taurieji elniai, danieliai, kupranugaris, kengūros, Poni arkliukai, asiliukas, Kamerūno ožiukai, avytės, alpakos, lamos, įvairūs paukščiai: stručiai, fazanai, gulbės, kalakutai, dekoratyvinės vištos, žąsys, antys, putpelės ir kitais šio slėnio gyventojais.<br><br>Darbo laikas:<br><br>Nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d. laukiame Jūsų:<br><br>antradieniais – sekmadieniais, švenčių dienomis nuo 10:00 iki 18:00;<br><br>pirmadieniais – nedirbame.<br><br>Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. dirbame:<br><br>Šeštadieniais, sekmadieniais, švenčių dienomis nuo 10:00 iki 16:00.<br><br>Draudžiama į teritoriją atsivesti/atsinešti gyvūnus.<br><br>Daugiau informacijos rasite internete adresu www.triusiukuslenis.lt]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.82293750557151,55.364215773468757</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Vytauto Valiušio keramikos muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/vytauto-valiusio-keramikos-muziejus/8244?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Topolių g. 7 Leliūnai, Utenos r.</address>
        <description><![CDATA[Muziejuje eksponuojama daugybė tradicinės taikomosios keramikos dirbinių: puodų, puodynių, puodelių, ąsočių, palivonų, lekų, lauknešėlių, terlių, aguontrynių, didelių dubenų ir dubenėlių, vazų, žvakidžių, indų grietinei atskirti ir kitų įvairiausių formų bei įvairiausios paskirties molinių dirbinių, nužiestų kitados ir šiandien. Jie surinkti iš skirtingų Lietuvos vietovių, atspindi ir amato raidą, ir meistrų talentus. Lieknas, ištįsęs – aukštaitiškas ąsotis, žemaitiškas – pilvotesnis, suvalkietiškas – su rumbu prie dugnelio. Galima numanyti kai kuriuos puodus skaičiuojant ir antrą šimtą metų. Yra muziejuje ir dekoratyvinės keramikos dirbinių: molinių švilpynių – labai vaikų laukiamo "kermošavo"; taip pat skulptūrėlių, gamintų pokario metais Dailės kombinate. Kita dalis ekspozicijos – autoriniai keramikos darbai. Joje ir V. Valiušio žiesti keli šimtai puodų, vazų, vazelių, žvakidžių atrodo įspūdingai ir natūraliai įsirašo į istoriją kaip gyvybinga tradicijos tąsa. Ekspoziciją pagyvina paveikslai ir medžio drožiniai puodžiaus darbų tema. Čia galima išvysti net patį Dievą, lipdantį puodą. Šie kūriniai dovanoti tautodailininkų. Labai savitas, ne tradiciškai muziejinis yra pačių keramikos dirbinių išeksponavimas. Prie keramikos dirbinių tinka ir kitos rūšies etnografiniai eksponatai. O ypač dėmesį patraukia piestų rinkinys – jų formos archajiškos ir monumentalios.<br><br>Reikia pamatyti – išties įspūdinga kolekcija! Apie puodžiaus amatą, keramikos ekspoziciją muziejaus lankytojams Lietuvos puodžių karalius V. Valiušis gali kalbėti valandų valandas: ir poetiškai, ir įkvėptai, ir su jumoru. Muziejuje vykdoma aktyvi kultūrinė, edukacinė, leidybinė, pažintinė veikla, įgyvendinami projektai. 2007–2013 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projekto "Kūrybinio turizmo plėtra kuriant keramikos meno centrus Utenoje ir Daugpilyje" lėšomis renovuotas muziejus, atnaujinta muziejaus ekspozicija, įrengta parodų ir konferencijų salė, mokomosios klasės su visa reikiama įranga.<br><br>Vytauto Valiušio nuostata tvirta – "Kaimo muziejus turi būti geresnis už miesto, dėl to, kad žmonės čia atvažiuotų. Niekas čia nevažiuos, jei muziejus bus toks pats kaip ir visi kiti..." Todėl edukacinėje klasėje skamba muzika, atokvėpio valandėlę geriama arbata. Šis kultūros židinys yra vienas iš populiariausių keramikos mėgėjų traukos centrų.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.393473289175457,55.475495603443257</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>A. ir M. Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/a-ir-m-miskiniu-literaturineetnografine-sodyba/8248?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Žaliaduonių g. 8, Juknėnai, Utenos r.</address>
        <description><![CDATA[1914 metais gatvinį Juknėnų kaimą skirstant į vienkiemius, Miškinių šeimai buvo atmatuota 24 hektarai žemės toliau nuo kaimo. Čia buvo perkeltas ir gimtasis namas, tačiau kūrimasis užtruko ir sodyba baigta statyti apie 1929 m. 2000 m. bendru brolių Miškinių vaikų (Antano dukters J.Garjonienės, Vinco dukters J.Maksimavičienės ir sūnaus V.Miškinio) sprendimu sodyba buvo padovanota Utenos rajono savivaldybei. Nuo 2005 metų sodyba yra Utenos kraštotyros muziejaus filialas.<br><br>Gyvenamajame name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos. ir M. Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos interjeras, buities daiktai, baldai. Klėtyje, restauruotoje, 2004 metais, viename gale įrengta memorialinė Antano ir Motiejaus Miškinių ekspozicija. Yra jų nuotraukų, dokumentų kopijų, daiktų. Kitame gale 2006 m. birželio 27 atidaryta edukacinė klasė. Parengtos edukacinės programos: "Žmogiškumo pamokos A.Miškinio "Žaliaduonių gegužėje", "A.Miškinio tremties poezija", "A.Miškinis - vienas ryškiausių lietuvių poetų neoromantikų", "M.Miškinis - universalaus talento žmogus: pedagogas, vadovėlių autorius, vertėjas". Restauruotame tvarte yra kambarėlis, kuriame M.Miškinis Pirmojo pasaulinio karo metais mokė aplinkinių kaimų jaunimą. Tvarte vyksta koncertai, poezijos vakarai, knygų pristatymai.<br><br>Sodybos kiemą puošia trys stogastulpiai. Pirmąjį 1976 metais M.Miškiniui pastatė Raseinių gimnazijos mokiniai. Antrasis, pastatytas 1986 m., skirtas A.Miškiniui. Jo autorius - tautodailininkas Stasys Karanauskas. Trečiasis stogastulpis pastatytas kaip padėkos ženklas visai Miškinių šeimai už padovanotą sodybą. Jo autorius tautodailininkas Pranas Kaziūnas. A. ir M. Miškinių literatūrinėje - etnografinėje sodyboje gausu renginių. Čia organizuojama A.Miškinio literatūrinės premijos įteikimo šventė, Žiemos skaitymai, Poezijos pavasarėliai, rodomi spektakliai, pristatomos naujai išleistos knygos. Sodybos erdves savo renginiams renkasi Utenos Antano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka, Juknėnų bendruomenė, Utenos neįgaliųjų draugija, Utenos ir kaimyninių rajonų mokyklos bei pedagogai.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.900881383612759,55.541435015154683</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Narkūnų piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/narkunu-piliakalnis/3060?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kalvų g., Narkūnai, Utenos r.</address>
        <description>Piliakalnis (Utenio Pilis, Didysis piliakalnis) datuojamas I tūkst. pr. Kr. pradžia - II a. ir XIV-XV a. pradžia. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Utenėlės upės kairiajame krante. Spėjama, kad XIII amžiuje čia stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis, prie kurios ir kūrėsi gyvenvietė, davusi užuomazgą Utenos miestui. Pilį 1433 m. sudegino Livonijos ordinas. Uteniškiai ir miesto svečiai gausiai susirenka ant Narkūnų piliakalnio įvairių švenčių proga. Jau tapo tradicija čia organizuoti Joninių šventę, kuomet ant piliakalnio uždegami didžiuliai laužai, Utenėlės upe plukdomi gėlių vainikai. Utenai švenčiant miesto šventę, ant piliakalnio vyksta įvairūs teatralizuoti vaidinimai, kuriuose net kunigaikštis Utenis atsikelia iš savo kapo ir pasveikina miestelėnus.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.550793362959464,55.473549204595756</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Užpalių Švč. Trejybės bažnyčios varpinė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/uzpaliu-svc-trejybes-baznycios-varpine/10102?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>J. Basanavičiaus g. 4, Užpaliai, Utenos r.</address>
        <description><![CDATA[Užpalių parapijos Klebono Silvestro Grubinsko (Užpaliuose klebonavo 1845–1853 m.) rūpesčiu klasicistinė mūrinė Užpalių bažnyčios varpinė pastatyta 1847 metais. Varpinė statyta parapijiečių lėšomis (akmenyje yra įrašas: "1847 Ta Dzwonica za Administracją X. S. Grabinskiego kosztem parafian wymurowana"). 1869 m. bažnyčios inventoriuje rašoma, kad varpinė nauja, mūrinė, triaukštė, pirmasis aukštas mūrytas iš akmenų, o du viršutiniai – degtų plytų; jos durys dažytos aliejiniais dažais. Varpinėje buvo trys varpai. 1849 m. bažnyčios kronikoje minimi du varpai, lieti 1788 m. ir 1789 m. Rygoje, 1806 m. lietas J. S. Wehnerio, bei varpelis, 1824 m. lietas Rygoje. Didysis varpas svėrė 317 kg, šerdis - 18,8 kg. Neilgai šaukė tikinčiuosius varpai, caro žandarai juos nukabino. Lietuvos nepriklausomybės metais skambėjo du varpai. Pokario metais jie tylėjo. Tik po Stalino mirties, 1953 metais, pakvietė tikinčiuosius Šv. Kalėdų šventei. 1971 09 29 varpinė buvo įrašyta į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą.<br><br>Varpinė stovi šventoriaus tvoros linijoje, pagrindiniu fasadu atgręžta į pietus. Prie jos šiaurės fasado glaudžiasi pagrindinė tvoros linija, o prie rytų fasado šono prijungta akmens mūro tvora. Ji stulpinė, trijų, siaurėjančių į viršų, tarpsnių, dengta keturšlaičiu (įlenktais šlaitais) skardos stogeliu su kryžiumi. Pirmojo tarpsnio sienos sumūrytos iš akmens, labai storos (1,80 m), o kitų tarpsnių – iš plytų, tinkuotos. Varpinė – romantizmo laikotarpio statinys, kurio architektūroje persipina liaudiškojo romantizmo bruožai su neobarokui būdingomis detalėmis.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.582459646118281,55.637934339727622</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
    </Folder>
    <Folder>
      <name>Maršrutas</name>
    </Folder>
  </Document>
</kml>