<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<kml xmlns="http://www.opengis.net/kml/2.2">
  <Document>
    <name>Žagarės istorinis kelias</name>
    <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
      <name>Žagarės regioninis parkas</name>
    </author>
    <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-pesciomis/zagares-istorinis-kelias/198?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
    <description />
    <Folder>
      <name>Maršruto objektai</name>
      <Placemark>
        <name>Žagarės dvaro sodyba</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zagares-dvaro-sodyba/929?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Malūno g. 1, Žagarė</address>
        <description><![CDATA[Naujosios Žagarės dvaro sodyba minima jau nuo XVI a. pirmosios pusės. Iki šių dienų išlikęs dvaro sodybos ansamblis galutinai suformuotas XIX a. pabaigoje. Nuo 1858 m. sodybą valdant didikams Naryškinams, ji buvo perstatyta ir paversta prašmatnia angliško stiliaus rezidencija. Lygiame reljefe skleidžiasi kelios pastatų grupės: parko apsupti rezidenciniai rūmai, ledainė, žirgyno kompleksas, angliškų kotedžų stiliaus namai: arklininko, aludarių, sodininko, šėriko namai, pieninė, buvę popo ir mokyklos pastatai, prie kelių į sodybą išdėstyti trys sargų nameliai.<br><br>Žagarės dvaro rūmai - klasicizmo stiliaus rūmai suplanuoti "U" raidės pavidalo forma, pastato frontone – Naryškinų herbas. Naryškinų valdymo laikais puošniausia buvo svetainė, rūmų valgomasis, biliardinė, o antrame aukšte buvo įrengti svečių ir medžioklės trofėjų kambariai. XX a. rūmuose buvo mokykla, vėliau specialiosios mokyklos bendrabutis, senelių globos namai.<br><br>Žirgyno, maniežo ir ratinės (karietinės) kompleksas – ryškus istorizmo laikotarpio neogotikos stiliaus dvaro sodybos akcentas. Šiuo metu tebeveikiantis žirgynas yra vienas seniausių Lietuvos žirgynų, savo istoriją rašantis nuo 1899 metų.<br><br>Žagarės vėjo malūnas - seniausias dvaro statinys - "kepurinis" vėjo malūnas, pastatytas 1770 – 1780 m. Manoma, kad tai seniausias iš lauko riedulių statytas malūnas Lietuvoje.<br><br>Žagarės dvaro parkas – daugiau nei 70 ha parko plotą užimantis Žagarės parkas vienas puošniausių ir įdomiausių šalyje. Georgijaus Naryškino iniciatyva 1898 m. - 1900 m. rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo G. F. F. Kuphaldto projektą. Buvo pasodinta daugiau kaip 200 želdinių rūšių, iš kurių daugiau kaip 100 auga ir dabar.<br><br>2011 m. birželio mėn. Žagarės regioninio parko direkcija persikėlė į Žagarės dvaro rūmus, kurie 2013 – 2014 m. iš pagrindų restauruoti atkuriant kaip įmanoma tikslesnį pirminį rūmų vaizdą. Šiandien čia įsikūrusi ne tik regioninio parko direkcija ir lankytojų centras su ekspozicija "Dolomito slėpiniai", bet ir vyksta įvairūs renginiai, galima apžiūrėti ne vieną parodą.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.264678130798995,56.362377305108339</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Švėtės upės užtvanka</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/svetes-upes-uztvanka/1236?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Aušros g., Žagarė</address>
        <description><![CDATA[Žagarė - vienintelė šiame krašte apdovanota kriokliu, kuris susidarė toje vietoje įvykus žemės plutos lūžiui - prieš milijonus metų dėl tektoninių žemės gelmių judesių ties dabartine užtvanka įvyko sprūdis. Nusprūdusio rytinio bloko pažemėjimą užpildžiusius smėlius ir molius po paskutinio ledynmečio susidariusios Švėtės upės vandenys išplovė daug lengviau ir greičiau nei vakarinio bloko dolomitus. Dėl to susidarė krioklys. Krioklio vandens galią žmogus panaudojo savo reikmėms. Švėtės slėnyje pastatęs užtvanką su arkiniu tiltu, žmogus įkinkė galingą hidroturbiną. Ji suko malūno girnas, elektros generatorių, lentpjūvę, karšyklą. XIX a. pastatyta betoninė užtvanka, dėl savo išvaizdos žagariečių vadinama "bliūdu", krioklį patvindė.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.262758773223098,56.364499157412219</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Žagarės regioninio parko vyšnių sodas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zagares-regioninio-parko-vysniu-sodas/1237?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Aušros g., Žagarė</address>
        <description><![CDATA[Žagarės regioninio parko vyšnių sodas pradėtas sodinti 2011 m. pavasarį, Žagarės miesto pakraštyje Švėtės upės pakrantėje ir užima 1,7 ha plotą. Ši idėja kilo neatsitiktinai. Žagarė nuo seno garsi ypatinga vyšnių rūšimi – žagarvyšnėmis, nes dolomitinis žemės paviršius palankus šios rūšies vyšnios skoniui susiformuoti.<br><br>Žagarvyšnė - ankstyvoji vyšnių veislė, pagal vieną iš versijų kilusi iš Žagarės dvare augintų vyšnių sėjinukų. Įdomu tai, kad dar apie 1786 m. Žagarės gyventojų prievolėse buvo nurodyta, kad kiekvienas gyventojas savo sodyboje turi pasodinti po vyšnią. 18 a. žagariečiai vyšnių derėjimo metu užsidirbdavo visiems metams. 20 a. pradžioje žagariečiai vyšnias veždavo parduoti į Rygą, Mintautą, Kauną, Klaipėdą, o Peterburgo turguje buvęs net atskiras žagarvyšnių skyrius. Žagarvyšnių likerį XX a. pr. pirmasis pradėjo gaminti Rygos fabrikas.<br><br>Žagarvyšnės 1962 m. įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Žagarvyšnių yra kelios atmainos, kurios skiriasi vaisių prinokimo laiku, derlingumu, vaismedžių forma ir kitais požymiais. Iki pat šių dienų žagarvyšnės auga beveik kiekvienoje sodyboje ir yra tarsi išskirtinis Žagarės miesto simbolis.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.269321323604149,56.368986599172075</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Žagarės atodanga</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zagares-atodanga/951?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Žvelgaičių g., Žagarė, Joniškio r.</address>
        <description><![CDATA[Maždaug prieš 360 milijonų metų (paleozoinės eros devono periode) šiltos druskingos jūros dugne susiformavo nuosėdinės uolienos – dolomitai. O prieš 13000 metų vėliausiai iš Lietuvos besitraukiantis ledynas paliko nuosėdas – smėlį bei žvyrą - kurios nusėdo ant dolomito paviršiaus. Ledui ištirpus, paviršiuje dar nugulė riedulių, smėlio ir molio mišinys. Žagarės apylinkėse dolomitas atsidūrė 0,3 – 6 m gylyje. Šių uolienų sluoksnius galima pamatyti Švėtės krantuose, dugne ir buvusiame dolomitų karjere - Žagarės atodangoje.<br><br>Žagarės atodanga - geologinis gamtos paveldo objektas - 2,5 - 3,5 m aukščio ir apie 200 m ilgio dolomito sienelė, žinoma nuo XIX a. Karjere dolomitas buvo kasamas rankiniu būdu dar prieš Antrąjį pasaulinį karą kalkėms degti, vėliau – dar ir kaip skalda kelių statybai. Žagariečiai, dirbę karjere, pasakoję, jog iškastą dolomitą pildavę į krosnis, kurias kūrendavo malkomis ir kelmais. Kalkės išdegdavo per 4 - 5 paras. Jas veždavo į Joniškio geležinkelio stotį, kur vagonais siųsdavo pagal užsakymus, dažniausiai į Rusiją. Kalkių degimo krosnys (tepliai) buvo įrengtos visai šalia karjero. Vienos jų likučiai išlikę iki dabar. Dolomito karjero eksploatavimas nutrauktas 1964 metais.<br><br>2012 m. baigti Žagarės atodangos sutvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai, kurių metu sutvarkyta atodangos teritorija, įrengti laiptai, stoginė, informacinis stendas.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.257057188667851,56.364950161146851</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/senosios-zagares-sv-petro-ir-povilo-baznycia/943?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Švėtės g. 4A, Žagarė</address>
        <description><![CDATA[Pirmoji medinė bažnyčia Senojoje Žagarėje, kairiajame Švėtės krante, buvo pastatyta 1499 m. 1523 m. našle tapusi dvarininkė Marija Sirevičienė, vykdydama vyro valią, padovanojo bažnyčiai žemės. Ji fundavo ir naujos bažnyčios statybą. Pasak Motiejaus Valančiaus, medinė Senosios Žagarės bažnyčia sudegė 1605 m. ir netrukus buvo pastatyta nauja. Senosios Žagarės bažnyčios iki 1712 m. buvo medinės. Po 1712 m. gaisro iš plytų ir vietinio kalkakmenio pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Tada Senoji Žagarė priklausė Kazimierui Umiastauskiui. Kalnelis, ant kurio iškilo bažnyčia, priklausė dvarui. Tai byloja apie artimus dvaro ir bažnyčios ryšius. <br><br>1786 m. kapinės iš bažnyčios kalnelio (kadaise čia buvo alkavietė) perkeltos į Veidės kalnelį. Prancūzmečiu (1812 m.) degė bažnyčios archyvas, dingo detali bažnyčios istorija.<br><br>Senosios Žagarės bažnyčia yra gana santūrių, monumentalių renesanso formų. Meninę vertę turi medinis, baroko stiliaus procesijų altorėlis, sakykla, altorius. Jie iliustruoja baroko raidą Lietuvoje. Šiuolaikiškai tapyti arba pertapyti ant presbiterijos sienų Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atvaizdai. Bažnyčia pirmiausia vertinga savo autentiška architektūra.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.252188914337388,56.361457998305283</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Žvelgaičio piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zvelgaicio-piliakalnis/947?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>P. Cvirkos g., Žvelgaičiai, Joniškio r.</address>
        <description><![CDATA[Žvelgaičio piliakalnis - įspūdingiausia ozo dalis. Tai buvusi senųjų žiemgalių gyvenvietė. Pavadinimą šiam kalnui davė lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio, istorinio asmens, minimo istoriniuose šaltiniuose XII-XIII a., vardas. Spėjama, kad jis nukariavo žiemgalius ir Žagarės pilyje įkūrė savo rezidenciją. 1204 m. kunigaikštis su savo kariuomene bandė užimti Rygos pilį, o nepavykus patraukė į estų gyventas žemes. 1205 m., grįždamas iš estų žemių, Žvelgaitis žuvo pasaloje.<br><br>Žvelgaičio kalno apgyvendinimo pradžia laikomas XIII a. Archeologai tyrinėdami nustatė, kad šiame piliakalnyje žmonės gyveno XIII-XVII a., nes atlikus piliakalnio tyrinėjimus, aptikti dviejų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. Viršutiniame, datuojamame XVI-XVII a., rasta molinės žiestos keramikos, glazūruotų koklių, molinių pypkių. Antrame sluoksnyje XI-XIV a. - sudegusių rąstų, geležinių ir žalvarinių papuošalų ir dirbinių, lipdytų puodų šukių. Piliakalnis yra Švėtės upelio kairiajame krante, kairėje kelio Žagarė - Akmenė pusėje. Jo ilgis yra apie 830 m, o aukštis kai kur siekia 20 m. Piliakalnis leidžiasi į upės Švėtės slėnį. Piliakalnio aikštelė yra netaisyklingo keturkampio formos, su vos pastebimu pylimu pakraščiuose. Archeologai, tyrinėdami šį piliakalnį, aptiko medinio pastato ar tvoros liekanų iš XIII-XVII a.<br><br>Žvelgaičio piliakalnis visada buvo mokinių ekskursijų, jaunimo pramogų ir visų poilsio vieta. 1923 m. piliakalnio dalį apsodino pušaitėmis. Viršukalnė išliko nesodinta - Plikuoju kalnu. Pokariu imta švęsti derliaus šventes su žirgų, motociklų lenktynėmis, teatralizuotais kolūkiečių paradais ir net spektakliais. 1960 m. birželio mėn piliakalnio papėdėje skambėjo kompozitoriaus Balio Dvariono opera "Dalia", parašyta pagal istorinę poetinę Blio Sruogos dramą "Apyaušrio dalia". Buvo ir "Pilėnai" - herojiškas istorinis operos spektaklis, vaizdavęs lietuvių ir kryžiuočių kovų amžius.2012 m. lankytojų patogumui ir siekiant apsaugoti piliakalnio šlaitus ant jo įrengti treji laiptai.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.23088358386601,56.357063244333368</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Naujosios Žagarės žydų kapinės </name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>23.231999999999999,56.353000000000002</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Raktuvės piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/raktuves-piliakalnis/948?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Raktuvės g., Žagarė, Joniškio r.</address>
        <description><![CDATA[Raktės arba Raktuvės piliakalnis (Žagarės piliakalnis II su gyvenviete) yra Žagarės miesto vakariniame pakraštyje, Švėtės upės dešiniajame krante. Raktuvės piliakalnyje stovėjo žiemgalių pilis Raktė. Istorijos šaltiniuose Raktė pirmą kartą paminėta 1272 m., Livonijos ordinui užpuolus ir sudeginus pilį, nors kai kurie tyrinėtojai teigia, kad ji buvo minima dar apie 1198 m. Archeologiniai radiniai liudija, kad šioje vietoje gyventa jau I tūkst. pr. Kr.<br><br>Šiandien ant piliakalnio stūkso Raktuvės koplyčia – medinės liaudies architektūros statinys, pastatytas XVII a. XVIII a. piliakalnio aikštelėje buvo atidarytos Žagarės miesto katalikų kapinės.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.241135714336554,56.356740650027163</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Naujosios Žagarės miesto aikštė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/naujosios-zagares-miesto-aikste/14140?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Miesto a., Žagarė, Joniškio r.</address>
        <description><![CDATA[Naujojoje Žagarėje žavi išlikęs XVI a. gatvių tinklas, urbanistinė struktūra, akmeniniai gatvių grindiniai, XIX pab. - XX pr. pastatai, raudonų plytų namai, išlikę keletas XVII – XVIII a. molio ir vietinio dolomito statinių. 1904 metais aikštė buvo išgrįsta akmenimis. Jos viduryje buvo pastatytos prekybos eilės ir nuo tada prasidėjo aktyvus prekybinis miestelėnų gyvenimas.<br><br>1947 metais išardžius aikštės grindinį, nugriovus apleistas prekybines eiles buvo pasodinti medžiai, o turgaus prekybininkai persikėlė į Senosios Žagarės turgaus aikštę. Tuomet miesto aikštė tapo skveru. Tuometinės miesto gatvės nebuvo atskirtos nuo aikštės ir jas jungė bendras akmens grindinys. Nusprendus rekonstruoti Žagarės miesto aikštę ir pritaikyti ją aktyviam poilsiui, pagrindinis Žagarės miesto aikštės rekonstrukcijos tikslas buvo išsaugoti tam tikrą želdinių kiekį, atkurti pradinį aikštės vaizdą ir funkcijas.<br><br>Rekonstruota Žagarės miesto aikštė traukia akį modernumu. Nauji apšvietimo tinklai, pakeistos aikštės ir šaligatvių dangos, įrengti mažosios architektūros elementai, pasodinti nauji želdiniai pagerino miesto infrastruktūrą. Miesto gyventojams sukurta patrauklesnė aplinka, joje leisti laisvalaikį ar pailsėti galės kiekvienas – tiek miestelėnas, tiek turistas.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.25520025698566,56.359289919532323</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
    </Folder>
    <Folder>
      <name>Maršrutas</name>
      <Placemark>
        <name>Žagarės istorinis kelias</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>Žagarės regioninis parkas</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-pesciomis/zagares-istorinis-kelias/198?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <description />
        <MultiGeometry>
          <LineString>
            <coordinates>23.264659999999999,56.362270000000002
23.26519,56.362560000000002
23.265250000000002,56.362589999999997
23.26529,56.362609999999997
23.26502,56.3628
23.264150000000001,56.363309999999998
23.263649999999998,56.363610000000001
23.263580000000001,56.36365
23.263539999999999,56.363689999999998
23.26351,56.363770000000002
23.26296,56.363810000000001
23.262530000000002,56.363889999999998
23.262709999999998,56.364190000000001
23.26286,56.364440000000002
23.263010000000001,56.36468
23.26341,56.365209999999998
23.26322,56.365180000000002
23.263069999999999,56.36515
23.26295,56.365119999999997
23.262920000000001,56.365110000000001
23.262889999999999,56.365090000000002
23.26286,56.365079999999999
23.262830000000001,56.36506
23.262789999999999,56.365049999999997
23.262740000000001,56.36504
23.262689999999999,56.365020000000001
23.262640000000001,56.365009999999998
23.262609999999999,56.365000000000002
23.262550000000001,56.365000000000002
23.262499999999999,56.365000000000002
23.262429999999998,56.365000000000002
23.262370000000001,56.364989999999999
23.262319999999999,56.364989999999999
23.262250000000002,56.364980000000003
23.262180000000001,56.364960000000004
23.261510000000001,56.364820000000002
23.260950000000001,56.364699999999999
23.26052,56.364620000000002
23.26013,56.364530000000002
23.259989999999998,56.3645
23.259879999999999,56.364460000000001
23.259340000000002,56.364289999999997
23.259039999999999,56.364190000000001
23.258659999999999,56.364089999999997
23.258379999999999,56.364019999999996
23.258009999999999,56.363959999999999
23.25741,56.36448
23.256989999999998,56.364789999999999
23.25676,56.364960000000004
23.25686,56.365020000000001
23.25676,56.364960000000004
23.256989999999998,56.364789999999999
23.25741,56.36448
23.258009999999999,56.363959999999999
23.257459999999998,56.363840000000003
23.256969999999999,56.363729999999997
23.256910000000001,56.363720000000001
23.256340000000002,56.363579999999999
23.255890000000001,56.363430000000001
23.255559999999999,56.363250000000001
23.255490000000002,56.363210000000002
23.255420000000001,56.363169999999997
23.255400000000002,56.363140000000001
23.255369999999999,56.363120000000002
23.25526,56.362960000000001
23.255019999999998,56.362630000000003
23.254619999999999,56.362180000000002
23.2545,56.36204
23.25441,56.361969999999999
23.254270000000002,56.361890000000002
23.254079999999998,56.361800000000002
23.253609999999998,56.361649999999997
23.253450000000001,56.361609999999999
23.253419999999998,56.361600000000003
23.25338,56.36159
23.253340000000001,56.361600000000003
23.25328,56.361600000000003
23.253209999999999,56.361620000000002
23.253039999999999,56.361649999999997
23.252790000000001,56.361699999999999
23.252669999999998,56.361719999999998
23.25262,56.361719999999998
23.25253,56.361730000000001
23.252369999999999,56.361719999999998
23.252210000000002,56.361719999999998
23.25216,56.361710000000002
23.252099999999999,56.361699999999999
23.25207,56.361690000000003
23.252050000000001,56.361690000000003
23.25177,56.361640000000001
23.251719999999999,56.361629999999998
23.25168,56.361620000000002
23.251629999999999,56.361620000000002
23.251519999999999,56.361620000000002
23.250779999999999,56.361690000000003
23.250229999999998,56.361359999999998
23.249919999999999,56.361530000000002
23.249510000000001,56.361750000000001
23.249199999999998,56.361930000000001
23.248390000000001,56.362340000000003
23.24774,56.362679999999997
23.246790000000001,56.363149999999997
23.246690000000001,56.363190000000003
23.24661,56.363210000000002
23.246559999999999,56.363219999999998
23.246500000000001,56.363230000000001
23.246449999999999,56.363239999999998
23.24633,56.363219999999998
23.246189999999999,56.363169999999997
23.245429999999999,56.36289
23.244479999999999,56.362540000000003
23.24352,56.362180000000002
23.242830000000001,56.361939999999997
23.24061,56.36112
23.23873,56.360419999999998
23.237539999999999,56.35998
23.23535,56.359160000000003
23.234539999999999,56.358849999999997
23.233470000000001,56.358449999999998
23.23244,56.358139999999999
23.23085,56.357700000000001
23.230250000000002,56.357480000000002
23.229949999999999,56.357370000000003
23.22907,56.356960000000001
23.228940000000001,56.356900000000003
23.22822,56.356580000000001
23.22813,56.356560000000002
23.22804,56.356520000000003
23.22803,56.356520000000003
23.227900000000002,56.356470000000002
23.227820000000001,56.356450000000002
23.22775,56.356430000000003
23.22748,56.35633
23.227350000000001,56.356290000000001
23.227450000000001,56.356189999999998
23.22756,56.356050000000003
23.22758,56.355980000000002
23.227550000000001,56.355879999999999
23.22739,56.35566
23.227329999999998,56.35557
23.227229999999999,56.355429999999998
23.227119999999999,56.355179999999997
23.227039999999999,56.354979999999998
23.226959999999998,56.354779999999998
23.226870000000002,56.354599999999998
23.22683,56.354550000000003
23.226780000000002,56.354489999999998
23.226690000000001,56.354399999999998
23.226590000000002,56.354329999999997
23.226500000000001,56.354289999999999
23.226400000000002,56.354239999999997
23.226320000000001,56.354219999999998
23.22626,56.354179999999999
23.226140000000001,56.354149999999997
23.226099999999999,56.354140000000001
23.225950000000001,56.354109999999999
23.22578,56.354080000000003
23.225639999999999,56.354050000000001
23.225549999999998,56.354039999999998
23.2255,56.354030000000002
23.225439999999999,56.354019999999998
23.225380000000001,56.354010000000002
23.225339999999999,56.353999999999999
23.225269999999998,56.35398
23.225090000000002,56.353929999999998
23.22429,56.353670000000001
23.224360000000001,56.353650000000002
23.224620000000002,56.353540000000002
23.227460000000001,56.352290000000004
23.227689999999999,56.352200000000003
23.227830000000001,56.352130000000002
23.228960000000001,56.351649999999999
23.230180000000001,56.351080000000003
23.230830000000001,56.351439999999997
23.23218,56.352290000000004
23.23264,56.352550000000001
23.232690000000002,56.352580000000003
23.232970000000002,56.352739999999997
23.23338,56.352989999999998
23.233499999999999,56.353050000000003
23.23366,56.353110000000001
23.233830000000001,56.353160000000003
23.233879999999999,56.353169999999999
23.234030000000001,56.353209999999997
23.234559999999998,56.353360000000002
23.234860000000001,56.353450000000002
23.237829999999999,56.354300000000002
23.23883,56.354599999999998
23.239339999999999,56.354770000000002
23.239609999999999,56.354880000000001
23.24006,56.355060000000002
23.24043,56.355249999999998
23.240919999999999,56.355609999999999
23.24119,56.355820000000001
23.24136,56.355960000000003
23.241530000000001,56.356050000000003
23.24165,56.356169999999999
23.241779999999999,56.356319999999997
23.242159999999998,56.356720000000003
23.242249999999999,56.356810000000003
23.242339999999999,56.356879999999997
23.24212,56.356810000000003
23.24184,56.35671
23.241820000000001,56.356699999999996
23.24184,56.35671
23.24212,56.356810000000003
23.242339999999999,56.356879999999997
23.243030000000001,56.35727
23.24343,56.357550000000003
23.243590000000001,56.35765
23.243649999999999,56.357689999999998
23.243950000000002,56.357840000000003
23.245059999999999,56.358310000000003
23.24532,56.358429999999998
23.24624,56.35877
23.246359999999999,56.358820000000001
23.247520000000002,56.359270000000002
23.247859999999999,56.359400000000001
23.248390000000001,56.359610000000004
23.248729999999998,56.359720000000003
23.249009999999998,56.3598
23.249089999999999,56.359819999999999
23.249289999999998,56.359850000000002
23.24954,56.359879999999997
23.249880000000001,56.359909999999999
23.250789999999999,56.359900000000003
23.251480000000001,56.359920000000002
23.25159,56.359929999999999
23.251670000000001,56.359940000000002
23.251729999999998,56.359949999999998
23.25188,56.360010000000003
23.25197,56.35998
23.252030000000001,56.359960000000001
23.252079999999999,56.359940000000002
23.252490000000002,56.359859999999998
23.253689999999999,56.3596
23.253720000000001,56.35962
23.254069999999999,56.359850000000002
23.254529999999999,56.36018
23.254799999999999,56.360019999999999
23.25629,56.35915
23.256319999999999,56.359119999999997
23.256360000000001,56.359090000000002
23.25639,56.359050000000003
23.256440000000001,56.359020000000001
23.256489999999999,56.358989999999999
23.25656,56.358969999999999
23.256630000000001,56.358960000000003
23.25667,56.358939999999997
23.256689999999999,56.358939999999997
23.256810000000002,56.358890000000002
23.256900000000002,56.358879999999999
23.25827,56.35886
23.258980000000001,56.35924
23.259360000000001,56.359450000000002
23.25967,56.359630000000003
23.259899999999998,56.359760000000001
23.260069999999999,56.359850000000002
23.260249999999999,56.359940000000002
23.26078,56.360219999999998
23.260819999999999,56.360239999999997
23.260860000000001,56.360259999999997
23.260899999999999,56.36027
23.260950000000001,56.360289999999999
23.261030000000002,56.360309999999998
23.261040000000001,56.360340000000001
23.261050000000001,56.360379999999999
23.26108,56.360410000000002
23.264320000000001,56.362090000000002
23.264430000000001,56.36215
23.264530000000001,56.362200000000001
23.264659999999999,56.362270000000002</coordinates>
          </LineString>
          <LineString>
            <coordinates>23.253679500000001,56.3596024
23.252928499999999,56.359079299999998
23.253974599999999,56.358446299999997
23.255514099999999,56.357464100000001
23.256485099999999,56.357956000000001
23.253679500000001,56.3596024</coordinates>
          </LineString>
          <LineString>
            <coordinates>23.263386400000002,56.365206000000001
23.264577299999999,56.366935300000002
23.265156699999999,56.3677791
23.2655751,56.368557500000001
23.2657682,56.368848700000001
23.2658755,56.368896200000002
23.266304699999999,56.368943700000003
23.2675278,56.369157700000002
23.268643600000001,56.369466600000003
23.269212199999998,56.369609199999999
23.269308800000001,56.369633</coordinates>
          </LineString>
        </MultiGeometry>
      </Placemark>
    </Folder>
  </Document>
</kml>