TOP10 Nidoje Maršruto objektai pamatykLietuvoje.lt

Skruzdynės g. 17, Nida

Gležna pušelė, išlinkusiu kamienu, žemiau stovintys žvejų namai, dešinėje pusėje atsiveriantis Kuršių marių vaizdas ir tolumoje matomas Bulvikio ragas – toks Nidos gamtovaizdžio motyvas, atsiveriantis nuo Uošvės kalno Skruzdynėje, XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje dailininkų ir fotografų pradėtas vadinti "Itališku vaizdu". Nors iki šiol negalima tiksliai pasakyti, kada ir kodėl jam prigijo šitas vardas, pamėgtą Nidos gamtovaizdžio motyvą savo paveiksluose tapė daugelis čia dirbusių dailininkų, iš jų: B.F.Behrendt, E. Wirth, W. Riemann, M. Pechstein, E. Mollenhauer ir kiti. 1930 m., Thomui Mannui pasistačius vasarnamį ant Uošvės kalno, "Itališkas vaizdas" pradėtas sieti su rašytojo vardu.]]> 21.013866238769076,55.31376579910048 pamatykLietuvoje.lt

Pamario g. 3, Nida, Neringos sav.

Prie kepyklos ištisus metus veikia kavinė, kurioje galima ne tik išragauti visų kepamų gaminių, bet ir pasimėgauti kavos ar arbatos puodeliu. 21.005963737434435,55.306214434097924 Vytauto Kernagio - Beno paminklas pamatykLietuvoje.lt

Pamario g. 2B, Nida

"Užteko "Mažos išpažinties", kad dvidešimtmečio Kernagio suvaidintas Benas su gitara ir keturiomis dainomis pasidarytų legenda. Šitam herojui taikyta frazė "Benai, plaukiam į Nidą" imta vadinti kultine ir netgi tapo populiarios muzikos Nidoje festivalio šūkiu, o pats sovietmečio neformalas Benas – festivalio simboliu." - Iš knygos "Nes nežinojau, kad tu nežinai", 2009.]]> 21.007469414644586,55.306377070042565 Mizgirių gintaro galerija-muziejus pamatykLietuvoje.lt

Pamario g. 20, Nida

Šiame muziejuje pristatoma Baltijos gintaro istorija: formavimasis, morfologija, spalvos bei inkliuzai. Čia galima pamatyti įvairaus dydžio ir formos gintarų. Didžiausias eksponuojamas gintaras sveria 3 kilogramus 820 gramų. Jį liesdami lankytojai gali pasisemti 50 mln. metų gintaro energijos bei patys pajusti gintaro skleidžiamą šilumą. Gausioje kolekcijoje svarbią vietą užima jaučio širdies formos gintaro grynuolis, kuris iš smailiosios briaunos skleidžia ypatingo stiprumo energiją. Juo buvo gydomas netgi galerijos savininkas. Muziejuje sukaupta įspūdinga inkliuzų kolekcija, kurioje tarp įvairių vabzdžių bei augalinės kilmės inkliuzų galima pamatyti paukščio plunksną bei vorą "Sosybius Mizgirisi", kuris šį pavadinimą gavo po to, kai Hamburgo universiteto geologijos paleontologijos muziejuje dirbantis tyrinėtojas J. Wunderlichas Mizgirių inkliuzų kolekcijoje aptiko dar iki tol Baltijos gintare neatrastos rūšies vyriškos lyties vorą ir pavadino jį savininko vardu, taip padarydamas šį "nemirtingu". Muziejaus centre eksponuojamas Juodkrantės lobis. Sukaupta didelė gintarų, fosilinių sakų ir kopalų iš įvairių pasaulio vietų kolekcija. Čia taip pat galima pamatyti unikalų reiškinį – kaip veikia energiją iš gintaro gaminanti mašina. Lankytojai vaišinami ypatingu gėrimu – gintaro trauktine, jiems atskleidžiamas jos gaminimo būdas.

Greta senovinių gintaro dirbinių galima apžiūrėti nuolat papildomą geriausių žymių lietuvių menininkų darbų ekspoziciją. Čia galima įsigyti patinkančių papuošalų ar meno kūrinių iš gintaro. Visos prekės galerijose yra patvirtinamos kokybės sertifikatais, garantuojančiais, kad gaminys padarytas iš natūralaus Baltijos gintaro.

Muziejaus lankytojai savarankiškai gali aplankyti lauko ekspoziciją ir taip nukeliauti dalį gintaro kelio, kuris prasideda nuo Baltijos jūros ir driekiasi per visą Europą iki pat etruskų žemių Italijoje. Šioje atkarpoje sutinkamos senosios gintaro apdirbimo dirbtuvėlės. Jose galima pamatyti, kaip ir kokiais įrankiais apdorojamas gintaras (norintys gali patys pabandyti tapti gintaro "meistrais" ir pasigaminti sau laimę nešantį amuletą). Lankytojai gali apžiūrėti inkliuzų kolekciją, pamatyti Mėlynosios žemės fragmentą, Juodkrantės lobio amuletus, atidarę pušies kamieną, suvokti, kaip jos viduje prieš 50 mln. metų formavosi gintaras: kaip medžio viduje kaupėsi sakai, kaip jie varvėjo iš pažeistų medžio vietų arba tiesiog slinko medžio žieve. Čia taip pat eksponuojama valtis, kuria anksčiau buvo žvejojamas gintaras, bei senoviniai įrankiai. Gintaro kelio pradžią žymi prie Kuršių marių įkastas obeliskas.

Greta Gintaro galerijos-muziejaus įsikūrusiose Karališkosiose dirbtuvėlėse organizuojamos gintaro apdorojimo pamokėlės. Šiose pamokėlėse gali dalyvauti grupės bei pavieniai asmenys. Pamokėlės vedamos ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, rusų kalbomis. Jų metu pristatomi senieji bei dabartiniai gintaro apdorojimo įrankiai, atskleidžiamos gintaro žvejybos paslaptys, trumpai pristatoma Baltijos gintaro istorija. Užsiėmimų metu išmokstama apdoroti gintarą, daugiau sužinoma apie senuosius įrankius: titnaginius grąžtukus, medines stakles, galima pamatyti, kaip šiuos įrankius naudojo mūsų protėviai. Lankytojai supažindinami ir su šiuolaikiniais gintaro apdorojimo įrankiais: šlifavimo, poliravimo staklėmis, jiems suteikiama proga išbandyti savo jėgas: išsirinkę sau patinkantį gintaro gabalėlį, gali jį paversti tiek dailiu laimę nešančiu amuletu, tiek kišenėje nešiojamu, stiprybės suteikiančiu gražios formos talismanu.]]> 21.007808460133383,55.308559446628578 Nidos vėtrungių ekspozicija marių krantinėje pamatykLietuvoje.lt

Kuršių marių krantinė, Nida, Neringos sav.

Pirmoji senųjų vėtrungių ekspozicija Neringoje, po atviru dangumi, pradėta kurti dar 2003-aisiais metais, o dabar Nidos marių krantinėje galima išvysti net 82 skirtingas vėtrunges. Vėtrungės žvejų laivuose atsirado dėl 19-ajame amžiuje Prūsijos karalystėje vykdytos žvejybos priežiūros ir kontrolės raidos. Priimtas įsakymas numatė, kad kiekvienos burvaltės savininkas privalo ant stiebo kelti 2-jų pėdų ilgio ir 1-os pėdos pločio vėliavą. Tuometinis inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas sukūrė kuklius stačiakampio formos ženklus su skirtingų dviejų spalvų geometriniu piešiniu, kurie buvo priskirti konkrečiai gyvenvietei. Spalvos buvo parinktos kontrastingos, kad kaimo ženklas gerai matytųsi iš tolo. Juoda ir balta spalvos skirtos vakariniam krantui, pietinė pakrantė buvo atpažįstama pagal geltoną ir mėlyną, o rytų žemyninis krantas pagal raudoną ir baltą spalvas. Pirmosios vėtrungės buvo daromos iš tvirtos drobės ar skardos, o jų gale pritvirtinama medžiaginė vėliavėlė. Ilgainiui, daug laiko Kuršių mariose praleidžiantys, žvejai vėtrunges ėmė puošti mediniais drožiniais ir dažyti įvairiomis spalvomis. Jie išpjaudavo stilizuotus geometrinius ir augalinius ornamentus, jūreivystės motyvus, tikėjimo ir meilės ženklus ar valstybingumo simbolius.

Klasikinė puošnioji Didžioji vėtrungė buvo suskirstyta į kelias dalis. Jos priekinėje - priešvėjinėje dalyje dažnai vaizduoti stichijų simboliai: mėnulis, saulė (apskritimai, žvaigždės), strėlės, plunksnos (vėjo ir oro stichijos simboliai). Priešvėjinės dalies viršuje dažnai buvo vaizduojamas namas, o kaip jaukumo, pilnatvės bei turto ir nuosavybės simbolis - laivo savininko raidžių inicialai. Aukščiausioje vėtrungės dalyje buvo įprasta vaizduoti religinius simbolius, kaip tikėta, galinčius apsaugoti žveją bei jo artimuosius nuo nelaimių mariose ir sausumoje. Dažnai vėtrungės viršūnę puošdavo kryžius - krikščioniškojo tikėjimo, vyro simbolis arba apskritimas - moters, žmonos ženklas. Taip pat buvo vaizduojami gyvūnai ir augalai, kurie simbolizavo laimę ir sėkmę. Pavėjinė vėtrungės dalis buvo skirstoma į 3 - 4 ar daugiau dalių - priklausomai nuo to, kiek žvejys norėjo papasakoti apie save. Ši vėtrungės dalis pasižymėjo ypatingu puošnumu ir raižybos gausumu. Čia galėjo būti vaizduojami įvairūs simboliai (namai, bažnyčios, žmonės, gyvūnai, įvairūs įrankiai bei daiktai, netgi atskiri užrašai, architektūros elementai, briedis, kaip miškų ir didingumo simbolis ir pan.) ir visa tai, ką žvejas paliko krante ir apie ką svajojo. Už vėtrungės ašies esanti simbolika pasakojo apie žvejo šeimą. Kryžius apskritime reiškė, kad žvejas yra vedęs, o įvairūs brūkšniai bei linijos - vaikų skaičių. Laikui bėgant, pakito žvejybos tradicijos, išnyko senosios žvejų valtys, o kartu su jomis ir vėtrungės.

Prabėgo daugybė metų, kol pajūryje gyvenantys dailininkai ir architektai prikėlė jas naujam gyvenimui, tad krašto istorijai neabejingi lankytojai turi galimybę pasigrožėti ant natūralaus dydžio stiebų iškeltomis Kuršių nerijos kaimelių vėtrungėmis bei mintimis nusikelti į tuos laikus, kai mariose plaukiojo kurėnai.]]> 21.00801748999536,55.307339853203601 Etnografinė Nidos žvejo sodyba pamatykLietuvoje.lt

Naglių g. 4, Neringos sav.

Šalia sodybos stovi 2 autentiški žvejų laivai, o sodybos ir ramiai banguojančių marių harmonija, tarsi laiko mašina, perkelia į tuos laikus, kuomet čia gyveno žvejai. Pajunti keistą ramybę bei nenusakomą pagarbą jų amatui. Lemtingaisiais, 1970–asiais metais, namą gerokai apniokojo ledo lytys. Vieną dieną, apie dvyliktą valandą, šeimai pietaujant, jie pajuto kaip viskas pradėjo traškėti. Netrukus didžiulės ledo lytys pradėjo veržtis į namo vidų, sugriovė sieną ir suniokojo namą. Po kelių metų sodyba buvo renovuota ir atvėrė duris autentiškos romantikos išsiilgusiems keliautojams. Šiandien žvejo etnografinėje sodyboje organizuojami liaudies teatrų spektakliai, folkloro ansamblių koncertai bei demonstruojami tautodailininkų dirbiniai ir senieji amatai.]]> 21.006351230139376,55.301502775302325 Tylos slėnis pamatykLietuvoje.lt

Naglių g., Nida, Neringos sav.

Slėnio pradžioje stovi 1991 m. pastatytas koplytstulpis, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui. Nuo čia prasideda Parnidžio pažintinis takas. 20.996639819135407,55.296373658169991 pamatykLietuvoje.lt

Naglių g., Nida, Neringos sav.

20.997175811957817,55.296771030452987 Parnidžio kopos saulės laikrodis pamatykLietuvoje.lt

E. A. Jonušo g., Nida, Neringos sav.

Dabar jo aukštis siekia daugiau nei 13-ka metrų. Šis, Parnidžio kopos į 52 metrų aukštį iškeltas statinys yra tiesiog genialus - Saulės laikrodis rodo tikrąjį vietinį laiką. Šešėlis, kuris yra saulės laikrodžio rodyklė krinta nuo stelos ant valandų įraižų, iškaltų ant puslankiu iš po balto smėlio iškilusių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis. Po vieną kiekvienam mėnesiui ir dar keturios saulėgrįžoms ir lygiadieniams. Puslankiai kas pakopėlė aukštėja lygiadienių link ir žemėja į saulėgrįžas. Ilgiausias puslankis priklauso birželiui, du trumpučiai – gruodžiui ir sausiui. Granite, iškaltas dangaus dienos šviesulio nesibaigiančios kelionės grafikas, o kiekviena skalės linija yra padiktuota gamtos ritmų. Netgi granito pakopėlių geometrija primena vėjo atpustomų senkopių smėlio sluoksnius. Laiko tėkmę ant Parnidžio kopos galite pajusti tiesiog fiziškai ir per saulėgrįžas bei lygiadienius nenumaldomai slenkant šešėliui, tarsi senovės žyniai ir vaidilutės, nustatyti pavasario, vasaros, rudens, žiemos astronominę pradžią.]]> 20.990629569000077,55.294971650000029 Parnidžio kopa pamatykLietuvoje.lt

E. A. Jonušo g., Nida, Neringos sav.

Tose vietose, kur nesilanko žmogus, lomose kopų paviršius primena jūros dugną. Aplink Parnidžio kopą veda kone dviejų kilometrų pažintinis takas, kuris kviečia pamiklinti kojas ir pėsčiomis keliauti gėrintis įspūdingais didžiųjų Nidos kopų, Kuršių marių ir švyturio vaizdais bei išskirtiniu pamario augalų ir gyvūnų pasauliu. Pustomo smėlio plotuose auga stambūs varpiniai augalai: pajūrinė smiltlendrė (Ammophila arenaria), smiltyninė rugiaveidė (Elymus arenarius), smiltininis lendrūnas (Calamagrostis epigejos). Savo tvirtų šakniastiebių dėka šie augalai sugeba augti lakiame pajūrio smėlyje ir sulaiko vėjo pustomą smėlį, lapais išsklaido vėjo šuorus. Todėl šių tvirtų varpinių augalų sukuriamoje užuovėjoje gali apsigyventi ir gležnesni augalai – skėtinė vanagė (Hieracium umbellatum), baltijinis putelis (Tragopogon heterospermus), baltijinė linažolė (Linaria loeselii), pajūrinis pelėžirnis (Lathyrus maritimus). Aplankyti Parnidžio kopą rekomenduoja ir kultinė rašytoja Patricia Schultz, kuri šią unikalią vietą netgi įtraukė į savo knygą "1000 vietų, kurias turite pamatyti prieš mirtį". Garantuojame, jog čia gražu visais metų laikais, o boluojanti smilčių galiūnė mielai priims kiekvieną, norintį pasigėrėti Nidos panorama, tiesiog parymoti, pamąstyti ir bent sekundei sustabdyti skubantį laiką gro=intis unikaliuoju smėlio laikrodžiu. Saugant itin jautrią ir pažeidžiamą baltųjų kopų buveinę, yra reguliuojami lankytojų srautai, atskiriamos tam tikros zonos, kuriose lankytis griežtai draudžiama. Maloniai primename, kad negalima kopti ir leistis Parnidžio kopos rytiniais šlaitais.]]> 20.991243261564023,55.293946027889596 pamatykLietuvoje.lt

Naglių g. 6, Nida, Neringos sav.

21.006863457672171,55.301747741737067 Nidos švyturys ant Urbo kalno pamatykLietuvoje.lt

Taikos g. 36A, Nida

2016-ųjų metų pabaigoje švyturyje buvo sumontuoti trys dideli lediniai žibintai: du skleidžia žybsinčios šviesos signalus į jūros pusę, o vienas mažesnis - į marių pusę. Naujieji švyturių žibintai dabar šviečia ryškiai balta šviesa, todėl ją lengva atskirti nuo kitų objektų skleidžiamos gelsvos šviesos. Nidos švyturys turi tik jam būdingą žybsėjimo dažnį: du trumpi 0,2 sekundės šviesos signalai su 1,2 sekundės tarpu, tuomet 4,2 sekundės tarpas (tamsa), o bendras šviesos ir tamsos intervalas – 5,8 sekundės. Šviesos signalus švyturys siunčia tik tamsiu paros laiku: temstant lempa automatiškai įsijungia, o švintant – išsijungia. Švyturys turi savarankišką elektros stotį, todėl šviesa sklinda ir tuomet, jei nutrūksta elektros tiekimas. Nors kelrodžiui teko patirti gausybę neramių laiko išbandymų, tačiau kone trisdešimties metrų švyturys naktinį dangų savo šviesa skrodžia jau beveik 150 metų ir jo baltos šviesos signalai jūroje matomi kiek daugiau nei už 40 kilometrų arba 22 jūrmylių, o 1991 metais Nidos švyturiui suteiktas simbolinis Švento Petro vardas – pasakojama, jog šis buvęs žvejys.]]> 20.995485977287977,55.305095866663876 Nidos bendras paplūdimys pamatykLietuvoje.lt

Nidos-Smiltynės pl. 11, Nida, Neringos sav.

Poilsiautojų saugumą užtikrina profesionalių gelbėtojų komanda. Gelbėtojai budi:
Nidos mažojoje gelbėjimo stotyje birželio 1 d.- rugpjūčio 31 d. I-VII 9:00-19:00
Nidos centrinėje gelbėjimo stotyje birželio 1 d.- rugpjūčio 31 d. I-VII 8:00-20:00
Nidos šiaurinėje gelbėjimo stotyje birželio 1 d.- rugpjūčio 31 d. I-VII 9:00-19:00]]> 20.981595301701031,55.311677971145777 Maršrutas