Šiaulių lankytinų vietų TOP 10 Šiaulių turizmo informacijos centras Maršruto objektai Šiaulių bulvaras (pėsčiųjų Vilniaus gatvė) pamatykLietuvoje.lt

Vilniaus g., Šiauliai

XX a., atstatant ir plėtojant per Pirmąjį pasaulinį karą stipriai apgriautą miestą, Vilniaus gatvė buvo apstatyta išraiškingosios tarpukario architektūros – moderno – pastatais. Nemažai mūrinių 2–4 aukštų pastatų Vilniaus gatvėje (nuo Tilžės gatvės iki Didždvario gimnazijos) išlikę iki šiol.

Sovietmečiu, po Antrojo pasaulinio karo, Vilniaus gatvės pastatai buvo atstatyti arba rekonstruoti, pritaikyti tuomečiams poreikiams, atsirado ir sovietmečiui būdingų statinių, simbolikos. Sugriautų pastatų vietoje pastatyti stalinistinio periodo architektūros gyvenamieji namai, jų pirmuose aukštuose įrengtos parduotuvės arba maitinimo įstaigos. Pastatų architektūra buvo pritaikyta nedideliam miestui, todėl pompastikos, vyravusios sovietinėje pokario architektūroje, išvengta.

Iki 1974 m. gatvėje vyko intensyvus judėjimas – ji buvo viena pagrindinių Šiaulių miesto ir transporto, ir komercinių arterijų.

1975 m. Vilniaus gatvės centrinė dalis (nuo Žemaitės gatvės iki P. Višinskio gatvės) tapo pėsčiųjų gatve. Tuometinė Vilniaus pėsčiųjų gatvė buvo unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Sovietų Sąjungoje. Antra pėsčiųjų gatvės dalis buvo įrengta 1986 m. – švenčiant 750 metų jubiliejų.

Šiandien 1280 m ilgio bulvaras – gyva arterija, kurioje net penki fontanai, gatvės menas, skulptūros ir vaikų žaidimų aikštelės.

Tūrinė reklama papildo bulvarą ir primena neseną miesto istoriją.]]> 23.310325529688377,55.934138636641393 Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra pamatykLietuvoje.lt

Aušros takas 3, Šiauliai

Tai - renesanso epochos architektūros paminklas. Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta dar 1445 metais. Naujoji mūrinė bažnyčia statyta 1617–1626 metais. Ryškiausio miesto akcento vaizdas mūsų dienas pasiekė pakitęs. Karai, vėtros ir audros ne kartą niokojo bažnyčią. Kas keletą dešimtmečių bažnyčia buvo remontuojama, rekonstruojama. 1997 m. gegužės 8 d. popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu buvo įkurta Šiaulių vyskupija. Bažnyčia tapo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra. Atvykstančiam keliautojui ji tarsi rodo, kur yra miesto centras. 23.319531534582758,55.932710714599907 Chaimo Frenkelio vila-muziejus ir parkas pamatykLietuvoje.lt

Vilniaus g. 74, Šiauliai

23.328730273987002,55.925415284089645 pamatykLietuvoje.lt

Tilžės g. 133, Šiauliai

Saldainių fabrikas „Rūta“, bemaž šimtmetį viliojęs praeivius saldžiais šokolado, karamelės, skrudintų riešutų ir verdamų uogų kvapais, 2012 m. pravėrė savo senojo pastato duris lankytojams.

Būtent čia, senajame fabriko pastate, įsikūrė „Rūtos“ šokolado muziejus.

Muziejaus ekspozicija pristato ne tik įdomią fabriko istoriją, bet ir atveria keturių tūkstantmečių šokolado vartojimo paslaptis ir ypatumus. Muziejuje tampa aišku, kur auga „šokolado medžiai“, kaip šokoladą gamino majai ir actekai, kaip jo vartojimo tradicijos keitėsi amžiams bėgant. Čia pasakojama apie pirmuosius Lietuvos šokolado fabrikus ir ilgiausiai šalyje veikiantį saldainių fabriką „Rūta“.

Muziejuje netrūksta interaktyvių užsiėmimų: čia galima nusifotografuoti ir elektroniniu paštu išsiųsti savo nuotrauką ar sukurtą saldainių popierėlį draugams, pažaisti įvairių žaidimų.

Užsisakę edukacinį užsiėmimą „Saldžioji laboratorija“, lankytojai trumpam tampa šokolado meistrais. Keletą minučių stebėję šokoladinių saldainių gamybos procesą, saldaus užsiėmimo dalyviai patys gali išbandyti jėgas gamindami šokoladinius skanėstus ir čia pat jų paragauti. Tiems. kurie nori sužinoti daugiau apie šokoladą ir jo derinius, rengiamos teminės šokolado ir saldainių degustacijos.

Šalia muziejaus veikia istorinė „Rūtos“ saldainių parduotuvė, įsikūrusi patalpose, kuriose ir tarpukariu veikė senoji fabriko saldainių krautuvėlė. Čia gausus pasirinkimas tiems, kurie nori parvežti lauktuvių: šokoladinių saldainių su įvairiais įdarais, dražė, suflė ir žėlė saldainių, šokoladinių figūrų, becukrių ar ekologiškų gaminių, kulinarijos paveldo ir suvenyrinių rinkinių.

Po smagios ekskursijos lankytojus svetingai priima „Rūtos“ kavinė. Čia tinkama vieta pailsėti malonioje aplinkoje, pagurkšnoti šokolado, gilių kavos ar kitokių gėrimų, paragauti išskirtinių desertų ar užkąsti.

Muziejaus ekspozicija pristato ne tik įdomią fabriko istoriją, bet ir atveria keturių tūkstantmečių šokolado vartojimo paslaptis ir ypatumus. Muziejuje tampa aišku, kur auga "šokolado medžiai", kaip šokoladą gamino majai ir actekai, kaip jo vartojimo tradicijos keitėsi amžiams bėgant. Čia pasakojama apie pirmuosius Lietuvos šokolado fabrikus ir ilgiausiai šalyje veikiantį saldainių fabriką "Rūta". Muziejuje netrūksta interaktyvių užsiėmimų: čia galima nusifotografuoti ir elektroniniu paštu išsiųsti savo nuotrauką ar sukurtą saldainių popierėlį draugams, pažaisti įvairių žaidimų.]]> 23.311702871176404,55.929723379081231 Dviračių muziejus pamatykLietuvoje.lt

Vilniaus g. 139, Šiauliai

Tai vienintelis specializuotas dviračių istorijai skirtas muziejus Lietuvoje lankytojus pasitinka interaktyvia ekspozicija. Daugiau kaip prieš tris dešimtmečius įkurtame muziejuje dera tradicinės ekspozicijos ir naujausios technologijos. Kiekvienas lankytoja čia tampa aktyviu dalyviu, galinčiu susipažinti su dviračio istorija ir išmėginti šios transporto priemonės teikiamas pramogas. 23.319802072930955,55.928397297940414 Fotografijos muziejus pamatykLietuvoje.lt

Vilniaus g. 140, Šiauliai

2014 m. modernizuotame muziejuje organizuojamos šiuolaikinės ir istorinės Lietuvos ir užsienio fotografijos parodos, vyksta susitikimai su autoriais, fotografijos tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai bei kita įvairiapusė šiuolaikiška ir inovatyvi edukacinė ir pramoginė veikla. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir Tatjanos Luckienės–Aldag trišaliu susitarimu 2014 m. muziejuje įkurtas Vito Luckaus fotografijos centras, kuris tyrinėja XX a. II pusės Lietuvos meninę fotografiją ir vieno konceptualiausių jos atstovų – Vito Luckaus kūrybą, rūpinasi jo archyvo išsaugojimu, kitų šio laikotarpio fotografijos kūrėjų archyvų globa, tyrimu ir sklaida.

Muziejaus galerijoje viena kitą nuolat keičia išskirtinės fotografijos parodos, lydimos renginių, ekskursijų, edukacinių užduočių. Gyva kūrybinių eksperimentų erdvė – edukacinė studija su fotolaboratorija ir mažąja parodų sale – kviečia į kūrybinius užsiėmimus vaikams, jaunimui ir suaugusiems, čia organizuojamos parodos, paskaitos, filmų peržiūros. Muziejaus įkūrėjo A. Dilio vardo skaitykloje bet kuris lankytojas, užsukęs į muziejų nemokamai gali pavartyti unikalios specializuotos fotografijos bibliotekos leidinius, besimėgaujant čia siūloma kava ir naudojantis muziejuje veikiančiu nemokamu bevieliu internetu.

Naujausių fotografijos albumų, žurnalų ir kitų leidinių, taip pat suvenyrų galima ir įsigyti šalia esančioje muziejaus parduotuvėlėje.

Nepamirštamus įspūdžius žada ypatinga galimybė įžengti į fotoaparato vidų, apsilankius muziejaus stogo terasoje įrengtoje „cameroje obscuroje“, o terasos monokliai leidžia pažvelgti į senųjų Šiaulių panoramas, kurias galima palyginti su iš aukšto atsiveriančiais įspūdingais šiuolaikinio miesto vaizdais. Per šventes ar vakarais terasos lankytojai kviečiami į koncertus, kitus pramoginius renginius.

Kasmet muziejuje vyksta tradiciniai Muziejų nakties ir Tyrėjų nakties renginiai, šurmuliuoja miesto šventės – Šiaulių dienos ir Šiaulių naktys, tradicija tapo nemokamas muziejaus lankymas per reikšmingiausias Lietuvos valstybines šventes.

Muziejus kviečia susipažinti su saugomais archyvais ir virtualioje erdvėje. Daugiau kaip 20 000 fotografijos srities muziejinių vertybių publikuojama nacionalinėse ir tarptautinėse duomenų bazėse.

Fotografijos muziejus šiandien atviras ir artimas visiems.]]> 23.315405256665784,55.931287583677083 Vandos Kavaliauskienės Katinų muziejus pamatykLietuvoje.lt

Žuvininkų g. 18, Šiauliai

Muziejus turtėja ir garsių dailininkų paveikslais, fotomenininkų darbais, kuriuose būtinas herojus – katinas. Muziejuje rengiami edukaciniai užsiėmimai, parodos, konkursai, gimtadienio šventės, popietės kačių mylėtojams.

Muziejaus prieigose taip pat yra įkurtas ir “Gyvūnijos sodas”, kuriame gyvena įvairūs egzotiški gyvūnai – paukščiai, driežai, graužikai, varliagyviai ir kt. Čia lankytojai gali pamatyti smauglius, žaliąją iguaną, Taivano laibauodegį žaltį, barzdotąją agamą, mėlynaliežuvį scinką, įvairias papūgas ir kt. Dvi skirtingos ekspozicijos puikiai papildo viena kitą – tūkstančiai kačių gali apsukti galvą, tad tiesioginis kontaktas su kitais gyvūnais padeda atsigauti iš svaigulio.

Čia galite pamatyti ir Austrijos menininko Carl Kahler įspūdingo ir garsaus paveikslo reprodukciją "Mano žmonos mylimieji" 1891 m. (angl. CarlKahler "My Wife’s Lovers"), kurį jis nutapė to meto milijonierei, katinų mylėtojai Kate Birdsall Johnson. Keitė savo vasarnamio viloje augino daugybę kačių, sklido kalbos, jog per visa savo gyvenimą ji turėjo jų apie 350, paveiksle nutapytos 42 katės. Visos katės kilmingos, tuo metu labai madingos persų arba angoros veislės, visos turėjo vardus, į kuriuos atsiliepdavo, o pačiame centre jos mylimiausias katinas Sultonas, už kurį Keitė Paryžiuje buvo paklojusi tuo metu beprotišką pinigų sumą. Kates prižiūrėjo nemažas būrys tarnų, taip pat, rūpinosi kad jos jokiais būdais nenuobodžiautų. Keitė apgyvendino menininką savo viloje ir čia jis 3 metus stebėjo jas ir eskizavo, kad galėtų suvokti jų grakštumą ir perteikti jų unikalias savybes. Paveikslo pavadinimą sugalvojo jos vyras, norėdamas įrodyti koks jis buvo kantrus ir garbingas, turėdamas tokią žmoną – kačių mylėtoją. Muziejų puošia šio paveikslo reprodukcija, o originalą, kuris yra tris kartus didesnis ir sveria 103 kg, yra įsigiję privatūs kolekcininkai, kurie jį nuolat eksponuoja įvairiuose muziejuose.]]> 23.336904855590259,55.926875763582224 Saulės Laikrodžio aikštė pamatykLietuvoje.lt

Ežero g., Šiauliai

Skulptūros autorius skulptorius Stanislovas Kuzma (1947–2012)

Aikštė įrengta 1986 m. minint 750-ąsias Šiaulių vardo paminėjimo metines.

Architektūrinio sprendimo užmanymas – amfiteatro formos aikštė ir į 18 m aukštį kylanti kolona su paauksuota bėgančio šaulio skulptūra. Kolona su „Šaulio“ figūra saulėtą dieną tampa gnomonu [gr. gnōmōn — saulės laikrodžio rodyklė].

Pagrindinė aikštės idėja – įprasminti tris svarbiausius Šiaulių miesto simbolius: saulę, prisimenant 1236 m. Šiaulių žemėje įvykusį Saulės mūšį, šaulį, siejamą su miesto pavadinimo kilme, ir nenuilstamai bėgantį laiką.

Saulės šešėlis, slinkdamas ciferblatu su aikštėje įlietais metalo skaitmenimis (12, 3 ir 6), rodo geografinės platumos vietinį laiką. Skaitmenys žymi Šiaulių miesto įkūrimo metus – 1236 m. Iškėlęs aukštyn lanką ir strėlę jau iššovęs „Šaulys“ spindi sugavęs net mažiausią saulės spindulį.

1988 m. liepos 22 d. Saulės laikrodžio aikštėje įvyko pirmasis Šiauliuose Sąjūdžio mitingas.

Saulės Laikrodžio aikštė rekonstruota 2018 m. Restauruojant „Šaulį“ prireikė 1900 aukso folijos lapelių, kurių storis – vos keli mikronai.

Saulės Laikrodžio aikštėje vyksta koncertai, šventės.

Šiaulių miesto Saulės Laikrodžio aikštė pripažinta unikalia kultūros vertybe ir įrašyta kultūros paveldo objektų registrą.]]> 23.32516370093175,55.930722800308502 pamatykLietuvoje.lt

Ežero g., Šiauliai

Plieninėje "Geležinės lapės" širdyje (1,20 m aukščio ir 0,90 m pločio) įdėta kapsulė su vario plokštėje iškaltais žodžiais mūsų ainiams. Tai – šiauliečio dizainerio Viliaus Purono kūrinys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Dizaineris juokavo, kad Vilnius turi legendą apie geležinį vilką, o Šiauliai galės didžiuotis geležine lape – apsukrumo, išminties simboliu. Skulptūra Talkšos ežero pakrantėje pastatyta 2009 m. gruodžio 23 d.]]> 23.328995075898746,55.931092223776346 Žaliūkių malūnininko sodyba pamatykLietuvoje.lt

Architektų g. 73, Šiauliai

23.271774019530156,55.923962072905439 Maršrutas