<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<kml xmlns="http://www.opengis.net/kml/2.2">
  <Document>
    <name>Šv. Jokūbo kelias. Alytus - Merkinė.</name>
    <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
      <name>Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija</name>
    </author>
    <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
    <description />
    <Folder>
      <name>Maršruto objektai</name>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Šv. Liudviko bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-sv-liudviko-baznycia/3483?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Panemuninkėlių g. 7, Alytus</address>
        <description><![CDATA[Pirmą kartą Alytus kaip miestelis minimas 1524 m. Jono Zabžezinskio rašte, kuriuo jis turtais aprūpina steigiamą Alytaus bažnyčią. Būtent tais metais ji ir buvo pastatyta. Pirmoji medinė bažnyčia buvo vadinama Šv. Jono Krikštytojo, Panelės Marijos dangun ėmimo ir Šv. Mikalojaus vardais. Jai sudegus, 1818 m. šalia senosios bažnyčios iškilo mūriniai klasicizmo stiliaus maldos namai. Pagerbiant statybų iniciatorių kleboną Liudviką Kaminską, bažnyčia buvo pašventinta Šv. Liudviko vardu. Šiandien tai pats seniausias pastatas Alytaus mieste. Bažnyčios varpinėje skamba 1669 m. nulietas varpas, išlikęs XIX a. tapytas Šv. Liudviko paveikslas.<br><br>Bažnyčia įtraukta į Nekilnojamų kultūros vertybių registrą, kaip dalis Alytaus senojo miesto vietos. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu telefonu.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.058002314021138,54.404571552157783</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Šv. Angelų Sargų bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-sv-angelu-sargu-baznycia/3480?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Savanorių g. 5, Alytus</address>
        <description>Bažnyčia buvo pastatyta 1830 m. vietoje dar XVII a. čia stovėjusios Šv. Onos koplytėlės. Dabartinis bažnyčios interjeras neobarokinis, todėl spalvingas ir puošnus, yra meninę vertę turinčių sakralinių vertybių. Šalia bažnyčios esančiose kapinaitėse ilsisi 114 savanorių, žuvusių kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Tarp jų ir Antanas Juozapavičius, pirmasis karininkas, kritęs nuo bolševikų kulkos ant tilto Alytuje, lenkų nukankintas mokytojas Juozas Bloznelis ir dar daugelis kitų nusipelnusių Alytui ir Lietuvai žmonių. Vieno iš kapinėse esančių antkapinių paminklų skulptorius yra Vytautas Kašuba.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.050761665431924,54.398929772676489</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-sv-kazimiero-baznycia/3473?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Varėnos g. 24A, Alytus</address>
        <description>Ši bažnyčia visuomet buvo kareiviškieji maldos namai. XX amžiaus pradžioje čia buvo Pakrovskajos cerkvė, kurioje lankėsi Alytuje įkurdinti tuometės carinės Rusijos kariai. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui cerkvė rekonstruota į bažnyčią, pašventinta Šv. Kazimiero vardu ir šalia jos įsikūrusiems ulonams tapo Įgulos bažnyčia. Sovietmečiu joje buvo druskos sandėlis, vėliau – įsikūrė mašinų gamyklos klubas. Atgimimo laikotarpiu bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu telefonu.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.05508680443269,54.38365053047189</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-piliakalnis/1180?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Piliakalnio g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytaus piliakalnis - tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas. Tai istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija "Alytaus piliakalnio protėviai". Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą.<br><br>Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję - įsimyli, o kas myli - pamilsta dar labiau.<br><br>Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a.  Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu.<br><br>Netoli piliakalnio yra aukščiausias Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų  taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.079792740754062,54.396658067926502</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/baltosios-rozes-pesciuju-ir-dviraciu-tiltas/1476?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Sveikatingumo takas / Piliakalnio g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 260 m. Projekto autorius - V. Karieta.<br><br>XIX a. antroje pusėje stiprinant vakarines Rusijos imperijos (tuo metu Lietuva priklausė jos teritorijai) sienas, į Alytų, kaip III klasės tvirtovę, buvo nutiestas karinis geležinkelis. Šioje vietoje 1897–1899 m. pastatytas novatoriškos gembinės konstrukcijos tiltas (projekto aut. N. Beleliubskis), kurio aukštis – 33 m, ilgis – 240,5 m. Tilto važiuojamoji dalis buvo skirta traukinių ir vežimų eismui. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 m., besitraukianti caro kariuomenė tiltą susprogdino. Alytų užėmę vokiečiai jo vietoje pastatė laikinąjį medinį karinį geležinkelio tiltą. Jo aukštis buvo 35 m, ilgis – 294 m. Tiltas tarnavo iki 1926 m., vėliau – išardytas.<br><br>2013 m. rugpjūčio mėn. prasidėjo naujo paspyrinio trijų tarpsnių tilto statyba. Tilto statyba baigta 2015 m. spalį. Oficialiai tiltas atidarytas 2016 m. birželio 4 d.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.081342702800605,54.393216183222421</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Pirmojo Alytaus istorinė aikštė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/pirmojo-alytaus-istorine-aikste/4063?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>A. Juozapavičiaus g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytų Nemunas dalija į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante – Pirmas Alytus, kairiajame – Antrasis Alytus. Miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Istorikai mano, kad miesto aikštė Punios, Merkinės ir Vilniaus (tuometinė ši gatvė buvo dešiniame Nemuno krante) kelių sankryžoje susiformavo XV amžiuje. Stepono Batoro Alytui suteiktoje savivaldos privilegijoje nurodyta miestelėnams šioje aikštėje, kurią dabar vadiname Pirmojo Alytaus, pasistatyti rotušę. XIX amžiaus vidurio žemėlapiuose matyti jau pakitęs Pirmojo Alytaus aikštės kontūras - vietoje ištęsto trikampio (dėl įvairaus namų užstatymo) laužyto kontūro pavidalas. Panašus aikštės vaizdas liko iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Vaizdas pasikeitė XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje, atlikus Antano Juozapavičiaus gatvės tvarkymo darbus. Kiekvieną savaitę aikštėje vykdavo turgūs.<br><br>Antrojo pasaulinio karo metais aikštė stipriai nukentėjo nuo vokiečių aviacijos bombardavimo, ilgą laiką ji nebuvo tvarkoma. Tik 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti rekonstrukcijos darbai.<br><br>Istorijos vingiuose keitėsi ir aikštės pavadinimai. Sovietmečiu jai buvo suteiktas Tarybų vardas, esą 1919 metais vasario mėnesį, Alytų užėmus Sovietų Rusijos kariuomenei, grupelė vietinių bolševikų šioje aikštėje paskelbė sovietų valdžią. 2009 m. aikštėje buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai, jų metu buvo rasta laidojimo vieta su žmogaus palaikais. Archeologų žiniomis, toks radinys šiose vietose jau ne pirmas, tad daroma prielaida aikštės teritorijoje galėjus būti senas kapines. Pasakojama, kad aikštė prieš amžių buvo vadinama Kryžiaus aikšte, čia stovėjo medinis kryžius, sustodavo laidotuvių procesijos, jas pasitikdavo klebonas.Kasinėjimų metu daugelį rastų radinių galima apžiūrėti greta aikštės įsikūrusioje Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinėje ekspozicijoje (Jiezno g. 2).Atlikus archeologinius kasinėjimus, aikštė buvo rekonstruota. Pirmojo Alytaus aikštė yra įtraukta į Nekilojamjųjų kultūros vertybių registrą, kaip Alytaus senojo miesto vietos viena iš sudedamųjų dalių.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.065299406284172,54.402856882066004</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinė ekspozicija</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-krastotyros-muziejaus-archeologine-ekspozicija/2059?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Jiezno g. 2, Alytus</address>
        <description><![CDATA[2013 metais Alytaus kraštotyros muziejaus filiale atidaryta archeologinė ekspozicija "Kai sieloms neliko medžių" (pagal jotvingių genties papročius tikėta, kad sielos įsikūnija medžiuose). Ekspozicija pasakoja apie Alytaus krašto istorijos ištakas. Pirmoji ekspozicijos dalis pristato akmens amžiaus radinius Lietuvoje ir titnago reikšmę Pietų Lietuvoje, čia rastus dirbinius iš šios gamtinės medžiagos. Antroji skirta geležies amžiui, jos akcentas – jotvingių genčių gyvenimas. Trečioji – duoklė miestui, nes ir pati ekspozicija įkurta Pirmajame Alytuje. Archeologų radiniai pasakoja Alytaus istoriją nuo jos ištakų iki XVI amžiaus, kai Dzūkijos sostinei suteiktos miesto teisės. Ekspozicijoje galima apžiūrėti archeologų radinius iš piliakalnio papėdės kapinyno ir Pirmojo Alytaus aikštės. Keičiama ekspozicijos dalis šiuo metu pristato Bazorų kapinyno radinius. Lankytojai gali patys išbandyti akmenines girnas grūdams malti, akmens šlifavimo, medžio drožimo darbus senaisiais padargais. Su istorija galima susipažinti ne tik apžiūrint eksponatus, bet ir specialaus kompiuterio ekrane. Parengtos ir naujos edukacinės programos, į kurias jau gali registruotis ne tik moksleiviai, bet ir šeimos, visi norintieji.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.066064367940367,54.403301136752482</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Antano Juozapavičiaus tiltas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/antano-juozapaviciaus-tiltas/26492?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Alytus</address>
        <description>Pirmasis tiltas per Nemuną Alytuje buvo pastatytas 1909 m. Jis buvo medinis. Mieste 1911 m. kilęs didelis gaisras pasiglemžė didžiąją dalį miesto statinių, nukentėjo ir medinis miesto tiltas. 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, iš Alytaus traukdamasi carinė armija jį susprogdino. Miestą užėmę vokiečiai tiltą atstatė, jis taip pat buvo medinis. 1919 m. vasario 13 d., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, ant šio tilto buvo nušautas pirmasis Nepriklausomybės kovų karininkas Antanas Juozapavičius. Pagerbiant šį žmogų tiltas buvo pavadintas jo vardu. Saugant tilto atramas nuo ledo lyčių jos apkaltos plieno lakštais, o prieš tiltą pastatytos masyvios lytlaužos, tačiau tilto tai neapsaugodavo nuo ledo lyčių apgadinimų. Vasaromis nuolat vykdavo A. Juozapavičiaus tilto remonto darbai, todėl jis dažnai buvo uždaromas arba ribojamas eismas. Tai sukeldavo miestiečiams daug nepatogumų, dėl to nuolat buvo piktinamasi. Pradėta kalbėti, jog miestui reikia naujo, modernaus ir patikimo tilto. Gelžbetoninio tilto statybos buvo baigtos 1937 m. pabaigoje. Tai buvo didžiausias ir moderniausiais tiltas Baltijos valstybėse (projekto autorius – inžinierius Anatolijus Rozenbliumas). Tiltą papuošė skulptoriaus Juozo Zikaro sukurti bareljefai, kuriuose įamžintas A. Juozapavičiaus atminimas. Naujam tiltui taip pat suteiktas A. Juozapavičiaus vardas. Neilgai miestiečiai džiaugėsi nauju tiltu. Atgriaudėjus Antrajam pasauliniam karui į Alytų, rusai traukdamiesi tiltą užminavo, tačiau susprogdinti nespėjo. Tą padarė vokiečiai 1944 m. Tiltas atstatytas tik 1967 m. 1989 m. tiltui sugrąžintas A. Juozapavičiaus pavadinimas. Tais pat metais prie tilto pastatytas paminklas A. Juozapavičiui atminti (autoriai – V. Jarutis, K. Babravičius, P. Maločka, V. Valentinavičius). Šiandieninio tilto aukštis yra 20 m, ilgis - 195 m, plotis - 10 m. </description>
        <Point>
          <coordinates>24.055003832000068,54.401518390000035</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus senamiesčio skveras</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-senamiescio-skveras/4073?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Alyvų tak., Alytus</address>
        <description>Senamiesčio skverą juosia Bažnyčios ir Alyvų Tako gatvės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą čia buvo gyvenamieji, prekybininkų ir amatininkų namai, kurie subombarduoti per pirmą vokiečių lėktuvų antskrydį. Po karo namai nebuvo atstatyti, o buvo suformuota aikštė. 1956 m. ji pavadinta Gegužės 1-osios aikšte, o 1977 m. buvo sutvarkyta, įrengtas fontanas, pastatytas paminklas tarybiniam veikėjui Juozui Vitui. 1990 m. paminklas demontuotas. 2012 m. buvo rekonstruotas skveras. Naujai įrengtą margaspalvį fontaną papuošė rašytojo Jurgio Kunčino eilės.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.048712421928517,54.399062726503416</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus kraštotyros muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-krastotyros-muziejus/2196?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Savanorių g. 6, Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų – tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų. Muziejuje vyksta edukaciniai užėmimai mokiniams ir suaugusiems. Įėjimas nemokamas. Sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba.<br><br>"1915 m. rugpjūčio 27-oji Alytuje: vienos gatvės istorija" – tai naujausia Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija, įprasminanti Didžiojo karo (taip amžininkai vadino I-ąjį pasaulinį karą) 100-ąsias metines. Joje pristatoma viena, tačiau svarbiausia karo diena Alytuje, kai rusų valdžią pakeitė vokiečių, gatvėse padaugėjo pabėgėlių, buvo sugriauti visi tiltai. Veiksmo vieta – Vilniaus gatvė – Alytaus "širdis", labiausiai atspindinti to meto gyventojų realybę, jų išgyvenimus.<br><br>Ekspozicija "Gyvenimas abipus Nemuno. Alytus archyvų, bibliotekų ir muziejų dokumentuose." - joje pristatoma Alytaus miesto istorija nuo XIV amžiaus iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Miesto raida perteikiama istoriniais dokumentais, žemėlapiais, atvirukais, fotografijomis, vaizdo medžiaga. Salėje sukurtos kelios skirtingos, pusiau uždaros, atskiriems istorijos laikotarpiams atspindėti skirtos erdvės.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.050471392355689,54.397751288376156</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Buvusi Alytaus sinagoga ir rabino namas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/buvusi-alytaus-sinagoga-ir-rabino-namas/4074?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kauno g. 9, Alytus</address>
        <description>Manoma, jog medinė sinagoga čia buvo pastatyta 1856 metais. Jos vietoje XIX amžiaus pabaigoje pastatyta mūrinė. XX amžiaus pradžioje Alytų niokojo dideli gaisrai. Sinagoga išliko ir buvo atstatyta. Tačiau yra nuomonių, kad 1911 metais ji buvo tiesiog  pastatyta. Šalia jos tais pačiais metais pastatytas rabino namas. Per Antrąjį pasaulinį karą sinagoga nebuvo susprogdinta. Sovietmečiu negailestingai niokota, dabar – rekonstruojama ir pritaikoma visuomenės reikmėms. Šie du statiniai sudaro statinių kompleksą, kuris yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.048207480434627,54.400919086179663</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Rotušės aikštė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-rotuses-aikste/4071?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Rotušės a., Alytus</address>
        <description>Rotušės aikšte 1990 m. buvo pervadinta nuo 1954 m. Alytaus centrą puošusi trikampė Komjaunimo aikštė. Prieškariu šioje vietoje plytėjo Rinkos aikštė, kurioje šurmuliuodavo turgus. Didžiuma aikštę supusių XX a. pradžios prekybos ir gyvenamųjų namų buvo nugriauti, 1987 m. pradėjus statyti dabartinį Rotušės pastatą, kuris baigtas 1989 m.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.047430525044902,54.396131980754035</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Šaulių namai</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-sauliu-namai/24786?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>S. Dariaus ir S. Girėno g. 10, Alytus</address>
        <description>1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą). Pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė su scena, vestibiulis, valgykla bei veranda. Veranda priklausė restoranui, kuriame vakarais grojo džiazas. Antrame aukšte įsikūrė šaulių klubas, A. Juozapavičiui skirtas muziejus, rūsyje – mankštos salė. Sovietmečiu čia veikė kultūros namai. Atgavus nepriklausomybę, pastatas grąžintas Alytaus šaulių rinktinei.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.048620232868771,54.395276392368636</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Žalioji gimnazija</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-zalioji-gimnazija/24787?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>S. Dariaus ir S. Girėno g. 27, Alytus</address>
        <description>Pirmoji gimnazija Alytuje buvo įkurta 1919 m., tačiau tuomet dar neturėjo savo pastato. 1925 m. gimnazistai atvėrė šio, pastatyto iš buvusių carinių kareivinių, pastato duris. Šiandien čia įsikūrusi dailiųjų amatų mokykla. Mokykloje rengiami edukaciniai užsiėmimai, veikia mokinių darbų parduotuvėlė.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.05008469165579,54.392766928772033</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA[Paminklas "Laisvės angelas"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/paminklas-laisves-angelas/4068?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Dariaus ir Girėno g., Alytus</address>
        <description>Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio skulptūros (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius — Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas — tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.049395902000072,54.394015284000034</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus miesto sodas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-miesto-sodas/4069?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>S. Dariaus ir S. Girėno g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Rožynais garsėjantis Miesto sodas, įkurtas pačiame Alytaus centre, baigtas formuoti 1931 m. Iki šių dienų išliko legendinis, 1936 m. pagal miesto inžinierius V. Trečioko, projektą įrengtas fontanas su baseinėliu, kuriame plaukiojo auksinės žuvelės ir žydėjo lelijos. Fontaną buvo sumanyta įkurdinti parko centre, kad būtų tarsi saulutė, o visi nuo jo besidriekiantys takeliai – tarsi saulės spinduliukai. Ne vieną priverčia nusišypsoti sode dūkstančios voveraitės. Jame auga 55 medžių ir krūmų rūšys bei trys vardiniai ąžuolai: 1930 m. pasodintas Prezidento A. Smetonos garbei, 1933 m. - Baltijos šalių vienybei, 1939 m. pasodintas ąžuolas pagerbiant K. Petrauską. 2018 m. pasodintas ketvirtasis  ąžuolas – skirtas Lietuvos šimtmečiui.<br><br> Miesto sode visais laikais įsimylėjėliai mielai skyrė pasimatymus. Dažniausiai tai vykdavo prie fontano. Mediniai parko suoliukai neretai buvo išmarginami meilės eilėraščiais. Ne vienas prisimena į šipulius dužusius jausmus Miesto sodo meilės kampelyje ar šokių aikštelėje (vadintoje „plaščiatke").]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.048251510850751,54.394118473941994</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA[Memorialas "Nurimęs varpas"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/memorialas-nurimes-varpas/4176?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Dariaus ir Girėno g. 19, Alytus</address>
        <description>Memorialas skirtas politiniams kaliniams ir tremtiniams, Dainavos apygardos partizanams, 1941 metų birželio 22-28 d. Lietuvos kariuomenės sukilėliams pagerbti. Autorius S. Žirgulis, 2007 m.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.050463000000036,54.394104000000027</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus turizmo informacijos centras</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-turizmo-informacijos-centras/4148?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>S. Dariaus ir S. Girėno g. 1, Alytus</address>
        <description>Informacija turistams, ekskursijos, žemėlapiai, leidiniai, suvenyrai.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.04866063152198,54.398434247926751</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Kaniūkų tiltas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kaniuku-tiltas/26493?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[1892 m. carinė Rusija, tiesdama strateginius plentus, piečiau Alytaus per Nemuną pastatė Kaniūkų tiltą (pavadinimą tiltas gavo nuo čia esančio kaimo pavadinimo). Jo ilgis buvo 193,5 metro, aukštis 15 metrų. Atramos - sumūrytos ir apmuštos tašytais akmenimis. Jose įrengtos sprogdinimo šachtos. Kaniūkų tilto santvarų konstrukcijos pagamintos Sankt-Peterburge, Putilovo gamykloje ir atplukdytos Nemunu. Tilto taurams akmenis tašė iš Italijos atvykę meistrai. Tilto kraštiniai tarpatramiai buvo perdengti metalinėmis sijomis, vidiniai – metalinėmis santvaromis, važiuojamoji dalis buvo medinė, todėl greitai dėvėjosi - tekdavo dažnai remontuoti. 1915 m. Vokietijos kariuomenei artėjant prie Alytaus, Rusijos daliniai be pasipriešinimo paliko Alytaus tvirtovę. Traukdamiesi iš miestelio susprogdino visus Alytaus tiltus, tarp jų ir Kaniūkų. Buvo išsprogdinta vidurinė dalis. Įsitvirtinus vokiečių kariuomenei netrukus buvo atstatytas metalinis tiltas. 1936 m. liepos 9 d. apie 10 val. prie Kaniūkų tilto įvyko viena šiurpiausių autoavarijų tarpukario Lietuvoje. Sunkvežimis vežė Pabaltijo cirko reikmenis, ant kurių sėdėjo 23 artistai ir pagalbiniai darbininkai. Žuvo 4 žmonės, likę gyvi retas išvengė sužeidimų. <br>Per Antrąjį pasaulinį karą Kaniūkų tiltas rimtai nenukentėjo. Antrojo Pasaulinio karo pabaigoje pasitraukdami iš Alytaus vokiečiai susprogdino tilto centrinę santvarą. Tiltas buvo atstatytas. 1964 m. ant tilto medinės dangos buvo užklotas asfaltbetonis.<br>1976–1977 m. Kaniūkų tiltas buvo rekonstruotas. Senasis tiltas išardytas, paliktos tik atramos. Naujasis pastatytas ant masyvių betoninių senojo atramų, ant kurių buvo užtrauktos metalinės sijos. Tilto ilgis 203,47 m, aukštis - 20 m, plotis - 13,7 m.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.092003122000051,54.367432175000033</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Senoji kriaušė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/senoji-kriause/8005?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Geisčiūnai, Alytaus r.</address>
        <description>Senosios kriaušės aukštis – 6 m, kamieno apimtis – 3,8 m, amžius siekia beveik 200 metų. Prie jos prieš Antrąjį pasaulinį karą kaimo jaunimas rengdavo šokių vakarus. Kriaušė 1960 m. paskelbta gamtos paminklu. 2016 m. nukentėjo nuo šiose apylinkėse sutėjusios vėtros.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.076776861662641,54.317366622506633</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Senoji guoba</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/senoji-guoba/8004?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Geisčiūnai, Alytaus r.</address>
        <description>Šalia senosios kriaušės auga senoji kalninė guoba, kurios kamieno apimtis net 5,5 m, aukštis – 24 m, o amžius – daugiau kaip 250 metų. Mūsų krašte tai tikras rekordas, nes guobos gyvena iki 300 metų. Dar ir šiandien pasakojamos legendos, jog kadaise, pasibaigus medžioklėms gretimuose miškuose, po ja puotaudavo Lietuvos didikai. Guoba 1960 m. paskelbta gamtos paminklu.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.076837520509198,54.317617655462726</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Nemunaičio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/nemunaicio-svc-mergeles-marijos-gimimo-baznycia/3476?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Nemuno g. 25, Nemunaitis, Alytaus r.</address>
        <description>Ši bažnyčia yra viena gražiausių Lietuvoje: mūrinė, neogotikinė, su aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais, vidus trijų navų, skliautuotas. Šventoriaus tvora su arkiniais vartais ir koplytstulpiais. Pirmoji medinė Nemunaičio bažnyčia buvo pastatyta 1625-1626 m. 1899–1904 m. klebono Felikso Baltuškos (palaidotas bažnyčios šventoriuje) rūpesčiu pagal inžinieriaus Vaclovo Michnevičiaus projektą buvo pastatyta dabartinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia: neogotikinė, trinavė su aukštu bokštu ir šoniniais bokšteliais. 1930 m. klebonas Adalbertas Vaitiekus Želnys šventoriuje įrengė Lurdo grotą. Ant bažnyčios laiptų yra pritvirtinta lentelė, žyminti čia vieną iš Lietuvos Respublikos gravimetrinių punktų. Gravimetrinis pagrindas naudojamas atliekant detalius gravitacijos lauko tyrimus bei nustatant gravitacijos lauko kitimą laikui bėgant. Visa tai svarbu atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus bei geofizinius tyrimus. Dėl apsilankymo bažnyčioje ne Mišių metu reikia tartis su klebonu telefonu.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.01931385237512,54.302197152535307</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Kryžius Nemunaityje</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.023358999999999,54.302363999999997</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.019915000000001,54.301357000000003</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Pranciškonų vasarnamis (Vytauto g. 40, Nemunaitis, Alytaus r.)</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.017163,54.300314</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Nemunaičio žydų senųjų kapinių dalis (Pušyno g., Nemunaitis, Alytaus r.)</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.024999999999999,54.298000000000002</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Nemunaičio rekreacinė zona prie Nemuno</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/pramogos/nemunaicio-rekreacine-zona-prie-nemuno/25274?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kranto g., Nemunaitis, Alytaus r.</address>
        <description>Panemunėje nutiestas akmenimis grįstas poilsio takas, yra apžvalgos aikštelė, laužavietė, įrengta  poilsiavietė su stalais ir suolais prie iš žemės gelmių pulsuojančio šaltinėlio.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.023557274381393,54.304074635550108</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Nemunaičio piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/nemunaicio-piliakalnis/2501?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Nemunaitis, Alytaus r.</address>
        <description>Piliakalnis įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumoje. Jį beveik visą nuplovėNemunas, išliko tik PR kraštas (neaišku – tai pylimo ar aikštelės liekanos). Jo viršuspailgas Š–P kryptimi, 12x5 m dydžio. PR piliakalnio liekanų šlaite, 4 m žemiau viršausyra 2–4 m pločio terasa. PR pusėje nuo gretimos aukštumos piliakalnis atskirtas 40 mpločio viršuje, 12 m gylio (nuo aukštumos), 4 m pločio dugne grioviu. Šlaitai nuoNemuno statūs, erodavę, iki 50 m aukščio. Į PR už griovio, aukštumoje yra papilys – apie 100x40 m dydžio lygus plotas nugriuvusiaį skardį Š dalimi. Jį iš PR pusės nuo gretimų aukštumų skiria 4 m pločio, iki 0,5 maukščio pylimas ir už jo iškastas 20 m pločio (P dalyje – 5 m), 2 m gylio nuo pylimo bei1 m gylio iš išorės griovys. Papilio įtvirtinimai labai apardyti erozijos. Piliakalnis irpapilys apaugę pušimis ir krūmais. Piliakalnyje stovėjo Nemunaičio pilis, minima 1384 ir 1387 m.Piliakalnis datuojamas XIV a. Pasiekiamas iš Užupių–Nemunaičio plento miške prieš Nemunaitį, už dešinėjeesančios sodybos pasukus į dešinę (ŠV) sunkiai pastebimu keliuku į mišką (V) irpaėjus juo 300 m (yra keliuko gale, už griovio, Nemunaičio miško kv. 39 viduryje).</description>
        <Point>
          <coordinates>24.039821804542331,54.305684915792774</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Nemunaičio klintinių tufų atodangos</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/nemunaicio-klintiniu-tufu-atodangos/8224?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Nemunaitis, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Nemunaičio klintinių tufų atodanga yra Nemunaičio kaime, Nemuno upės slėnio dešiniajame krante. Atodangas geriausia lankyti ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai panemunėje neužaugusi aukšta žolė. Nusileidus miestelyje prie Nemuno, pakrante reikia paėjėti apie pora kilometrų. Šiltuoju metų laiku atodangas slepia augmenija, jos matosi ne taip ženkliai. Šios atodangos vaizdingiausios ne tik Alytaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bendras atodangų ilgis yra 900 m, plotis – 20-30 m, aukštis – 1,2-10 m. Jose matyti sluoksniais išakėjęs balsvas, pilkas, rudas klinties tufas. Šios atodangos pirmą kartą buvo aprašytos 1909 m. Profesorius Pranas Juodelė rašė: "Aukštas Nemuno krantas ties Nemunaičiu (12-13 m. aukščiau vandens lygio), kur dabar yra kalkinių tufų klodai, kadaise, matyt, buvo ežeru. Ten veisėsi kiautinių gyvulėlių (jų liekanas galima pastebėti tufuose) ir iš šaltinių tekėjo  turtingas kalkėmis vanduo. Gyvūnėlių kiauteliai ir šaltinių vandens kalkės (ir geležies rūdis) sudarė storus tufų klodus. Tame laikotarpy Nemuno čia dar nebuvo. Kai Nemunas toj vietoj išarė ir pagilino savo vagą - dauguma šaltinių rado sau kitas žemesnes vietas, ežero vanduo ištekėjo Nemunan, vieta išdžiūvo, apsiklojus tik plonu durpių sluoksniu; o vėliau apaugo ir mišku." 1987 m atodanga paskelbta gamtos paminklu.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.040318282398037,54.307532978856536</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Kunigo  (Klebono) akmuo</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.023720000000001,54.304276999999999</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Didysis Dzūkijos akmuo</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/didysis-dzukijos-akmuo/6804?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vangelonių g., Vangelonys, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Didysis Dzūkijos akmuo pūpso Vangelonių kaimo pušyne. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje ir devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinėjęs, nes, anot vietos gyventojų, į jį ne kartą yra trenkęs žaibas. Akmens ilgis – 7 m, plotis – 4,5 m, apimtis – 18 m.  1964 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu.<br><br>Pasakojama, kad velnią vis erzino Nemunaičio bažnyčios varpų skambesys, nedavęs pelkėje rytais ramiai snausti ar po sotaus valgio dantis rakinėti. Griebė jis vieną naktį didelį akmenį ir nulėkęs prie bažnyčios juo norėjo sugriauti. Tačiau neįvertino savo jėgų ir pakeliui, ties Vangelonimis, užklupo velnią rytinis gaidžio giedojimas. Trenkė jis tą akmenį ir akis išdegęs nulėkė į savo pelkę slėptis. Sulaukė nakties ir išėjo gyventi į tolimesnes pelkes, kur nebuvo girdėti bažnyčios varpų skambesio, o gražuolis akmuo taip ir liko Vangelonių kaime.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.020280129486334,54.272426643381728</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Nemunaičio mineralinė versmė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/nemunaicio-mineraline-versme/8225?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Lankos, Alytaus r.</address>
        <description>Nemunaičio mineralinė versmė trykšta Lankų kaime, Nemuno upės slėnio dešiniajame krante. Versmės vanduo šiek tiek melsvas, bekvapis ir beskonis. Ši versmė neužšąla net ir žiemą. XIX a. antroje pusėje ne vienas Nemuno tyrinėtojas ar keliautojas yra aprašęs šias versmes. Anot jų, netoli versmių buvo pastatytas maudyklių miestelis su dviem mediniais pastatais, iš kurių vienas skirtas atvykusiems pacientams, kitas – procedūroms. Čia buvo šeši kambariai, kiekviename iš jų stovėjo po vonią. Gydymo procedūroms vanduo imamas iš versmių ir šildomas ant krosnies. Tačiau pradėjus Birštone statyti kurortą, Nemunaičio maudyklės buvo apleistos. Vanduo skanus, druskų koncentracija – 6 g/l. Jame yra natrio hidrokarbonato, kalcio, chloro. Vidutinė temperatūra siekia +8°C. 1980 m. versmė paskelbta hidrologiniu gamtos paminklu. Šiandien norintys ją pamatyti neturėtų tikėtis įspūdingo reginio. Tai nėra iš žemės gelmių fontanu trykštanti versmė.</description>
        <Point>
          <coordinates>23.997193529381626,54.28566564890901</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Gailintėnų senkapiai</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.065591000000001,54.269030999999998</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Piliakalnio piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/piliakalnio-piliakalnis/2503?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vabalių g., Piliakalnis, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Jis įrengtas atskiroje kalvoje, labai apardytas ariant ir aikštelėje buvusio trianguliacijos bokšto. Aikštelė apvali, 19 m skersmens, iš vakarų ir šiaurės apjuosta 0,4 m aukščio, 6 m pločio pylimu. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio, viršuje, 2 m aukštyje dirbtinai pastatinti. Vakarų pašlaitėje buvo 0,1 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Pirmą kartą piliakalnis minimas gan vėlai tik XX amžiaus pirmoje pusėje. Tarpukariu (1918–1940 metais) piliakalnis priklausė Jonui Dobkevičiui, 1935 m. pažadėtas globoti ir saugoti. Uždraudus piliakalnį arti, savininkas dėl to pyko ir raštu kreipėsi, kad vėl būtų leisti ant piliakalnio dirbti žemę. 1940 metais jam leista tai daryti, tačiau nearti daugiau nei buvo ariama iki tol. 1996 metais įregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre, 2005 metais pripažintas valstybės saugomu. "Ryto" laikraštis apie piliakalnį 1932 metais rašė (kalba ir skyryba netaisyta): "Piliakalnio kaime yra aukštas piliakalnis, nuo kurio ir kaimas gavęs vardą, jo padėtis tarp kitų kalnų ir kai kurių pievų verčia manyti, kad jis supiltas apsiginimo reikalams." Po daugiau nei 30 metų apie jį jau buvo rašoma taip: "Prie kryžkelės Merkinė – Alytus ir piliakalnis – Nemunaitis stūkso Piliakalnio piliakalni. Jis įrengtas aukščiausioje apylinkės kalvoje. Piliakalnis smarkiai deformuotas, nes prieš karą jo savininkas nukasė pietinį ir šiaurinį šlaitą, kad lengviau būtų arti. Išlikęs nepaliestas tik vakarinis šlaitas. Kalvos viršuje yra ne žymiai įdubusi ovalo pavidalo 20x20 m dydžio aikštelė. Sprendžiant apie išlikusį vakarinį šlaitą, piliakalnis buvo staigiais šlaitais, apie 4 m aukščio. Pylimo žymių nėra. Kultūrinio sluoksnio pėdsakų nei aikštelėje, nei šlaituose nerasta. Piliakalnis laikomas suardytu."<br><br>Kadangi piliakalniu susidomėta ganėtinai neseniai, todėl legendų ar padavimų apie jį kol kas sunkiai randama. Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotojai 2009 metais žvalgomosios ekspedicijos po Alytaus rajono piliakalnius metu užrašė įdomų pasakojimą apie Piliakalnio piliakalnį: "Buvo miškas, gal dvarininko Muiželio. Piliakalnis buvo miške. Dar penktame dešimtmetyje kelmai matėsi. Piliakalnis Dobkevičiui priklausė, jam uždraudė arti, o kolūkio laikais dar arė, bet vėliau ir kolūkis arti nustojo. Ardavo kitą pusę, ne tą, kur žvyras, o žvyrą, jei kasdavo, tai vietiniai žmonės. Ardavo aplinkui. O stulpą ant kalno tarybiniais laikais pastatė. Apie radinius nieko girdėti neteko, nors pats įvairiais pasakojimais ir tokias dalykais domiuosi. Gal koks kapas? Gyventojai nelaba seniai gyventi pradėjo. Kūrėsi, kai Smetonos laikais žemes savanoriams dalinti pradėjo."]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.097611165000046,54.266249985000059</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Muiželių giminės paminklas (Raitininkų g., Makniūnų k., Alytaus r.)</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.101371,54.242246999999999</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Subartonių ąžuolynas ir Vincuko ąžuolas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/subartoniu-azuolynas-ir-vincuko-azuolas/2443?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Varėnos r.</address>
        <description>Tai puikus Dzūkijos aukštumos miškams būdingos augalijos pavyzdys ir viena iš Dzūkijos nacionalinio parko kertinių miško buveinių, kur išlikę ir nudžiūvę senoliai medžiai, tokie reikalingi miško biologinei įvairovei išsaugoti. Čia Subartonių kaimo vyrai atvarydavo naktigonėn arklius, pro čia į mokyklą keliaudavo Mickelio Vinckė, vėliau – lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius. Pasakojama, kad dar vaikystėje su draugu du mažiukus ąžuoliukus būsimasis rašytojas suskiepijo į vieną – Vincuko ąžuolą.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.177412460000028,54.193791512000075</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/merkines-svc-mergeles-marijos-emimo-i-dangu-baznycia/186?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>V. Sladkevičiaus g. 10, Merkinė, Varėnos r.</address>
        <description>1387 m. Merkinėje pastatoma medinė Jogailos funduota Šv. Mikalojaus bažnyčia. Spėjama, kad bažnyčia sudegė 1394 m., kai lietuviai sudegino Merkinės pilį, atitraukdami kariuomenę Vilniaus gynybai, ar 1403 m., kai Merkinę sudegino kryžiuočiai. 1392 m. Jogaila įkūrė Merkinės parapiją. Istorikai mini, kad bažnyčia Merkinėje buvo pastatyta iš tvirtovės, o viena iš legendų liudija, kad ji pastatyta pagoniškos šventyklos vietoje. Gali būti, kad tai 1418 m. Vytauto fundacija pastatyta nauja (ar atstatyta mūrinė) buvusi šv. Mikalojaus parapinė bažnyčia, kuri įgavo naują titulą – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo. Čia Jogaila 1418 m. ir 1419 m. šventė Kalėdas. Lėšų Merkinės bažnyčiai skyrė daugelis Lietuvos valdovų. 1648 m. Vladislovo Vazos lėšomis iš dalies buvo permūrytos ir nutinkuotos sienos, suskliausti nauji skliautai. Greičiausiai tada pastatytas ir vakarinis frontonas. Karo su Rusija ir Švedija metu 1654 m. Merkinę sudegino rusų kazokai, o galutinai sugriovė švedai. Parapinė bažnyčia buvo apgriauta ir sudeginta. 1676 m. bažnyčia buvo atstatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmono, buvusio Merkinės seniūno Mykolo Kazimiero Paco pinigais. 1848–1856 m. padaryti nauji langai, sudėtos ąžuolinės grindys, vietoj medinių kolonų, laikiusių vargonų chorą, sumūryti mūriniai. 1884 m. pagal N. Čiagino projektą pastatytas prieangis, sudėtos betono plytelių grindys, stogas vietoje gontų uždengtas čerpėmis. Bažnyčia remontuota 1930 m. ir po 1941 m. gaisro. 1971–1972 metais perdažytas vidus ir išorė. Šventoriuje – vietos kunigų kapai. Čia ilsisi ir lietuviškos spaudos platintojas kunigas Konstantinas Jagminas.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.184073899482517,54.161540217722099</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Merkinės piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/merkines-piliakalnis/98?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Piliakalnio g., Merkinė, Varėnos r.</address>
        <description><![CDATA[Merkinės piliakalnis bei nuo jo atsiverianti Nemuno ir Merkio santaka jau seniai tapo Dainavos krašto simboliu. 
 Ties Merkio ir Nemuno santaka, kairiajame Stangės upelio krante, nupjauto kūgio formos kalvoje stūkso piliakalnis. Kalvą iš trijų pusių juosia Nemuno ir Stangės slėniai, o iš šiaurės jį gilia dauba atskiria nuo gretimų aukštumų.Kalvos šlaitai gana statūs, nuo Nemuno pusės iki 30 m aukščio. Išlikusioje 5 x 7 m dydžio piliakalnio aikštelės dalyje (didesnė jos dalis nuslinko į Stangės slėnį) pietiniame bei rytiniame krašte yra iki 1,5 m aukščio nuo aikštelės paviršiaus pylimo liekanų. Merkinės pilis greičiausiai pastatyta XIII a. a. pusėje. XIV a. – XV a. pr. tapo svarbiausiu panemunės kariniu – strateginiu centru kovose su Livonijos ordinu. Strateginis trikampis Vilnius – Kaunas – Merkinė tuo metu sudarė pagrindinę krašto gynybos sistemą.
 Nuo 1377 m. kryžiuočių kronikos pilį dažnai mini "Merkenpille" bei "Merkenpil" vardais. 1391 m. lapkričio 30 d. kryžiuočiai pilį paima, o 1394 m. pilies įgula, traukdamasi pati ją sudegina. Dar kartą pilis buvo sudeginta kryžiuočių 1403 m.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.183434999692697,54.158220230789325</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Namas, kuriame mirė Lenkijos karalius Vladislovas Vaza</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/namas-kuriame-mire-lenkijos-karalius-vladislovas-vaza/185?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Seinų g. 3, Merkinė</address>
        <description>Lenkijos karalius Vladislovas Vaza ypač žavėjosi Vilniumi ir Lietuva. Dažnai čia lankydavosi, rezidavo išpuoštuose Vilniaus valdovų rūmuose. Čia taip pat priimdavo popiežių, karalius, imperatorius ir kitų kraštų pasiuntinius. Vladislovo Vazos laikais rūmuose ir jų prieigose vyko įvairūs pasilinksminimai, pastatytos pirmosios Lietuvoje itališkos operos. Karalius labai mėgo medžioti. Persišaldęs per vieną medžioklę Merkinėje, čia ir mirė. Krokuvoje, Vazų koplyčioje, buvo palaidotas jo kūnas, o urna su širdimi pastatyta Vilniaus katedroje. Merkinėje išlikęs namas, kuriame karalius mirė. Šį įvykį žymi paminklinė lenta.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.184352147690635,54.162830058943307</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Merkinės krašto muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/merkines-krasto-muziejus/57?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Dariaus ir Girėno a. 1, Merkinė, Varėnos r.</address>
        <description><![CDATA[Merkinė - legendomis apipinta senoji Dzūkijos krašto sostinė. Miestelio centre įsikūrusiame muziejuje ne tik pamatysite šiuolaikiškai įrengtą ekspoziciją, bet ir turėsite galimybę išgirsti pasakojimų apie Merkinės pilies ir miesto laikus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio V. Vazos mirtį Merkinėje 1648  m., Lietuvos partizanų įvykdytą Merkinės puolimą 1945 m. ir kitas šio krašto istorijas.<br><br>Norintiems geriau pažinti Merkinę siūlome gido paslaugas. Pėsčiomis aplankysime svarbiausius istorinius objektus: seniausią Dainavos krašto bažnyčią, įkopsime į V. Krėvės apdainuotą piliakalnį, apžiūrėsime namą, vadinamą Valdovų rūmais, žydų sinagogų vietą, pagerbsime holokausto aukas, o viename didžiausių Lietuvoje rezistencijai skirtų memorialų – Merkinės kryžių kalnelyje – nusilenksime žuvusiems už Lietuvos laisvę.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.185087616387005,54.162855920566614</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centras</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/dzukijos-nacionalinio-parko-merkines-lankytoju-centras/24?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vilniaus g. 3, Merkinė</address>
        <description>Šiuolaikinė moderni ekspozicija pristato upių, upelių, šaltinių kraštą su Merkinės apylinkių gyvenimo būdu, tradicijomis, istorine raida. Čia ir trimatė vandens žuvų instaliacija, interaktyvios į judesį reaguojančios žuvys, sienos skirtos sielių ir žvejų, gyvūnijos, augmenijos temai bei gyvą emociją kurianti šaltinio instaliacija.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.185971343368163,54.16317777069105</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Paminklas Vincui Krėvei-Mickevičiui</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/paminklas-vincui-kreveimickeviciui/97?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Varėnos r.</address>
        <description><![CDATA[Žymus Lietuvos rašytojas, visuomenės ir politinis veikėjas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Vincas Krėvė-Mickevičius gimė 1882 10 19 Subartonių kaime, netoli Merkinės, mirė 1954 07 07 Pensilvanijoje (JAV). Paminklo Vincui Krėvei Mickevičiui pastatymą 1988 m. inicijavo ir organizavo merkiniškiai, susibūrę į organizacinį komitetą: Algimantas Černiauskas, Alfredas Pautienius, kunigas Algimantas Rokas Puzonas, Jonas Subačius. Darbą padaryti apsiėmė skulptorius Petras Mazūras. Paminklas prie mokyklos buvo pastatytas 1994 m. Paminklą šventino jo ekscelencija Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis. Profesorius Albertas Zalatorius paminklo šventinimo metu, kreipdamasis į V. Krėvės atminimą, sakė: "...mums reikėjo Jūsų praeityje, reikia ir šiandien – maištingo, drąsaus, savarankiško, o svarbiausia – pažįstančio žmogaus tuštybę ir didžiadvasiškumą. Kad Jūs toks iš tikrųjų buvote, rodo ir Jūsų sugrįžimo kelias – jis eina ne valdžios koridoriais, nesvarbu, kokia valdžia jais tuo metu vaikšto, o Jūsų gimtųjų apylinkių takeliais, kurie veda tiesiai į žmonių širdis ir kuriems tos širdys niekuomet neleis užželti"]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.183124870000029,54.163676880000082</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Merkinės kryžių kalnelis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/merkines-kryziu-kalnelis/61?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Mokyklos g. 7, Merkinė, Varėnos r.</address>
        <description><![CDATA[Merkinės kryžių kalnelis – didžiausias memorialas Lietuvos partizanams, žuvusiems už Lietuvos laisvę kovose su okupacine sovietų valdžia. 1945–1953 m. šioje vietoje buvo užkasami enkavedistų ir stribų nužudytų Dainavos krašto partizanų kūnai. Kiek jų buvo čia užkasta, nežinoma, nes slepiant pėdsakus 1972 m. šioje vietoje buvo įrengtas Merkinės vidurinės mokyklos stadionas. Atgimimo laikais Sąjūdžio grupės ir kunigo disidento Roko Algimanto Puzono iniciatyva stadionas buvo uždarytas, pradėti statyti atminimo kryžiai, kai kurie iš jų primena genealoginius medžius su mirties datomis, nes ištisos šeimos žuvo kovose ir tremtyje. Stovi kryžiai ne tik lietuviams, bet ir ukrainiečiui, vokiečiui, žuvusiems Lietuvos partizanų gretose. Pagrindinis Kryžių kalnelio darbų autorius ir organizatorius Juozas Kaupinis, o pagrindinis Merkinės kryžių kalnelio akcentas – koplyčia pastatyta 1994 m. Vėliau koplyčios papėdėje ant granito plokščių buvo iškalta daugiau kaip 300 žuvusių partizanų pavardžių. Ant vienos iš plokščių prie Merkinės koplyčios iškalti Dainavos apygardos vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko žodžiai, paimti iš jo dienoraščio: "Ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome mirtį.” 2002 m. gegužės mėn. į Kryžių kalnelio teritoriją buvo perlaidoti 6 nužudytų partizanų palaikai, kuriuos, ieškodami žuvusio partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų, 2001 metais prie buvusios Merkinės stribynės, rado J. Vitkaus inžinerijos bataliono kariūnai. Kiekvieni metai (nuo 1989 m.) Kryžių kalnelyje vyksta tradicinė Lietuvos Partizanų ir jų rėmėjų šventė.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.182351037000046,54.165295514000036</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Merkinės apžvalgos bokštas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/merkines-apzvalgos-bokstas/1361?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Seinų g., Merkinė, Varėnos r.</address>
        <description><![CDATA[Bokšto vieta – aukštas Nemuno krantas, apaugęs tipiniu Dzūkijos mišku – pušynu. Anot parko direkcijos, būtent šis aspektas ir padiktavo pagrindinę bokšto architektūros idėją. Bokštas nedominuoja aplinkoje, priešingai, tarsi ištirpsta pušyne: jo atramų dydis, spalva, išdėstymas formuoja tarsi "medžių grupę", savotišką gojelį – primena aplinkui augančius medžius. Apžvalgos aikštelės įrengtos 15 ir 25 m aukštyje, jos netaisyklingos formos, primena stilizuotas pušų lajas. Į aikšteles patenkama laiptais, vingiuojančiais tarp atramų, tai tarsi miško takelis. Šis "takelis", vesdamas lankytoją aukštyn ir sukinėdamasis tarp medžių, atveria naujų vaizdų į mišką, kol galų gale atveda į apžvalgos aikšteles, iš kurių atsiveria nuostabus Dzūkijos nacionalinio parko vaizdas. Lankytojas iš bokšto gali pasigrožėti ir Merkinės miestelio vaizdu. Nors didžiąją jo dalį slepia miškas, tačiau virš jo iškyla XVII a. architektūros paminklas – Merkinės Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčia, krašto muziejaus smailė, o už jų tolumoje matyti ir Merkio slėnio pievos. Gražiausi vaizdai nuo bokšto atsiveria vakarop, kai į šilus besileidžianti saulė nuauksina Nemuno vandenis.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.174640453203647,54.163682302087913</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Rytinis Merkinės miesto ribų stulpas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/rytinis-merkines-miesto-ribu-stulpas/193?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vilniaus g., Merkinė, Varėnos r.</address>
        <description>Dabar miestelio statusą turinti Merkinė praeityje garsėjo kaip solidus miestas, kuriame virė gyvenimas, buvo kuriama ir prekiaujama, dažnai reziduodavo Lietuvos ir Lenkijos valdovai, čia mirė Karalius Vladislovas Vaza. Merkinės gatvių tinklas nepakito nuo anų laikų, jį saugome. Miesto ribos ties išeinančiais keliais buvo paženklintos 4 mūriniais stulpais su miesto herbu. Du miesto ribas žyminčius stulpus, statytus 1579 m., vis dar galite pamatyti savo akimis.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.198577767000074,54.167363564000027</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Šiaurinis Merkinės miesto ribų stulpas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/siaurinis-merkines-miesto-ribu-stulpas/194?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kauno g., Merkinė, Varėnos r.</address>
        <description>Dabar miestelio statusą turinti Merkinė praeityje garsėjo kaip solidus miestas, kuriame virė gyvenimas, buvo kuriama ir prekiaujama, dažnai reziduodavo Lietuvos ir Lenkijos valdovai, čia mirė Karalius Vladislovas Vaza. Merkinės gatvių tinklas nepakito nuo anų laikų, jį saugome. Miesto ribos ties išeinančiais keliais buvo paženklintos 4 mūriniais stulpais su miesto herbu. Du miesto ribas žyminčius stulpus, statytus 1579 m., vis dar galite pamatyti savo akimis.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.186305753000056,54.16956674100004</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Jonionių akmenys</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/jonioniu-akmenys/100?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Jonionys, Varėnos r.</address>
        <description>Paslaptingų Jonionių akmenų grupė išsidėsčiusi ties Merkine kairiajame Nemuno krante. Manoma, jog akmenys sudaro mėnulio kalendorių, kurio centrinė dalis – astronominis saulės laikrodis – išlikęs iki mūsų dienų. Ši paleoastronominė stebykla galėjo būti Lietuvos žynių šventyklos dalis. Jei sumanysite čia praleisti trumpiausią vasaros naktį – rasite daug bendraminčių.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.163172695096485,54.160669663973522</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA["Vienaragių šilas"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/vienaragiu-silas/26494?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kauno g. 29, Merkinė</address>
        <description>2010 m. kovo 24 d. keramikas Džiugas Petraitis įsteigė viešąją įstaigą „Vienaragių šilas“, kurios pagrindinės veiklos sritys – švietėjiškos, informacinės, konsultacinės veiklos vykdymas tradicinių amatų, profesionalaus meno, etninių kultūros paveldo vertybių išsaugojimo, aplinkosaugos srityse.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.185525026058251,54.166204859709318</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Laimos Saviščevienės amatų dirbtuvės</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/laimos-saviscevienes-amatu-dirbtuves/197?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Maksimonys, Varėnos r.</address>
        <description><![CDATA[Kaimo turizmo sodyba "Šilas” pritaikyta rengti edukacines programas, seminarus, plenerus ir amatų mokymus. Pirmame aukšte yra didelė salė, kurioje organizuojami amatų mokymai vaikams ir suaugusiems ar seminarai. Paruošiame visas mokymams reikalingas medžiagas, priemones ir įrankius. Atvykę svečiai, turi galimybę susipažiti su šio krašto papročiais, tradicijomis, amatais.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.136912064110742,54.179980014702551</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Petro Pretkelio juodosios keramikos dirbtuvė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/petro-pretkelio-juodosios-keramikos-dirbtuve/195?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Zakavoliai, Varėnos r.</address>
        <description>Zakavolių kaime, ant Straujos upės kranto senose keramikos dirbtuvėse, kuria juodosios keramikos meistras Petras Pretkelis. 
Atvykę svečiai, turi galimybę susipažinti su juodosios keramikos tradicijomis, technologija, patys dalyvauti procese. 
Svečiai turi galimybę pasivaikščioti po Dzūkijos pušynus, pasigrožėti srauniu Straujos upeliu, Laujos ežeru. Yra galimybė apsistoti palapinėse. Vasarą čia rengiamos keramikų mėgėjų stovyklos. 
Edukacinio užsiėmimo kaina:
vaikams – 3 Lt., 
suaugusiems – 5 Lt.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.174121338524266,54.17617777590354</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
    </Folder>
    <Folder>
      <name>Maršrutas</name>
      <Placemark>
        <name>Šv. Jokūbo kelias. Alytus - Merkinė.</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <description />
        <MultiGeometry>
          <LineString>
            <coordinates>24.046040000000001,54.396279999999997
24.046119999999998,54.396700000000003
24.04627,54.39723
24.04646,54.397680000000001
24.04655,54.39781
24.046800000000001,54.398099999999999
24.04693,54.398209999999999
24.048120000000001,54.399039999999999
24.049099999999999,54.400010000000002
24.049420000000001,54.400219999999997
24.04946,54.400199999999998
24.049469999999999,54.400199999999998
24.049479999999999,54.400190000000002
24.049510000000001,54.400190000000002
24.049520000000001,54.400179999999999
24.04965,54.400179999999999
24.049659999999999,54.400190000000002
24.049679999999999,54.400190000000002
24.04975,54.400210000000001
24.049759999999999,54.400219999999997
24.049769999999999,54.400219999999997
24.049779999999998,54.400230000000001
24.049779999999998,54.400239999999997
24.049790000000002,54.40025
24.049800000000001,54.40025
24.049800000000001,54.400260000000003
24.049810000000001,54.400269999999999
24.04982,54.400289999999998
24.049939999999999,54.400289999999998
24.05002,54.400300000000001
24.050160000000002,54.400300000000001
24.050350000000002,54.400320000000001
24.0518,54.400559999999999
24.05273,54.400590000000001
24.053090000000001,54.400620000000004
24.053270000000001,54.400649999999999
24.053380000000001,54.400680000000001
24.053660000000001,54.400790000000001
24.053879999999999,54.4009
24.054069999999999,54.401009999999999
24.054110000000001,54.401020000000003
24.05743,54.402790000000003
24.058029999999999,54.403060000000004
24.0581,54.403080000000003
24.058160000000001,54.403080000000003
24.058240000000001,54.403089999999999
24.060110000000002,54.403019999999998
24.065770000000001,54.403030000000001
24.065770000000001,54.40287
24.066220000000001,54.402479999999997
24.066459999999999,54.402380000000001
24.067119999999999,54.402140000000003
24.068390000000001,54.401730000000001
24.068819999999999,54.40157
24.070689999999999,54.400759999999998
24.071000000000002,54.400660000000002
24.071390000000001,54.400579999999998
24.071870000000001,54.400539999999999
24.072610000000001,54.40043
24.073789999999999,54.400199999999998
24.084569999999999,54.398380000000003
24.084620000000001,54.398380000000003
24.085750000000001,54.398240000000001
24.086449999999999,54.398130000000002
24.086980000000001,54.398000000000003
24.088889999999999,54.397190000000002
24.09085,54.396430000000002
24.091570000000001,54.396889999999999
24.092089999999999,54.397150000000003
24.09226,54.397219999999997
24.092410000000001,54.397269999999999
24.092770000000002,54.397329999999997
24.093640000000001,54.397359999999999
24.096520000000002,54.39723
24.096730000000001,54.397260000000003
24.096800000000002,54.397260000000003
24.096869999999999,54.397269999999999
24.097470000000001,54.397300000000001
24.099119999999999,54.397320000000001
24.099430000000002,54.39734
24.099589999999999,54.397370000000002
24.099740000000001,54.397410000000001
24.099900000000002,54.397480000000002
24.100470000000001,54.397129999999997
24.100639999999999,54.39705
24.100950000000001,54.396839999999997
24.101050000000001,54.396810000000002
24.101130000000001,54.396810000000002
24.10125,54.396859999999997
24.101859999999999,54.397210000000001
24.102250000000002,54.396979999999999
24.102260000000001,54.396970000000003
24.10755,54.393859999999997
24.107620000000001,54.393810000000002
24.111470000000001,54.391620000000003
24.111609999999999,54.391559999999998
24.111809999999998,54.391530000000003
24.111899999999999,54.391530000000003
24.112130000000001,54.391559999999998
24.112580000000001,54.391649999999998
24.112729999999999,54.391109999999998
24.113130000000002,54.39002
24.11346,54.389330000000001
24.115539999999999,54.38561
24.115939999999998,54.384999999999998
24.116589999999999,54.384230000000002
24.117059999999999,54.383740000000003
24.11786,54.382980000000003
24.119789999999998,54.381270000000001
24.119689999999999,54.381239999999998
24.118829999999999,54.38091
24.116569999999999,54.38044
24.116389999999999,54.380380000000002
24.116309999999999,54.380299999999998
24.116289999999999,54.380249999999997
24.116299999999999,54.380180000000003
24.11647,54.379570000000001
24.11637,54.379420000000003
24.11628,54.379350000000002
24.116119999999999,54.379289999999997
24.115670000000001,54.379170000000002
24.115680000000001,54.379130000000004
24.115670000000001,54.379170000000002
24.116119999999999,54.379289999999997
24.11628,54.379350000000002
24.11637,54.379420000000003
24.11647,54.379570000000001
24.116299999999999,54.380180000000003
24.116289999999999,54.380249999999997
24.116309999999999,54.380299999999998
24.116389999999999,54.380380000000002
24.116569999999999,54.38044
24.117190000000001,54.380580000000002
24.117080000000001,54.380600000000001
24.11702,54.38062
24.116969999999998,54.380629999999996
24.11692,54.380659999999999
24.116849999999999,54.380719999999997
24.11673,54.380800000000001
24.116599999999998,54.380839999999999
24.11655,54.380839999999999
24.11477,54.38064
24.11355,54.380540000000003
24.112780000000001,54.380499999999998
24.11225,54.380429999999997
24.11196,54.380360000000003
24.11157,54.380209999999998
24.110340000000001,54.379869999999997
24.110040000000001,54.379800000000003
24.109529999999999,54.379750000000001
24.10802,54.379739999999998
24.107780000000002,54.379779999999997
24.107430000000001,54.379809999999999
24.106999999999999,54.379809999999999
24.106560000000002,54.379750000000001
24.106809999999999,54.379330000000003
24.107399999999998,54.378500000000003
24.107659999999999,54.378059999999998
24.107859999999999,54.377670000000002
24.107990000000001,54.377360000000003
24.10821,54.376730000000002
24.108319999999999,54.376249999999999
24.10791,54.37621
24.107060000000001,54.376040000000003
24.10519,54.375830000000001
24.105180000000001,54.375779999999999
24.10519,54.375749999999996
24.10538,54.375540000000001
24.10548,54.375410000000002
24.105509999999999,54.375360000000001
24.105530000000002,54.375219999999999
24.105519999999999,54.37509
24.105519999999999,54.3748
24.10547,54.374650000000003
24.105409999999999,54.374549999999999
24.105370000000001,54.37444
24.105180000000001,54.374099999999999
24.105129999999999,54.373950000000001
24.105129999999999,54.373550000000002
24.105160000000001,54.373359999999998
24.105309999999999,54.372799999999998
24.105419999999999,54.372489999999999
24.105429999999998,54.372349999999997
24.105319999999999,54.372050000000002
24.105319999999999,54.371920000000003
24.105329999999999,54.371859999999998
24.105350000000001,54.371810000000004
24.105429999999998,54.371690000000001
24.106359999999999,54.370519999999999
24.107769999999999,54.370539999999998
24.1084,54.370579999999997
24.111139999999999,54.370849999999997
24.111940000000001,54.370950000000001
24.11299,54.370469999999997
24.113060000000001,54.370429999999999
24.118480000000002,54.36795
24.118490000000001,54.36788
24.11843,54.366250000000001
24.11833,54.365549999999999
24.118310000000001,54.365470000000002
24.118120000000001,54.363999999999997
24.118120000000001,54.363860000000003
24.11814,54.363709999999998
24.11824,54.363419999999998
24.11833,54.363250000000001
24.118780000000001,54.3626
24.118790000000001,54.3626
24.11918,54.362020000000001
24.119779999999999,54.361049999999999
24.119900000000001,54.360599999999998
24.11992,54.360140000000001
24.120729999999998,54.360140000000001
24.121269999999999,54.36016
24.122319999999998,54.360259999999997
24.12266,54.360320000000002
24.12322,54.359029999999997
24.123280000000001,54.358930000000001
24.123380000000001,54.358719999999998
24.123460000000001,54.358499999999999
24.12369,54.358089999999997
24.122499999999999,54.357869999999998
24.122420000000002,54.357869999999998
24.122029999999999,54.35792
24.121970000000001,54.35792
24.121110000000002,54.357799999999997
24.12107,54.357790000000001
24.120760000000001,54.357750000000003
24.120719999999999,54.357750000000003
24.120650000000001,54.357759999999999
24.12058,54.357779999999998
24.120519999999999,54.357790000000001
24.12049,54.357810000000001
24.11946,54.358199999999997
24.118099999999998,54.356850000000001
24.117850000000001,54.356580000000001
24.11674,54.355220000000003
24.116630000000001,54.355130000000003
24.11655,54.355049999999999
24.116420000000002,54.354959999999998
24.116070000000001,54.354790000000001
24.115729999999999,54.354680000000002
24.115680000000001,54.354669999999999
24.115539999999999,54.354619999999997
24.113620000000001,54.354219999999998
24.113299999999999,54.354140000000001
24.11307,54.354050000000001
24.112939999999998,54.35398
24.1126,54.35371
24.11185,54.353029999999997
24.11168,54.35286
24.11121,54.352460000000001
24.110910000000001,54.352229999999999
24.110440000000001,54.351909999999997
24.108689999999999,54.350909999999999
24.1083,54.350589999999997
24.108090000000001,54.350389999999997
24.107780000000002,54.350050000000003
24.107600000000001,54.349829999999997
24.107530000000001,54.349769999999999
24.107389999999999,54.349600000000002
24.10699,54.349170000000001
24.106670000000001,54.348590000000002
24.10651,54.348219999999998
24.10643,54.34807
24.106359999999999,54.347839999999998
24.106349999999999,54.347650000000002
24.106390000000001,54.34684
24.106369999999998,54.345190000000002
24.106380000000001,54.345039999999997
24.10643,54.344819999999999
24.106549999999999,54.344479999999997
24.108370000000001,54.341189999999997
24.108460000000001,54.341059999999999
24.10792,54.34093
24.107199999999999,54.340829999999997
24.106349999999999,54.34084
24.104949999999999,54.340940000000003
24.104590000000002,54.340940000000003
24.10446,54.34093
24.104379999999999,54.340910000000001
24.104299999999999,54.340879999999999
24.102640000000001,54.339440000000003
24.102039999999999,54.339010000000002
24.101859999999999,54.338909999999998
24.10135,54.338720000000002
24.10108,54.338650000000001
24.100739999999998,54.338590000000003
24.099160000000001,54.338430000000002
24.098780000000001,54.338349999999998
24.09835,54.338189999999997
24.098099999999999,54.33813
24.0976,54.338059999999999
24.097470000000001,54.338050000000003
24.097200000000001,54.338009999999997
24.097020000000001,54.337960000000002
24.096609999999998,54.337809999999998
24.096060000000001,54.33755
24.09507,54.337229999999998
24.091000000000001,54.336300000000001
24.089569999999998,54.336010000000002
24.089300000000001,54.335920000000002
24.089040000000001,54.335790000000003
24.087039999999998,54.334560000000003
24.08634,54.33417
24.085540000000002,54.333849999999998
24.084620000000001,54.333550000000002
24.078209999999999,54.33164
24.07394,54.330579999999998
24.069220000000001,54.329520000000002
24.069050000000001,54.329500000000003
24.068840000000002,54.329520000000002
24.068729999999999,54.329540000000001
24.06851,54.329639999999998
24.067889999999998,54.329979999999999
24.067609999999998,54.330069999999999
24.067260000000001,54.330120000000001
24.067119999999999,54.330129999999997
24.067080000000001,54.33014
24.065180000000002,54.330069999999999
24.064579999999999,54.330019999999998
24.064039999999999,54.32864
24.063890000000001,54.328400000000002
24.06315,54.327489999999997
24.06298,54.327240000000003
24.062830000000002,54.327089999999998
24.0627,54.326999999999998
24.062570000000001,54.32694
24.062080000000002,54.326659999999997
24.061610000000002,54.326419999999999
24.061140000000002,54.326129999999999
24.060690000000001,54.325809999999997
24.060189999999999,54.325539999999997
24.059100000000001,54.325130000000001
24.05763,54.324469999999998
24.056940000000001,54.324089999999998
24.05649,54.323799999999999
24.055420000000002,54.322789999999998
24.054870000000001,54.322209999999998
24.054670000000002,54.32197
24.05444,54.321539999999999
24.054390000000001,54.32141
24.054369999999999,54.321379999999998
24.05406,54.32056
24.05386,54.320180000000001
24.053809999999999,54.319960000000002
24.053820000000002,54.319940000000003
24.053850000000001,54.319789999999998
24.05395,54.319589999999998
24.05395,54.319569999999999
24.054040000000001,54.319420000000001
24.054069999999999,54.31935
24.05414,54.319130000000001
24.05415,54.31906
24.054169999999999,54.318989999999999
24.054210000000001,54.318669999999997
24.054179999999999,54.318440000000002
24.054040000000001,54.316180000000003
24.05387,54.315309999999997
24.053789999999999,54.315080000000002
24.05368,54.314929999999997
24.05348,54.314709999999998
24.0532,54.314450000000001
24.053059999999999,54.31429
24.05293,54.314109999999999
24.052800000000001,54.313789999999997
24.05283,54.313549999999999
24.052779999999998,54.313450000000003
24.052679999999999,54.313299999999998
24.052530000000001,54.313180000000003
24.052250000000001,54.313000000000002
24.05125,54.312539999999998
24.051079999999999,54.312429999999999
24.050930000000001,54.312280000000001
24.05068,54.311970000000002
24.05058,54.311799999999998
24.050429999999999,54.31138
24.050339999999998,54.311059999999998
24.050280000000001,54.31071
24.050260000000002,54.310160000000003
24.050329999999999,54.309669999999997
24.049669999999999,54.309649999999998
24.04945,54.309629999999999
24.049289999999999,54.309600000000003
24.049029999999998,54.3095
24.0488,54.309330000000003
24.048590000000001,54.309040000000003
24.048390000000001,54.308419999999998
24.04815,54.307299999999998
24.047830000000001,54.305329999999998
24.047280000000001,54.305149999999998
24.046199999999999,54.304699999999997
24.045290000000001,54.304209999999998
24.045110000000001,54.304079999999999
24.045010000000001,54.304020000000001
24.044989999999999,54.304000000000002
24.043199999999999,54.302779999999998
24.042739999999998,54.302549999999997
24.042079999999999,54.302379999999999
24.040220000000001,54.302030000000002
24.038799999999998,54.30171
24.03877,54.30171
24.03877,54.301699999999997
24.038740000000001,54.301699999999997
24.036570000000001,54.301220000000001
24.033729999999998,54.300420000000003
24.030390000000001,54.299329999999998
24.030190000000001,54.299370000000003
24.029810000000001,54.29956
24.029620000000001,54.299750000000003
24.02937,54.300069999999998
24.029160000000001,54.3003
24.02901,54.300379999999997
24.028300000000002,54.300620000000002
24.027650000000001,54.300289999999997
24.028300000000002,54.300620000000002
24.02901,54.300379999999997
24.029160000000001,54.3003
24.02937,54.300069999999998
24.029620000000001,54.299750000000003
24.029810000000001,54.29956
24.030190000000001,54.299370000000003
24.030390000000001,54.299329999999998
24.032879999999999,54.298189999999998
24.03387,54.297649999999997
24.034479999999999,54.297280000000001
24.034890000000001,54.297060000000002
24.03519,54.296860000000002
24.035520000000002,54.296720000000001
24.035779999999999,54.296660000000003
24.03622,54.296660000000003
24.036370000000002,54.296689999999998
24.036719999999999,54.296720000000001
24.036799999999999,54.296720000000001
24.038900000000002,54.295250000000003
24.04026,54.29524
24.041160000000001,54.295200000000001
24.041350000000001,54.295160000000003
24.04204,54.294939999999997
24.042560000000002,54.294820000000001
24.044709999999998,54.292479999999998
24.044730000000001,54.292450000000002
24.04853,54.289769999999997
24.048639999999999,54.289659999999998
24.048760000000001,54.289490000000001
24.048999999999999,54.288960000000003
24.049119999999998,54.288609999999998
24.053989999999999,54.285820000000001
24.05752,54.282899999999998
24.05939,54.281410000000001
24.060780000000001,54.280389999999997
24.061299999999999,54.280059999999999
24.06166,54.279760000000003
24.06202,54.279420000000002
24.063549999999999,54.27778
24.06399,54.277360000000002
24.06429,54.277140000000003
24.064630000000001,54.276919999999997
24.06503,54.276629999999997
24.06521,54.276470000000003
24.06532,54.276389999999999
24.06559,54.276090000000003
24.066040000000001,54.275539999999999
24.066559999999999,54.274859999999997
24.06663,54.274720000000002
24.06672,54.274459999999998
24.066749999999999,54.274299999999997
24.06681,54.273490000000002
24.06683,54.27223
24.066770000000002,54.271680000000003
24.066759999999999,54.271369999999997
24.066770000000002,54.271059999999999
24.0669,54.270269999999996
24.066949999999999,54.269289999999998
24.06692,54.269030000000001
24.06673,54.268180000000001
24.066669999999998,54.267829999999996
24.066649999999999,54.267609999999998
24.06663,54.266750000000002
24.06664,54.266240000000003
24.06672,54.265639999999998
24.06673,54.265619999999998
24.066939999999999,54.264490000000002
24.066990000000001,54.263849999999998
24.066990000000001,54.263339999999999
24.06701,54.263170000000002
24.067160000000001,54.262549999999997
24.067409999999999,54.261670000000002
24.067530000000001,54.261339999999997
24.067879999999999,54.260689999999997
24.068049999999999,54.260469999999998
24.06822,54.260300000000001
24.07048,54.25855
24.070519999999998,54.258490000000002
24.070599999999999,54.258409999999998
24.070679999999999,54.258290000000002
24.071249999999999,54.256779999999999
24.071370000000002,54.256540000000001
24.071809999999999,54.255780000000001
24.071870000000001,54.255589999999998
24.071919999999999,54.255310000000001
24.071929999999998,54.254980000000003
24.071999999999999,54.254660000000001
24.072399999999998,54.253579999999999
24.07263,54.252850000000002
24.07273,54.252679999999998
24.072929999999999,54.25253
24.073180000000001,54.252420000000001
24.073920000000001,54.25217
24.074339999999999,54.25206
24.07611,54.25168
24.07696,54.251460000000002
24.077169999999999,54.251390000000001
24.077570000000001,54.251220000000004
24.080729999999999,54.249319999999997
24.08173,54.24859
24.084969999999998,54.246470000000002
24.084980000000002,54.246459999999999
24.085049999999999,54.246420000000001
24.085319999999999,54.246310000000001
24.08738,54.245669999999997
24.0871,54.2453
24.087039999999998,54.245190000000001
24.086980000000001,54.245100000000001
24.086919999999999,54.244990000000001
24.086939999999998,54.24494
24.087109999999999,54.244050000000001
24.087250000000001,54.243470000000002
24.087309999999999,54.243310000000001
24.087299999999999,54.24324
24.087289999999999,54.243220000000001
24.087289999999999,54.243180000000002
24.087309999999999,54.243099999999998
24.087540000000001,54.243119999999998
24.087710000000001,54.24315
24.08793,54.243130000000001
24.088740000000001,54.243130000000001
24.089289999999998,54.243169999999999
24.089659999999999,54.243229999999997
24.092559999999999,54.24389
24.093170000000001,54.243969999999997
24.09488,54.244070000000001
24.09515,54.244070000000001
24.095400000000001,54.244039999999998
24.095569999999999,54.244
24.095739999999999,54.243920000000003
24.09592,54.243810000000003
24.096299999999999,54.243470000000002
24.096620000000001,54.243250000000003
24.097020000000001,54.243049999999997
24.09722,54.242980000000003
24.09843,54.242660000000001
24.099219999999999,54.242530000000002
24.101330000000001,54.242550000000001
24.10181,54.242510000000003
24.102239999999998,54.242429999999999
24.10247,54.242370000000001
24.10284,54.242249999999999
24.104340000000001,54.241689999999998
24.106400000000001,54.241010000000003
24.106829999999999,54.240839999999999
24.107500000000002,54.24053
24.107869999999998,54.24033
24.107959999999999,54.240259999999999
24.108129999999999,54.240160000000003
24.108779999999999,54.239699999999999
24.109059999999999,54.239539999999998
24.109919999999999,54.239130000000003
24.109999999999999,54.239109999999997
24.110009999999999,54.239040000000003
24.110130000000002,54.238520000000001
24.110220000000002,54.238289999999999
24.11223,54.235190000000003
24.112269999999999,54.23509
24.112310000000001,54.234909999999999
24.11242,54.234699999999997
24.11251,54.234560000000002
24.112570000000002,54.234499999999997
24.112649999999999,54.234400000000001
24.112950000000001,54.23413
24.113250000000001,54.233780000000003
24.113399999999999,54.233629999999998
24.113530000000001,54.233539999999998
24.113659999999999,54.233469999999997
24.113720000000001,54.233420000000002
24.11382,54.233289999999997
24.113900000000001,54.233060000000002
24.113949999999999,54.232950000000002
24.114339999999999,54.233490000000003
24.114599999999999,54.233780000000003
24.114730000000002,54.233890000000002
24.11487,54.233969999999999
24.115110000000001,54.234079999999999
24.116060000000001,54.234430000000003
24.11636,54.234090000000002
24.116499999999998,54.233960000000003
24.116569999999999,54.233910000000002
24.116599999999998,54.233879999999999
24.117090000000001,54.233989999999999
24.1172,54.233980000000003
24.11721,54.233969999999999
24.117239999999999,54.233960000000003
24.11721,54.233969999999999
24.1172,54.233980000000003
24.117090000000001,54.233989999999999
24.116599999999998,54.233879999999999
24.116569999999999,54.233910000000002
24.116499999999998,54.233960000000003
24.11636,54.234090000000002
24.116060000000001,54.234430000000003
24.117370000000001,54.234920000000002
24.119499999999999,54.235210000000002
24.120100000000001,54.23536
24.120609999999999,54.235430000000001
24.121600000000001,54.235469999999999
24.121780000000001,54.235489999999999
24.121860000000002,54.235529999999997
24.122170000000001,54.235509999999998
24.122820000000001,54.235520000000001
24.12349,54.235579999999999
24.124949999999998,54.235579999999999
24.125250000000001,54.235599999999998
24.125720000000001,54.235660000000003
24.126729999999998,54.235840000000003
24.12799,54.236130000000003
24.12913,54.236260000000001
24.12979,54.236249999999998
24.13054,54.236310000000003
24.130939999999999,54.236409999999999
24.13213,54.23657
24.132390000000001,54.23659
24.13269,54.236559999999997
24.132850000000001,54.236530000000002
24.133109999999999,54.236440000000002
24.133410000000001,54.2363
24.133669999999999,54.236199999999997
24.134370000000001,54.235999999999997
24.135819999999999,54.23554
24.13616,54.235390000000002
24.13644,54.235300000000002
24.138680000000001,54.234839999999998
24.138809999999999,54.234789999999997
24.1389,54.234740000000002
24.138999999999999,54.234650000000002
24.139700000000001,54.233820000000001
24.139769999999999,54.233750000000001
24.140740000000001,54.232930000000003
24.140910000000002,54.232750000000003
24.140999999999998,54.232579999999999
24.14104,54.232460000000003
24.14105,54.232399999999998
24.14105,54.232349999999997
24.14106,54.232320000000001
24.141110000000001,54.232250000000001
24.14124,54.232140000000001
24.141670000000001,54.23171
24.14171,54.231650000000002
24.141739999999999,54.231589999999997
24.141770000000001,54.231499999999997
24.141780000000001,54.23142
24.1418,54.231349999999999
24.141870000000001,54.231229999999996
24.14199,54.231079999999999
24.145379999999999,54.227829999999997
24.146380000000001,54.226909999999997
24.146650000000001,54.226750000000003
24.147300000000001,54.226410000000001
24.148599999999998,54.225850000000001
24.152640000000002,54.223480000000002
24.15315,54.223210000000002
24.15353,54.223050000000001
24.15607,54.222389999999997
24.15625,54.222329999999999
24.160319999999999,54.219990000000003
24.160329999999998,54.219990000000003
24.160779999999999,54.219830000000002
24.161239999999999,54.21969
24.162109999999998,54.219360000000002
24.167349999999999,54.216990000000003
24.167680000000001,54.216819999999998
24.167929999999998,54.216670000000001
24.168289999999999,54.216410000000003
24.169219999999999,54.215420000000002
24.169360000000001,54.215299999999999
24.169429999999998,54.215260000000001
24.169619999999998,54.215179999999997
24.172940000000001,54.214219999999997
24.17389,54.213430000000002
24.173970000000001,54.213329999999999
24.173999999999999,54.213299999999997
24.174980000000001,54.21199
24.175039999999999,54.211889999999997
24.175930000000001,54.209940000000003
24.17765,54.206859999999999
24.178239999999999,54.205730000000003
24.178249999999998,54.2057
24.178820000000002,54.204700000000003
24.180230000000002,54.202460000000002
24.180299999999999,54.202330000000003
24.180810000000001,54.201740000000001
24.180980000000002,54.201360000000001
24.181360000000002,54.200600000000001
24.181370000000001,54.200589999999998
24.181380000000001,54.20055
24.181380000000001,54.200519999999997
24.181329999999999,54.200429999999997
24.1812,54.199890000000003
24.181100000000001,54.199260000000002
24.181100000000001,54.199179999999998
24.18103,54.198500000000003
24.181039999999999,54.19838
24.181100000000001,54.198219999999999
24.181159999999998,54.198129999999999
24.181280000000001,54.198009999999996
24.181339999999999,54.197960000000002
24.181429999999999,54.197870000000002
24.181650000000001,54.197710000000001
24.182770000000001,54.19706
24.182950000000002,54.196910000000003
24.182960000000001,54.196890000000003
24.183150000000001,54.196669999999997
24.183199999999999,54.196570000000001
24.18327,54.196359999999999
24.183350000000001,54.195770000000003
24.183610000000002,54.195259999999998
24.183700000000002,54.195010000000003
24.18374,54.194800000000001
24.18375,54.194629999999997
24.183700000000002,54.194040000000001
24.183730000000001,54.193800000000003
24.183700000000002,54.193469999999998
24.183689999999999,54.193420000000003
24.183689999999999,54.193190000000001
24.183700000000002,54.19312
24.183820000000001,54.192599999999999
24.183879999999998,54.192419999999998
24.183900000000001,54.192030000000003
24.183949999999999,54.19182
24.183990000000001,54.19171
24.184080000000002,54.191549999999999
24.184139999999999,54.191420000000001
24.184249999999999,54.191249999999997
24.184380000000001,54.190860000000001
24.184429999999999,54.190539999999999
24.184449999999998,54.190280000000001
24.184460000000001,54.190219999999997
24.184470000000001,54.189720000000001
24.184529999999999,54.18873
24.18459,54.188479999999998
24.18459,54.188470000000002
24.184629999999999,54.188389999999998
24.184750000000001,54.187919999999998
24.184809999999999,54.187609999999999
24.184809999999999,54.18759
24.184889999999999,54.18732
24.184950000000001,54.187159999999999
24.185040000000001,54.187040000000003
24.18544,54.186619999999998
24.185690000000001,54.186399999999999
24.188400000000001,54.184489999999997
24.188549999999999,54.184350000000002
24.188600000000001,54.184289999999997
24.188739999999999,54.184089999999998
24.188790000000001,54.183959999999999
24.188790000000001,54.183799999999998
24.188780000000001,54.183729999999997
24.188759999999998,54.183669999999999
24.18871,54.183579999999999
24.18862,54.183480000000003
24.188600000000001,54.183450000000001
24.188300000000002,54.183230000000002
24.18816,54.18309
24.188089999999999,54.182989999999997
24.18806,54.182929999999999
24.18805,54.182859999999998
24.187989999999999,54.18262
24.187940000000001,54.182510000000001
24.187909999999999,54.182340000000003
24.187919999999998,54.182169999999999
24.187940000000001,54.182110000000002
24.188009999999998,54.181959999999997
24.188089999999999,54.181820000000002
24.188189999999999,54.181669999999997
24.188410000000001,54.181449999999998
24.18871,54.181220000000003
24.188960000000002,54.181100000000001
24.1892,54.181019999999997
24.189419999999998,54.180999999999997
24.18974,54.180999999999997
24.189990000000002,54.180979999999998
24.190169999999998,54.18092
24.190249999999999,54.180860000000003
24.19031,54.180799999999998
24.1904,54.180689999999998
24.190709999999999,54.180230000000002
24.190850000000001,54.180059999999997
24.19096,54.179960000000001
24.191020000000002,54.179920000000003
24.191369999999999,54.179760000000002
24.19201,54.179580000000001
24.192340000000002,54.179450000000003
24.191079999999999,54.177019999999999
24.191050000000001,54.17698
24.190249999999999,54.175440000000002
24.19014,54.175260000000002
24.189779999999999,54.174570000000003
24.189630000000001,54.174309999999998
24.188880000000001,54.172780000000003
24.18872,54.172490000000003
24.18854,54.172220000000003
24.18806,54.171410000000002
24.187639999999998,54.170769999999997
24.187419999999999,54.170360000000002
24.18731,54.170050000000003
24.187239999999999,54.169690000000003
24.187239999999999,54.16966
24.187190000000001,54.169420000000002
24.187080000000002,54.169139999999999
24.186979999999998,54.168990000000001
24.186889999999998,54.16883
24.186789999999998,54.168700000000001
24.18656,54.16827
24.186509999999998,54.168089999999999
24.186509999999998,54.168080000000003
24.18647,54.167929999999998
24.185600000000001,54.165509999999998
24.185390000000002,54.164520000000003
24.186,54.164479999999998
24.186199999999999,54.164450000000002
24.186499999999999,54.164360000000002
24.186779999999999,54.164319999999996</coordinates>
          </LineString>
        </MultiGeometry>
      </Placemark>
    </Folder>
  </Document>
</kml>