Lankomiausių vietų TOP 10 Šakių rajone! Šakių turizmo informacijos centras Maršruto objektai Danielių sodyba Lukšiuose pamatykLietuvoje.lt

Kuprių km., Lukšių sen., Šakių r.

Netoli Šakių rajono, natūralios gamtos apsuptyje, duris atvėrė nauja turizmo sodyba. Tai išskirtinė vieta pasigrožėti auginamais danieliais. Dar daugiau, lankytojų pageidavimu, ruošiami pietūs, į kurių meniu įtraukti ir koldūnai, pagaminti iš danielių mėsos arba danielių mėsos kumpelių. 23.189819333517079,54.957807630763575 Zyplių dvaras pamatykLietuvoje.lt

Beržų g. 3, Tubeliai, Šakių r.

Šiandien dvaras – vienas iš labiausiai lankomų objektų Šakių rajone. Čia nuolat vyksta projektų pristatymai, konferencijos, sueigos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai. Buvusiose dvaro arklidėse yra įrengta Zyplių dvaro galerija, čia nuolat eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės. Viename iš dvaro ūkio pastatų įkurta kalvė, kitame – keramikos dirbtuvės. Centriniai rūmai restauruoti 2012 m. Buvusioje vežiminėje įkurtas Zanavykų muziejus. Dvare repetuoja Zyplių dvaro kapela, kuri groja ne tik liaudiškos folkloro, bet ir kantri muzikos repertuarą. Dvaro pastatus supantis parkas užima 21 ha teritoriją. Iš pradžių, XIX a. viduryje, čia augo tik vietiniai medžiai. Vėliau grafas T. Potockis iškasė du tvenkinius, pasodino egzotinių medžių ir krūmų, įrengė oranžeriją, pavėsinių, voljerų fazanams. Parteryje priešais rūmus buvo fontanas, per kanalus nutiesti tiltai. Šiuo metu parke auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, baltosios ir balzaminės tuopos, europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai. Parko pasididžiavimas - popiržievis beržas, kurio skersmuo 75 cm. Tikrais milžinais užaugo paprastieji uosiai (skersmuo - 1,15 m, aukštis - iki 30 m). Dar ne taip seniai čia augo įspūdingas, apie 360 metų senumo ąžuolas. Seni žmonės esą iš dar senesnių girdėję, kad ant ąžuolo šakos ponas kardavęs nepaklusnius baudžiauninkus. Senolis ąžuolas nuvirto 2008 metų vasarą, minint parapijos 200-ąsias metines. Ten ir paliktas gulėti. Iš pietų pusės prie ąžuolo veda skroblų alėja, iš vakarų iki rytinės parko ribos - liepų alėja.

Lietuvos istorijos mastais matuojant, Zyplių dvaras yra "jaunas". Dvaro istorija nesiekia nė 200 metų. Pirmuoju Zyplių dvaro savininku tapo kunigaikštis Juozapas Poniatovskis (paskutiniojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus Stanislovo Poniatovskio sūnėnas). Dvaro žemes jis gavo už karinę tarnybą Napoleono Bonaparto armijoje. Pastarasis rūmus ir visą dvarvietę ėmėsi gražinti po 1897 metais Naujuosius Zyplius ištikusio gaisro, kada sudegė visi mediniai ūkiniai pastatai. Vietoj jų iškilo raudonų plytų mūro pastatai, o neoklasicistiniai Zyplių dvaro rūmai virto neobarokiniais. Grafas Tomas Potockis buvo menamas kaip lietuvybės mylėtojas: dalyvavo "Žiburio" ir "Žagrės" draugijų veikloje, rėmė lietuviškų mokyklų ir senelių prieglaudos steigimą, pats mokėsi lietuvių kalbos, buvo aktyvus Suvalkų žemės draugijos organizatorius ir vadovas, išleido ūkininkavimo patarimų brošiūras lenkų ir lietuvių kalbomis, bendravo su dailininkais, pats tapė, rašė dramos kūrinius.

Nuo 2012 metų rudens duris lankytojams atvėrė ir renovuotas rūmų pastatas su parodų ir koncertų salėmis. Dvaras kviečia svečius susipažinti su kalvystės, medžio drožimo, akmens tašymo, keramikos edukacinėmis programomis. Per metus Zyplių dvarą aplanko apie 10 tūkstančių svečių. Įspūdingas Zyplių renesansas! Nuvažiuokite į Lukšius ir Zyplius. Tiesiog privalu pasisemti sielos vaikystę ir protėvių kilnumą nešančiame Dvare Kūrėjo ir tikros Laisvės dvasios. Antraip naujas mūsų valstybės Atgimimas taip ir neįvyks. O dabar turime gražią ir tvirtą Viltį laisvų Lukšių piliečių ir išmanių Zyplių kūrėjų pavyzdžio dėka.

Taip pat siūlome susipažinti su dvaru ir jo istorija ekskursijos su gidu metu (1 val.) ir išbandyti keramikos edukacinę programą (1 val.), kurios metu keramikas Linas Jasulevičius lankytojams atskleis savo amato subtilybes, supažindins su molio savybėmis ir apdirbimo būdais bei padės lankytojams pajusti molio galią pasigaminant, išdegant ir glazūruojant pačių pasigamintą dirbinį. O taip pat sudalyvaukite vyndarystės puoselėtojų Ramaškevičių šeimos klubo "Vyno kerai" gaminamo vyno degustacijoje (1,5-2 val.). Vyną šioje giminėje gamina jau šešios kartos. Stengiantis žengti koja kojon su pasaulio vyndariais ir Lietuvoje atsiradus tinkamoms auginti bei vynui gaminti vynmedžių veislėms, vis dažniau gaminamas ir degustuojamas vynuoginis vynas. Be to, išgaunami labai įdomūs skoniai, derinant vynuoges ir tradicines lietuviškas uogas: serbentus, vyšnias, aronijas ir kt. 2013 m. Ramaškevičių vyšnių, juodųjų serbentų, juodųjų ir raudonųjų serbentų, vyšnių ir juodųjų serbentų, obuolių, obuolių ir aronijų vynui suteiktas Lietuvos tautinio paveldo sertifikatas.]]> 23.194748426053312,54.940746100207974 Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis pamatykLietuvoje.lt

P. Mašioto g. 42, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.

Unikalus liaudies skulptoriaus Prano Sederevičiaus skulptūrų ansamblis - vienintelis tokio pobūdžio primityviojo liaudies meno pavyzdys Lietuvoje. Milžiniškose skulptūrose, pagamintose iš cemento, savamokslis skulptorius įamžino savo autoritetus: Vytautą Didįjį, Vincą Kudirką, JAV viceprezidentą Kenedį, lakūnus Darių ir Girėną, Juozą Tumą-Vaižgantą ir kitus. Skulptorių žavėjo žirgai, todėl kiemo centre iš cemento išdygo milžiniškas Pegasas, kiti herojai taip pat buvo užsodinti ant arklių. Sederevičius lipdydamas iš cemento arklį savo kieme trims dienoms įkurdindavo pasiskolintą gyvulį. Jį šerdavo, glostydavo, grožėdavosi ir kurdavo skulptūrą. Žmonės pasakoja, kad didžiausio arklio skulptūroje yra įmūrytas prieš daug metų vienoje sodyboje sudegęs motociklas BMW su priekaba: priekaba arklio pilve, o visos kitos detalės panaudotos kitose betoninio arklio dalyse. Prano Sederevičiaus, sukūrusio milžiniškas skulptūras iš betono, jau nebėra tarp gyvųjų. Dabar Sederevičiaus name gyvena miestelio pedagogai Vizbarai. Jie nepyksta, kad kieme apie skulptūras nuolat sukiojasi turistai. Naujieji šeimininkai retkarčiais ir patys išeina į kiemą, pasakoja lankytojams apie skulptūras ir jų autorių. 22.86582110757271,54.778844016914135 Gelgaudiškio dvaro sodyba pamatykLietuvoje.lt

Parko g. 5, Gelgaudiškis, Šakių r.

Per Nemuną kitame krante raudoniu plieskia Panemunės pilies stogai. Kalbama, kad kažkur turi būti slaptas požeminis praėjimas, nutiestas po Nemunu iš vienos pilies į kitą. Gelgaudiškio dvaro rūmus supa vienas didžiausių Lietuvos dvarų parkų, pasižymintis sudėtinga struktūra. Manoma, kad čia senovėje galėjo būti alkas, nes pagonys šventais laikė tuos miškus, kuriuose augo ąžuolai, liepos ir pušys. Visi šie medžiai auga čia nuo senų laikų. Parke įrengtas pažintinis takas (2,5 km), kuriame galima pasigrožėti ir retais medžiais: juodąja pušimi, veimutine pušimi, raudonuoju ąžuolu, paprastuoju buku, europiniu maumedžiu, raudonžiedžiu kaštonu. Didelių ąžuolų yra per keturis šimtus, kai kurie yra 26 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens. Ketureilėje sidabrinių klevų alėjoje drevėse peri didysis dančiasnapis, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą. Dar neseniai parke augo storiausia ir aukščiausia Suvalkijos eglė (aukštis – 41,5 m, skersmuo – 133 cm). 2010 m. pavasarį miškininkai, dalyvaujant būriui smalsuolių, nudžiūvusią eglę nupjovė ir paliko tik kelmą. Suskaičiavus rieves paaiškėjo, kad eglė buvo apie 155 metų amžiaus. Parke daug įdomių, legendomis apipintų objektų: Asesoriaus kapas, Velnio kalnas, Baronkapinės (baronų Koidelių kapai), Pakaruoklių kalnas, tyro vandens šaltinėlis.

Apie 26 km nuo Zyplių dvaro sodybos (važiuojant iš Šakių Jurbarko link) ─ įspūdinga Gelgaudiškio dvaro sodyba su puošniais restauruotais rūmais, juose esančiu labai vertingu interjeru, gražuolėmis krosnimis. Sodyba turi vieną didžiausių Lietuvoje miško tipo parką su jame augančiais retais želdynais. Nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektas Gelgaudiškio dvaro sodyba yra paskelbta kultūros paminklu.]]> 22.980486052458449,55.078749714273506 Sudargo piliakalnių kompleksas pamatykLietuvoje.lt

Sudargas, Šakių r.

Viduramžiais čia būta vienos svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais, o šiandien lankytojų akis džiugina nuo 5 piliakalnių viršūnių atsiverianti Nemuno juostos mėlynė. Balnakalnio, Žydkapių, Bevardžio, Pilaitės ir Vorpilio piliakalnių kompleksas istorine, archeologine ir kultūrine prasme laikomas svarbiausiu po Kernavės. 22.641995157065637,55.048313288905639 Vinco Kudirkos muziejus pamatykLietuvoje.lt

V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis, Šakių r.

Ekspoziciją pagyvina XIX a. pabaigos tradicinė zanavykų apranga, sukomplektuota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografinės aprangos rinkinyje saugomų autentiškų eksponatų ir jų kopijų.

Antrojo aukšto ekspozicijoje lankytojas pateks tarsi į "labirintą" ir eis praeities takais susipažindamas su knygnešystės ir XIX a. antros pusės tautinio judėjimo veikėjų – varpininkų – epocha.

Išskirtinis dėmesys ekspozicijoje skiriamas Vinco Kudirkos asmenybei. Vincas Kudirka, "Tautiškos giesmės" autorius, idėjinis "Varpo" vedlys, visą dešimtmetį iki pat mirties rūpinosi laikraščio leidyba. Tarp eksponatų – 1863 m. Juozapo Zavadskio spaustuvėje išleista maldaknygė, kurią Vincas Kudirka padovanojo savo šeimininkės Naumiestyje Petronėlės Krūzaitienės dukteriai Marijai; Vinco Kudirkos verstų knygų – Georgeʼo Gordono Byrono "Kaino", Friedricho Schillerio "Viliaus Telio" – rankraščiai; dailininko A. Grottgerio piešinių ciklo "Lituania" fotoreprodukcijų albumas, dedikuotas Petrui ir Celinai Leonams. Trijuose ekspozicijos informaciniuose terminaluose lankytojai galės pavartyti Vinco Kudirkos rankraščius, varpininkų periodinius leidinius "Varpą", "Ūkininką", "Naujienas", knygnešių slaptai per sieną gabentas kontrafakcijas.]]> 22.862629961000039,54.773405288000049 Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centras pamatykLietuvoje.lt 23.044959814541976,54.953046945464486 Vaiguvos upelis-gatvė pamatykLietuvoje.lt

Nemuno g. 28, Plokščiai

Iki pirmojo pasaulinio karo Plokščiuose, Vaiguvos upelyje gulėjo didžiulis riedulys, ant kurio pasivaikščiojimų metu ilsėjosi ir rašė Vincas Kudirka. Pasakojama, kad ties didžiuoju akmeniu dažnai susikirsdavo Vinco Kudirkos ir suomių rašytojos Mailos Talvio keliai, kai ji vienu metu viešėjo Plokščiuose. Kai kuriuose rašytiniuose šaltiniuose užsimenama, jog šiuos du artimos sielos žmones jungė romantiški ryšiai ir jausmai. Pirmojo pasaulinio karo metais akmuo buvo susprogdintas. Iš jo Stulgių kaimo ūkininkas pasigamino girnas, kuriomis buvo spaudžiamas sėmenų aliejus. Vėliau aliejinė buvo uždaryta, o girnos surastos ir į miestelį parvežtos tik po kelių dešimtmečių. Plokščių centre jos pastatytos 1970 metais, kai miestelis šventė 300 metų jubiliejų. Iki šiol jis vadinamas V. Kudirkos akmeniu.]]> 23.177693017322238,55.082427685580917 Varlių namelis pamatykLietuvoje.lt

Vingio g. 2, Lukšiai, Šakių r.

Varlių kolekcijoje per 12 metų čia sukaupta 4080 eksponatų, o atidarymo metu juos papildė dar 165 varlytės.]]> 23.179379087998527,54.951248000886324 pamatykLietuvoje.lt

V. Kudirkos g. 61, Šakiai

23.045139640544893,54.954089632828484 Maršrutas