Atrask Klaipėdą Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras Maršruto objektai Klaipėdos Teatro aikštė pamatykLietuvoje.lt

Teatro g., Klaipėda

Įkūrus Naująjį turgų, dabartinė Teatro aikštė atsidūrė tarp dviejų prekyviečių ir vėliau susiliejo su jomis ir virto turgaviete. Taip XX a. pirmoje pusėje Turgaus gatvė, Teatro aikštė, Naujasis turgus sudarė ilgą, nuo Jono bažnyčios iki pilies nutįsusią prekyvietę. Prekymečiais visą šią teritoriją užplūsdavo vežimai, būdos, atrakcionininkų ir šiaip pinigų viliotojų palapinės. Kai aikštėse prekiautojai nebeišsitekdavo, prekiaudavo ir Sukilėlių gatvės pradžioje. Aikštė čia įrengta tik XIX a. Pasakojama, kad jau XVII a. Teatro aikštėje įvairius vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai.]]> 21.131731020473875,55.707777653564641 pamatykLietuvoje.lt

Teatro g., Klaipėda

1912 m. Teatro aikštėje įrengtas fontanas buvo skirtas Klaipėdoje gimusio poeto, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Simono Dacho atminimui. Skulptūra vaizduoja jaunutę basą mergaitę su gėlės žiedu – vieną iš poeto apdainuotų herojų. Simono Dacho fontanas buvo pastatytas iš visuomenės lėšų. Paminklui dosniai aukojo ir Klaipėdos krašto lietuviai. Tai buvo pirmas humanitarinio turinio memorialinis statinys šiame krašte. Nuo kitų oficialių paminklų jis skyrėsi lyriškumu, romantiškumu ir demokratiškumu.

"Taravos Anikės" meilės daina dainuojama ne tik Vokietijoje, bet ir Šveicarijoje bei Austrijoje. Ją galima rasti tarp Vokietijos liaudies dainų, o Miuncheno rotušės varpai dar ir šiandien skambina šią melodiją.]]> 21.131561293869435,55.707918609465871 Klaipėdos Danės skveras pamatykLietuvoje.lt

Danės g., Klaipėda

Danės upės skveras - tai maža oazė miesto centre, prie Danės upės. Praeityje čia stovėjo senosios laivų statyklos, miesto birža, pašto rūmai. Po karų, nuvilnijusių per Klaipėdą, neišvengiamai pasikeitė ir miesto veidas - kartu ir ši vieta. 21.137884828031726,55.711743220481495 Danės upės sandėliai pamatykLietuvoje.lt

Žvejų g. 8,10,12 , Klaipėda

Mieste buvo gausu sandėlių ir burlaivių, atgabenančių bei išgabenančių produktus. Vienoms prekėms tai buvo tik logistikos centro laikina stotelė, kitoms - galutinis taškas. Tuometėje Klaipėdoje sandėliai dažniausiai buvo fachverkiniai. Fachverkinė konstrukcija buvo sąlyginai pigi, patvari ir gretai surenčiama, tačiau po vykusio didžiojo miesto gaisro (1854 metais) Klaipėdos senamiestyje buvo draudžiama statyti medinius pastatus, tad tiek sandėliai, tiek gyvenamieji pastatai po gaisro atgimė jau tik kaip mūriniai.



XX a. pirmoje pusėje sandėlis (Žvejų 12) buvo vadinamas “Germania-Speicher” (Vokietijos sandėlis). Kaimyninis sandėlis (Žvejų 8) buvo vadinamas “Dange-Speicher” (Danės sandėlis). Manoma, kad XIX a. antroje pusėje sandėliai dėl savo architektūrinio sprendimo panašumo miestiečių buvo vadinami Dviem broliais.



Klaipėdos sandėlių pavadinimai turi gilias tradicijas. Klaipėdoje XVIII-XIX a. buvo žinomi Hermio, Leopardo, Trijų stogų, Didysis, Karolio, Žaliasis ir kiti sandėliai.



Nors Klaipėdoje ir nėra daug išlikusių senųjų sandėlių, tačiau šiandien miesto panorama be jų sunkiai įsivaizduojama.]]> 21.130836404059387,55.709198776089075 Klaipėdos piliavietė pamatykLietuvoje.lt

Priešpilio g. 2, Klaipėda

Medinė pilis buvo pastatyta klampioje vietoje, todėl 1253 m. dešiniajame Danės krante iškilo mūrinė aptvarinio – gardinio tipo pilis. Pilies kieme stovėjo mūriniai ir mediniai pastatai, o sienas saugojo grioviai, pylimai ir palisados. XIV-XV a. Klaipėdos piliai teko atlaikyti gausius žemaičių ir lietuvių antpuolius, todėl ji daug kartų buvo deginama ir atstatoma. Svarbiausia, kad XV a. Klaipėdos pilis buvo sutvirtinta taip, kad galėjo gintis nuo šaunamojo ginklo. Pilies gynybinę sistemą sudarė bokštai, gynybinė siena, grioviai bei pylimai su gynybiniais statiniais. XV a. Klaipėdos pilis savo architektūra mažai kuo skyrėsi nuo kitų ordino pilių: masyvūs mūrai buvo pagyvinti ornamentais, kontraforsų eilėmis, dantytomis gotikinio raudonų plytų mūro sienomis.

XVI a. tobulėjant artilerijai, senoji pilies gynybinė sistema tapo netinkama, tad 1516 –1519 m. Klaipėdos pilis buvo sustiprinta žemių pylimais su bastėjomis, o 1538 - 1550 m. – kapitališkai perstatyta. Rekonstruota pilis buvo netaisyklingo kvadrato formos su penkiais bokštais. Šiauriniame pilies kampe stovėjo cilindrinis septynių aukštų Didysis bokštas, vakariniame – Didysis parako (arsenalo) bokštas, prie vartų ir kitų korpusų kampuose stovėjo cilindriniai Kurfiursto, Mažasis parako bokštai. Prie vidinių ir išorinių pilies sienų buvo pristatyti gyvenamieji ir ūkiniai korpusai.

XVII a. Klaipėdos pilį puolė švedai, nuniokojo keli gaisrai, tad pilies gynybinę sistemą vėl teko atstatyti ir tobulinti. Taip 1686 m. žemių pylimai aplink Klaipėdos pilį buvo rekonstruoti į bastionus. Paskutiniai Klaipėdos pilies ir miesto fortifikacijos darbai vyko Septynerių metų karo (1756 – 1763) metais. Po šio karo pilis prarado karinę reikšmę ir buvo pamažu apleista. 1770 m. imta pardavinėti ir naikinti išorinius pilies įtvirtinimus, o pastatus naudoti miesto reikmėms. Laikui bėgant, neremontuojami pilies mūrai pradėjo griūti. 1872 – 1874 m. buvo nugriauti paskutiniai pilies pastatai. XX a. pradžioje dalis pilies kanalų buvo užkasta. Piliavietės teritorija buvo priskirta laivų remonto įmonei ir tapo atskirta nuo miesto. Ilgus metus pašaliniams čia nebuvo galima patekti.]]> 21.127336223513709,55.706061352135983 Burlaivis Meridianas pamatykLietuvoje.lt

Kurpių g., Klaipėda

21.134706071090179,55.710295964995595 Klaipėdos skulptūrų parkas pamatykLietuvoje.lt

Trilapio g., Klaipėda

1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros. Šiame parke stovi apie 116 skulptūrų. Po 1990 m., kai prasidėjo spalvotųjų metalų vagystės, dalis skulptūrų nukentėjo, dalį išvežė patys skulptoriai (kad nenuniokotų vandalai), o vieną – visai kažkas pavogė. Parke stovi ir paminklas skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol.]]> 21.13610919427596,55.715484830603557 Martyno Mažvydo alėjos skulptūros pamatykLietuvoje.lt

M. Mažvydo alėja, Klaipėda

21.133270609637478,55.714658721402678 pamatykLietuvoje.lt

M. Mažvydo al. 5, Klaipėda

21.131144437820243,55.713999597599731 pamatykLietuvoje.lt 21.12307786894235,55.70618849655083 Žvejybos laivų ekspozicija pamatykLietuvoje.lt

Smiltynės g., Klaipėda

Senųjų žvejybos laivų aikštelėje yra pristatomi didžiausi muziejaus eksponatai. Vidutiniame žvejybos traleryje "Dubingiai" veikia ekspozicija apie sovietmetį "Ilgas reisas".
Vidutinis žvejybos traleris "Dubingiai" sveria net 330 tonų. Šis jūrų galiūnas buvo pastatytas 1961 m. Klaipėdos "Baltijos" laivų statykloje ir garsėjo puikiais laimikiais. 1972 m. pasiekė rekordą – per reisą sugavo net 30 tonų žuvies. Į Senųjų žvejybos laivų aikštelę laivas buvo įkeltas 1986 metais.
Aikštelėje taip pat eksponuojami plieninis tralbotas "PTB–7167", mažasis žvejybos traleris "Kolyma" (MŽT–90).

Lietuvos jūrų muziejus didžiuojasi kurėnu – plokščiadugne Kuršių marių žvejų burvalte, kuri dalyvauja ne tik mokslinėse ekspedicijose Kuršių mariose, bet ir reprezentuoja muziejų ir visą šalį užsienio ekspedicijose bei renginiuose.]]> 21.105646874063112,55.713129735091023 Etnografinė pajūrio žvejo sodyba pamatykLietuvoje.lt

Smiltynės g., Klaipėda

1979 m. Kopgalyje buvo įkurta Etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Ji pastatyta pagal XIX – XX a. pab. Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybas. Jos nepasižymėjo statinių gausa, dažniausiai būdavo 2–3 pastatai. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje atkurti visi pajūrio sodybų ūkiniai bei gyvenamieji statiniai. Čia atspindėtas pasiturinčio žvejo – auginusio gyvulius, dirbusio žemę ir žvejojusio – sodybos kompleksas: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklams džiauti bei žuvims džiovinti.]]> 21.104502369066626,55.714171515654826 Lietuvos Jūrų muziejus pamatykLietuvoje.lt

Smiltynės g. 2, Klaipėda

Susipažinti su Jūros gamta, pamatyti jūrinių paukščių, moliuskų kriauklių kolekcijas, ekspoziciją apie plėšrius ir pavojingus jūrų žinduolius, gyvybės vystymąsi jūroje rekonstruotame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume. Gyvosios ir negyvosios gamtos suliejimas į vientisą ekspozicija visumą, šiuolaikinės ekspozicijų rengimo technologijos, kuriant povandeninę koralinio rifo iliuziją – tai tik keletas naujovių, kurias lankytojai pamatys atvykę į Jūrų muziejų.]]> 21.099771971000049,55.716781135000076 Delfinariumas pamatykLietuvoje.lt

Smiltynės g. 4, Klaipėda

Delfinai – ypatingi gyvūnai. Nors dauguma laukinių gyvūnų vengia kontaktų su žmonėmis, laukiniai delfinai, kaip žinoma, nepaprastai mėgsta žaisti ir bendrauti su žmonėmis, ypač vaikais. Jauni delfinai pasimėgaudami žaidžia aplink laivelius, po banglentėmis ir net padeda žvejams, duodami ženklus, kada tinklai prisipildo žuvų ir pats laikas juos ištraukti.

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume gyvena Juodosios jūros afalinos (Tursiops truncatus ponticus). Delfinai priklauso žinduolių klasei, dantytųjų banginių pobūriui, šio porūšio atstovai daugiausiai gyvena Juodojoje jūroje.]]> 21.101046062817375,55.718025715412267 Smiltynės paplūdimys pamatykLietuvoje.lt

Smiltynė, Klaipėda

Nuo senosios Smiltynės perkėlos iki Smiltynės paplūdimio galima nueiti pėsčiomis ar nuvažiuoti dviračiu, tam įrengti takai driekiasi per kvepiančius Kuršių nerijos pušynus. Dviračiams įrengtos specialios parkavimo vietos. Smiltynės paplūdimys 2020 m. žymimas visame pasaulyje atpažįstamu ir pripažintu kokybės ženklu – „Mėlynąja vėliava“. Tokių paplūdimių Lietuvos pajūryje šiais metais iš viso yra penki.

Smiltynės paplūdimys platus ir švarus, jame yra paplūdimio tinklinio, teniso, futbolo aikštelės, vaikų žaidimo aikštelė, persirengimo kabinos, tualetai. Paplūdimys pritaikytas žmonėms su negalia. Poilsiautojų saugumą užtikrina gelbėtojai ir medicinos punkto darbuotojai. Taip pat čia yra nemokamas wifi ryšys, galimybė pakrauti mobiliuosius telefonus.

Jei gulėti paplūdimyje visą dieną pabostų, Smiltynė turi ir kitokių pasiūlymų. Netoli Pietinio molo įsikūręs vienas lankomiausių Lietuvos muziejų – Lietuvos jūrų muziejus, sutraukiantis daugybę vietinių ir užsienio turistų. Smiltynėje taip pat galima rasti Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrą, jachtų klubą, 36 m aukščio Hageno kalną, pamatyti laivą „Dubingiai“, pasigrožėti XX a. pr. vilomis ir tradicine žvejo sodyba. Populiarėjant miško terapijai galima tiesiog pasivaikščioti Smiltynės pušynais. Be to, iš naujosios Smiltynės perkėlos autobusu galima nuvažiuoti į Juodkrantę, Pervalką, Preilą ar Nidą.]]> 21.099850929037952,55.69703374517718 Maršrutas