<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<kml xmlns="http://www.opengis.net/kml/2.2">
  <Document>
    <name>Pažintis su Alytaus kraštu</name>
    <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
      <name>Alytaus turizmo informacijos centras</name>
    </author>
    <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-automobiliu/pazintis-su-alytaus-krastu/347?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
    <description />
    <Folder>
      <name>Maršruto objektai</name>
      <Placemark>
        <name>Alytaus piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-piliakalnis/1180?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Piliakalnio g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytaus piliakalnis - tai šimtmečius menąs miesto įkūrimo liudininkas. Tai istorijos ir kultūros paminklas, kurio papėdę šiandien puošia skulptūrų ekspozicija "Alytaus piliakalnio protėviai". Piliakalnis apipintas nesuskaičiuojama gausybe legendų. Viena iš jų byloja apie meilę ir miesto vardo atsiradimą.<br><br>Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję - įsimyli, o kas myli - pamilsta dar labiau.<br><br>Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a.  Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu.<br><br>Netoli piliakalnio yra aukščiausias Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų  taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.079792740754062,54.396658067926502</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Pirmojo Alytaus istorinė aikštė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/pirmojo-alytaus-istorine-aikste/4063?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>A. Juozapavičiaus g., Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytų Nemunas dalija į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante – Pirmas Alytus, kairiajame – Antrasis Alytus. Miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Istorikai mano, kad miesto aikštė Punios, Merkinės ir Vilniaus (tuometinė ši gatvė buvo dešiniame Nemuno krante) kelių sankryžoje susiformavo XV amžiuje. Stepono Batoro Alytui suteiktoje savivaldos privilegijoje nurodyta miestelėnams šioje aikštėje, kurią dabar vadiname Pirmojo Alytaus, pasistatyti rotušę. XIX amžiaus vidurio žemėlapiuose matyti jau pakitęs Pirmojo Alytaus aikštės kontūras - vietoje ištęsto trikampio (dėl įvairaus namų užstatymo) laužyto kontūro pavidalas. Panašus aikštės vaizdas liko iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Vaizdas pasikeitė XX amžiaus 3-iajame dešimtmetyje, atlikus Antano Juozapavičiaus gatvės tvarkymo darbus. Kiekvieną savaitę aikštėje vykdavo turgūs.<br><br>Antrojo pasaulinio karo metais aikštė stipriai nukentėjo nuo vokiečių aviacijos bombardavimo, ilgą laiką ji nebuvo tvarkoma. Tik 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti rekonstrukcijos darbai.<br><br>Istorijos vingiuose keitėsi ir aikštės pavadinimai. Sovietmečiu jai buvo suteiktas Tarybų vardas, esą 1919 metais vasario mėnesį, Alytų užėmus Sovietų Rusijos kariuomenei, grupelė vietinių bolševikų šioje aikštėje paskelbė sovietų valdžią. 2009 m. aikštėje buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai, jų metu buvo rasta laidojimo vieta su žmogaus palaikais. Archeologų žiniomis, toks radinys šiose vietose jau ne pirmas, tad daroma prielaida aikštės teritorijoje galėjus būti senas kapines. Pasakojama, kad aikštė prieš amžių buvo vadinama Kryžiaus aikšte, čia stovėjo medinis kryžius, sustodavo laidotuvių procesijos, jas pasitikdavo klebonas.Kasinėjimų metu daugelį rastų radinių galima apžiūrėti greta aikštės įsikūrusioje Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinėje ekspozicijoje (Jiezno g. 2).Atlikus archeologinius kasinėjimus, aikštė buvo rekonstruota. Pirmojo Alytaus aikštė yra įtraukta į Nekilojamjųjų kultūros vertybių registrą, kaip Alytaus senojo miesto vietos viena iš sudedamųjų dalių.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.065299406284172,54.402856882066004</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/punios-sv-apastalo-jokubo-baznycia/3481?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kauno g. 1, Punia, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Bažnyčia pastatyta 1863 m., vietoj prieš šešerius metus sudegusios senosios. Jos architektūra – baroko ir klasicizmo junginys. Pirmoji bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m., manoma, kur dabar stovi bokšto formos mūrinė koplytėlė, skirta 1831 m. sukilimo dalyviams atminti. Pasakojama, kad tuokart bažnyčią statyti paliepęs Vytautas Didysis, todėl jo atminimas gerbiamas iki šių dienų – bažnyčioje kabo šio kunigaikščio portretas.<br><br> Apeinamą altorių puošia Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo skulptūros. Tai retenybė Lietuvoje, kai pagrindiniame altoriuje yra ne tikėjimą globojantys šventieji, o šalį (Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas) ir vietovę (Šv. Stanislovas vaizduojamas Punios herbe). Pagrindinis altoriaus paveikslas yra keičiamas: per religines šventes Šv. apaštalas Jokūbo paveikslas pakeičiamas Švč. Jėzaus Širdies paveikslu. Vienoje iš bažnyčios navų sienų yra 1901 m. krikščionybės jubiliejui atminti paminklinė lenta su įrašu lietuvių ir lotynų kalbomis, kad pabučiavus lentelės kryžių ir sukalbėjus „Tėve Mūsų" galima gauti 200 dienų atlaidų. Bažnyčios presbiterijoje kabo žymaus dalininko Nikodemo Silvanavičiaus drobė „Šv. Pranciškus Asyžietis" (1889 m.).<br><br> Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje, yra Nemunų kilpų regioniniame parke.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.095939843794223,54.512004486000379</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Butrimonių fontanas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/butrimoniu-fontanas/25519?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vytauto g., Butrimonys, Alytaus r.</address>
        <description>2019 m. Butrimonyse buvo atidaryta rekonstruota istorinė trikampė miestelio aikštė. Išskirtinis atnaujintos aikštės akcentas – fontanas. Jis yra vienintelis toks Lietuvoje: akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.252478145502749,54.500970140930733</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Raižių mečetė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/raiziu-mecete/4633?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vytauto g. 9, Raižiai, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Stanislovas Kričinskis knygoje "Lietuvos totoriai" nurodo, kad 1556 m. Raižiuose stovėjo mečetė (dauguma totorių yra musulmonai). Šiandieninė mečetė pastatyta 1889 m. ir vienintelė Lietuvoje veikė sovietmečiu. Statybų metu į ją buvo perkeltas sudegusios Bazorų mečetės 1684 m. pagamintas minbaras (sakykla). Mečetė medinė, stačiakampio plano su penkiasiene iškyša apsidos fasade, dvišlaičiu skardiniu stogu, kurio viršuje yra nedidelis minareto bokštelis, liaudies architektūros formų. Prieangis per visą pastato plotį. Iš jo patenkama į vyrų ir moterų sales. Vyrų salė dešinėje pusėje, moterų – kairėje. Jos atskirtos siena. Sienos apačioje palikta atvira anga išilgai sienos, pridengta baliustrada. Virš įėjimo vyrų ir moterų salėse – balkonas su baliustrada. Pagal islamo teisę religinei bendruomenei vadovauja imamas.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.187815520952554,54.479919287593056</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/pivasiunu-svc-mergeles-marijos-emimo-i-dangu-baznycia/3357?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Trakų g. 6, Pivašiūnai, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Ant aukštos kalvos stovinti Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia yra Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas. Lotyniško kryžiaus formos bažnyčia – paprasta, bet sykiu meniniu požiūriu savita. Ji jau bene trečioji Pivašiūnų bažnyčia. Kai Kauno stalininkas, Seimo narys, Medilo seniūnas Jonas Klockis 1633 m. rašytu testamentu Senųjų Trakų benediktinams paliko 8000 auksinų ir Pivašiūnų palivarką su Jurkonių kaimu, šioje vietoje jau stovėjo bažnytėlė ar bent koplyčia, mat benediktinai skyrė į šią vietą vieną savo kunigą. Mirus Pivašiūnų bažnyčios fundatoriaus žmonai Sofijai Klockai, benediktinai, nuo 1648 m. gavę visas palivarko valdymo teises, ėmė rūpintis statydinti naują bažnyčią. Senoji bažnyčia ar koplyčia sudegė ar buvo sunaikinta per 1655–1661 m. karą. Nuo XVII a. vidurio iki 1845 m. Pivašiūnuose nuolat gyvenę benediktinai rūpinosi Pivašiūnų šventove ir parapija. Jų pastangomis pastatyta antroji bažnyčia, kurią 1674 m. pašventino Vilniaus vyskupas Mikalojus Slupackis. Manoma, kad ši bažnyčia XVIII a. viduryje sudegė. Duomenys apie gaisrą gana neaiškūs. Tačiau pačioje XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje bažnyčios pastatas vertintas kaip itin blogos būklės, patarta statyti naują.<br><br>Bažnyčiai suteikti titulai atspindi ypatingą pamaldumą Dievo Motinai, pagarbą šv. Jonui Krikštytojui, pirmojo fundatoriaus Jono Klockio šventajam globėjui, ir šv. Benediktui, benediktinų Tėvui ir pagrindiniam Vakarų vienuolystės šului. Kaip šios pamaldumo tradicijos atsispindi Pivašiūnų bažnyčios meno kūriniuose, itin nuodugniai nagrinėja menotyrininkė Regimanta Stankevičienė pranešime "Benediktinų dailės paveldas Pivašiūnų bažnyčioje", skaitytame 2005 m. spalio mėn. Vilniuje vykusioje mokslinėje konferencijoje "Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, 1405–2005 metai". Daili Pivašiūnų bažnyčia labiausiai garsėja nuo seno stebuklingu laikomu Dievo Motinos paveikslu. Netgi įspūdingas Didysis altorius, rodos, sukurtas kaip garbės baldakimas Švč. Mergelės paveikslui. XVII a. viduryje tapytas paveikslas papuoštas aptaisais. 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotais vainikais, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Daugybė maldininkų, besikreipusių į Pivašiūnų Mergelę, jos užtariami patyrė įvairiopų malonių. Priešais bažnyčios fasadą stovi varpinė, šalia šventoriaus – kapinės. Kalvos apačioje, manoma, kad ten stovėjo ankstesnės Pivašiūnų bažnyčios, dabar – medinė tašytų rąstų koplyčia.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.372743609842903,54.460787548558066</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/daugu-dievo-apvaizdos-baznycia/3479?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Maironio g. 6, Daugai, Alytaus r.</address>
        <description>Bažnyčia buvo statoma 1858-1862 m., sudegus ankstesnei bažnyčiai. Dabartiniams maldos namams būdingi modifikuoti gotikos, klasicizmo ir baroko stiliaus bruožai, joje yra vertingų meno kūrinių. Bažnyčia yra bebokštė, todėl šalia pastatyta varpinė. Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kaip miestelio istorinio centro dalis.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.344395244712992,54.359815486968877</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Didysis Dzūkijos akmuo</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/didysis-dzukijos-akmuo/6804?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vangelonių g., Vangelonys, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Didysis Dzūkijos akmuo pūpso Vangelonių kaimo pušyne. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje ir devintas pagal dydį Lietuvoje. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinėjęs, nes, anot vietos gyventojų, į jį ne kartą yra trenkęs žaibas. Akmens ilgis – 7 m, plotis – 4,5 m, apimtis – 18 m.  1964 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu.<br><br>Pasakojama, kad velnią vis erzino Nemunaičio bažnyčios varpų skambesys, nedavęs pelkėje rytais ramiai snausti ar po sotaus valgio dantis rakinėti. Griebė jis vieną naktį didelį akmenį ir nulėkęs prie bažnyčios juo norėjo sugriauti. Tačiau neįvertino savo jėgų ir pakeliui, ties Vangelonimis, užklupo velnią rytinis gaidžio giedojimas. Trenkė jis tą akmenį ir akis išdegęs nulėkė į savo pelkę slėptis. Sulaukė nakties ir išėjo gyventi į tolimesnes pelkes, kur nebuvo girdėti bažnyčios varpų skambesio, o gražuolis akmuo taip ir liko Vangelonių kaime.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.020280129486334,54.272426643381728</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus kraštotyros muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-krastotyros-muziejus/2196?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Savanorių g. 6, Alytus</address>
        <description><![CDATA[Alytaus kraštotyros muziejus miesto inteligentų iniciatyva buvo įkurtas 1928 m. Šiandien jame saugoma beveik 100 tūkst. eksponatų – tai istorinė, etnografinė ir archeologinė medžiaga, patekusi į muziejaus fondus iš visų Pietų Lietuvos rajonų. Modernios ir interaktyvios ekspozicijos išradingai pasakoja krašto istoriją. Alytaus kraštotyros muziejui priklauso ir keletas filialų. Muziejuje vyksta edukaciniai užėmimai mokiniams ir suaugusiems. Įėjimas nemokamas. Sekmadieniais ir pirmadieniais nedirba.<br><br>"1915 m. rugpjūčio 27-oji Alytuje: vienos gatvės istorija" – tai naujausia Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija, įprasminanti Didžiojo karo (taip amžininkai vadino I-ąjį pasaulinį karą) 100-ąsias metines. Joje pristatoma viena, tačiau svarbiausia karo diena Alytuje, kai rusų valdžią pakeitė vokiečių, gatvėse padaugėjo pabėgėlių, buvo sugriauti visi tiltai. Veiksmo vieta – Vilniaus gatvė – Alytaus "širdis", labiausiai atspindinti to meto gyventojų realybę, jų išgyvenimus.<br><br>Ekspozicija "Gyvenimas abipus Nemuno. Alytus archyvų, bibliotekų ir muziejų dokumentuose." - joje pristatoma Alytaus miesto istorija nuo XIV amžiaus iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Miesto raida perteikiama istoriniais dokumentais, žemėlapiais, atvirukais, fotografijomis, vaizdo medžiaga. Salėje sukurtos kelios skirtingos, pusiau uždaros, atskiriems istorijos laikotarpiams atspindėti skirtos erdvės.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>24.050471392355689,54.397751288376156</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA[Paminklas "Laisvės angelas"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/paminklas-laisves-angelas/4068?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Dariaus ir Girėno g., Alytus</address>
        <description>Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio skulptūros (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius — Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas — tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.049395902000072,54.394015284000034</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Alytaus Jaunimo parkas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/alytaus-jaunimo-parkas/1472?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Parko g., Alytus</address>
        <description>Jaunimo parkas įkurtas 1982 metais, užima 36,6 ha. Dalį parko teritorijos – apie 14 ha užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta, formuojant atviras ir pusiau atviras erdves, pagarbiai išryškinant vietos gamtą, nepakeičiant reljefo. Parko projekto vyriausiasis architektas V. Jodelė ir architektės A. Gercienė (apželdinimas), S. Vaičaitytė. Po poros metų jame grupė skulptorių sukūrė pirmąją Lietuvoje aštuonių metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui. Prabėgus geram dešimtmečiui šį skulptūrų ansamblį papildė dar dvi, užsienio autorių dovanotos skulptūros. Šiandien Jaunimo parką puošia išpuoselėti gėlynai, jis pritaikytas renginiams ir ramiam poilsiui: čia įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, riedlenčių-riedučių, parkūro aikštelės, pažymėti dviračių takai, įrengta dviračių kalnelių trasa.</description>
        <Point>
          <coordinates>24.02903834637544,54.405170578052967</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Grafaitės Juzefos Korevaitės paminklas Rumbonyse</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.054514999999999,54.466282</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Punios šilas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.038018999999998,54.506565999999999</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zuvinto-biosferos-rezervato-lankytoju-centras/2418?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kampelių g. 10, Aleknonys, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Atvykę į Žuvintą, turite galimybę iš arčiau pažvelgti į natūralios gamtos pasaulį. Pavasarį čia girdisi praskrendančių ir perėti suskridusių paukščių šurmulys, vasarą matyti jauniklius auginanti vandens sparnuočių karta, rudenį Žuvinte apsistoja didžiuliai išskridimui pasiruošusių gervių būriai. Net ir žiemą Žuvinto biosferos rezervato gamtiniuose takuose pamatysi žiemojančius miško paukščius, žvėrių pėdsakus.<br><br>Lankytojų centre susipažinsite su Žuvinto gamtos vertybėmis. Muziejaus ekspozicija pasakoja apie rezervato gamtą ir ežero evoliuciją, susipažinsite su rezervatui būdingomis žvėrių, paukščių, žuvų rūšimis ir gamtiniais kompleksais. Sužinosite kaip atsiranda ir išnyksta ežerai, formuojasi pelkės, kaip saugoma rezervato gamta. Siūlome pasižiūrėti videofilmą apie Žuvinto rezervato gamtą. Lankytojų centro apžvalgos bokšte galėsite apžvelgti ežero panorama ir stebėti paukščius per teleskopus.<br><br>Savarankiškai arba su gidu galite lankytis Žuvinto ežero gamtiniame take, paukščių stebėjimo bokštelyje šalia lankytojų centro. Jame be atskiro leidimo galima būti kasdien nuo 8 val. iki 20 val.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.640238911999081,54.456916817263327</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/simno-svc-mergeles-marijos-emimo-i-dangu-baznycia/3472?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Kreivoji g. 2, Simnas, Alytaus r.</address>
        <description><![CDATA[Tai seniausias architektūrinis paminklas Užnemunėje ir vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje. Bažnyčioje yra Švč. Marijos Rožinės altorius, kuriame kabo vertingas Švč. Mergelės paveikslas.<br><br>Simno bažnyčia pastatyta 1520 m., tuometinio valdytojo Jono Zabžezinskio iniciatyva. Ji buvo mūrinė, vėliau daug kartų perstatinėta, didinta, tačiau jos išorė išliko renesansisinė. Dabar tai Švc. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo bažnyčia, vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje. Viduje yra meniniu požiūriu vertingas XVIII a. medinis altorius. Bažnyčios šventoriaus kampe – medinė varpinė. Bažnyčios dešinėje pusėje įmūrytas "gėdos akmuo". 1655 m. ji buvo apgriauta, o 1764 m. iš pagrindų suremontuota. Bažnyčią vis nuniokodavo gaisrai, likdavo tik mūrinės sienos. 1845-1886 m. klebonas kun. Ambraziejus Glovackis iš pagrindų suremontavo bažnyčią, pataisė priešakinę dalį ir vidurinę navą, įruošė naują didįjį altorių. Jo įpėdinis kun. Sebastijonas Valentinas šventorių aptvėrė mūrine tvora, stogą apdengė skarda, išpuošė vidų. Pirmo pasaulinio karo metu bažnyčia vėl nukentėjo. 1917 m. bažnyčia suremontuota, 1933 m. sustiprinti bažnyčios pamatai ir gelžbetoniu sutvirtintos sienos ir skliautai. 1944 m. vėl buvo padegta, o atnaujinta 1958 m. Bažnyčia yra kultūros paveldo paminklas, bažnyčioje yra religinių ir meno vertybių. 2006-2009 m. vyko bažnyčios išorės restauravimo darbai.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.64522210896935,54.383689480178631</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės Mergalaukyje</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>23.685082999999999,54.389119999999998</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Kumečių tvenkinio užtvanka</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>23.747205999999998,54.348247000000001</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Kurnėnų mokyklos architektūrinis ansamblis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kurnenu-mokyklos-architekturinis-ansamblis/6838?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Draugystės g. 2, Kurnėnai, Alytaus r.</address>
        <description>Prie Alytaus-Simno kelio, tarp Luksnėnų ežero ir Aniškio miško, gražioje vietoje stovi nedidelė mokykla su bokšteliu – tai žymioji Kurnėnų mokykla, kurios statybą praėjusio amžiaus pradžioje finansavo čia gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Žmonės pasakoja, jog visas statybines medžiagas, mokyklinius suolus, lentas, net ir stiklus langams jis atsiuntė iš Čikagos, kur apsigyveno baigęs aukštuosius mokslus Varšuvoje. Pagal L. Radziukyno projektą visus darbus atliko Balkūnų kaimo meistrai. Aniems laikams tai buvo moderni mokykla su centriniu šildymu ir vėjo turbina elektros energijai gaminti. Pirmasis skambutis čia nuskambėjo 1936 m. Mokykla veikė iki 2008 m., šiuo metu pastatas nenaudojamas. Statinių kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.</description>
        <Point>
          <coordinates>23.897988882501579,54.394336478467807</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Vidzgirio botaninis draustinis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>24.041843,54.384675000000001</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
    </Folder>
    <Folder>
      <name>Maršrutas</name>
    </Folder>
  </Document>
</kml>