Pažintis su Alytaus kraštu Alytaus turizmo informacijos centras Maršruto objektai Alytaus piliakalnis pamatykLietuvoje.lt

Piliakalnio g., Alytus

Kadaise gyveno Mirgrausėlė ir Alyta. Vienas kitą pamilo, tačiau Mirgrausėlei buvo skirta vaidilutės dalia. Vietos pilį užpuolę kryžiuočiai. Kovoje krito daug karių, tačiau Alyta likęs gyvas, prasiveržęs iš kryžiuočių apsupimo, nujojęs į Gabijos kalnelį, kur Mirgrausėlė kursčiusi šventąją ugnį, ir ją paslėpęs, o pats grįžęs į kovą. Nors ir narsiai kovėsi Alyta, bet ir jis žuvo. Mirgrausėlė, sužinojusi apie Alytos mirtį, taip graudžiai verkusi, kad jos ašaros upeliu pradėjusios tekėti į Nemuną. Upelis žynių buvo pavadintas Alytupiu, Gabijos kalnelis – Mirgrausėlės piliakalniu, o nuo Alytos pavadinimą gavęs Alytaus miestas. Ir šiandien į Nemuną teka Mirgrausėlės ašarų upelis, o seni žmonės sako, kad iš to upelio atsigėrę dar nemylėję - įsimyli, o kas myli - pamilsta dar labiau.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – XIV a. Šlaitai statūs, į upių slėnius – 25–30 m aukščio. Piliakalnyje stovėjo Alytaus pilis, kurios apylinkes 1377 m. ir 1382 m. niokojo kryžiuočiai. Alytaus pilis minima 1384 m. ir 1387 m. Į Rytus nuo piliakalnio 1 ha dydžio plote yra VII–XII a. papėdės gyvenvietė su 60 cm storio kultūriniu sluoksniu, tyrinėta 1985–1986 m. Joje rasta sudegusių pastatų liekanų, ūkyje naudojamų dirbinių, kalavijo galas, pentinas su spygliu.

Netoli piliakalnio yra aukščiausias Lietuvoje (38,1 m) Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas ant išlikusių senojo geležinkelio tiltų taurų (1899 m.). Nuo piliakalnio ir pylimo atsiveria puiki kairiakrančio miesto panorama. Greta įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais, vedančiais iki Klebono akmens Nemune.]]> 24.079792740754062,54.396658067926502 Pirmojo Alytaus istorinė aikštė pamatykLietuvoje.lt

A. Juozapavičiaus g., Alytus

Antrojo pasaulinio karo metais aikštė stipriai nukentėjo nuo vokiečių aviacijos bombardavimo, ilgą laiką ji nebuvo tvarkoma. Tik 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atlikti rekonstrukcijos darbai.

Istorijos vingiuose keitėsi ir aikštės pavadinimai. Sovietmečiu jai buvo suteiktas Tarybų vardas, esą 1919 metais vasario mėnesį, Alytų užėmus Sovietų Rusijos kariuomenei, grupelė vietinių bolševikų šioje aikštėje paskelbė sovietų valdžią. 2009 m. aikštėje buvo atliekami archeologiniai kasinėjimai, jų metu buvo rasta laidojimo vieta su žmogaus palaikais. Archeologų žiniomis, toks radinys šiose vietose jau ne pirmas, tad daroma prielaida aikštės teritorijoje galėjus būti senas kapines. Pasakojama, kad aikštė prieš amžių buvo vadinama Kryžiaus aikšte, čia stovėjo medinis kryžius, sustodavo laidotuvių procesijos, jas pasitikdavo klebonas.Kasinėjimų metu daugelį rastų radinių galima apžiūrėti greta aikštės įsikūrusioje Alytaus kraštotyros muziejaus archeologinėje ekspozicijoje (Jiezno g. 2).Atlikus archeologinius kasinėjimus, aikštė buvo rekonstruota. Pirmojo Alytaus aikštė yra įtraukta į Nekilojamjųjų kultūros vertybių registrą, kaip Alytaus senojo miesto vietos viena iš sudedamųjų dalių.]]> 24.065299406284172,54.402856882066004 Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Kauno g. 1, Punia, Alytaus r.

Apeinamą altorių puošia Šv. Kazimiero ir Šv. Stanislovo skulptūros. Tai retenybė Lietuvoje, kai pagrindiniame altoriuje yra ne tikėjimą globojantys šventieji, o šalį (Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas) ir vietovę (Šv. Stanislovas vaizduojamas Punios herbe). Pagrindinis altoriaus paveikslas yra keičiamas: per religines šventes Šv. apaštalas Jokūbo paveikslas pakeičiamas Švč. Jėzaus Širdies paveikslu. Vienoje iš bažnyčios navų sienų yra 1901 m. krikščionybės jubiliejui atminti paminklinė lenta su įrašu lietuvių ir lotynų kalbomis, kad pabučiavus lentelės kryžių ir sukalbėjus „Tėve Mūsų" galima gauti 200 dienų atlaidų. Bažnyčios presbiterijoje kabo žymaus dalininko Nikodemo Silvanavičiaus drobė „Šv. Pranciškus Asyžietis" (1889 m.).

Punios Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Šv. Jokūbo kelią Lietuvoje, yra Nemunų kilpų regioniniame parke.]]> 24.095939843794223,54.512004486000379 Butrimonių fontanas pamatykLietuvoje.lt

Vytauto g., Butrimonys, Alytaus r.

2019 m. Butrimonyse buvo atidaryta rekonstruota istorinė trikampė miestelio aikštė. Išskirtinis atnaujintos aikštės akcentas – fontanas. Jis yra vienintelis toks Lietuvoje: akrilo kolbos formos, viduje sukasi didžiulis vandens sūkurys. Per fontano sieną bėga vanduo, kuris sukuria nepakartojamą vaizdą. 24.252478145502749,54.500970140930733 Raižių mečetė pamatykLietuvoje.lt

Vytauto g. 9, Raižiai, Alytaus r.

24.187815520952554,54.479919287593056 Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Trakų g. 6, Pivašiūnai, Alytaus r.

Bažnyčiai suteikti titulai atspindi ypatingą pamaldumą Dievo Motinai, pagarbą šv. Jonui Krikštytojui, pirmojo fundatoriaus Jono Klockio šventajam globėjui, ir šv. Benediktui, benediktinų Tėvui ir pagrindiniam Vakarų vienuolystės šului. Kaip šios pamaldumo tradicijos atsispindi Pivašiūnų bažnyčios meno kūriniuose, itin nuodugniai nagrinėja menotyrininkė Regimanta Stankevičienė pranešime "Benediktinų dailės paveldas Pivašiūnų bažnyčioje", skaitytame 2005 m. spalio mėn. Vilniuje vykusioje mokslinėje konferencijoje "Benediktiniškoji tradicija Lietuvoje, 1405–2005 metai". Daili Pivašiūnų bažnyčia labiausiai garsėja nuo seno stebuklingu laikomu Dievo Motinos paveikslu. Netgi įspūdingas Didysis altorius, rodos, sukurtas kaip garbės baldakimas Švč. Mergelės paveikslui. XVII a. viduryje tapytas paveikslas papuoštas aptaisais. 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotais vainikais, jam suteiktas Nuliūdusiųjų Paguodos titulas. Daugybė maldininkų, besikreipusių į Pivašiūnų Mergelę, jos užtariami patyrė įvairiopų malonių. Priešais bažnyčios fasadą stovi varpinė, šalia šventoriaus – kapinės. Kalvos apačioje, manoma, kad ten stovėjo ankstesnės Pivašiūnų bažnyčios, dabar – medinė tašytų rąstų koplyčia.]]> 24.372743609842903,54.460787548558066 Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Maironio g. 6, Daugai, Alytaus r.

Bažnyčia buvo statoma 1858-1862 m., sudegus ankstesnei bažnyčiai. Dabartiniams maldos namams būdingi modifikuoti gotikos, klasicizmo ir baroko stiliaus bruožai, joje yra vertingų meno kūrinių. Bažnyčia yra bebokštė, todėl šalia pastatyta varpinė. Daugų Dievo Apvaizdos bažnyčia įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kaip miestelio istorinio centro dalis. 24.344395244712992,54.359815486968877 Didysis Dzūkijos akmuo pamatykLietuvoje.lt

Vangelonių g., Vangelonys, Alytaus r.

Pasakojama, kad velnią vis erzino Nemunaičio bažnyčios varpų skambesys, nedavęs pelkėje rytais ramiai snausti ar po sotaus valgio dantis rakinėti. Griebė jis vieną naktį didelį akmenį ir nulėkęs prie bažnyčios juo norėjo sugriauti. Tačiau neįvertino savo jėgų ir pakeliui, ties Vangelonimis, užklupo velnią rytinis gaidžio giedojimas. Trenkė jis tą akmenį ir akis išdegęs nulėkė į savo pelkę slėptis. Sulaukė nakties ir išėjo gyventi į tolimesnes pelkes, kur nebuvo girdėti bažnyčios varpų skambesio, o gražuolis akmuo taip ir liko Vangelonių kaime.]]> 24.020280129486334,54.272426643381728 Alytaus kraštotyros muziejus pamatykLietuvoje.lt

Savanorių g. 6, Alytus

"1915 m. rugpjūčio 27-oji Alytuje: vienos gatvės istorija" – tai naujausia Alytaus kraštotyros muziejaus ekspozicija, įprasminanti Didžiojo karo (taip amžininkai vadino I-ąjį pasaulinį karą) 100-ąsias metines. Joje pristatoma viena, tačiau svarbiausia karo diena Alytuje, kai rusų valdžią pakeitė vokiečių, gatvėse padaugėjo pabėgėlių, buvo sugriauti visi tiltai. Veiksmo vieta – Vilniaus gatvė – Alytaus "širdis", labiausiai atspindinti to meto gyventojų realybę, jų išgyvenimus.

Ekspozicija "Gyvenimas abipus Nemuno. Alytus archyvų, bibliotekų ir muziejų dokumentuose." - joje pristatoma Alytaus miesto istorija nuo XIV amžiaus iki XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio. Miesto raida perteikiama istoriniais dokumentais, žemėlapiais, atvirukais, fotografijomis, vaizdo medžiaga. Salėje sukurtos kelios skirtingos, pusiau uždaros, atskiriems istorijos laikotarpiams atspindėti skirtos erdvės.]]> 24.050471392355689,54.397751288376156 pamatykLietuvoje.lt

Dariaus ir Girėno g., Alytus

Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio skulptūros (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius — Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją. Laisvės angelas — tai pagarbos ir atminimo ženklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. Paminklui teko atlaikyti kelis gamtos ir istorijos išbandymus: 1934 m. skulptūra subyrėjo trenkus žaibui (atstatyta po trejų metų), o 6-ajame dešimtmetyje nugriauta politiniais sumetimais. 1991 m. skulptorius Jonas Meškelevičius atkūrė Laisvės angelo skulptūrą, skulptorius Jonas Blažaitis atkūrė paminklo bareljefus. 24.049395902000072,54.394015284000034 Alytaus Jaunimo parkas pamatykLietuvoje.lt

Parko g., Alytus

Jaunimo parkas įkurtas 1982 metais, užima 36,6 ha. Dalį parko teritorijos – apie 14 ha užima natūraliai augančios pušų grupės, kita teritorija apželdinta, formuojant atviras ir pusiau atviras erdves, pagarbiai išryškinant vietos gamtą, nepakeičiant reljefo. Parko projekto vyriausiasis architektas V. Jodelė ir architektės A. Gercienė (apželdinimas), S. Vaičaitytė. Po poros metų jame grupė skulptorių sukūrė pirmąją Lietuvoje aštuonių metalo plastikos skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui. Prabėgus geram dešimtmečiui šį skulptūrų ansamblį papildė dar dvi, užsienio autorių dovanotos skulptūros. Šiandien Jaunimo parką puošia išpuoselėti gėlynai, jis pritaikytas renginiams ir ramiam poilsiui: čia įrengtos vaikų žaidimų, šachmatų, sporto, riedlenčių-riedučių, parkūro aikštelės, pažymėti dviračių takai, įrengta dviračių kalnelių trasa. 24.02903834637544,54.405170578052967 Grafaitės Juzefos Korevaitės paminklas Rumbonyse pamatykLietuvoje.lt 24.054514999999999,54.466282 Punios šilas pamatykLietuvoje.lt 24.038018999999998,54.506565999999999 Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centras pamatykLietuvoje.lt

Kampelių g. 10, Aleknonys, Alytaus r.

Lankytojų centre susipažinsite su Žuvinto gamtos vertybėmis. Muziejaus ekspozicija pasakoja apie rezervato gamtą ir ežero evoliuciją, susipažinsite su rezervatui būdingomis žvėrių, paukščių, žuvų rūšimis ir gamtiniais kompleksais. Sužinosite kaip atsiranda ir išnyksta ežerai, formuojasi pelkės, kaip saugoma rezervato gamta. Siūlome pasižiūrėti videofilmą apie Žuvinto rezervato gamtą. Lankytojų centro apžvalgos bokšte galėsite apžvelgti ežero panorama ir stebėti paukščius per teleskopus.

Savarankiškai arba su gidu galite lankytis Žuvinto ežero gamtiniame take, paukščių stebėjimo bokštelyje šalia lankytojų centro. Jame be atskiro leidimo galima būti kasdien nuo 8 val. iki 20 val.]]> 23.640238911999081,54.456916817263327 Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Kreivoji g. 2, Simnas, Alytaus r.

Simno bažnyčia pastatyta 1520 m., tuometinio valdytojo Jono Zabžezinskio iniciatyva. Ji buvo mūrinė, vėliau daug kartų perstatinėta, didinta, tačiau jos išorė išliko renesansisinė. Dabar tai Švc. Mergelės Marijos į Dangų Ėmimo bažnyčia, vienintelė bazilikinė kryžminio plano renesansinė bažnyčia Lietuvoje. Viduje yra meniniu požiūriu vertingas XVIII a. medinis altorius. Bažnyčios šventoriaus kampe – medinė varpinė. Bažnyčios dešinėje pusėje įmūrytas "gėdos akmuo". 1655 m. ji buvo apgriauta, o 1764 m. iš pagrindų suremontuota. Bažnyčią vis nuniokodavo gaisrai, likdavo tik mūrinės sienos. 1845-1886 m. klebonas kun. Ambraziejus Glovackis iš pagrindų suremontavo bažnyčią, pataisė priešakinę dalį ir vidurinę navą, įruošė naują didįjį altorių. Jo įpėdinis kun. Sebastijonas Valentinas šventorių aptvėrė mūrine tvora, stogą apdengė skarda, išpuošė vidų. Pirmo pasaulinio karo metu bažnyčia vėl nukentėjo. 1917 m. bažnyčia suremontuota, 1933 m. sustiprinti bažnyčios pamatai ir gelžbetoniu sutvirtintos sienos ir skliautai. 1944 m. vėl buvo padegta, o atnaujinta 1958 m. Bažnyčia yra kultūros paveldo paminklas, bažnyčioje yra religinių ir meno vertybių. 2006-2009 m. vyko bažnyčios išorės restauravimo darbai.]]> 23.64522210896935,54.383689480178631 Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės Mergalaukyje pamatykLietuvoje.lt 23.685082999999999,54.389119999999998 Kumečių tvenkinio užtvanka pamatykLietuvoje.lt 23.747205999999998,54.348247000000001 Kurnėnų mokyklos architektūrinis ansamblis pamatykLietuvoje.lt

Draugystės g. 2, Kurnėnai, Alytaus r.

Prie Alytaus-Simno kelio, tarp Luksnėnų ežero ir Aniškio miško, gražioje vietoje stovi nedidelė mokykla su bokšteliu – tai žymioji Kurnėnų mokykla, kurios statybą praėjusio amžiaus pradžioje finansavo čia gimęs ir augęs Laurynas Radziukynas. Žmonės pasakoja, jog visas statybines medžiagas, mokyklinius suolus, lentas, net ir stiklus langams jis atsiuntė iš Čikagos, kur apsigyveno baigęs aukštuosius mokslus Varšuvoje. Pagal L. Radziukyno projektą visus darbus atliko Balkūnų kaimo meistrai. Aniems laikams tai buvo moderni mokykla su centriniu šildymu ir vėjo turbina elektros energijai gaminti. Pirmasis skambutis čia nuskambėjo 1936 m. Mokykla veikė iki 2008 m., šiuo metu pastatas nenaudojamas. Statinių kompleksas įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 23.897988882501579,54.394336478467807 Vidzgirio botaninis draustinis pamatykLietuvoje.lt 24.041843,54.384675000000001 Maršrutas