TOP lankytinos vietos Šalčininkuose tobulai savaitgalio išvykai automobiliu Šalčininkų rajono savivaldybė Maršruto objektai Šalčininkų miesto aikštė pamatykLietuvoje.lt 25.383416100000002,54.308668699999998 Vagnerių rūmai (Šalčininkų dvaras) pamatykLietuvoje.lt

Plento g. 5, Šalčininkai

Vokiečių architektas – Hetšoldas – sujungė naujus rūmus su senais, dar Chodkevičių statytais, ir senoje dalyje įkūrė oficiną – patalpą tarnams. Dvaras ypač suklestėjo tarpukariu, kai jį pradėjo valdyti Vitoldo sūnus Karolis. Vagnerių ūkis tuometiniame Vilniaus krašte laikytas pavyzdiniu. Į Vagnerių ūkį buvo vežamos užsieniečių delegacijos. Pastato viduje galima ir dabar pamatyti puikias koklių krosnis, dėmesio verta taip vadinama "auksinė salė". Šiuo metu rūmuose įsikūrusi Stanislavo Moniuškos menų mokykla.]]> 25.393333827891784,54.311955633557183 Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centras pamatykLietuvoje.lt

Centrinė g. 2, Poškonys, Šalčininkų r.

Viena gausiausių spalvotų audinių kolekcija, kurių raštuose atsispindi moters estetinis skonis – juostelės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės...

Galite užsisakyti ekskursijos vadovą, įsigyti suvenyrų ar informacinių leidinių apie Dieveniškių istorinį regioninį parką.]]> 25.616313357156667,54.263554272834988 Poškonių pilkapynas pamatykLietuvoje.lt

Poškonys, Šalčininkų r.

Pilkapyną sudaro 24 pilkapių grupė, išsidėsčiusi kalvos viršuje ir jos šlaituose. Sampilai nuo 5-6 iki 12 m skersmens, 0,7 – 1,2 m aukščio. Didžiausias sampilas yra net 22 m skersmens ir 1,8 m aukščio. Pilkapių pagrindus juosia netaisyklingi akmenų vainikai. 1952 m. archeologai (vadovas A. Tautavičius) ištyrė 4 pilkapius, juose rasta V – VI a. dirbinių: žalvarinė storagalė apyrankė, geležinė lankinė segė trumpa įvijėle ir kojele. Manoma, kad tam pačiam laikotarpiui priklauso ir kiti pilkapiai. Pilkapiai – tai mūsų protėvių kapai. Jie atsirado supylus sampilą virš palaidotų mirusiųjų. Aplink pilkapio sampilą dažnai aptinkami akmenų vainikai, kurie, pagal senovės žmonių tikėjimą, turėjo mirusiuosius saugoti nuo piktųjų dvasių. Dažnai pilkapių pagrinde aptinkamas degėsių ir pelenų sluoksnis, rodantis atliktas ugnies apeigas. Vėlesniuose pilkapiuose akmenų vainikus pakeitė grioveliai ar duobės apie sampilą. Yra pilkapių, kurių sampilai išgrįsti ar sukrauti iš akmenų. Pilkapiuose laidoti nedeginti ir sudeginti mirusieji, kai kur su mirusiaisiais laidoti ir žirgai. Pilkapius vietiniai gyventojai vadina milžinkapiais, Švedkapiais, Prancūzkapiais. 25.629300273000069,54.256098175000034 Grybiškių ąžuolas pamatykLietuvoje.lt

Grybiškės, Šalčininkų r.

Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 498 cm, aukštis - 26 m, amžius - apie 1000 metų.]]> 25.640147401082906,54.248556093700159 Grybiškių pušis pamatykLietuvoje.lt

Grybiškės, Šalčininkų r.

Medžio rūšis – paprastoji pušis. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,62 m. Aukštis – 21 m. Lajos aukštis – 11 m, lajos plotis 10 m, lajos forma netaisyklinga, projekcijos plotis – 100 m². Kiti ypatumai – pušis turi 6 kamienus, labai graži laja. Pušis labai ryškiai išsiskiria iš aplinkos savo amžiumi ir ypač grožiu. Gribiškių pušies amžius apie 100 metų. Amžius nustatytas apytiksliai, lyginant su aplinkui augančiais medžiais, kurių amžius yra žinomas. Grybiškių pušis auga prie miško keliuko, kuris prieš 50 metų buvo pagrindinis kelias jungiantis du kaimus: Poškonis ir Jurgelionis. Dabar kelias prarado savo reikšmę. Miškas, kuris supa pušį yra sodintas kolūkių laikais. Pušis auga šalia įspūdingo gamtos paveldo objekto – Grybiškių ąžuolo. Objektas patogus lankyti, nes yra šalia parko turistinių pėsčiųjų, dviračių ir automobilių maršrutų. 25.640099613000075,54.248205000000041 Rimašių akmenynas pamatykLietuvoje.lt

Grybiškės, Šalčininkų r.

Išlikusi aikštelė su iš melioruojamų laukų suvežtais akmenimis - melioracijos vajaus liudininkas. Rimašių akmenynas Į valstybės saugomų objektų sąrašą įtrauktas 2008 metais. Išlikusi aikštelė su iš melioruojamų laukų suvežtais akmenimis yra melioracijos vajaus liudininkas. Akmenys iš aplinkinių melioruojamų laukų buvo vežami į tam tikrą teritoriją, suguldomi eilėmis. Tikriausia ateityje buvo planuojama juos sprogdinti ir naudoti statybose. Akmenys sukrauti keturkampėje aikštelėje, iš visų pusių apsuptos miško. Aikštelės matmenys: iš P į Š 80 m. ir iš V į R 75 m. Bendras objekto plotas 0,60 ha (6000 m²). Rieduliai sukrauti į 13 eilių, kurių ilgis 80 m. Iš viso čia sukaupta apie 4500 akmenų. Jų didis įvairuoja nuo 0,2 m³ mažiausi (0,3 m. x 0,3 m. x 0,3 m.) iki 4 m³ (2,4 m. x 1,5 x 1,1 m.). Akmenų petrografinė sudėtis labai įvairi. Yra labai dekoratyvių iš kelių skirtingų uolienų sudarytų riedulių. Rieduliai, esantys objekto teritorijoje į Lietuvą pateko iš Skandinavijos per priešpaskutinį apledėjimą. Priešpaskutiniojo apledėjimo ledynas iš maksimalaus paplitimo ribos pradėjo trauktis prieš 190-200 tūkst. metų. Į dabartinę aikštelę akmenys suvežti iš melioruojamų laukų maždaug 1970 -1977 m. laikotarpiu. 25.627436461000059,54.245797417000063 Akmenys Jankelis ir Jankeliukas pamatykLietuvoje.lt

Didžiuliai, Šalčininkų r.

Apie akmenis žmonės sukūrė daug pasakojimų ir padavimų. Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje yra daug mitologinių akmenų. Į pietryčius nuo Didžiulių, ties riba su Pupiškių kaimu, galim apamatyti du įdomius archeologinius paminklus. Mažesnysis akmuo vadinamas Jankeliuku. Jo aukštis – apie 1 m, plotis ir ilgis - maždaug 2 m. Didysis akmuo, vadinamas Jankeliu, iš žemės išlindęs tik 0,5 m. Iš liaudies padavimų ir pasakojimų, tai du muzikantai – smuikininkai. 25.608542461427611,54.249527414293453 Rimašių kaimas pamatykLietuvoje.lt

Gaujos g. Rimašiai, Šalčininkų r.

Dieveniškių regiono paminkliniai kaimai įsikūrę valakų reformos metu, kai kaimų žemės buvo skirstomos taisyklingos formos masyvais, padalytais į tris sėjomainos laukus, o šie- į rėžius ("šniūrus"). Prasidėjo gyvenviečių planavimas "iš aukščiau": padrikos kaimų sodybos buvo perkeliamos į kaimavietei skirtas vietas, o trobesiai turėjo būti renčiami pagal tam tikrą nustatytą tvarką. Kaimavietes sudarė vienodo ploto ir formos sodybos, kurių skaičius priklausė nuo kaimui skirtos žemės. Jose sodybų skaičius iš pradžių buvo daug mažesnis, tačiau skaldantis šeimoms, valakai susmulkėjo į pusvalakius, ketvirtininkus, aštuntininkus. Žemės rėžis, kuriame stovėjo sodybos trobesiai, vadintas sėdzimu. Valakų reforma nustatė kaimo ir sodybos planavimo taisykles: gatvė yra pagrindinė kaimą jungianti ašis, prie gyvenamojo namo yra "švarusis" kiemas (atšlaimis) ir ūkinis kiemas prie kluono (kluoniena).
Gyvenamieji namai statyti galu į gatvę, vienoje eilėje su tvartais, sodybos užstatymą gilumoje užbaigdavę kluonai. Atstumas tarp trobesių priklausė nuo rėžių dydžio. Dėl siaurų rėžių teko taupyti žemę, turėti tik būtiniausius gyvenimui ir ūkiui pastatus: namą, tvartą, svirną, kluoną. O ir tuos į vieną liniją statę, vieną prie kito glaudę. Taip susiformavo ypatingas trobesių statymo būdas - sujungiant pirkią su tvartu (ar kelis tvartelius) po vienu stogu, vadinant tai "rūmu".]]> 25.608842651115317,54.238475356401857 Bėčionių piliakalnis pamatykLietuvoje.lt

Bėčionys, Šalčininkų r.

Vienintelis žinomas piliakalnis Dieveniškių apylinkėse. Datuojamas I tūkst. pr. m. e. Dar ir dabar galima pastebėti pylimo liekanas, o šalia jų griovio pėdsakus.Bėčionių piliakalnis įrengtas kalvoje Gaujos upelio krante, šlaitai siekia 15–17 m aukštį, aikštelės dydis apie 20 x 40 m, ji apardyta senų bulviarūsių, netyrinėta. Piliakalnio pietų papėdėje XX a. viduryje dar buvo gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių, čia rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi. 25.599444353510549,54.220539374610802 Dieveniškės pamatykLietuvoje.lt

Dieveniškės, Šalčininkų r.

1969 m. Dieveniškės buvo įtrauktos į Lietuvos vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą. Saugomi šie Dieveniškių plano elementai: aikštės planas (susidarė XV - XVIII a.) ir jos padėtis gatvių sankryžoje, Vilniaus, Dabutiškių, Ašmenos ir Geranainių, Subotninkų ir Šermukšnių gatvių trasos, Žaliosios gatvės trasa saugoma dėl stovinčių prie jos sodybų, kurių mediniai ir murinai pastatai yra vertingi architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu. Dauguma Dieveniškių plano dabartinių elementų išliko nepakitę nuo miestelio įsikūrimo. 25.624242529532275,54.193659521401337 Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Ašmenos g. 1, Dieveniškės, Šalčininkų r.

Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia su varpine stovi kompoziciškai reikšmingiausioje vietoje – aikštės gale. Pirmąją bažnyčią Dieveniškėse 1474 m. pastatė Martynas Goštautas. 1783 m. bažnyčia sudegė, vietoj jos 1786 m. buvo pastatyta kiek didesnė medinė, kuri 1861 m. buvo atnaujinta. 1899–1903 m. apmūrytas šventorius. Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia turi klasicizmo bruožų, yra kryžminio plano, bebokštė, medinė. Vidurinės navos pločio presbiteriją užbaigia tridienė apsidė. Abipus presbiteriujos simetriškai kyšo dviaukščiai zakristijų-ložių tūriai. Virš šventoriaus vartų – neogotikinė varpinė. Jos aukštis 21 m. 1906 m. įsteigta parapija. 25.625265534169404,54.195134265835911 Norviliškių pilis pamatykLietuvoje.lt

Pilies g. 64, Norviliškės, Šalčininkų r.

1834 m. buvo pastatytos kareivinės. Kareiviai įsikūrė ir senajame vienuolyno pastate, ten išbuvo iki XX a. pradžios. 1904 m. vienuolynas ir rusų kariuomenės pastatytos 2 aukštų kareivinės perėjo iš Karo ministerijos žinios Žemės ūkio ministerijai ir buvo atiduotas mergaičių žemės ūkio mokyklai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mokykla užsidarė.]]> 25.781505394052974,54.23632709684788 Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Pilies g. 66, Norviliškės, Šalčininkų r.

Bažnyčia sudėtingos konfigūracijos, vienabokštė, su penkiasiene apside ir bokšteliu. Centrinė nava dvigubai aukštesnė už šonines. Prie bažnyčios stovi mūrinė varpinė (XVII a. vidurys).]]> 25.783109004243208,54.236420145139029 Stakų ąžuolas pamatykLietuvoje.lt

Mikališkės, Šalčininkų r.

Ąžuolo kamieno apimtis 4,9 m, skersmuo apie 1,6 m, aukštis apie 24 m. Pagal apytikrius paskaičiavimus Stakų ąžuolui apie 1000 metų. 25.553115914369073,54.290268879178264 Stakų konglomeratų luistai pamatykLietuvoje.lt

Mikališkės, Šalčininkų r.

Aprašytos konglomeratų išeigos plyti į šiaurę nuo paskutiniojo apledėjimo ribos ir pats procesas vyko ir vyksta holoceno metu. Stakų kaimo apylinkių konglomerato išeigos yra priešpaskutiniojo (Medininkų) apledėjimo išplitimo zonoje. Paleogeografinės konglomerato susidarymo sąlygos nėra pakankamai tirtos. Turint omenyje, kad konglomerato luistai slūgso reljefo paaukštėjime, tai vienas iš galimų jų atsiradimo variantų gali būti, kad luistai buvo atvilkti ledyno.]]> 25.552422650197524,54.291347596813935 Maršrutas