<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<kml xmlns="http://www.opengis.net/kml/2.2">
  <Document>
    <name>TOP lankytinos vietos Šalčininkuose tobulai savaitgalio išvykai automobiliu</name>
    <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
      <name>Šalčininkų rajono savivaldybė</name>
    </author>
    <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-automobiliu/top-lankytinos-vietos-salcininkuose-tobulai-savaitgalio-isvykai-automobiliu/412?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
    <description />
    <Folder>
      <name>Maršruto objektai</name>
      <Placemark>
        <name>Šalčininkų miesto aikštė</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>25.383416100000002,54.308668699999998</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Vagnerių rūmai (Šalčininkų dvaras)</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/vagneriu-rumai-salcininku-dvaras/2023?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Plento g. 5, Šalčininkai</address>
        <description><![CDATA[Svarbiausias Šalčininkų kultūros paveldo objektas – Vagnerių rūmai. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras minimas nuo XIV a. Nuosavybės teises pirmiausia turėjo Glebavičiai, vėliau Chodkevičiai, o nuo 1835 metų dvaras priklausė Vilniaus vaistininkams grafams Martynui ir Karoliui Vagneriams. 1880 metais Vitoldas Vagneris pastatė čia dviejų aukštų neorenesanso stiliaus rūmus su dviem portikais.<br><br>Vokiečių architektas – Hetšoldas – sujungė naujus rūmus su senais, dar Chodkevičių statytais, ir senoje dalyje įkūrė oficiną – patalpą tarnams. Dvaras ypač suklestėjo tarpukariu, kai jį pradėjo valdyti Vitoldo sūnus Karolis. Vagnerių ūkis tuometiniame Vilniaus krašte laikytas pavyzdiniu. Į Vagnerių ūkį buvo vežamos užsieniečių delegacijos. Pastato viduje galima ir dabar pamatyti puikias koklių krosnis, dėmesio verta taip vadinama "auksinė salė". Šiuo metu rūmuose įsikūrusi Stanislavo Moniuškos menų mokykla.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.393333827891784,54.311955633557183</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centras</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/dieveniskiu-istorinio-regioninio-parko-lankytoju-centras/371?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Centrinė g. 2, Poškonys, Šalčininkų r.</address>
        <description><![CDATA[Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre Jūs galėsite apžiūrėti ekspoziciją ''Etnokultūros paveldas", linų apdirbimo, verpimo ir audimo apyvokos daiktų eksponatai: mintuvai linams laužyti, grabenai – medinės šukos linams šukuoti, klastytuvė linams brukti, šerinis šepetys su koteliu linams šukuoti. Mediniai verpimo rateliai, verpstės kuodeliui pririšti, vituškos – suktuvai, stovelis nytims, Vytuvai – matavidlai, vynioti ir išvynioti siūlus į matkus. Audimo staklės, skietai, šaudyklės. Dieveniškių krašto namų apyvokos reikmenys, rakandai. Languoti sijonų audiniai- placenkos. <br><br>Viena gausiausių spalvotų audinių kolekcija, kurių raštuose atsispindi moters estetinis skonis – juostelės, juostos, rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės... <br><br>Galite užsisakyti ekskursijos vadovą, įsigyti suvenyrų ar informacinių leidinių apie Dieveniškių istorinį regioninį parką.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.616313357156667,54.263554272834988</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Poškonių pilkapynas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/poskoniu-pilkapynas/210?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Poškonys, Šalčininkų r.</address>
        <description>Pilkapyną sudaro 24 pilkapių grupė, išsidėsčiusi kalvos viršuje ir jos šlaituose. Sampilai nuo 5-6 iki 12 m skersmens, 0,7 – 1,2 m aukščio. Didžiausias sampilas yra net 22 m skersmens ir 1,8 m aukščio. Pilkapių pagrindus juosia netaisyklingi akmenų vainikai. 1952 m. archeologai (vadovas A. Tautavičius) ištyrė 4 pilkapius, juose rasta V – VI a. dirbinių: žalvarinė storagalė apyrankė, geležinė lankinė segė trumpa įvijėle ir kojele. Manoma, kad tam pačiam laikotarpiui priklauso ir kiti pilkapiai. Pilkapiai – tai mūsų protėvių kapai. Jie atsirado supylus sampilą virš palaidotų mirusiųjų. Aplink pilkapio sampilą dažnai aptinkami akmenų vainikai, kurie, pagal senovės žmonių tikėjimą, turėjo mirusiuosius saugoti nuo piktųjų dvasių. Dažnai pilkapių pagrinde aptinkamas degėsių ir pelenų sluoksnis, rodantis atliktas ugnies apeigas. Vėlesniuose pilkapiuose akmenų vainikus pakeitė grioveliai ar duobės apie sampilą. Yra pilkapių, kurių sampilai išgrįsti ar sukrauti iš akmenų. Pilkapiuose laidoti nedeginti ir sudeginti mirusieji, kai kur su mirusiaisiais laidoti ir žirgai. Pilkapius vietiniai gyventojai vadina milžinkapiais, Švedkapiais, Prancūzkapiais.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.629300273000069,54.256098175000034</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Grybiškių ąžuolas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/grybiskiu-azuolas/353?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Grybiškės, Šalčininkų r.</address>
        <description><![CDATA[Grybiškių ąžuolas  - gausiai lankomas gamtos paveldo objektas, turi didelį gamtinį, pažintinį ir estetinį potencialą. Ąžuolą patogu lankyti, nes yra šalia turistinių pėsčiųjų, dviračių ir automobilių maršrutų. Prie Grybiškių ąžuolo surastas didžiausias Lietuvos baravykas, kuris įregistruotas Lietuvos rekordų knygoje. Baravyko svoris buvo 3,05 kg, 49 cm kepurės ir 28 cm koto skersmens. Baravyką 1979 metais surado Grybiškių kaimo gyventojas Jonas Kuklys.<br><br>Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 498 cm, aukštis - 26 m, amžius - apie 1000 metų.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.640147401082906,54.248556093700159</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Grybiškių pušis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/grybiskiu-pusis/355?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Grybiškės, Šalčininkų r.</address>
        <description>Medžio rūšis – paprastoji pušis. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 2,62 m. Aukštis – 21 m. Lajos aukštis – 11 m, lajos plotis 10 m, lajos forma netaisyklinga, projekcijos plotis – 100 m². Kiti ypatumai – pušis turi 6 kamienus, labai graži laja. Pušis labai ryškiai išsiskiria iš aplinkos savo amžiumi ir ypač grožiu. Gribiškių pušies amžius apie 100 metų. Amžius nustatytas apytiksliai, lyginant su aplinkui augančiais medžiais, kurių amžius yra žinomas. Grybiškių pušis auga prie miško keliuko, kuris prieš 50 metų buvo pagrindinis kelias jungiantis du kaimus: Poškonis ir Jurgelionis. Dabar kelias prarado savo reikšmę. Miškas, kuris supa pušį yra sodintas kolūkių laikais. Pušis auga šalia įspūdingo gamtos paveldo objekto – Grybiškių ąžuolo. Objektas patogus lankyti, nes yra šalia parko turistinių pėsčiųjų, dviračių ir automobilių maršrutų.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.640099613000075,54.248205000000041</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Rimašių akmenynas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/rimasiu-akmenynas/979?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Grybiškės, Šalčininkų r.</address>
        <description>Išlikusi aikštelė su iš melioruojamų laukų suvežtais akmenimis - melioracijos vajaus liudininkas. Rimašių akmenynas Į valstybės saugomų objektų sąrašą įtrauktas 2008 metais. 
Išlikusi aikštelė su iš melioruojamų laukų suvežtais akmenimis yra melioracijos vajaus liudininkas. Akmenys iš aplinkinių melioruojamų laukų buvo vežami į tam tikrą teritoriją, suguldomi eilėmis. Tikriausia ateityje buvo planuojama juos sprogdinti ir naudoti statybose. Akmenys sukrauti keturkampėje aikštelėje, iš visų pusių apsuptos miško. Aikštelės matmenys: iš P į Š 80 m. ir iš V į R 75 m. Bendras objekto plotas 0,60 ha (6000 m²). Rieduliai sukrauti į 13 eilių, kurių ilgis 80 m. Iš viso čia sukaupta apie 4500 akmenų. Jų didis įvairuoja nuo 0,2 m³ mažiausi (0,3 m. x 0,3 m. x 0,3 m.) iki 4 m³ (2,4 m. x 1,5 x 1,1 m.). Akmenų petrografinė sudėtis labai įvairi. Yra labai dekoratyvių iš kelių skirtingų uolienų sudarytų riedulių. Rieduliai, esantys objekto teritorijoje į Lietuvą pateko iš Skandinavijos per priešpaskutinį apledėjimą. Priešpaskutiniojo apledėjimo ledynas iš maksimalaus paplitimo ribos pradėjo trauktis prieš 190-200 tūkst. metų. Į dabartinę aikštelę akmenys suvežti iš melioruojamų laukų maždaug 1970 -1977 m. laikotarpiu.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.627436461000059,54.245797417000063</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Akmenys Jankelis ir Jankeliukas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/akmenys-jankelis-ir-jankeliukas/240?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Didžiuliai, Šalčininkų r.</address>
        <description>Apie akmenis žmonės sukūrė daug pasakojimų ir padavimų. Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje yra daug mitologinių akmenų. Į pietryčius nuo Didžiulių, ties riba su Pupiškių kaimu, galim apamatyti du įdomius archeologinius paminklus. Mažesnysis akmuo vadinamas Jankeliuku. Jo aukštis – apie 1 m, plotis ir ilgis - maždaug 2 m. Didysis akmuo, vadinamas Jankeliu, iš žemės išlindęs tik 0,5 m. Iš liaudies padavimų ir pasakojimų, tai du muzikantai – smuikininkai.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.608542461427611,54.249527414293453</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Rimašių kaimas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/rimasiu-kaimas/242?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Gaujos g. Rimašiai, Šalčininkų r.</address>
        <description><![CDATA[Rimašių kaimavietės sodybos įsikūrusios kairiajame Gaujos krante, atkartoja jos vingį. Dėl gamtinių sąlygų ir Valakų reformos susiklostė tipiška vienpusė gatvinė rėžinė kaimavietė.Gatviniai kaimai yra viena reikšmingiausių parke esančio kultūros paveldo dalių. Neilgoje juostoje Gaujos slėnyje ir kalvotose vietose tarp Poškonių ir Dieveniškių yra išsidėstę 13 gatvinių kaimų, kurie sudaro 3 arti vienas kito esančių kaimų grupes.<br><br>Dieveniškių regiono paminkliniai kaimai įsikūrę valakų reformos metu, kai kaimų žemės buvo skirstomos taisyklingos formos masyvais, padalytais į tris sėjomainos laukus, o šie- į rėžius ("šniūrus"). Prasidėjo gyvenviečių planavimas "iš aukščiau": padrikos kaimų sodybos buvo perkeliamos į kaimavietei skirtas vietas, o trobesiai turėjo būti renčiami pagal tam tikrą nustatytą tvarką. Kaimavietes sudarė vienodo ploto ir formos sodybos, kurių skaičius priklausė nuo kaimui skirtos žemės. Jose sodybų skaičius iš pradžių buvo daug mažesnis, tačiau skaldantis šeimoms, valakai susmulkėjo į pusvalakius, ketvirtininkus, aštuntininkus. Žemės rėžis, kuriame stovėjo sodybos trobesiai, vadintas sėdzimu. Valakų reforma nustatė kaimo ir sodybos planavimo taisykles: gatvė yra pagrindinė kaimą jungianti ašis, prie gyvenamojo namo yra "švarusis" kiemas (atšlaimis) ir ūkinis kiemas prie kluono (kluoniena).<br>Gyvenamieji namai statyti galu į gatvę, vienoje eilėje su tvartais, sodybos užstatymą gilumoje užbaigdavę kluonai. Atstumas tarp trobesių priklausė nuo rėžių dydžio. Dėl siaurų rėžių teko taupyti žemę, turėti tik būtiniausius gyvenimui ir ūkiui pastatus: namą, tvartą, svirną, kluoną. O ir tuos į vieną liniją statę, vieną prie kito glaudę. Taip susiformavo ypatingas trobesių statymo būdas - sujungiant pirkią su tvartu (ar kelis tvartelius) po vienu stogu, vadinant tai "rūmu".]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.608842651115317,54.238475356401857</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Bėčionių piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/becioniu-piliakalnis/238?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Bėčionys, Šalčininkų r.</address>
        <description>Vienintelis žinomas piliakalnis Dieveniškių apylinkėse. Datuojamas I tūkst. pr. m. e. Dar ir dabar galima pastebėti pylimo liekanas, o šalia jų griovio pėdsakus.Bėčionių piliakalnis įrengtas kalvoje Gaujos upelio krante, šlaitai siekia 15–17 m aukštį, aikštelės dydis apie 20 x 40 m, ji apardyta senų bulviarūsių, netyrinėta. Piliakalnio pietų papėdėje XX a. viduryje dar buvo gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių, čia rasta lipdytos keramikos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.599444353510549,54.220539374610802</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Dieveniškės</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/dieveniskes/10075?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Dieveniškės, Šalčininkų r.</address>
        <description>1969 m. Dieveniškės buvo įtrauktos į Lietuvos vietinės reikšmės urbanistikos paminklų sąrašą. Saugomi šie Dieveniškių plano elementai: aikštės planas (susidarė XV - XVIII a.) ir jos padėtis gatvių sankryžoje, Vilniaus, Dabutiškių, Ašmenos ir Geranainių, Subotninkų ir Šermukšnių gatvių trasos, Žaliosios gatvės trasa saugoma dėl stovinčių prie jos sodybų, kurių mediniai ir murinai pastatai yra vertingi architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu. Dauguma Dieveniškių plano dabartinių elementų išliko nepakitę nuo miestelio įsikūrimo.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.624242529532275,54.193659521401337</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/dieveniskiu-svc-mergeles-marijos-rozancines-baznycia/7938?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Ašmenos g. 1, Dieveniškės, Šalčininkų r.</address>
        <description>Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia su varpine stovi kompoziciškai reikšmingiausioje vietoje – aikštės gale. Pirmąją bažnyčią Dieveniškėse 1474 m. pastatė Martynas Goštautas. 1783 m. bažnyčia sudegė, vietoj jos 1786 m. buvo pastatyta kiek didesnė medinė,  kuri 1861 m. buvo atnaujinta. 1899–1903 m. apmūrytas šventorius. Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia turi klasicizmo bruožų, yra kryžminio plano, bebokštė, medinė. Vidurinės navos pločio presbiteriją užbaigia tridienė apsidė. Abipus presbiteriujos simetriškai kyšo dviaukščiai zakristijų-ložių tūriai. Virš šventoriaus vartų – neogotikinė varpinė. Jos aukštis 21 m. 1906 m. įsteigta parapija.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.625265534169404,54.195134265835911</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Norviliškių pilis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/norviliskiu-pilis/1999?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Pilies g. 64, Norviliškės, Šalčininkų r.</address>
        <description><![CDATA[Teigiama, kad pilį seno dvaro vietoje XVII a. pradžioje pastatė turtingas Rytprūsių pirklys Vaitiekus Šorcas, įsimylėjęs ir vedęs vietos grafaitę Daratą Zienovičiūtę. Būtent dėl jos, kaip teigiama pasakojimuose, pirklys bei karys iš Marienburgo ir likęs Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje.<br>1834 m. buvo pastatytos kareivinės. Kareiviai įsikūrė ir senajame vienuolyno pastate, ten išbuvo iki XX a. pradžios. 1904 m. vienuolynas ir rusų kariuomenės pastatytos 2 aukštų kareivinės perėjo iš Karo ministerijos žinios Žemės ūkio ministerijai ir buvo atiduotas mergaičių žemės ūkio mokyklai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mokykla užsidarė.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.781505394052974,54.23632709684788</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/norviliskiu-svc-mergeles-marijos-gailestingumo-motinos-baznycia/4493?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Pilies g. 66, Norviliškės, Šalčininkų r.</address>
        <description><![CDATA[Norviliškės XVI a. buvo Surviliškio dvaro palivarkas, kurį jo savininkė Darata Zenovičiūtė-Šorcienė su Peckūnų kaimu (25 valakai) paskyrė pranciškonams. Ji 1617 m. pastatė medinę bažnyčią, o buvusį mūrinį dvaro pastatą pertvarkė į vienuolyną. 1698 m. įkurta parapija. Pranciškonai 1745 m. pastatė naują bažnyčią. 1797 m. minima parapinė mokykla. Vienuolyno bibliotekoje 1820 m. buvo 284 leidiniai (tarp jų retų spaudinių ir dvi lietuviškos knygos). 1831 m. pradėta statyti nauja bažnyčia. 1832 m. caro valdžia vienuolyną ir bažnyčią uždarė. Bažnyčia nugriauta, medžiaga panaudota Alšėnų cerkvės ir Norviliškių kareivinių statybai. 1905–1915 m. vienuolyne veikė privati mergaičių žemės ūkio mokykla. 1909 m. norėta pastatyti mokinių koplyčią, bet statybos valdyba nepatvirtino prasto projekto. Parapijiečių lėšomis 1929 m. pastatyta dabartinė bažnyčia.<br><br>Bažnyčia sudėtingos konfigūracijos, vienabokštė, su penkiasiene apside ir bokšteliu. Centrinė nava dvigubai aukštesnė už šonines. Prie bažnyčios stovi mūrinė varpinė (XVII a. vidurys).]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.783109004243208,54.236420145139029</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Stakų ąžuolas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/staku-azuolas/219?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Mikališkės, Šalčininkų r.</address>
        <description>Ąžuolo kamieno apimtis 4,9 m, skersmuo apie 1,6 m, aukštis apie 24 m. Pagal apytikrius paskaičiavimus Stakų ąžuolui apie 1000 metų.</description>
        <Point>
          <coordinates>25.553115914369073,54.290268879178264</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Stakų konglomeratų luistai</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/staku-konglomeratu-luistai/220?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Mikališkės, Šalčininkų r.</address>
        <description><![CDATA[Stakų luistai tai smėlio ir žvyro konglomeratai. Geologinį objektą sudaro 2 luistai, gulintys vienas šalia kito ant kalnelio, apaugusio medžiais, viršūnės. Luistų matmenys - didesnis pusmėnulio formos - ilgis apie 17 m, plotis iki 3 m, aukštis apie 1,5 m, mažesnis - stačiakampio formos 6 m x 5 m, aukštis iki 0,7 m. Objektą sudaro gamtiškai susicementavusio konglomerato išeiga, atsiverianti geologinio sluoksnio fragmentu ir esanti reljefo paaukštėjime (Abs. a. apie 220 m). Šioje sankaupoje išsiskiria 2 dalys. Paaukštėjimo viršuje esantis vientisas luistas slūgso horizontaliai ir yra plokštės formos, kurios žemės paviršiuje matomas ilgis yra 6 m, plotis - 5 m, aukštis - 0,7 m. Šlaite žemiau yra antroji sankaupos dalis, suskilusi į tris dalis, kurių bendras ilgis apie 17 m, plotis - 3 m, aukštis - apie 1,5 m. Pastarosios sankaupos vientisumą pažeidė seni medžiai. Stakų konglomerato luistai, kaip geologiniai kūnai, netirti ir jų būdingosios ir ypatingosios savybės nėra moksliškai apibūdintos. Lietuvos geologinio paveldo įvairovėje panašių objektų nėra daug. Tai - Skališkių uola Vilniaus, konglomerato uola Šeimyniškių atodangoje Utenos, "Ožkų pečiaus" konglomeratas atodangoje Prienų rajonuose. Tačiau visi šie objektai yra šiauriau nuo paskutiniojo apledėjimo ribos, kai tuo tarpu Stakų konglomeratai yra teritorijoje už šios ribos į pietus. Konglomeratų susidarymas paleogeografine prasme dar iki šiol nėra pakankamai ištirtas ir todėl jų išsaugojimas yra labai svarbi prielaida šiam įdomiam reiškiniui nagrinėti.<br><br>Aprašytos konglomeratų išeigos plyti į šiaurę nuo paskutiniojo apledėjimo ribos ir pats procesas vyko ir vyksta holoceno metu. Stakų kaimo apylinkių konglomerato išeigos yra priešpaskutiniojo (Medininkų) apledėjimo išplitimo zonoje. Paleogeografinės konglomerato susidarymo sąlygos nėra pakankamai tirtos. Turint omenyje, kad konglomerato luistai slūgso reljefo paaukštėjime, tai vienas iš galimų jų atsiradimo variantų gali būti, kad luistai buvo atvilkti ledyno.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>25.552422650197524,54.291347596813935</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
    </Folder>
    <Folder>
      <name>Maršrutas</name>
    </Folder>
  </Document>
</kml>