<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<kml xmlns="http://www.opengis.net/kml/2.2">
  <Document>
    <name>Dviračiu po Kuršių nerijos nacionalinį parką</name>
    <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
      <name>Kuršių nerijos nacionalinis parkas</name>
    </author>
    <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-dviraciu/dviraciu-po-kursiu-nerijos-nacionalini-parka/43?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
    <description>Maršruto ilgis į vieną pusę 52 km. Norint iš Smiltynės (Klaipėdos) pasiekti Nidą ir grįžti į atgal į Smiltynę lėtesniem ar prastesnio fizinio pasirengimo dviratininkams, gali prireikti dviejų dienų. Taip pat yra galimybė važiuoti ne pilną maršrutą. Tačiau geriausias sprendimas Kuršių nerija mėgautis neskubant, tad rekomenduojame šiam maršrutui nusimatyti dvi dienas.</description>
    <Folder>
      <name>Maršruto objektai</name>
      <Placemark>
        <name>Klaipėdos uosto molai</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/klaipedos-uosto-molai/1090?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Smiltynės g. / Vėtros g., Klaipėda</address>
        <description>Klaipėdos uostas turi du lygiagrečius molus, pietinio molo ilgis – 1227 m, o šiaurinio – 1158 m. Jie pastatyti ant polių, viršvandeninė dalis išmūryta iš akmenų. Pagilinus uostą, molai sustiprinti akmenimis ir dideliais betono blokais. Šiaurinis molas buvo statomas nuo 1834 m. iki 1884 m., o pietininis – nuo 1847 m. iki 1861 m. Šių molų funkcija – nukreipti Danės upės žiočių srovę į Baltijos jūrą, apsaugoti plaukimo vagą (farvaterį) nuo užteršimo.</description>
        <Point>
          <coordinates>21.081764547424115,55.726340136537523</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Nerijos fortas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/nerijos-fortas/6119?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Smiltynės g. 2, Klaipėda</address>
        <description>Nerijos fortą pradėjo statyti Prūsijos karalystės kariai 1864 m. Statybas 1871 m. baigė Vokietijos imperija. 1897–1939 m. statinys buvo perduotas uostui, jame gyveno civiliai. Antro pasaulinio karo metu, fortas buvo susprogdintas, o 1976–1978 m. restauruotas. 1979–aisiais čia įkurtas Lietuvos jūrų muziejus: akvariumas, jūrų gamtos, jūrų paukščių ir žinduolių bei laivybos istorijos ekspozicijos. XIX amžiuje pastatyta jūrų tvirtovė šiandien tarnauja kultūrai.</description>
        <Point>
          <coordinates>21.098734090560626,55.716973405858454</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Lietuvos Jūrų muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/lietuvos-juru-muziejus/1085?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Smiltynės g. 2, Klaipėda</address>
        <description><![CDATA[Vyrai užsiaugina ūsus dėl grožio. O ruoniai, kad ... nenugaištų iš bado. Ūsai jiems – ne papuošalas, o antenos, gebančios sugauti net už 100 m plaukiančios žuvies sukeliamus vandens virpesius. Lietuvos jūrų muziejuje gyvena Baltijos pilkieji, Rytų Atlanto paprastieji ruoniai, Šiaurės jūrų liūtai, pingvinai. Ruoniai – sėkmingai veisiami. Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.<br><br>Susipažinti su Jūros gamta, pamatyti jūrinių paukščių, moliuskų kriauklių kolekcijas, ekspoziciją apie plėšrius ir pavojingus jūrų žinduolius, gyvybės vystymąsi jūroje rekonstruotame Lietuvos jūrų muziejaus akvariume. Gyvosios ir negyvosios gamtos suliejimas į vientisą ekspozicija visumą, šiuolaikinės ekspozicijų rengimo technologijos, kuriant povandeninę koralinio rifo iliuziją – tai tik keletas naujovių, kurias lankytojai pamatys atvykę į Jūrų muziejų.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.099771971000049,55.716781135000076</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Delfinariumas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/delfinariumas/6120?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Smiltynės g. 4, Klaipėda</address>
        <description><![CDATA[Delfinų pasirodymai – edukaciniai pramoginiai renginiai, skirti supažindinti lankytojus su šiais nuostabiais gyvūnais, siekiant, kad žmogus saugotų ir tausotų jų natūralią aplinką – jūrą. Po beveik šešerius metus trukusios Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo rekonstrukcijos delfinų gyvenamosios erdvės gerokai išsiplėtė. Itin svarbu, jog delfinariume įrengta moderni vandens valymo sistema. Delfinams gyventi tapo patogiau, nes jie gali mėgautis grynu oru ir saule baseine po atviru dangumi. Žiūrovų salėje sumontuota nauja garso ir vaizdo sistema leidžia kurti dar efektingesnius pasirodymus, pasirodymų baseinas apjuostas skaidria sienele, todėl galima matyti delfinus ir po vandeniu.<br><br>Delfinai – ypatingi gyvūnai. Nors dauguma laukinių gyvūnų vengia kontaktų su žmonėmis, laukiniai delfinai, kaip žinoma, nepaprastai mėgsta žaisti ir bendrauti su žmonėmis, ypač vaikais. Jauni delfinai pasimėgaudami žaidžia aplink laivelius, po banglentėmis ir net padeda žvejams, duodami ženklus, kada tinklai prisipildo žuvų ir pats laikas juos ištraukti.<br><br>Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume gyvena Juodosios jūros afalinos (Tursiops truncatus ponticus). Delfinai priklauso žinduolių klasei, dantytųjų banginių pobūriui, šio porūšio atstovai daugiausiai gyvena Juodojoje jūroje.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.101046062817375,55.718025715412267</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Etnografinė pajūrio žvejo sodyba</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/etnografine-pajurio-zvejo-sodyba/1084?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Smiltynės g., Klaipėda</address>
        <description><![CDATA[Kam žvejui samtis? Kuršių marių žvejui reikėjo ne tik valties – kurėno, burių, tinklų, bet ir ... samčio. Ne sriubai srėbti, o vandeniui ant burių pilti. Toks samtis buvo vadinamas "burpiliu" ir naudojamas kurėnui pagreitinti. Juo buvo pilamas vanduo ant burių, kad jos sušlapusios geriau gaudytų vėją.<br><br>1979 m. Kopgalyje buvo įkurta Etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Ji pastatyta pagal XIX – XX a. pab. Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybas. Jos nepasižymėjo statinių gausa, dažniausiai būdavo 2–3 pastatai. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje atkurti visi pajūrio sodybų ūkiniai bei gyvenamieji statiniai. Čia atspindėtas pasiturinčio žvejo – auginusio gyvulius, dirbusio žemę ir žvejojusio – sodybos kompleksas: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklams džiauti bei žuvims džiovinti.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.104502369066626,55.714171515654826</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Žvejybos laivų ekspozicija</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/zvejybos-laivu-ekspozicija/1083?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Smiltynės g., Klaipėda</address>
        <description><![CDATA[Tikras jūrininkas žino, kad laive kalbėti apie vėją ar švilpauti – nevalia. Garsus švilpavimas prišaukia nepalankų vėją ir nelaimes. Burlaiviuose vėjas būdavo laikomas maišuose su trim mazgais: norint švelnaus vėjo – atrišamas pirmasis mazgas, o stipraus – visi trys.<br><br>Senųjų žvejybos laivų aikštelėje yra pristatomi didžiausi muziejaus eksponatai. Vidutiniame žvejybos traleryje "Dubingiai" veikia ekspozicija apie sovietmetį "Ilgas reisas".<br>Vidutinis žvejybos traleris "Dubingiai" sveria net 330 tonų. Šis jūrų galiūnas buvo pastatytas 1961 m. Klaipėdos "Baltijos" laivų statykloje ir garsėjo puikiais laimikiais. 1972 m. pasiekė rekordą – per reisą sugavo net 30 tonų žuvies. Į Senųjų žvejybos laivų aikštelę laivas buvo įkeltas 1986 metais.<br>Aikštelėje taip pat eksponuojami plieninis tralbotas "PTB–7167",  mažasis žvejybos traleris "Kolyma" (MŽT–90).<br><br>Lietuvos jūrų muziejus didžiuojasi kurėnu – plokščiadugne Kuršių marių žvejų burvalte, kuri dalyvauja ne tik mokslinėse ekspedicijose Kuršių mariose, bet ir reprezentuoja muziejų ir visą šalį užsienio ekspedicijose bei renginiuose.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.105646874063112,55.713129735091023</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Smiltynės kurhauzas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/smiltynes-kurhauzas/4702?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Smiltynės g. 17, Klaipėda</address>
        <description><![CDATA[Pastatytas 1901 m. Tai įspūdingas dviejų aukštų su monsarda pastatas, tūriu ir savita architektūra labai ryški pietinės Smiltynės dalies dominantė. Jame buvo 60 kambarių viešbutis, sode veikė restoranas, marių pakrantėje kavinė. Nugriovus pakrantės kavinę, prie šiaurinio pastato galo pristatytas kavinei medinis priestatas. Kurhazas - fachverkinės architektūros, primenantis kai kuriuos Klaipėdos senamiesčio statinius. Iki Antrojo pasaulinio  karo kurhauzas buvo žymus kultūros centras Smiltynėje. Jame rengti muzikos vakarai, žymių to meto atlikėjų rečitaliai, veikė ruletė. Pirmajame pokario dešimtmetyje kurhauze buvo įrengti butai. Vėliau, didėjant Smiltynės rekreacinei reikšmei, gyventojai iškelti, atidarytas "Klaipėdos" viešbučio filialas ir kavinė "Smiltynė".]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.114848464429087,55.703349170829277</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Kuršių nerijos nacionalinio parko Smiltynės lankytojų centras</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kursiu-nerijos-nacionalinio-parko-smiltynes-lankytoju-centras/1082?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Smiltynės g. 11, Klaipėda</address>
        <description>Centre suteikiama informacija apie Kuršių nerijos nacionalinį parką, veikia 3 vilos, kuriose vykdomos kultūrinės-edukacinės veiklos vasaros metu. Laukiame!</description>
        <Point>
          <coordinates>21.110722356409301,55.707826081216453</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Meškos galvos kopos regykla</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/meskos-galvos-kopos-regykla/1158?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Alksnynės g., Alksnynė, Neringos sav.</address>
        <description><![CDATA[Kuršių nerijoje stūkso Meškos galvos kopa, kurios aukštis siekia daugiau nei 35 metrus. Nuo jos atsiveria įspūdingas vaizdas į Baltijos jūrą ir Kuršių marias, tad romantiškai nusiteikę keliautojai čia dažnai sutinka bei palydi saulę. Meškos galvos kopos pavadinimas šaltiniuose pirmąjį kartą paminėtas dar 19-ojo amžiaus pabaigoje. Vietiniai kalvai tokį vardą davė dėl jos silueto panašumo į meškos galvą. Ši kopa yra viena aukščiausių vietovės viršūnių, tad, pakilę į Meškos galvos kopos apžvalgos aikštelę, lankytojai turi galimybę grožėtis įspūdinga Kuršių nerijos panorama. Greta kopos plyti Meškaduobė. Čia 1892-aisiais metais buvo pastatyti laikini barakai miško sodintojams, kurie baigė kopas apželdinti 1895-aisiais. Vėliau čia veikė miško priežiūros tarnyba, pasienio užkarda bei gyveno darbininkai.<br><br>Kopos viršuje esančioje regykloje, kurią patogu pasiekti ir automobiliu, atsiveria vandenų vaizdas ir po gaisro, kilusio 2006-aisiais, atsigaunančio miško kraštovaizdis. Nuo Meškos galvos kopos galima pamatyti, kaip auga savanorių pagalba atsodintos paprastosios pušelės, o informaciniai stendai plačiau supažindina su Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybėmis. Čia taip pat atsiveria ir Klaipėdos miesto panorama. Žvelgiant nuo aukštumos link horizonto apima ypatinga nuotaika, nes atsiveria horizonto platybė ir nutolusių vietovių panorama. Sakoma, kad noras žiūrėti į tolius išliko dar nuo pirmykščių žmonių laikų, nes žiūrėdami į tolį ir nepamatę nieko, keliančio pavojų, jie galėdavo ramiai užmigti. Matyt todėl, lankytojus Meškos galvos kopa taip vilioja ir šiandien – čia jie turi galimybę patirti erdvės, begalinės perspektyvos ir raminančio vandens saugumo jausmą.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.126445850020072,55.642941789179446</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Juodkrantės švyturys</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/juodkrantes-svyturys/4580?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Juodkrantė, Neringos sav.</address>
        <description><![CDATA[Švyturiai pasaulyje mena itin senus laikus. Jie, žinoma, skyrėsi nuo šiandieninių pakrantėse kyšančių bokštų. Tolimoje praeityje į plačiuosius vandenis išplaukusiems jūreiviams kelią parodydavo žvaigždės, saulė, vėjas ir netgi paukščiai. Vėliau laivų šaukliais tapo ant pakrančių aukštumų deginami laužai. Tačiau romantiškos paslapties nestinga ir krantą jūrų klajūnams padedančiam rasti Juodkrantės švyturiui. Ant daugybe legendų apsupto Raganos kalno kyšančiam kelrodžiui misterijos suteikia ir jį supantys tankūs miškai.<br><br>1950-aisiais metais pastatytas pakrantės šauklys, kuris nuo jūros yra atitolęs kone kilometrą, kelią jūreiviams padeda rasti jau beveik septyniasdešimt metų ir kaip navigacinis įrenginys yra naudojamas ir šiandien bei veikia bendroje grandinėje su kitais jūriniais Lietuvos švyturiais. Nors švyturio aukštis siekia tik 20 metrų, aukštas Raganos kalnas, ant kurio kelrodis stūkso, jį iškelia net į 75 metrų aukštį. Visame pasaulyje švyturiai savo forma, spalva ir siunčiamais signalais skiriasi, tad kito tokio, kaip Juodkrantėje tikrai nerasite. Šio kelrodžio masyvus bokštas yra metalinis, keturkampio formos, apatinė jo dalis ažūrinė, o viršutinė apkalta šviesiomis lentomis. Švyturyje įtaisytas šviečiamasis įrenginys, o jo naktinį dangų skrodžiantis baltos šviesos signalas matomas net iš 33 kilometrų arba 18 jūrmylių atstumo. Pakrantės šauklio viršuje yra įrengta apžvalgos aikštelė, tad tik įsivaizduokite kokia banguojančių vandenų panorama čia atsiveria!]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.115815488462093,55.556503485378926</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Raganų kalnas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/raganu-kalnas/1136?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>L. Rėzos g., Juodkrantė, Neringos sav.</address>
        <description><![CDATA[Raganų kalnas - unikalus medinių skulptūrų muziejus Juodkrantėje, kur karaliauja velniai, raganos ir kiti tautosakos herojai, atveriantys lankytojams šios vietos gamtinę-mistinę dvasią.<br><br>Didžioji Raganų kalno skulptūrų dalis išdėstyta aplink vaizdingąjį Eglių slėnį (vok. Tannental). Šis slėnis – natūralus miško amfiteatras, suformuotas parabolinių kopų, taip pat ir Ievos kalnas buvo vieta, kur nuo XIX a. pabaigos kasmet per Jonines suplaukdavo minios (iki 1000 žmonių) lietuvininkų iš kito marių kranto pasimelsti mistiškoje atmosferoje ir paviešėti populiariame Juodkrantės kurorte. Ši tradicija buvo ypač gaji iki Pirmojo pasaulinio karo, bet ji tęsėsi ir tarpukaryje.<br><br>1979 m. sukviestus Raganų kalno kūrėjus – medžio drožėjus ir kalvius iš visos Lietuvos, įkvėpė parabolinių kopų šlaitų apaugusių šimtametėmis pušimis, eglėmis kraštovaizdžio grožis ir mistinė atmosfera, paskatinusi įkūnyti medžio skulptūrose pasakų ir legendų personažus. Per pirmąją kūrybinę stovyklą liaudies meistrai sukūrė 25 skulptūras, dedikuodami šį ansamblį Tarptautiniams vaikų metams (1979 m.), o per tris tautodailininkų stovyklas 1979-1981 m. 50 medžio meistrų ir kalvių sukūrė 71 skulptūrą. Šiam projektui vadovavo skulptorius Steponas Šarapovas ir architektas Algimantas Nasvytis.<br><br>Ketvirtą dešimtmetį Neringos svečius džiuginantis ir intriguojantis Raganų kalno ansamblis buvo papildomas ir atnaujinamas: 1988 m. sukurta 12 žaidybinio pobūdžio skulptūrų, o 1999 m.  – skulptūros, gyvavusios kelis dešimtmečius, pradėtos restauruoti. 2002 m. dalis drėgno klimato sąlygų neatlaikiusių skulptūrų buvo pakeistos naujomis, o kasmet organizuojami medžio drožėjų simpoziumai, leidžia restauruoti labiausiai pažeistas skulptūras.<br><br>Šiandien Raganų kalno medinių skulptūrų ekspozicija Juodkrantėje - vienas labiausiai lankomų turistinių objektų Neringoje.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.110291752026992,55.537022683256389</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/juodkrantes-evangeliku-liuteronu-baznycia/1116?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>L. Rėzos g. 56, Juodkrantė</address>
        <description><![CDATA[Prie Kuršių marių, Juodkrantėje, į dangų stiebiasi Šv. Pranciškaus Asyžiečio evangelikų–liuteronų bažnyčia. Ja pastarąjį ketvirtį amžiaus naudojasi tiek Juodkrantės evangelikų-liuteronų, tiek Romos katalikų Šv. Pranciškaus Asyžiečio tikinčiųjų parapijos. Bažnyčia yra ne tik ryškus architektūrinis vietovės akcentas, bet ir svarbi Juodkrantės žvejų kaimo istorijos liudininkė. Po Karvaičių kaimui lemtingos 1791-ųjų metų žiemos, kuomet gyvenvietė buvo užpustyta smėliu, didelė dalis jos gyventojų persikėlė į Juodkrantę, kur buvo imta statyti bažnyčia. Kukli medinė bažnytėlė buvo pašventinta 1795-ųjų metų liepos 28 dieną.<br><br>Pirmasis Juodkrantės evangelikų liuteronų parapijos kunigas buvo iš Kaukėnų (dab. Jasnoje) atkeltas Christianas Davidas Wittichas, globojęs giminaitį – būsimąjį Biblijos tyrinėtoją, lietuviškojo vertimo redaktorių, tautosakininką, Karaliaučiaus universiteto profesorių kun. Martyną Liudviką Rėzą. Nesulaukusius nė šimto metų, maldos namus suniokojo kilęs gaisras. 1885-aisiais metais vietoj nendrėmis dengtos bažnytėlės iškilo įspūdingi neogotikinio stiliaus stačiakampio plano vienanaviai raudonų plytų maldos namai, kurie tais pačiais metais buvo ir pašventinti. Krucifiksą bei dvi žalvarines žvakides naujajai Juodkrantės bažnyčiai padovanojo Vokietijos imperatorienė, Prūsijos karalienė Augustė Viktorija, o dailius nedidelius vargonus – gintaro kasyklų savininkas Moritzas Beckeris. Bažnyčios parapija buvo įvairiakalbė – pamaldos čia laikytos vokiečių ir lietuvių kalba, nes didžioji dalis parapijiečių buvo žvejai kuršininkai, kurių gimtoji kalba buvo kuršių, tad jiems labiau įprastos buvo pamaldos lietuvių kalba. Karas bažnyčiai atnešė nemažai negandų. Religinis gyvenimas čia buvo suvaržytas, o per karą išlikusi nesugriauta bažnyčia su visais ją puošusiais turtais - nusavinta ir paversta sandėliu, o vėliau bažnyčios patalpose įkurdintas Miniatiūrų muziejus.<br><br>Sąjūdžiui prikėlus Lietuvą, bažnyčia buvo atiduota katalikams, tačiau vos po poros metų grąžinta liuteronams. Pažymint bažnyčios sukaktį – 110 metų, buvo atnaujintas bažnyčios interjeras, pagaminti nauji suolai. 2008-aisiais metais Juodkrantės bažnyčioje vėl suskambo vargonai, o dabar Juodkrantės bažnyčioje skamba ne tik vargonai, bet ir varpo dūžius imituojantis garsinis signalas.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.117106913683145,55.531789386974985</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Juodkrantės vėtrungių galerija</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/juodkrantes-vetrungiu-galerija/1115?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>L. Rėzos g. 13, Juodkrantė</address>
        <description><![CDATA[Daivos ir Remigijaus Žadeikių Vėtrungių galerijoje galite susipažinti su vėtrungių atsiradimo istorija, raida ir pavyzdžiais, jų įsigyti. Žvejybos kontroliavimui Kuršių mariose, 1844 m. įvesta speciali ženklinimo sistema – stačiakampio formos skardos skydai (2 pėdų ilgio ir 1 pėdos pločio, t. y. 62,4 x 31,2 cm), išmarginti kelių spalvų deriniu, su raudonos ir baltos spalvos vėliavėle. Patys žvejai laivų atpažinimo ženklus dažniausiai vadino "vëlevomis" (Flagge) arba "herbais" (Wappen). Vėtrungės turėjo viršūnę, prieš vėjinę ir pavėjinę dalis. Dekoratyviausia – pavėjinė dalis, kur paprastai buvo išdrožiami gimtojo kaimo vaizdai (bažnyčia, namas, briedis, laivas ir kt.). Įspūdingiausiai atrodė Pilkupos (dab. Morskojė), Nidos, Purvynės, o ir kitų nerijos kaimų vėtrungės, aprėmintos kiauraraščiais įvairios ornamentikos medžio pjaustyniais su briedžių, paukščių figūromis, namų siluetais. Kiekviena vėtrungė buvo savitas žvejo kūrinys, išdrožtas tomis valandomis, kai tinklas buvo užmestas ir laukdavo laimikio. Nusistovėjo ir tam tikri kanonai: bažnyčia – tikėjimo simbolis, stiprybės simbolis – briedis, apskritimas aukščiausiame vėtrungės taške reiškė moterį, o kryžius – vyrą (informacija apie šeimos sudėtį) ir t.t.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.117479513574448,55.531367656872376</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Miniatiūrų muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/miniatiuru-muziejus/1114?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>L. Rėzos g. 3, Juodkrantė</address>
        <description />
        <Point>
          <coordinates>21.117514726803307,55.531969103278534</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos (uždaryta rekonstrukcijai)</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kormoranu-ir-pilkuju-garniu-kolonijos-uzdaryta-rekonstrukcijai/3963?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Nidos-Smiltynės pl., Neringos sav.</address>
        <description><![CDATA[Visa Vakarų Lietuva, o ypač tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių nusidriekusi Kuršių nerija yra išties svarbi migruojantiems paukščiams bei sparnuočių kelionių stebėtojams. Čia driekiasi Baltosios - Baltijos jūrų paukščių migracijų kelias, kuriuo kasmet pralekia milijonai įvairių rūšių sparnuočių. Tarp Juodkrantės ir Avino kalno, sengirėje yra Garnių kalnas, kuris savo vardą gavo nuo, netoliese įsikūrusios, pilkųjų garnių (Ardea cinerea) ir didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) kolonijos. Tai yra viena didžiausių šių paukščių perimviečių visoje Europoje, o žinoma ji jau nuo 19-ojo amžiaus pradžios.<br><br>Vargu, ar galima tiksliai atsakyti kada garniai apsigyveno Juodkrantės apylinkėse, nes jau daugiau nei prieš du šimtmečius jie buvo gana įprasta kasdienybės detalė. Istoriniai šaltiniai mena ilgakojų paukščių kovą su apie 1803-iuosius metus Juodkrantėje pasirodžiusiais didžiaisiais kormoranais. Jie įsibrovė į pilkųjų garnių koloniją priešais Gintaro įlanką. Išginti garniai ėmė kurtis dabartinėje vietoje – ant Garnių kalno, o paskui juos atsekė ir kormoranai. Prieš šimtmetį Prūsijos valdžia vietiniams pamario žvejams leido šaudyti juoduosius paukščius, tad Juodkrantėje jie buvo negailestingai išnaikinti ir, tapę retais svečiais, nebesuko lizdų. Tik po ilgų dešimtmečių, 1974-1978 metais, neriją užplūdo nauja kormoranų banga.<br><br>Šiuo metu perimvietėje yra apie 2000 didžiųjų kormoranų ir virš 500 pilkųjų garnių lizdų. Vasario pirmoje pusėje Kuršių nerijoje pasirodo pirmieji kormoranai, o vėliau parskrenda ir pilkieji garniai – kovo pradžioje kolonija atgyja. Paukščiai dalijasi ir tvarko senus lizdus bei krauna naujus, neilgai trukus poros pradeda perėti. Rudenį viskas ištuštėja ir paukščių klegesys nutyla iki kito sezono. Didžiųjų kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos pakraštyje įrengta stebėjimo aikštelė, tad keliautojai turi puikią galimybę į sparnuočių gyvenimą pažvelgti iš arčiau bei detaliau susipažinti su informacija apie perimvietę bei paukščius.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.110921612630701,55.520180177308475</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Naglių ragas ir negyvosios kopos</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/nagliu-ragas-ir-negyvosios-kopos/3816?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Nidos-Smiltynės pl., Neringos sav.</address>
        <description>Dėl nuolat pasikartojančių stiprių vėjų Naglių gamtos rezervato baltosiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos, to pasakoje kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai. Gamtos rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia veikla, tame tarpe ir rekreacinė. Čia gamta palikta mokslo tikslams bei stebėjimams.</description>
        <Point>
          <coordinates>21.114572647257315,55.488492730263005</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Vecekrugo kopa</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/vecekrugo-kopa/1050?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Nidos-Smiltynės pl., Neringos sav.</address>
        <description><![CDATA[Tarp Preilos ir Nidos, Karvaičių draustinyje stūkso aukščiausia Kuršių nerijos aukštikalnė. Tai Vecekrugo arba kitaip Senosios smuklės kopa, kurios aukštis siekia daugiau nei 67 metrus, tad nuo jos atsiveria išties įspūdingas kraštovaizdis. Pasakojama, jog anksčiau kopos papėdėje stovėjo smuklė, kuri, matyt, ir davė vardą aukštikalnei, kurios pavadinimas kildinimas iš kuršiškų žodžių "vece" (senas) ir "kruogs" (smuklė). Vecekrugo kopos viršuje plyti nedidelė atvira aikštelė, kur puikiai matyti banguojantys jūros ir marių vandenys, žmonių rankomis per kalvas nutiestas žalias kalnapušių kilimas bei ties Bulvikio ragu paplatėjusios Kuršių nerijos panorama. Ypač didingas Vecekrugo kopos kalnas atrodo tuomet, kai į jį žvelgiate iš šiaurės pusės. Abejingų nepalieka kopos žalią kalninių pušų masyvo rūbą perjuosusios baltos smėlio rėžių įstrižainės. Kalninės pušys Kuršių nerijoje pradėtos sodinti dar 19-ojo amžiaus viduryje. Pradžioje sodinukai buvo specialiai vežami iš Danijos, o vėliau imti auginti vietoje. Kalninėmis pušimis buvo apželdintos daugelis link Kuršių nerijos gyvenviečių slinkusių kopų ir taip sustabdytas miškų ir aplink juos esančių gyvenviečių užnešimas smėliu.<br><br>Lankytojams aukščiausia Kuršių nerijos kopa dėl savo taisyklingos, žaliu ošiančiu kilimu apklotos viršūnės primena Japonijoje kyšantį Fudži kalną. O ant Vecekrugo kopos esanti apžvalgos aikštelė apsilankiusiems atveria visą Kuršių nerijos gamtos grožį. Čia išryškėja marių krantų linijos, matyti Bulvikio rago panorama, o keliautojų sielos prisipildo ramybės, klausantis Baltijos jūros ošimo.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.038429106588236,55.354573205596388</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/rasytojo-thomo-manno-memorialinis-muziejus/1048?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Skruzdynės g. 17, Nida</address>
        <description><![CDATA[Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus yra vienas labiausiai lankomų muziejų Vakarų Lietuvoje.<br>1929 m. vasarą pirmą kartą Nidoje apsilankęs Thomas Mannas su žmona Katia buvo, anot paties rašytojo, "pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio, fantastinio klajojančių kopų pasaulio" ir greitai apsisprendė čia "įsigyti nuolatinę buveinę". 1930 m. Nidoje ant Uošvės kalno pagal architekto iš Klaipėdos Herberto Reissmanno projektą buvo pastatytas vasarnamis, kuriame rašytojas Thomas Mannas su šeima praleido tris vasaras (1930-1932 m.). 1939 m. Thomo Manno vasarnamis buvo nacionalizuotas ir pertvarkytas į medžioklės namelį "Briedžių giria". Pokaryje pastatas smarkiai nukentėjo.<br><br>Lietuvos TSR rašytojų sąjungos pirmininko Antano Venclovos iniciatyva, XX a. 6-ajame deš. namas suremontuotas, jame buvo apgyvendinti atvykę į Neringą dirbti specialistai, o 1965 m. jis perduotas Klaipėdos miesto bibliotekai.<br><br>1995-1996 m. pagal išlikusius architekto H. Reissmanno brėžinius ir Thomo Manno dukters Elisabeth Mann prisiminimus, namas buvo dar kartą restauruotas, stengiantis atkurti autentišką aplinką. Nuo 2014 m. muziejuje veikia nauja ekspozicija. Moderniųjų technologijų dėka ji ne tik primena Nobelio premijos laureato gyvenimo bei kūrybos faktus, bet ir poetiškai atkuria jo vasarnamyje praleistų dienų atmosferą.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.01335997580712,55.31346291583187</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Kuršių Nerijos istorijos muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/kursiu-nerijos-istorijos-muziejus/2246?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Pamario g. 53, Nida, Neringos sav.</address>
        <description><![CDATA[Kuršių Nerija – ne tik miško ornamentais išdabintas boluojantis smėlio kilimas. Ši ypatinga vieta turi įdomią istoriją, kuri mena čia gyvenusių ir gyvenančių žmonių kultūrinį palikimą. Su juo lankytojus supažindina Kuršių nerijos istorijos muziejus. Istorijos ir meno vertybes puoselėjantis muziejus ne kartą buvo kilnojamas iš vienos vietos į kitą, o 2002 metais įsikūrė jaukioje kultūrinėje erdvėje, netoliese Tomo Mano memorialinio muziejaus. Kuršių Nerijos istorijos muziejaus ekspozicijoje pristatomi Kuršių Nerijos gyventojų verslai: varnų gaudymo technologija, įvairūs žvejybos įrankiai ir burvalčių maketai. Lankytojų dėmesį patraukia specifinį žūklės metodą, "bumbinimą", demonstruojantis žvejo manekenas.<br><br>Muziejuje galima susipažinti ir su akmens amžiaus Nidos archeologinių kasinėjimų radiniais: medinio luoto dalimi, moliniais puodais, akmeniniais kirvukais ir kitais, daugybę amžių atgal nukeliančiais, eksponatais. Vienas ryškiausių muziejaus ekspozicijos akcentų yra Nidos pašto stoties istorija ir jos savininkui išduota licencija smuklėje - pašto stotyje gaminti alų. Šie dokumentai atspindi išties sėkmingą Nidos istorijos periodą, kuomet pašto kelias Nidą padarė Europos didžiojo pašto kelio, jungusio Paryžių su Peterburgu, dalimi. Juo keliavo Prūsijos ir Rusijos valdovai, diplomatai ir filosofai. 20-ojo amžiaus pradžios spaudiniai, nuotraukos, dokumentai ir to meto suvenyrai istorijai neabejingus keliautojus susipažindina ne tik su Nidos sklandymo mokyklos, gyvenvietės ir kurorto susikūrimo istorija, seniausių Kuršių nerijos šeimų archyvais, bet ir suteikia galimybę pasigrožėti Kuršių Nerijos grožiu iš paukščio skrydžio.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.009958504903079,55.311235294897102</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Mizgirių gintaro galerija-muziejus</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/mizgiriu-gintaro-galerijamuziejus/9518?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Pamario g. 20, Nida</address>
        <description><![CDATA[Muziejus, kuris 1993 m. buvo įkurtas sename žvejo name, lankytojus pasitinka iš medžio išskaptuotais Juodkrantės lobio amuletais. Tai tarsi muziejaus sargai. Apie Juodkrantės lobį bei jo amuletų reikšmes lankytojai supažindinami muziejuje, kur gali pamatyti visus 434 orginalaus dydžio amuletus.<br><br>Šiame muziejuje pristatoma Baltijos gintaro istorija: formavimasis, morfologija, spalvos bei inkliuzai. Čia galima pamatyti įvairaus dydžio ir formos gintarų. Didžiausias eksponuojamas gintaras sveria 3 kilogramus 820 gramų. Jį liesdami lankytojai gali pasisemti 50 mln. metų gintaro energijos bei patys pajusti gintaro skleidžiamą šilumą. Gausioje kolekcijoje svarbią vietą užima jaučio širdies formos gintaro grynuolis, kuris iš smailiosios briaunos skleidžia ypatingo stiprumo energiją. Juo buvo gydomas netgi galerijos savininkas. Muziejuje sukaupta įspūdinga inkliuzų kolekcija, kurioje tarp įvairių vabzdžių bei augalinės kilmės inkliuzų galima pamatyti paukščio plunksną bei vorą "Sosybius Mizgirisi", kuris šį pavadinimą gavo po to, kai Hamburgo universiteto geologijos paleontologijos muziejuje dirbantis tyrinėtojas J. Wunderlichas Mizgirių inkliuzų kolekcijoje aptiko dar iki tol Baltijos gintare neatrastos rūšies vyriškos lyties vorą ir pavadino jį savininko vardu, taip padarydamas šį "nemirtingu". Muziejaus centre eksponuojamas Juodkrantės lobis. Sukaupta didelė gintarų, fosilinių sakų ir kopalų iš įvairių pasaulio vietų kolekcija. Čia taip pat galima pamatyti unikalų reiškinį – kaip veikia energiją iš gintaro gaminanti mašina. Lankytojai vaišinami ypatingu gėrimu – gintaro trauktine, jiems atskleidžiamas jos gaminimo būdas.<br><br>Greta senovinių gintaro dirbinių galima apžiūrėti nuolat papildomą geriausių žymių lietuvių menininkų darbų ekspoziciją. Čia galima įsigyti patinkančių papuošalų ar meno kūrinių iš gintaro. Visos prekės galerijose yra patvirtinamos kokybės sertifikatais, garantuojančiais, kad gaminys padarytas iš natūralaus Baltijos gintaro.<br><br>Muziejaus lankytojai savarankiškai gali aplankyti lauko ekspoziciją ir taip nukeliauti dalį gintaro kelio, kuris prasideda nuo Baltijos jūros ir driekiasi per visą Europą iki pat etruskų žemių Italijoje. Šioje atkarpoje sutinkamos senosios gintaro apdirbimo dirbtuvėlės. Jose galima pamatyti, kaip ir kokiais įrankiais apdorojamas gintaras (norintys gali patys pabandyti tapti gintaro "meistrais" ir pasigaminti sau laimę nešantį amuletą). Lankytojai gali apžiūrėti inkliuzų kolekciją, pamatyti Mėlynosios žemės fragmentą, Juodkrantės lobio amuletus, atidarę pušies kamieną, suvokti, kaip jos viduje prieš 50 mln. metų formavosi gintaras: kaip medžio viduje kaupėsi sakai, kaip jie varvėjo iš pažeistų medžio vietų arba tiesiog slinko medžio žieve. Čia taip pat eksponuojama valtis, kuria anksčiau buvo žvejojamas gintaras, bei senoviniai įrankiai. Gintaro kelio pradžią žymi prie Kuršių marių įkastas obeliskas.<br><br>Greta Gintaro galerijos-muziejaus įsikūrusiose Karališkosiose dirbtuvėlėse organizuojamos gintaro apdorojimo pamokėlės. Šiose pamokėlėse gali dalyvauti grupės bei pavieniai asmenys. Pamokėlės vedamos ne tik lietuvių, bet ir anglų, vokiečių, rusų kalbomis. Jų metu pristatomi senieji bei dabartiniai gintaro apdorojimo įrankiai, atskleidžiamos gintaro žvejybos paslaptys, trumpai pristatoma Baltijos gintaro istorija. Užsiėmimų metu išmokstama apdoroti gintarą, daugiau sužinoma apie senuosius įrankius: titnaginius grąžtukus, medines stakles, galima pamatyti, kaip šiuos įrankius naudojo mūsų protėviai. Lankytojai supažindinami ir su šiuolaikiniais gintaro apdorojimo įrankiais: šlifavimo, poliravimo staklėmis, jiems suteikiama proga išbandyti savo jėgas: išsirinkę sau patinkantį gintaro gabalėlį, gali jį paversti tiek dailiu laimę nešančiu amuletu, tiek kišenėje nešiojamu, stiprybės suteikiančiu gražios formos talismanu.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.007808460133383,55.308559446628578</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Etnografinė Nidos žvejo sodyba</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/etnografine-nidos-zvejo-sodyba/1045?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Naglių g. 4, Neringos sav.</address>
        <description><![CDATA[Žvejyba Pamario kraštui visuomet buvo ne tik pagrindinis verslas, bet ir gyvenimo būdas. Ar įsivaizduojate, kokia buvo eilinė žvejo diena? Kaip atrodė jo namai? Persikelti šimtu metų atgal galite nuvykę į Nidą. Ant Kuršių marių kranto stovi etnografinė žvejo sodyba, kuri stebina savo paprastumu ir subtilia estetika. Sodyboje nerasite jokių nereikalingų daiktų – visi jie turi savo vietą, vyrauja harmonija. Viduje esantys autentiški baldai mena čia gyvenusius žvejus, o puošybos elementai atspindi ne tik 19-ojo ir 20-ojo amžių sandūroje gyvenusių žvejų kasdienybę ir buitį, bet ir jų pasaulėžiūrą. Žvejo etnografinė sodyba – tai gyvenamasis, dviejų galų namas, pastatytas 1900 metais, kuris vėliau buvo dar praplėstas. Pagal tradicijas, kai žvejų vaikai sukurdavo šeimą, namas buvo plečiamas naujomis patalpomis. Šalia gyvenamųjų patalpų stūkso tvartas ir šulinys. Namo virtuvėje boluoja balta koklių viryklė su duonkepe krosnimi, kambarius puošia verpimo ratelis, tvarkingai sustatytos autentiškos restauruotos lovos, maža supamoji vaiko lovelė ir augaliniais motyvais išmarginta jaunosios kraičio skrynia. Ant kambario sienų eksponuojami jaunamartės ir sidabrinių vestuvių vainikėliai.<br><br>Šalia sodybos stovi 2 autentiški žvejų laivai, o sodybos ir ramiai banguojančių marių harmonija, tarsi laiko mašina, perkelia į tuos laikus, kuomet čia gyveno žvejai. Pajunti keistą ramybę bei nenusakomą pagarbą jų amatui. Lemtingaisiais, 1970–asiais metais, namą gerokai apniokojo ledo lytys. Vieną dieną, apie dvyliktą valandą, šeimai pietaujant, jie pajuto kaip viskas pradėjo traškėti. Netrukus didžiulės ledo lytys pradėjo veržtis į namo vidų, sugriovė sieną ir suniokojo namą. Po kelių metų sodyba buvo renovuota ir atvėrė duris autentiškos romantikos išsiilgusiems keliautojams. Šiandien žvejo etnografinėje sodyboje organizuojami liaudies teatrų spektakliai, folkloro ansamblių koncertai bei demonstruojami tautodailininkų dirbiniai ir senieji amatai.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>21.006351230139376,55.301502775302325</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Parnidžio kopos saulės laikrodis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/parnidzio-kopos-saules-laikrodis/4020?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>E. A. Jonušo g., Nida, Neringos sav.</address>
        <description><![CDATA[Parnidžio kopa – tai tikras gamtos stebuklas, kurio magija neabejoja nė vienas ten pabuvęs. Šį unikalų kampelį netgi kultinė rašytoja Patricia Schultz įtraukė į savo knygą "1000 vietų, kurias turite pamatyti prieš mirtį". Čia poilsiaudami galite pamiršti telefonus ir laikrodžius, o jei, vis dėlto, iškils klausimas kiek šiuo metu valandų, tai granitinis Saulės laikrodis jums tiksliai parodys laiką. Ant Parnidžio kopos saulės laikrodis įrengtas ne šiaip sau – astronominiu požiūriu tai ideali ir vienintelė saulės laikrodžiui tinkama vieta Lietuvoje, nes joje atsiveria absoliutus matematinis horizontas. Šioje vietoje galite pamatyti kaip Saulė pateka iš vandens ir į vandenį nugrimzta, o kartu su vėjo genamomis smiltimis akyse skleidžiasi gamtos istorija. Unikalų Saulės laikrodžio projektą 1995-ais metais sukūrė architektas Ričardas Krištapavičius. Profesorius Libertas Klimka jam talkino kaip senosios astronomijos specialistas, o meninę projekto dalį sukūrė skulptorius Klaudijus Pūdymas. Deja, praėjus ketveriems metams, praūžęs uraganas apgadino laikrodį, tačiau 2011 metais saulės laikrodis atstatytas.<br><br>Dabar jo aukštis siekia daugiau nei 13-ka metrų. Šis, Parnidžio kopos į 52 metrų aukštį iškeltas statinys yra tiesiog genialus - Saulės laikrodis rodo tikrąjį vietinį laiką. Šešėlis, kuris yra saulės laikrodžio rodyklė krinta nuo stelos ant valandų įraižų, iškaltų ant puslankiu iš po balto smėlio iškilusių pakopėlių, padengtų granito plokštėmis. Po vieną kiekvienam mėnesiui ir dar keturios saulėgrįžoms ir lygiadieniams. Puslankiai kas pakopėlė aukštėja lygiadienių link ir žemėja į saulėgrįžas. Ilgiausias puslankis priklauso birželiui, du trumpučiai – gruodžiui ir sausiui. Granite, iškaltas dangaus dienos šviesulio nesibaigiančios kelionės grafikas, o kiekviena skalės linija yra padiktuota gamtos ritmų. Netgi granito pakopėlių geometrija primena vėjo atpustomų senkopių smėlio sluoksnius. Laiko tėkmę ant Parnidžio kopos galite pajusti tiesiog fiziškai ir per saulėgrįžas bei lygiadienius nenumaldomai slenkant šešėliui, tarsi senovės žyniai ir vaidilutės, nustatyti pavasario, vasaros, rudens, žiemos astronominę pradžią.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>20.990629569000077,55.294971650000029</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
    </Folder>
    <Folder>
      <name>Maršrutas</name>
      <Placemark>
        <name>Dviračiu po Kuršių nerijos nacionalinį parką</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>Kuršių nerijos nacionalinis parkas</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/keliones/marsrutai-dviraciu/dviraciu-po-kursiu-nerijos-nacionalini-parka/43?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <description>Maršruto ilgis į vieną pusę 52 km. Norint iš Smiltynės (Klaipėdos) pasiekti Nidą ir grįžti į atgal į Smiltynę lėtesniem ar prastesnio fizinio pasirengimo dviratininkams, gali prireikti dviejų dienų. Taip pat yra galimybė važiuoti ne pilną maršrutą. Tačiau geriausias sprendimas Kuršių nerija mėgautis neskubant, tad rekomenduojame šiam maršrutui nusimatyti dvi dienas.</description>
        <MultiGeometry>
          <LineString>
            <coordinates>21.007940999999999,55.303041
21.008236,55.303524000000003
21.008547,55.303998999999997
21.00844,55.304167
21.008597000000002,55.304378
21.008717000000001,55.305081999999999
21.008652000000001,55.305323000000001
21.008497999999999,55.305489999999999
21.008400000000002,55.305532999999997
21.007792999999999,55.30585
21.007639999999999,55.305999
21.007597000000001,55.306151
21.007601000000001,55.306303999999997
21.007695999999999,55.306513000000002
21.007835,55.306750000000001
21.008054999999999,55.307178
21.008163,55.307423
21.009055,55.308343999999998
21.009177000000001,55.308599000000001
21.009257000000002,55.308798000000003
21.009336000000001,55.308998000000003
21.009702000000001,55.309376
21.009951000000001,55.309623999999999
21.010109,55.310042000000003
21.010826999999999,55.310544999999998
21.011662000000001,55.311176000000003
21.011861,55.311261999999999
21.012820000000001,55.312122000000002
21.013836000000001,55.313080999999997
21.014436,55.313267000000003
21.014802,55.313428000000002
21.01501,55.313594999999999
21.015072,55.314028
21.015176,55.314121
21.016069999999999,55.314601000000003
21.016658,55.314957
21.017486000000002,55.315463000000001
21.021488000000002,55.317798000000003
21.020657,55.318156000000002
21.020994999999999,55.318477999999999
21.021898,55.319263999999997
21.022682,55.319949000000001
21.023274000000001,55.320458000000002
21.023657,55.321024000000001
21.023963999999999,55.321778000000002
21.024031000000001,55.321922999999998
21.024284000000002,55.322342999999996
21.024923999999999,55.323059000000001
21.025724,55.323951000000001
21.026160000000001,55.324438000000001
21.026247999999999,55.324530000000003
21.026515,55.324959
21.026682000000001,55.32526
21.026797999999999,55.32582
21.026848999999999,55.325983000000001
21.026917999999998,55.32611
21.027222999999999,55.326450000000001
21.028172000000001,55.327461999999997
21.028860000000002,55.328170999999998
21.029637999999998,55.328944999999997
21.030342999999998,55.329636000000001
21.031018,55.330309
21.031766000000001,55.331063999999998
21.032513999999999,55.331809999999997
21.032867,55.332151000000003
21.033595999999999,55.333148999999999
21.034026999999998,55.333716000000003
21.034628000000001,55.334530999999998
21.035043000000002,55.335098000000002
21.035471999999999,55.335684000000001
21.035844000000001,55.336196000000001
21.036131000000001,55.336571999999997
21.036331000000001,55.336855
21.037148999999999,55.337935999999999
21.037796,55.338779000000002
21.039724,55.341476999999998
21.040144999999999,55.341963
21.040827,55.342959999999998
21.042228000000001,55.344898999999998
21.043278000000001,55.34648
21.043883999999998,55.347447000000003
21.044449,55.348332999999997
21.044969999999999,55.349162999999997
21.045733999999999,55.350341
21.046213999999999,55.351108000000004
21.046814999999999,55.352137999999997
21.048376000000001,55.354692
21.049733,55.357025999999998
21.050798,55.359037999999998
21.052543,55.362945000000003
21.053626000000001,55.365352999999999
21.054084,55.366622999999997
21.054214999999999,55.366985999999997
21.054402,55.367224
21.054659000000001,55.367373999999998
21.056194999999999,55.367528
21.064350999999998,55.372883000000002
21.063548999999998,55.373061999999997
21.063524999999998,55.373168999999997
21.064910999999999,55.373849
21.065377000000002,55.374597999999999
21.065989999999999,55.375267999999998
21.066040999999998,55.375853999999997
21.066455999999999,55.376646000000001
21.067094999999998,55.377614000000001
21.067671000000001,55.378993999999999
21.067834000000001,55.379573000000001
21.068666,55.380699
21.069001,55.381084000000001
21.069554,55.381501999999998
21.070882999999998,55.383384999999997
21.071303,55.384537000000002
21.071456999999999,55.384801000000003
21.071814,55.385303999999998
21.072226000000001,55.385925
21.072689,55.386709000000003
21.072811999999999,55.387188999999999
21.072776999999999,55.387448999999997
21.071781999999999,55.388306
21.071619999999999,55.388570999999999
21.071615000000001,55.388849999999998
21.071876,55.389377000000003
21.073004000000001,55.390357000000002
21.073644000000002,55.390884999999997
21.074780000000001,55.391531999999998
21.076487,55.392372999999999
21.077255999999998,55.394576000000001
21.077397000000001,55.395009999999999
21.077406,55.395325
21.07724,55.396282999999997
21.078972,55.399991999999997
21.082633999999999,55.402596000000003
21.082750000000001,55.406598000000002
21.082090000000001,55.407184999999998
21.081778,55.407572999999999
21.081851,55.407862000000002
21.081945000000001,55.408088999999997
21.082318000000001,55.408385000000003
21.082837000000001,55.409063000000003
21.083002,55.409184000000003
21.083138999999999,55.40925
21.092012,55.412543999999997
21.092082999999999,55.412654000000003
21.092075999999999,55.412753000000002
21.091674999999999,55.413040000000002
21.091391000000002,55.413463999999998
21.091132000000002,55.413772999999999
21.089881999999999,55.414012999999997
21.088874000000001,55.414186000000001
21.088585999999999,55.414223999999997
21.088512000000001,55.414160000000003
21.088456000000001,55.414059999999999
21.088457999999999,55.413817000000002
21.088366000000001,55.413563000000003
21.088327,55.413454000000002
21.088221999999998,55.413379999999997
21.088052000000001,55.413322000000001
21.087833,55.413299000000002
21.086549000000002,55.413142000000001
21.086264,55.413144000000003
21.085713999999999,55.413103999999997
21.085432999999998,55.413061999999996
21.084720999999998,55.412855999999998
21.084264999999998,55.412835999999999
21.083644,55.412902000000003
21.083241000000001,55.412999999999997
21.082639,55.413238
21.082346999999999,55.413553999999998
21.082294999999998,55.413840999999998
21.082218000000001,55.414665999999997
21.082156000000001,55.415294000000003
21.082048,55.415470999999997
21.081229,55.415649000000002
21.079034,55.416063999999999
21.078885,55.416581999999998
21.078576000000002,55.417130999999998
21.07733,55.418377999999997
21.07694,55.418737
21.076699000000001,55.419226000000002
21.076653,55.419412999999999
21.076810999999999,55.420271
21.076594,55.421066000000003
21.076259,55.421326999999998
21.075986,55.421599999999998
21.075595,55.421968
21.075486999999999,55.422153999999999
21.075303999999999,55.422697999999997
21.075222,55.423163000000002
21.075398,55.423563000000001
21.075631000000001,55.424045
21.075721999999999,55.424317000000002
21.075672000000001,55.424773999999999
21.075558000000001,55.425679000000002
21.075582000000001,55.425984999999997
21.075799,55.427123000000002
21.075823,55.428283
21.075858,55.429307999999999
21.075894000000002,55.430109000000002
21.075181000000001,55.431198000000002
21.074636999999999,55.432146000000003
21.07404,55.433166
21.073561000000002,55.433658000000001
21.072842999999999,55.434386000000003
21.072087,55.434980000000003
21.072320000000001,55.435685999999997
21.072423000000001,55.436210000000003
21.072120000000002,55.436886000000001
21.071507,55.438758999999997
21.071424,55.439449000000003
21.071660000000001,55.440317
21.071745,55.440660999999999
21.071998000000001,55.441521000000002
21.071932,55.441555000000001
21.071660000000001,55.441603000000001
21.071843999999999,55.442317000000003
21.072044999999999,55.443022999999997
21.072085000000001,55.443114000000001
21.072095000000001,55.443204000000001
21.071764000000002,55.444257
21.071721,55.444408000000003
21.071770000000001,55.444597999999999
21.072084,55.445055000000004
21.072178000000001,55.445498000000001
21.072799,55.446717
21.073136000000002,55.447498000000003
21.073271999999999,55.448014000000001
21.073513999999999,55.448379000000003
21.073927999999999,55.449188999999997
21.074119,55.449814000000003
21.074383000000001,55.450099000000002
21.074506,55.450569000000002
21.074757999999999,55.451222000000001
21.075354999999998,55.452351
21.075430999999998,55.452820000000003
21.075642999999999,55.453372999999999
21.075963999999999,55.453946999999999
21.076219999999999,55.454340000000002
21.076364999999999,55.454514000000003
21.076532,55.454608
21.076709000000001,55.454990000000002
21.077176000000001,55.455522000000002
21.07762,55.456153
21.078173,55.456795
21.078786000000001,55.457700000000003
21.079498999999998,55.458750999999999
21.079744000000002,55.45908
21.079809999999998,55.459260999999998
21.080119,55.459564999999998
21.080912000000001,55.460617999999997
21.082063999999999,55.462145999999997
21.082447999999999,55.462730999999998
21.083791999999999,55.466169000000001
21.083859,55.466332999999999
21.083909999999999,55.466495999999999
21.084579000000002,55.468362999999997
21.084841000000001,55.469098000000002
21.085011999999999,55.469352999999998
21.085038000000001,55.469650000000001
21.08559,55.471173999999998
21.085654999999999,55.471570999999997
21.085905,55.472053000000002
21.086482,55.473666999999999
21.086501999999999,55.474035999999998
21.086721000000001,55.474283
21.086879,55.474502999999999
21.086922999999999,55.474764999999998
21.087043000000001,55.475064000000003
21.087228,55.475563000000001
21.088424,55.479078999999999
21.088540999999999,55.479422999999997
21.088826999999998,55.480058999999997
21.089447,55.481737000000003
21.090173,55.483694999999997
21.090453,55.484619000000002
21.089957999999999,55.484679
21.089651,55.484769999999997
21.087572999999999,55.485036000000001
21.086836999999999,55.485152999999997
21.086594000000002,55.485227999999999
21.084855000000001,55.485410999999999
21.084285000000001,55.485407000000002
21.084059,55.485464
21.084005000000001,55.485562000000002
21.083993,55.485723
21.084788,55.487817999999997
21.084987000000002,55.488551000000001
21.086537,55.492426000000002
21.086708999999999,55.493094999999997
21.087406999999999,55.494793000000001
21.089082999999999,55.499326000000003
21.089459000000002,55.499811999999999
21.089946999999999,55.501136000000002
21.090025000000001,55.501578000000002
21.090287,55.502105
21.090478000000001,55.502738999999998
21.090554999999998,55.502974999999999
21.090554999999998,55.503189999999996
21.090506000000001,55.504069999999999
21.090527000000002,55.504223000000003
21.090758000000001,55.504947999999999
21.091201000000002,55.505820999999997
21.091204999999999,55.506405999999998
21.091322999999999,55.507162999999998
21.091699999999999,55.508062000000002
21.091988000000001,55.509740999999998
21.092355000000001,55.510783000000004
21.092701999999999,55.511879
21.093610999999999,55.514803999999998
21.093845000000002,55.515915
21.094200000000001,55.516902999999999
21.094379,55.517491
21.094626000000002,55.518225000000001
21.094937999999999,55.519365000000001
21.095414000000002,55.521065999999998
21.095662999999998,55.521557000000001
21.095783000000001,55.521650000000001
21.096159,55.522351
21.096706999999999,55.523299000000002
21.096962000000001,55.523924999999998
21.097206,55.525126
21.097508999999999,55.527039000000002
21.098663999999999,55.532224999999997
21.098911000000001,55.533391000000002
21.099093,55.533934000000002
21.099337999999999,55.534264
21.099746,55.534750000000003
21.099999,55.535393999999997
21.100100000000001,55.535755999999999
21.100460999999999,55.537526
21.100688999999999,55.539158
21.100791999999998,55.539700000000003
21.100096000000001,55.539673999999998
21.099965999999998,55.539724999999997
21.100574999999999,55.544144000000003
21.100643000000002,55.545169999999999
21.100843999999999,55.546092000000002
21.101096999999999,55.546745000000001
21.101838000000001,55.551974999999999
21.10191,55.552930000000003
21.102564000000001,55.557619000000003
21.102777,55.558819
21.102938999999999,55.559838999999997
21.103179999999998,55.559807999999997
21.103389,55.559759999999997
21.103815000000001,55.559572000000003
21.104433,55.559370999999999
21.105194999999998,55.559137
21.107026000000001,55.558388999999998
21.107223000000001,55.558304
21.10792,55.558104999999998
21.108675000000002,55.557960999999999
21.108993999999999,55.557941999999997
21.109501999999999,55.557935999999998
21.109817,55.557960999999999
21.110323999999999,55.55818
21.110482999999999,55.558390000000003
21.110710000000001,55.558763999999996
21.111487,55.559626999999999
21.111922,55.559961000000001
21.11224,55.560166000000002
21.112500000000001,55.560298000000003
21.112822999999999,55.560431999999999
21.113305,55.560560000000002
21.113747,55.560597000000001
21.113985,55.560809999999996
21.114070999999999,55.561143999999999
21.114032999999999,55.561449000000003
21.113935999999999,55.561689000000001
21.113876000000001,55.561858999999998
21.113489000000001,55.562379999999997
21.113105000000001,55.562855999999996
21.112625999999999,55.563330000000001
21.112476000000001,55.563434000000001
21.112262999999999,55.563744
21.112068000000001,55.564017999999997
21.111882000000001,55.564616000000001
21.111725,55.565026000000003
21.111709999999999,55.565232000000002
21.111782000000002,55.565548
21.111806999999999,55.565845000000003
21.112051999999998,55.566398999999997
21.112214999999999,55.566986999999997
21.112151999999998,55.567202000000002
21.112076999999999,55.567568000000001
21.112120000000001,55.567856999999997
21.112292,55.568103999999998
21.112660999999999,55.568697
21.112814,55.568987999999997
21.113112999999998,55.569668999999998
21.113168000000002,55.569994000000001
21.113320999999999,55.570284999999998
21.113340000000001,55.570456
21.113282000000002,55.570822999999997
21.113291,55.571128999999999
21.113294,55.571308999999999
21.113541000000001,55.571621
21.113686000000001,55.571795000000002
21.113788,55.571922999999998
21.113916,55.572338999999999
21.113851,55.572572000000001
21.113627999999999,55.573025000000001
21.113409999999998,55.573397
21.113336,55.573548000000002
21.113408,55.573639999999997
21.113544000000001,55.573948000000001
21.113620999999998,55.574193000000001
21.113568999999998,55.574686
21.113606000000001,55.575262000000002
21.113734999999998,55.575670000000002
21.113918999999999,55.575980000000001
21.114089,55.576253000000001
21.114152000000001,55.576478999999999
21.114155,55.576650000000001
21.114138000000001,55.576875000000001
21.114148,55.576956000000003
21.11422,55.577064999999997
21.114605999999998,55.577424999999998
21.114719999999998,55.577598000000002
21.114566,55.578187999999997
21.114258,55.578927
21.114108999999999,55.579219999999999
21.113762999999999,55.579832000000003
21.113536,55.580320999999998
21.113375000000001,55.580578000000003
21.113319000000001,55.580692999999997
21.113385000000001,55.580865000000003
21.113745999999999,55.581144000000002
21.114121000000001,55.581431000000002
21.114536000000001,55.581826999999997
21.114892000000001,55.582177000000001
21.115062999999999,55.582433000000002
21.115113000000001,55.582622999999998
21.114955999999999,55.582808
21.114602999999999,55.583078
21.114405000000001,55.583190000000002
21.113833,55.583841999999997
21.113630000000001,55.584448000000002
21.113589000000001,55.584572999999999
21.113610999999999,55.584924000000001
21.113412,55.585467999999999
21.113192999999999,55.585858000000002
21.113060999999998,55.586151999999998
21.113007,55.586663000000001
21.112971999999999,55.586922000000001
21.112746999999999,55.587617999999999
21.112518000000001,55.587927000000001
21.112425000000002,55.588104999999999
21.112497000000001,55.588206
21.112649999999999,55.588290000000001
21.112773000000001,55.588338
21.112908000000001,55.588439999999999
21.112981999999999,55.588514000000004
21.113057999999999,55.588785000000001
21.113083,55.589081999999998
21.113057999999999,55.589432000000002
21.112994,55.589646000000002
21.112949,55.589834000000003
21.112946999999998,55.590068000000002
21.113008000000001,55.590330000000002
21.113192000000002,55.590622000000003
21.113227999999999,55.590783999999999
21.113194,55.591034999999998
21.113212999999998,55.591206
21.113330000000001,55.591343999999999
21.113619,55.591512999999999
21.113861,55.591670999999998
21.114232999999999,55.592011999999997
21.114792000000001,55.592402999999997
21.114941000000002,55.592523
21.115328999999999,55.592865000000003
21.115804000000001,55.593308
21.115856999999998,55.593462000000002
21.115832999999999,55.593559999999997
21.115675,55.593772000000001
21.115428999999999,55.594099
21.115162999999999,55.594479
21.115055000000002,55.594656000000001
21.115088,55.594855000000003
21.115212,55.595109000000001
21.115431999999998,55.595357
21.115696,55.595650999999997
21.115853000000001,55.595888000000002
21.11581,55.596040000000002
21.115753000000002,55.596164999999999
21.115680000000001,55.596297999999997
21.115686,55.596432999999998
21.115705999999999,55.596595000000001
21.115933999999999,55.597166000000001
21.116084000000001,55.597493999999998
21.116603000000001,55.598207000000002
21.116821000000002,55.598491000000003
21.116868,55.598716000000003
21.116958,55.599006000000003
21.117111000000001,55.599288000000001
21.117388999999999,55.599834000000001
21.117470999999998,55.600015999999997
21.117470000000001,55.600240999999997
21.117394999999998,55.600400999999998
21.117353000000001,55.600543000000002
21.117446000000001,55.600788000000001
21.117533999999999,55.601095999999998
21.117553000000001,55.601275999999999
21.117588999999999,55.601438999999999
21.117747999999999,55.601649000000002
21.117832,55.601795000000003
21.117864999999998,55.602001999999999
21.117847999999999,55.602226999999999
21.117978000000001,55.602401
21.118141999999999,55.602556999999997
21.118206000000001,55.602764999999998
21.118214999999999,55.603071
21.118227999999998,55.603332000000002
21.118333,55.603631
21.11833,55.603883000000003
21.118165999999999,55.604166999999997
21.11797,55.604458999999999
21.117861000000001,55.604644999999998
21.117884,55.604771
21.117920999999999,55.604916000000003
21.117961999999999,55.605007000000001
21.118003000000002,55.605528999999997
21.118216,55.605865999999999
21.118269999999999,55.605994000000003
21.118199000000001,55.606099999999998
21.117913000000001,55.606318000000002
21.117635,55.606644000000003
21.117428,55.606873
21.117175,55.607073
21.117023,55.607196000000002
21.116807999999999,55.607315999999997
21.116707000000002,55.607394999999997
21.116527000000001,55.607686999999999
21.116437000000001,55.607829000000002
21.116281000000001,55.608004999999999
21.116056,55.608260000000001
21.115915000000001,55.608446000000001
21.115857999999999,55.60857
21.115846999999999,55.608732000000003
21.115929000000001,55.608913000000001
21.116201,55.609099999999998
21.116536,55.609296000000001
21.116634999999999,55.609451
21.116682999999998,55.609667999999999
21.11673,55.609893999999997
21.116889,55.610104999999997
21.117505000000001,55.610576999999999
21.118369999999999,55.611128000000001
21.118995999999999,55.611466
21.119457000000001,55.611899999999999
21.120509999999999,55.612687999999999
21.121053,55.613087
21.121411999999999,55.613384000000003
21.122035,55.614413999999996
21.122456,55.614738000000003
21.122695,55.614950999999998
21.123253999999999,55.615341000000001
21.123742,55.615613000000003
21.124077,55.616250000000001
21.124139,55.616700999999999
21.124120000000001,55.616951999999998
21.123919999999998,55.617306999999997
21.123532999999998,55.617595000000001
21.122724000000002,55.618015999999997
21.122284000000001,55.618167999999997
21.121893,55.618302
21.121607999999998,55.618510999999998
21.121390000000002,55.618884000000001
21.121084,55.61938
21.120825,55.620092999999997
21.120823000000001,55.620334999999997
21.120982000000001,55.620545999999997
21.121421000000002,55.621059000000002
21.121549000000002,55.621259999999999
21.121421999999999,55.621482
21.120560999999999,55.622180999999998
21.120134,55.622799999999998
21.119848999999999,55.622999999999998
21.119537999999999,55.623126999999997
21.119327999999999,55.623176000000001
21.119267000000001,55.623354999999997
21.119253,55.623551999999997
21.119281999999998,55.623804
21.119119999999999,55.624276999999999
21.119133000000001,55.624529000000003
21.119205000000001,55.624853999999999
21.119205999999998,55.625275999999999
21.118977999999998,55.625568000000001
21.118818999999998,55.625779999999999
21.119019999999999,55.626072000000001
21.119779999999999,55.626539000000001
21.119907000000001,55.626758000000002
21.119841999999998,55.626989999999999
21.119104,55.627737000000003
21.118877000000001,55.628028
21.118815999999999,55.628205999999999
21.118798999999999,55.628655000000002
21.118773999999998,55.628996000000001
21.118655,55.629308000000002
21.118459999999999,55.629590999999998
21.118342999999999,55.629669
21.117992999999998,55.629894999999998
21.117557000000001,55.629983000000003
21.117311000000001,55.630310000000001
21.1173,55.630454
21.117436999999999,55.630752999999999
21.117484000000001,55.630979000000004
21.116761,55.631518999999997
21.116479000000002,55.632555000000004
21.116282999999999,55.633485999999998
21.116351999999999,55.633847000000003
21.116396999999999,55.634098999999999
21.116705,55.634880000000003
21.117000000000001,55.635192000000004
21.117111999999999,55.635393000000001
21.117263999999999,55.636133000000001
21.117255,55.636474
21.116949999999999,55.636952999999998
21.116644999999998,55.637636999999998
21.116647,55.638050999999997
21.116834999999998,55.638737999999996
21.117633999999999,55.639322999999997
21.118507999999999,55.639963999999999
21.118575,55.640144999999997
21.118357,55.640734000000002
21.118297999999999,55.641100999999999
21.118393999999999,55.641516000000003
21.118452000000001,55.642029999999998
21.118411999999999,55.642361999999999
21.118359000000002,55.642648000000001
21.118117999999999,55.642902999999997
21.117812000000001,55.643165000000003
21.117369,55.643362000000003
21.116914999999999,55.643476999999997
21.116192000000002,55.643594999999998
21.115490000000001,55.643631999999997
21.114868999999999,55.643428999999998
21.111867,55.642755999999999
21.111426000000002,55.642710000000001
21.110996,55.642716999999998
21.109076000000002,55.642456000000003
21.108696999999999,55.642429999999997
21.107990000000001,55.642538999999999
21.108173000000001,55.645446
21.108172,55.646524999999997
21.1082,55.646804000000003
21.107897000000001,55.647461999999997
21.107838000000001,55.647829000000002
21.107961,55.648739999999997
21.108153999999999,55.649787000000003
21.108309999999999,55.650905000000002
21.108381000000001,55.652101999999999
21.107286999999999,55.653568
21.107409000000001,55.655144
21.107410999999999,55.65598
21.107165999999999,55.657150999999999
21.106735,55.658687
21.106732999999998,55.658929999999998
21.106946000000001,55.659914000000001
21.107216999999999,55.660766000000002
21.107631999999999,55.662042999999997
21.107780000000002,55.662396999999999
21.107689000000001,55.663204
21.107576000000002,55.663659000000003
21.107358000000001,55.664031999999999
21.107230999999999,55.664243999999997
21.106024000000001,55.665519000000003
21.105822,55.667177000000002
21.105692999999999,55.669564999999999
21.105568000000002,55.671692
21.10549,55.674036000000001
21.105274999999999,55.674570000000003
21.104966999999998,55.6753
21.104877999999999,55.676285999999998
21.104749999999999,55.676948000000003
21.104814999999999,55.677138999999997
21.104779000000001,55.677408
21.104600999999999,55.678094999999999
21.104787000000002,55.678378000000002
21.104700000000001,55.679130999999998
21.104709,55.679220999999998
21.10464,55.680577
21.104527999999998,55.682308999999997
21.104476999999999,55.682792999999997
21.104215,55.683326000000001
21.104013999999999,55.684310000000004
21.103867999999999,55.685429999999997
21.102926,55.691493000000001
21.103041000000001,55.692735999999996
21.103227,55.694088000000001
21.103283000000001,55.694197000000003
21.10248,55.694088999999998
21.10229,55.694065999999999
21.102122000000001,55.694187999999997
21.102074000000002,55.694412
21.101780999999999,55.696643000000002
21.102024,55.697017000000002
21.102176,55.697757000000003
21.102212000000002,55.697910999999998
21.102435,55.698123000000002
21.102353000000001,55.698166000000001
21.102221,55.698225999999998
21.101876000000001,55.699449000000001
21.101527999999998,55.700707999999999
21.101413000000001,55.701182000000003
21.101130000000001,55.702002
21.100760000000001,55.703341000000002
21.100549999999998,55.704234999999997
21.100344,55.704877000000003
21.100334,55.705649999999999
21.100197999999999,55.706195000000001
21.100280999999999,55.706583999999999
21.100660999999999,55.707042000000001
21.100701999999998,55.707348000000003
21.100635,55.707608
21.100327,55.708534999999998
21.100346999999999,55.708913000000003
21.100363999999999,55.709111
21.100216,55.709386000000002
21.100131999999999,55.709879000000001
21.099982000000001,55.710405000000002
21.099969999999999,55.710988999999998
21.099772999999999,55.712144000000002
21.099641999999999,55.712617000000002
21.09966,55.713031000000001
21.099585000000001,55.713397999999998
21.099558999999999,55.713532000000001
21.09939,55.713662999999997
21.099371999999999,55.714542999999999
21.100034999999998,55.715485000000001</coordinates>
          </LineString>
          <LineString>
            <coordinates>21.129269000000001,55.684643000000001
21.129047,55.684629000000001
21.128827999999999,55.684362999999998
21.128541999999999,55.684140999999997
21.128288000000001,55.683919000000003
21.128091000000001,55.683779999999999
21.127746999999999,55.683709
21.127289000000001,55.683661999999998
21.126601999999998,55.683475000000001
21.121289000000001,55.682389000000001
21.120384999999999,55.682143000000003
21.120228999999998,55.682093999999999
21.119978,55.681828000000003
21.116440000000001,55.681061999999997
21.114533000000002,55.680593999999999
21.114015999999999,55.680492000000001
21.113605,55.680464999999998
21.113396999999999,55.680478000000001
21.111405000000001,55.680098000000001
21.111107000000001,55.680036999999999
21.110980999999999,55.680016000000002
21.110043000000001,55.680011999999998
21.109680000000001,55.679968000000002
21.109034000000001,55.67989
21.107858,55.679664000000002
21.106321000000001,55.679366999999999
21.105996000000001,55.679234000000001
21.105385999999999,55.679102999999998
21.105115000000001,55.679105
21.104873999999999,55.679144000000001
21.104700000000001,55.679132000000003</coordinates>
          </LineString>
          <LineString>
            <coordinates>21.129268,55.684652
21.129228999999999,55.684966000000003
21.128799000000001,55.684973999999997
21.128356,55.685161000000001
21.1281,55.685837999999997
21.128119999999999,55.685991000000001
21.128004000000001,55.686050999999999
21.127611000000002,55.686419999999998
21.127119,55.687271000000003
21.127269999999999,55.687607
21.126366999999998,55.688844000000003
21.126142999999999,55.689512999999998
21.125823,55.689973000000002
21.125209000000002,55.690758000000002
21.125121,55.690863999999998
21.124079999999999,55.691397000000002
21.123180999999999,55.691718000000002
21.122271000000001,55.693052999999999
21.121566999999999,55.693333000000003
21.118860999999999,55.694420000000001
21.117761000000002,55.695967000000003
21.117054,55.696705999999999
21.116054999999999,55.697518000000002
21.115629999999999,55.697885999999997
21.115438999999999,55.698312999999999
21.115705999999999,55.698588000000001
21.116101,55.698839999999997
21.116764,55.699340999999997
21.117082,55.699564000000002
21.117251,55.699640000000002
21.118466000000002,55.700001
21.118466000000002,55.700217000000002
21.117808,55.700938999999998
21.116472000000002,55.702435000000001
21.115469000000001,55.703525999999997
21.114750999999998,55.703761
21.114469,55.704132000000001
21.114262,55.703919999999997
21.113768,55.703710999999998
21.112824,55.703347000000001
21.111695000000001,55.702907000000003
21.111231,55.702716000000002
21.110451000000001,55.702285000000003
21.109939000000001,55.702111000000002
21.109750999999999,55.702069999999999
21.108867,55.701977999999997
21.108148,55.701799000000001
21.107434999999999,55.701529999999998
21.106362000000001,55.700975
21.105371000000002,55.700384999999997
21.104054999999999,55.699463999999999
21.103376000000001,55.698962999999999
21.102805,55.698500000000003
21.102436999999998,55.698124999999997</coordinates>
          </LineString>
        </MultiGeometry>
      </Placemark>
    </Folder>
  </Document>
</kml>