<?xml version="1.0" encoding="utf-8"?>
<kml xmlns="http://www.opengis.net/kml/2.2">
  <Document>
    <name>Nuo Panemunės iki Raudondvario</name>
    <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
      <name>RAnd photo</name>
    </author>
    <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
    <description />
    <Folder>
      <name>Maršruto objektai</name>
      <Placemark>
        <name>Panemunės pilis ir parkas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/panemunes-pilis-ir-parkas/1839?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Vytėnų g. 53, Pilis I, Jurbarko r.</address>
        <description><![CDATA[Prie Nemuno įsikūrusiose gyvenvietėse nuo seniausių laikų gyveno baltų gentys: sūduviai ir jotvingiai, skalviai ir aukštaičiai, žemaičiai ir kuršiai. Vėliau, kovų su kryžiuočiais metu, upės pakrantės tapo itin svarbios besiformuojančiai Lietuvos valstybei – vientisa gynybinių pilių sistema stabdė vokiečių ordino antpuolius ir neleido lengvai prasiskverbti į krašto gilumą. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Pasak legendos, Vytenis žuvo 1315 m. puldamas Christmemelio kryžiuočių pilį, buvusią dabartinės Skirsnemunės apylinkėse. Panemunės pilies parke supiltas dvi kalveles Romantizmo epochoje imta vadinti kunigaikščio Vytenio ir jo žmonos kapais. Dabar dešiniojo Nemuno kranto aukštutinėje terasoje stovinti Panemunės pilis pastatyta vėliau, jau pasibaigus kovų su kryžiuočiais epochai. Vis dėlto jai buvo lemta tapti daugelio svarbių valstybės istorijos įvykių liudininke.<br><br>XVI a. šioje vietoje buvo bajoro žemaičių pakamario Stanislovo Stankevičiaus–Bielevičiaus Panemunės dvaras, kurį 1597 m. nusipirko vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas, atvykęs į Lietuvą Stepono Batoro valdymo metais ir greitai įsitraukęs į Lietuvos politinį bei ekonominį gyvenimą. Senųjų medinių dvaro pastatų vietoje jis numatė pasistatydinti rezidencinę mūrinę pilį. Manoma, kad pilis pradėta statyti 1604 m. pagal olandų kilmės architekto Petro Nonharto – vieno iš garsiausių tuo metu Lietuvoje dirbusių architektų – brėžinius. Pagal jo projektą didžiųjų kunigaikščių užsakymu XVII a. pradžioje buvo rekonstruojami ir Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. Panemunėje ant aukštos natūralios kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis gyvenamasis ir šiaurinis ūkinis, juos iš pietų ir vakarų jungė aukštos gynybinės sienos su keturių aukštų bokštais pietryčių ir pietvakarių kampuose (dabar išlikęs tik XVII a. vid. Dar paaukštintas pietvakarių bokštas). Pilies pastatai juosė trapecijos formos vidaus kiemą.<br><br>Manoma, kad rūmai pradėti statyti pagal garsaus to meto architekto Petro Nonharto projektą. Ant aukštos kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis (gyvenamasis) ir šiaurinis (ūkinis), kuriuos jungė aukštos gynybinės sienos su dviem bokštais (dabar išlikęs pietvakarių bokštas). XVII a. viduryje buvo atlikta pilies rekonstrukcija, įrengtos reprezentacinės patalpos, pastatytas dar vienas bokštas. Sienose įrengtos šaudymo angos. Santūrių formų, rūstoka pilis žavi proporcijų darna, formų didingumu. Įspūdinga rezidencija įamžino savininko ambicijas ir jo karinę bei ekonominę galią. XVIII a. pabaigoje A. Gelgaudas pilį pavertė prašmatnia šeimos reprezentacija. Kai kurios patalpos buvo dekoruotos klasicistine sienų tapyba, kambarius puošė baltų koklių krosnys ir židiniai. Nuo XIX a. antrosios pusės neprižiūrima pilis ėmė nykti, apgriuvo. Vis dėlto iki mūsų dienų jos architektūra išliko palyginti nedaug tepakitusi. Galima sakyti, kad architektūros požiūriu šiandien tai autentiškiausia iš XVII–XVIII a. rezidencinių pilių Lietuvoje.<br><br>Iš pietų pusės, link Nemuno, prie pilies glaudžiasi parkas, pradėtas formuoti dar XVII a. pradžioje, panaudojus jau buvusį sodą ir tvenkinius su malūnais. XVIII a. antrojoje pusėje suformuotas tam laikotarpiui būdingas peizažinio tipo parkas. Jame, užtvenkus upelį, sukurta nauja tvenkinių sistema, supilti kalneliai, pastatytos pavėsinės, įrengtas vadinamasis žvėrynas – aptvaras danieliams. Parke stovėjusioje oranžerijoje auginti atvežtiniai, egzotiški augalai. XX a. pirmojoje pusėje parką prižiūrėjo dvaro teritorijoje veikęs saleziečių vienuolynas, rytinėje parko dalyje išliko vienuolių pastatyta raudonų plytų koplytėlė.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>22.986244299519441,55.099411241084958</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Raudonės pilis ir parkas</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/raudones-pilis-ir-parkas/3722?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Pilies g. 1, Raudonė, Jurbarko r.</address>
        <description><![CDATA[XVI – XVII a.  Nemunui tapus svarbia prekybine arterija pilys įgavo naują formą - turtuoliai, pirkliai, didikai pradėjo statytis pilių tipo rezidencijas, kuriose tik dekoro elementais tapusios šaudymo angos priminė ankstesnių pilių pagrindines funkcijas. XVI a. pab. ir  iškilo stačiakampė Raudonės pilis. Šiuo metu Raudonės pilyje įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla. Restauruotas 33,5 m aukščio pilies bokštas kviečia turistus pasigrožėti nuostabiomis apylinkėmis ir Nemuno vingiais. Pilį supa senas parkas, kuriame auga ištisos alėjos retų medžių. Deja, jau nebežaliuoja Gedimino ąžuolas, po kuriuo, pasak legendos, vykdamas į Veliuoną, paskutinį kartą pietavo Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas. Prie tvenkinio yra mūrinis malūnas, savo formomis "harmonizuotas" su pilies architektūra. Jis pastatytas 1887 m. kaip ūkinis pastatas, vėliau jame įrengtas malūnas.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.13072860045418,55.097147376168159</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Seredžiaus piliakalnis</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/seredziaus-piliakalnis/108?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>S. Šimkaus g., Seredžius, Jurbarko r.</address>
        <description><![CDATA[Šalia Nemuno ir Dubysos santakos įsikūrusio Seredžiaus miestelio didingai iškilęs piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Legenda pasakoja, kad tai legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas.Palemono kalnas padavimuose laikomas šventa senovės apeigų vieta, perkūnviete. Jau I tūkstantmetyje bei II pradžioje čia stovėjusios pilies egzistavimą liudija piliakalnio papilio plote aptinkama lipdyta grublėtu paviršiumi keramika bei kiti radiniai. Nuo 1293 m. ant Seredžiaus piliakalnio stovėjusi lietuvių Pieštvės pilis minima rašytiniuose šaltiniuose. Pilis buvo dažnai puldinėjama vokiečių riterių. Sugriauta 1363m. Pieštvės pilis Lietuvos gynybiniame kare su Kryžiuočių ordinu vaidino reikšmingą vaidmenį. Nuo XIII a. paskutiniojo dešimtmečio iki XIV a. septintojo dešimtmečio stabdė Ordino veržimąsi Nemunu į Lietuvos gilumą. Apie to meto įvykius liudija Petro Dusburgiečio "Prūsijos žemės kronika" (sudaryta 1326 – 1330 m.) ir Vygando Marburgiečio "Naujoji Prūsijos kronika" (užbaigta 1394 m.) bei kiti rašytiniai šaltiniai.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.406797118303018,55.080264090789981</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/veliuonos-svc-mergeles-marijos-emimo-i-dangu-baznycia/3500?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Draugystės g. 4, Veliuona, Jurbarko r.</address>
        <description>Bažnyčia Veliuonoje buvo pastatyta Vytauto Didžiojo įsakymu 1421 m. Perstatyta 1644 m. Tai yra viena iš seniausių bažnyčių Lietuvoje. Šventovė itin turtinga įvairių amžių istorijos ir dailės vertybėmis. Piliorius ir sienas puošia Petro Kalpoko, italų kilmės dailininko Mykolo Elvyro Andriolio, Vytauto Gerulaičio ir kitų menininkų tapyti paveikslai. Šventoriuje ilsisi iš Kazanės pargabenti žymaus kunigo tautosakininko Antano Juškos ir jo brolio, lietuvių kalbai daug nusipelniusio, Jono Juškos palaikai.</description>
        <Point>
          <coordinates>23.275594798351783,55.078213901323345</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name><![CDATA[Vilkijos keltas "Vilkynė"]]></name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <Point>
          <coordinates>23.575703143942523,55.03886100063017</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
      <Placemark>
        <name>Raudondvario dvaras</name>
        <author xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom">
          <name>pamatykLietuvoje.lt</name>
        </author>
        <link href="https://pamatyklietuvoje.lt/lankytinos-vietos/raudondvario-dvaras/1559?ref=kml" xmlns="http://www.w3.org/2005/Atom" />
        <address>Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r.</address>
        <description><![CDATA[Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km. nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis–rūmai su bokštu. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine, sudaro vieningą dvaro ansamblį. Istorikai teigia, kad pilį XVI a. antroje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris, Vaitiekus Dzevaltauskas. Vėliau pilies dvarą valdė visa eilė iškiliausių Lietuvos didikų: Jonas Eustachijus Kosakovskis, Janušas Radvila, Boguslavas Radvila, Jonas Karolis Vorlovskis, Antanas, Juzefas, Henrikas Kazimieras Zabielos, Mykolas, Benediktas Emanuelis ir Benediktas Henrikas Tiškevičiai.<br><br>Išlikusiame Raudondvario pilies dvaro architektūriniame ansamblyje ryškiausiai išlikę paskutiniųjų dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai. Po 1831 metų gaisro, sudegus mediniams dvaro pastatams, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius statydino naują, jau mūrinį dvaro ansamblį. Yra žinoma, kad šiuo laikotarpiu čia dirbo garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris iš Prūsijos ir italas Lauras Cezaris Anikini. Valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.<br><br>Kauno rajono savivaldybei perėmus Raudondvario dvaro sodybą, per keletą metų buvo įgyvendinti keturi ES remiami projektai, kurių dėka dvaro sodybos kompleksas buvo renovuotas: 2012 metų pavasarį – vasarą parko teritorijoje buvo atkurti želdynai ir gėlynai, kuriuose puikuojasi į dvarą sugrąžintos senosios rožių veislės; renovuotoje dvaro pilyje vyksta Kauno rajono civilinės metrikacijos santuokos, konferencijos, koncertai, valstybinių dienų minėjimai; ledainėje atidarytas Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras; oranžerijoje įsikūręs restoranas. 2015-ųjų metų rudenį Raudondvario dvaro žirgyne atidarytas menų inkubatorius, kuriame reziduoja Kauno rajono ir visos Lietuvos jaunieji meninkai. Žirgyno patalpose taip pat įrengta 500 vietų teatro ir koncertų salė. Visuomenės reikmėms pritaikytas erdves puikiai įvertino aukšto rango svečiai. Dvare lankėsi trijų Baltijos valstybių prezidentai, Europos valstybių parlamentų vadovai, įvairių šalių diplomatai.<br><br>Raudondvario dvaro parke vyksta jau tradiciniais tapę renginiai: "Sidabrinės gervės naktys", "Valstybės dienos šventė", žemdirbių šventė "Rudens sambariai", Kauno rajono Kalėdų eglutės įžiebimo šventė, tarptautinis žemės meno festivalis "Land Art". Raudondvario dvaro kompleksas tampa vis stipresniu traukos centru. Keliautojas F. Novakovskis 1857 metais pabrėžė, kad "kas tik važiuoja pro Kauną, nepamiršta užsukti į Raudondvarį, nes čia visiems svetingai atveriami vartai" – taip užkoduodamas ateities kartoms išsaugoti ir puoselėti bendravimo ir svetingumo vertybes. Raudondvario pilies dvaras, tęsdamas šimtametes tradicijas, maloniai kviečia visus keliaujančius ir besidominčius Lietuvos kultūros vertybėmis aplankyti šį įspūdingą pakaunės paveldo objektą.]]></description>
        <Point>
          <coordinates>23.782682556175327,54.943304247021594</coordinates>
        </Point>
      </Placemark>
    </Folder>
    <Folder>
      <name>Maršrutas</name>
    </Folder>
  </Document>
</kml>