Nuo Panemunės iki Raudondvario RAnd photo Maršruto objektai Panemunės pilis ir parkas pamatykLietuvoje.lt

Vytėnų g. 53, Pilis I, Jurbarko r.

XVI a. šioje vietoje buvo bajoro žemaičių pakamario Stanislovo Stankevičiaus–Bielevičiaus Panemunės dvaras, kurį 1597 m. nusipirko vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas, atvykęs į Lietuvą Stepono Batoro valdymo metais ir greitai įsitraukęs į Lietuvos politinį bei ekonominį gyvenimą. Senųjų medinių dvaro pastatų vietoje jis numatė pasistatydinti rezidencinę mūrinę pilį. Manoma, kad pilis pradėta statyti 1604 m. pagal olandų kilmės architekto Petro Nonharto – vieno iš garsiausių tuo metu Lietuvoje dirbusių architektų – brėžinius. Pagal jo projektą didžiųjų kunigaikščių užsakymu XVII a. pradžioje buvo rekonstruojami ir Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. Panemunėje ant aukštos natūralios kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis gyvenamasis ir šiaurinis ūkinis, juos iš pietų ir vakarų jungė aukštos gynybinės sienos su keturių aukštų bokštais pietryčių ir pietvakarių kampuose (dabar išlikęs tik XVII a. vid. Dar paaukštintas pietvakarių bokštas). Pilies pastatai juosė trapecijos formos vidaus kiemą.

Manoma, kad rūmai pradėti statyti pagal garsaus to meto architekto Petro Nonharto projektą. Ant aukštos kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis (gyvenamasis) ir šiaurinis (ūkinis), kuriuos jungė aukštos gynybinės sienos su dviem bokštais (dabar išlikęs pietvakarių bokštas). XVII a. viduryje buvo atlikta pilies rekonstrukcija, įrengtos reprezentacinės patalpos, pastatytas dar vienas bokštas. Sienose įrengtos šaudymo angos. Santūrių formų, rūstoka pilis žavi proporcijų darna, formų didingumu. Įspūdinga rezidencija įamžino savininko ambicijas ir jo karinę bei ekonominę galią. XVIII a. pabaigoje A. Gelgaudas pilį pavertė prašmatnia šeimos reprezentacija. Kai kurios patalpos buvo dekoruotos klasicistine sienų tapyba, kambarius puošė baltų koklių krosnys ir židiniai. Nuo XIX a. antrosios pusės neprižiūrima pilis ėmė nykti, apgriuvo. Vis dėlto iki mūsų dienų jos architektūra išliko palyginti nedaug tepakitusi. Galima sakyti, kad architektūros požiūriu šiandien tai autentiškiausia iš XVII–XVIII a. rezidencinių pilių Lietuvoje.

Iš pietų pusės, link Nemuno, prie pilies glaudžiasi parkas, pradėtas formuoti dar XVII a. pradžioje, panaudojus jau buvusį sodą ir tvenkinius su malūnais. XVIII a. antrojoje pusėje suformuotas tam laikotarpiui būdingas peizažinio tipo parkas. Jame, užtvenkus upelį, sukurta nauja tvenkinių sistema, supilti kalneliai, pastatytos pavėsinės, įrengtas vadinamasis žvėrynas – aptvaras danieliams. Parke stovėjusioje oranžerijoje auginti atvežtiniai, egzotiški augalai. XX a. pirmojoje pusėje parką prižiūrėjo dvaro teritorijoje veikęs saleziečių vienuolynas, rytinėje parko dalyje išliko vienuolių pastatyta raudonų plytų koplytėlė.]]> 22.986244299519441,55.099411241084958 Raudonės pilis ir parkas pamatykLietuvoje.lt

Pilies g. 1, Raudonė, Jurbarko r.

23.13072860045418,55.097147376168159 Seredžiaus piliakalnis pamatykLietuvoje.lt

S. Šimkaus g., Seredžius, Jurbarko r.

23.406797118303018,55.080264090789981 Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia pamatykLietuvoje.lt

Draugystės g. 4, Veliuona, Jurbarko r.

Bažnyčia Veliuonoje buvo pastatyta Vytauto Didžiojo įsakymu 1421 m. Perstatyta 1644 m. Tai yra viena iš seniausių bažnyčių Lietuvoje. Šventovė itin turtinga įvairių amžių istorijos ir dailės vertybėmis. Piliorius ir sienas puošia Petro Kalpoko, italų kilmės dailininko Mykolo Elvyro Andriolio, Vytauto Gerulaičio ir kitų menininkų tapyti paveikslai. Šventoriuje ilsisi iš Kazanės pargabenti žymaus kunigo tautosakininko Antano Juškos ir jo brolio, lietuvių kalbai daug nusipelniusio, Jono Juškos palaikai. 23.275594798351783,55.078213901323345 pamatykLietuvoje.lt 23.575703143942523,55.03886100063017 Raudondvario dvaras pamatykLietuvoje.lt

Pilies takas 1, Raudondvaris, Kauno r.

Išlikusiame Raudondvario pilies dvaro architektūriniame ansamblyje ryškiausiai išlikę paskutiniųjų dvaro valdytojų grafų Tiškevičių giminės veiklos pėdsakai. Po 1831 metų gaisro, sudegus mediniams dvaro pastatams, grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius statydino naują, jau mūrinį dvaro ansamblį. Yra žinoma, kad šiuo laikotarpiu čia dirbo garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris iš Prūsijos ir italas Lauras Cezaris Anikini. Valdant Tiškevičiams pilis tapo ištaiginga grafų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos.

Kauno rajono savivaldybei perėmus Raudondvario dvaro sodybą, per keletą metų buvo įgyvendinti keturi ES remiami projektai, kurių dėka dvaro sodybos kompleksas buvo renovuotas: 2012 metų pavasarį – vasarą parko teritorijoje buvo atkurti želdynai ir gėlynai, kuriuose puikuojasi į dvarą sugrąžintos senosios rožių veislės; renovuotoje dvaro pilyje vyksta Kauno rajono civilinės metrikacijos santuokos, konferencijos, koncertai, valstybinių dienų minėjimai; ledainėje atidarytas Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras; oranžerijoje įsikūręs restoranas. 2015-ųjų metų rudenį Raudondvario dvaro žirgyne atidarytas menų inkubatorius, kuriame reziduoja Kauno rajono ir visos Lietuvos jaunieji meninkai. Žirgyno patalpose taip pat įrengta 500 vietų teatro ir koncertų salė. Visuomenės reikmėms pritaikytas erdves puikiai įvertino aukšto rango svečiai. Dvare lankėsi trijų Baltijos valstybių prezidentai, Europos valstybių parlamentų vadovai, įvairių šalių diplomatai.

Raudondvario dvaro parke vyksta jau tradiciniais tapę renginiai: "Sidabrinės gervės naktys", "Valstybės dienos šventė", žemdirbių šventė "Rudens sambariai", Kauno rajono Kalėdų eglutės įžiebimo šventė, tarptautinis žemės meno festivalis "Land Art". Raudondvario dvaro kompleksas tampa vis stipresniu traukos centru. Keliautojas F. Novakovskis 1857 metais pabrėžė, kad "kas tik važiuoja pro Kauną, nepamiršta užsukti į Raudondvarį, nes čia visiems svetingai atveriami vartai" – taip užkoduodamas ateities kartoms išsaugoti ir puoselėti bendravimo ir svetingumo vertybes. Raudondvario pilies dvaras, tęsdamas šimtametes tradicijas, maloniai kviečia visus keliaujančius ir besidominčius Lietuvos kultūros vertybėmis aplankyti šį įspūdingą pakaunės paveldo objektą.]]> 23.782682556175327,54.943304247021594 Maršrutas